Jau penktadienį, pradėjus temti, bus žaliai apšviesti Vilniaus Mindaugo, Baltasis bei Žvėryno tiltai. Savaitgalį žaliai nušvis Kauno rotušė, Klaipėdos rotušė, Šiaulių Prisikėlimo aikštė, Panevėžio savivaldybės pastatas ir šalia esantys fontanai, Alytaus miesto teatro, kultūros centro ir savivaldybės pastatai, Utenos kolegijos medicinos fakulteto pastatas, fontanai Dauniškio ežere bei Utenio aikštėje, J. Basanavičiaus tiltas, Skuodo rajono Kultūros centro, atviro jaunimo centro bei Skuodo rajono Mosėdžio seniūnijos langai ir miestelio tiltas, bendrovės „Grigeo“ kaminas Grigiškėse, verslo slėnio „Green Hall“ 3 pastatai Vilniuje, verslo centras BLC Kaune.

Pavasarį „Jaunimo linijos“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 83 proc. jaunų žmonių patiria emocinius sunkumus. Dažniausiai jauni žmonės nesidalina sunkumais, nes nenori „užkrauti savo problemų kitiems“ (50 proc.) ir netiki, kad jie kam nors nuoširdžiai rūpi (40 proc.).

„Jaunimo linijos“ savanoriai budi visą parą kiekvieną metų dieną ir per parą atsako į 100 pagalbos skambučių – tačiau tai yra tik 62 proc. visų skambučių. Tam, kad organizacija galėtų didinti pajėgumus ir atsakyti į daugiau pagalbos skambučių, nuolat renka lėšas. Ir šiuo metu „Jaunimo linijai“ galima aukoti portale aukok.lt bei skambinant trumpaisiais numeriais: 1402 – 3 eurai, 1485 – 5 eurai.

Akcija „Žalia šviesa gyvenimui“ „Jaunimo linija“ nori priminti, kad emocinės sveikatos ir savižudybių stigmą galime įveikti tik visi kartu – rūpindamiesi savimi ir vieni kitais.

„Jaunimo linija“ – viena pirmųjų nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, įkurta 1991 m. Vasario 16-ąją. Šiuo metu „Jaunimo linijoje“ savanoriauja beveik 400 savanorių, organizacija turi padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei skyrių Skuode. Be nenutrūkstamos kasdienės emocinės paramos telefonu, internetiniais pokalbiais ir elektroniniais laiškais „Jaunimo linija“ kasmet surengia iki 100 viešų renginių, kuriuose mokinius, studentus, mokytojus, mokyklų psichologus, tėvus ir plačiąją visuomenę edukuoja apie tai, kas yra emocinė higiena ir kaip ją prižiūrėti.

Sutapo vertybės

"Laimė, kai esi ne vienas. Būk savanoriu. Atrask nuoširdumą", – išklijuoti kvietimai bent keliose vietose miesto centre atkreipė mano dėmesį. Neabejoju, tekstas užkabino ir daugiau pro šalį einančių ar važiuojančių miestiečių. Pasidomėjau, kokios savanorystės organizacijoje sąlygos. Pasirodo, viskas paprasta. Nusprendus tapti savanoriu, po informacinio susitikimo tavęs lauks kvietimas į atranką, kuri lems, ar pateksi į "Jaunimo linijos" pajėgas. Entuziastas, sėkmingai baigęs kursus, taps emocinės paramos savanoriu ir galės pradėti teikti emocinę paramą tiek telefonu, tiek internetu, tiek laiškais. Svarbiausia nepamiršti esminių įsipareigojimų – emocinę paramą būtina teikti ne mažiau kaip 180 valandų, per mėnesį budėti 15 val. ir bent vieną kartą naktį, dalyvauti mokymuose ir kelti savo kvalifikaciją.

Būtent taip, kone prieš dešimt metų savo kelionę į "Jaunimo liniją" pradėjo ir Karolina. Atvykusi į Kauną studijuoti medicinos, rokiškietė nesijautė esanti savo rogėse. Miestas atrodė svetingas, studijos įdomios, bet žmonės aplink – ne tie. Prisiminusi "Jaunimo liniją", jos tikslus ir viziją, pirmakursė pasibeldė į Kauno skyriaus duris. Jau po pirmųjų pokalbių ir susitikimų su bendraminčiais mergina suprato radusi vietą, kuri jai teikia visišką pilnatvę.

"Medikų ir "Jaunimo linijos" savanorių tikslas – padėti žmonėms, tačiau negaliu sakyti, kad tai tas pats. Tai, ką daro "Jaunimo linija", man pasirodė arčiau širdies", – Karolina Kazlauskaitė tikino niekada nesigailėjusi savo pasirinkimo.

Kaskart junta jaudulį

Apsisprendimą tapti "Jaunimo linijos" dalimi lydėjo kitas žingsnis – beveik šešių mėnesių parengiamieji kursai. Jų metu savanorė sužinojo, kaip reaguoti į situacijas, kurios lauks baigus mokymus ir išmoko įvardyti žmonių jausmus. Suprato, kad žodžiai "gerai", "blogai" arba "normaliai", nieko nepasako. Kur kas iškalbingesni tokie apibūdinimai: sutrikęs, nustebęs, įbaugintas, įsižeidęs, įskaudintas, išduotas, susigėdęs, pakylėtas ar laimingas.

Dabar savanorių rengimo kursai, anot Karolinos, šiek tiek glaustesni,  koncentruotesni, todėl trunka keturis mėnesius. Po jų ir pirmųjų bandymų pakelti telefono ragelį esą ir paaiškėja, kas tęs kelionę pasirinktu keliu, o kas iš jo išsuks.

"Po kursų sekė pokalbiai. Pirmiausia su stebėtojais, patarėjais. Kai savanoris pasitiki savo jėgomis ir juo pasitiki kiti, sėdame prie telefonų", – nors pirmojo savarankiško pokalbio temos K.Kazlauskaitė neprisiminė, jaudulio nepamiršo. Jis savanorę lydi kaskart prieš pakeliant telefono ragelį, tiesa, kitoks nei prieš devynerius metus – dabar jaudulys nėra toks didelis.

"Su metais ir patirtimi, kurią įgauni, viskas keičiasi", – atviravo K.Kazlauskaitė.

Karolina Kazlauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Moko kitus savanorius

Kaip ir visi savanoriai, iš pradžių Karolina "Jaunimo linijai" skirdavo po 15 val. per mėnesį. Dabar, kai savanorišką veiklą tenka derinti su darbais ir kitomis savanoriškomis veiklomis, 29-erių moters aukojamų valandų skaičius kiek mažesnis. Pasikeitė ir pačios Karolinos statusas. Anksčiau ji atsakinėjo į skambučius, o dabar jau moko kitus savanorius.

"Patyrę savanoriai gali mokyti parengiamųjų kursų dalyvius, vesti kvalifikacijos kėlimo užsiėmimus, būti savanorių kuratoriais", – pašnekovė pasakojo, kad savanorių veikla neapsiriboja vien tik telefoniniais pokalbiais. Emocinę paramą galima teikti atsakinėjant į laiškus, vesti pokalbius internetu. Be to, visi savanoriai ir toliau privalo dalyvauti kvalifikacijos kėlimo užsiėmimuose, kuriuose gilina žinias.

Skaičiuojama, kad per 30 organizacijos gyvavimo metų jos dalimi buvo ir yra virš 3 tūkst. žmonių. Šiuo metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Skuode "Jaunimo linija" turi 394 savanorius, kurie gali atsakyti maždaug tik 70 proc. visų besikreipiančiųjų. Todėl stengiamasi ne tik suburti kuo didesnes savanorių gretas, bet ir, kaip įmanoma, pagerinti teikiamos pagalbos kokybę.

"Net ir labai norėdami mes negalime atsakyti į visus skambučius, todėl labai stengiamės, kad pagerėtų teikiamos emocinės pagalbos kokybė. Tarkim, anksčiau neturėjome galimybės blokuoti skambučių, o dabar tą galime padaryti ir darome. Ypač dienos metu, kai norėdami pažaisti mums ima skambinti vaikai, taip gaišindami mūsų laiką ir užimdami liniją, kuri galbūt tuo metu yra kam nors ypač svarbi", – pašnekovė apgailestavo, kad ne visi supranta "Jaunimo linijos" tikslą ir pokalbių svarbą.

Kaip aš sakau – savanorystė organizacijoje yra ir apie tave, ir apie kitą žmogų.

Svarbiausia – noras

Paklausta, ar savanoriai turi pasižymėti kokiomis nors išskirtinėmis savybėmis, Karolina tikino, kad itin svarbu būti atidžiam, nuoširdžiam, kantriam, tolerantiškam, atsakingam, gebančiam kontroliuoti save ir, žinoma, nestokoti empatijos. Empatiškas savanoris esą kur kas lanksčiau prisiderina  prie skambinančio žmogaus poreikių, gilinasi į jo emocinę būseną, sudaro geresnes sąlygas pramingam, nuoširdžiam ir kokybiškam pokalbiui. Jautrumas? Anot Karolinos, jautrumas jautrumui nelygu, todėl reikia pasverti, kiek ši savybė padės ir kiek kliudys dirbant savanoriu. Jei teigiamų dalykų daugiau nei trūkumų, tuomet – pirmyn! Visgi svarbiausia – noras ir laikas.

"Žinote, darbas "Jaunimo linijoje" tuo ir įdomus, kad padeda apie save sužinoti tai, ko pats iki tol nežinojai. Kaip aš sakau – savanorystė organizacijoje yra ir apie tave, ir apie kitą žmogų, – Karolina džiaugėsi daugiau nei prieš devynerius metus pasirinktu keliu. – Jei atvirai, dabar net neįsivaizduoju savo gyvenimo be savanoriavimo. Tokių, kaip aš, yra ir daugiau. Žinau keletą žmonių, kurie tikina, kad "Jaunimo linijoje" dirbs iki pensijos, ir aš tuo neabejoju. Pati tokių konkrečių terminų neužsibrėžiu, bet manau, kad dar ilgai čia būsiu."

Įvairios pokalbių temos

Skaičiuojama, kad per trisdešimt metų "Jaunimo linijos" savanoriai atsakė virš 1,4 mln. skambučių. Per mėnesį – vidutiniškai apie 3 tūkst. Anot Karolinos, jaunimo aktyvumą lemia metų, paros laikas ir tam tikri įvykiai. Dažniausios pokalbių temos – santykiai su mylimaisiais, draugais ir tėvais, patirta prievarta, seksualinės orientacijos klausimai,  sunkumai mokykloje, patyčios.

"Tarkim, daugiau skambučių būna prasidėjus mokslo metams, kai jaunimas ima nerimauti dėl krūvio, santykių su bendramoksliais ar patyčių. Panašiai ir prieš egzaminų sesiją, kai galvos plyšta nuo įtampos. Dažniau "Jaunimo linijos" telefono numerį surenka vienišiai ar patyrę nesėkmingą meilę prieš Valentino dieną. Kiti skambina didžiųjų švenčių metu", – Karolina pasakojo, kad skambinantys dieną nori daugiau pasikalbėti, ir jų problemos dažniausiai nebūna itin didelės. Jei telefonas suskamba naktį, savanoriai gali įtarti nemigą arba rimtesnes bėdas. Neretai kalba sukasi apie savižudybę.

"Žinau, yra savanorių, kuriems taip ir neteko susidurti su tokiais skambučiais. Aš esu turėjusi", – nepanorusi labiau plėsti šios temos, Karolina tik pridūrė, kad tokie skambučiai emociškai yra patys sunkiausi. Tuomet reikia ypač gerai apgalvoti, ką pasakyti žmogui, kad jam padėtum. "Ar pavyko, galiu pasakyti iš balso. Kiti tiesiog ima ir pasako: kaip gerai, kad jums paskambinau. Šiaip, jei tik pavyksta, baigdami pokalbį visuomet paklausiame, ką žmogus veiks padėjęs ragelį, – K.Kazlauskaitė neslėpė, kad būna pokalbių, kurie baigiasi anksčiau, nei savanoris ir skambinusysis vienas kitam pasako "viso gero". – Man taip nebuvo, bet žinau atvejų, kai po tokio skambučio savanoriai kitą dieną vertė internetą ir žiūrėjo, ar nenutiko kokia nelaimė."

Karolina Kazlauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Galimi ir laiškai

Įprastai pokalbiai trunka keliolika minučių. Žinoma, priklausomai nuo situacijos. Būna ir išimčių.

Karolina pasakojo, kad ne kartą yra pasiekusi valandos ribą. Tokios trukmės pokalbis iš širdies esą gali padėti emocijoms nurimti ir pamatyti kitokias išeitis, o anonimiškas pokalbis su savanoriu gali padėti jaustis saugiau nei gyvai susitinkant su specialistu.

Ką patarti jaunam žmogui, kuris nori kalbėti, bet neturi su kuo, o surinkti "Jaunimo linijos" numerio nedrįsta? Anot savanorių, svarbiausia yra nugalėti baimę ir prisiminti, kad tie, kurie kreipiasi pagalbos, yra stiprūs, o ne silpni. Galbūt iš pirmo karto nepavyks, galbūt surinkęs telefono numerį ir išgirdęs savanorio balsą skambinusysis padės ragelį ar sulaikęs kvėpavimą patylės, tačiau tai bus pirmasis svarbus žingsnis į antrąjį skambutį. Tuomet teliks pasakyti "labas". Jei nedrąsu kalbėti, bendrauti galima internetu arba laiškais. Yra žmonių, kuriems palengvėja vien užrašant visas susikaupusias mintis. Tiesa, jei problema yra opi, ją reikia spręsti čia ir dabar, geriau bandyti skambinti, mat "Jaunimo linijoje" atsakymas į laišką gali užtrukti ilgiau.

Iki šiol šalyje nacionalinių emocinės paramos linijų, skirtų tik vyrams, nebuvo.

Kaip BNS sakė „Nelik vienas“ linijos įkūrėja, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė, telefoninės konsultacijos skambinantiesiems teikiamos jau kiek daugiau nei mėnesį.

Šiai dienai turime aštuonis vyrus, kuriems reguliariai teikiama ilgalaikė psichologinė pagalba.

Linija veikia darbo dienomis nuo vidurdienio iki 18 valandos. Operatyvią emocinę paramą teikia šeši specialiai apmokyti konsultantai, jie skambinančiuosius gali nukreipti linijos teisininko ar psichologų konsultacijoms.

„Šiai dienai turime aštuonis vyrus, kuriems reguliariai teikiama ilgalaikė psichologinė pagalba“, – teigė ji.

Pasak D. Puidokienės, iki šiol skambinę vyrai dažniausiai kalbėjo apie karantiną ir dėl to atsirandančius sunkumus.

„Vienas žmogus skambino dėl to, kad susirgo ir išgyveno nerimą, baimę, norėjo su kažkuo pasikalbėti, pasidalyti savo situacija. Kiti taip pat skambina dėl santykių, ką ir buvo galima nuspėti, kalbant su kitomis linijomis. Žinau, kad netekties tema kelis kartus buvo“, – pasakojo linijos įkūrėja.

Anot jos, Lietuvoje dar vyrauja stereotipinė – neklystančio, neabejojančio, neverkiančio – vyro samprata, tačiau statistika rodo, kad vyrai šalyje žudosi kelis kartus dažniau nei moterys.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenis, 2017 metais nusižudė 153 moterys ir 595 vyrai.

Tuo metu „Vyrų linija“ skaičiuoja antrą veiklos mėnesį. Kaip BNS teigė šios linijos įkūrėja psichologė Dovilė Bubnienė, per tą laiką specialistai praleido kiek daugiau nei 200 valandų, konsultuodami emocinės paramos ieškančių vyrų.

„Dažniausiai vyrai šiuo metu kalba apie dabartinę situaciją – darbų praradimą, finansinę padėtį. Taip pat visą laiką eina linija tarp asmeninių santykių ir patiriamo streso, priklausomybių. (...) Kai žmogus paskambina, dažniausiai jaučiamas yra liūdesys ar neviltis, bejėgiškumas“ – teigė ji.

Telefoninę konsultaciją skirtingu metu teikia šeši specialistai. Jiems talkina ir kiek daugiau nei dešimt įvairių sričių savanorių, kuriems emocinės paramos siekiantys vyrai gali parašyti elektroninį laišką.

Anot D. Bubnienės, šiems žmonėms buvo surengti trumpi pirminiai psichologinės paramos mokymai, o atrašydami į laiškus jie taip pat gali konsultuotis su linijoje dirbančiais specialistais.

„Jei linija veiks, o savanorių tinklas plėsis, tikrai turėtų būtų nuolatiniai mokymai organizuojami“, – kalbėjo psichologė.

Svarstytų galimybę apjungti pajėgas

Ir „Nelik vienas“, ir „Vyrų linija“ įkurtos gavus finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).

„Karantino metu išaugo psichologinės pagalbos ir emocinės paramos poreikis šalies gyventojams. 2020 metų viduryje nuspręsta finansuoti ir konsultacines paslaugas vyrams, nes jie, kaip ir moterys, kenčia nuo prastos emocinės sveikatos, tačiau kur kas rečiau kreipiasi pagalbos“, – BNS sakė SADM atstovė Edita Banienė.

Ir nors kol kas emocinės paramos linijos finansavimą yra gavusios iki šių metų pabaigos, jos savo veiklą bet kokiu atveju tęsti planuoja ir kitąmet.

„Šiuo metu ieškome paramos, atsiranda po truputį ir rėmėjų“, – sakė D. Puidokienė.

Pasak D. Bubnienės, jei nepavyktų rasti rėmėjų ar gauti paramos iš ministerijos, specialistai darbą tęstų savanoriškais pagrindais.

„Nelik vienas“ linijos įkūrėja teigė, kad ateityje svarstytų apjungti pajėgas su „Vyrų linija“.

„Tikrai būtų labai protinga ateity vienytis, sėstis kartu prie stalo ir kalbėtis, kaip būtų galima tas pagalbos formas apjungti, turėti ne kelias, o vieną liniją, dirbti apskritą parą“, – kalbėjo D. Puidokienė.

„Apsijungus pajėgas, galima būtų teikti stipresnę, efektyvesnę, kokybiškesnę pagalbą vyrams“, – pridūrė ji.

D. Bubnienė sutinka, kad jungti pajėgas „būtų logiška“, tačiau pabrėžia, jog siektų išsaugoti „Vyrų linijos“ prekės ženklą.

Emocinės paramos pagrindas

„Pokalbis iš širdies“ vadinasi emocinės sveikatos žinomumo kampanija, kurią organizuodami norime paskatinti Lietuvos žmones kalbėti – su draugais, pažįstamais, artimaisiais. O jei neturite su kuo pasikalbėti, susisiekite su „Jaunimo linija“, kurioje nuolat budi savanoriai ir yra pasiruošę jus išklausyti ir išgirsti“, – sako „Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė.

„Kviečiame gyventojus 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio skirti mūsų organizacijai. „Jaunimo linijoje“ emocinę paramą teikia 340 savanorių visoje Lietuvoje – didžiąją lėšų dalį skiriame šių savanorių darbo organizavimui, mokymui, kompetencijos kėlimui ir naujų pritraukimui. Su šiųmetine kampanija atsigręžiame į emocinės paramos esmę – atvirus, nuoširdžius pokalbius apie jausmus. Tokie pokalbiai kasdien vyksta „Jaunimo linijoje“, norime, kad jų būtų dar daugiau visuomenėje,“ – teigia G.Laukaitienė.

Lietuvoje jau trečius metus iš eilės mažėja savižudybių skaičius. Pagrindinė prevencija šiai Lietuvoje opiai problemai – kalbėjimasis apie savo emocijas, savo problemas ir apie pačią savižudybę. Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, 2018-aisiais metais (neįskaičius gruodžio mėnesio duomenų), savižudybių skaičius Lietuvoje siekė 687. 2017 metais jų buvo 749, 2016 – 823, o 2013 net viršijo tūkstantį.

„Pastebime, kad ir visuomenėje daugiau diskutuojama apie psichinę sveikatą ir jos svarbą bei būdus ją puoselėti. Skatindami nuoširdžius pokalbius, norime ir toliau prisidėti prie to, kad psichinė sveikata nebebūtų suprantama kaip stigma“, – sako Greta Laukaitienė.

Įkvėpimas – pokalbių laiveliai

Kampanijos plakatą sukūrė dailininkas Algis Kriščiūnas. „Gyvenimas kartais užstringa: tada jautiesi tarsi vienišas vaikas, paliktas kitoje upės pusėje. Ir imi laukti laivo, nors mažo laivelio, su laišku, su šiltais žodžiais, kurie tave paguostų ir pasakytų, kad esi reikalingas. Mes visi esame „kitoje upės pusėje“, todėl geriausia ką galime – siųsti vieni kitiems „pokalbių laivelius“. Dabar kaip niekad mums reikia kalbėti ir išklausyti,“ – apie savo pokalbių iš širdies interpretaciją pasakoja menininkas.

„Jaunimo linija“ veikia nuo 1991 m. ir yra viena didžiausių nemokamos emocinės paramos tarnybų Lietuvoje. Susisiekti su „Jaunimo linija“ galima telefonu (8 800 28 888), elektroniniais laiškais ir pokalbiais internetu. 2018 m. dėl emocinės paramos į „Jaunimo liniją“ 42 940 kartus buvo kreiptasi telefonu, įvyko 2 249 pokalbiai internetu ir buvo atsakyti 1 102 laiškai.

Svarbiausia – neužsisklęsti

Deja, daugelis suaugusiųjų nesugeba adekvačiai suvokti vaikų problemų: arba jos atrodo nereikšmingos, arba neranda laiko įsigilinti, arba pradeda moralizuoti. "Vaikų linijos" konsultantai neteisia – jie priima vaikus tokius, kokie jie yra, skatina išsipasakoti, stengiasi palaikyti ir kartu ieškoti išeičių.

"Sunkiausia patirti vaikų vienišumą, kai jie pasakoja apie skriaudas, patyčias, nelaimes, o tėvai per daug užsiėmę, nekreipia į tai dėmesio, draugų nėra. Tokiais atvejais stengiuosi drąsinti sakydama, kad dabar aš esu drauge ir noriu padėti. Sudėtingi pokalbiai su tais vaikais, kurie yra praradę viltį išspręsti savo sunkumą ir nemato jokių prošvaisčių. Tuomet ir pačiam konsultantui sunku nenuleisti rankų, surasti, kas vaiką palaikytų ir galėtų padėti", – dalijasi darbo subtilumais Julija.

Dažniausiai į "Vaikų liniją" kreipiamasi dėl sunkumų bendraujant su bendraamžiais, išgyvenamų patyčių, nesutarimų su tėvais, vienišumo, nepasitikėjimo savimi. Dažnai pasakojama apie patiriamą fizinę ir emocinę prievartą, depresiją, netgi kylančias mintis pakelti prieš save ranką. Tačiau greta šių išgyvenimų paaugliams daug jausmų sukelia ir, suaugusiųjų vertinimu, nerimti sunkumai: atsiradę spuogai ar baimė užkalbinti patinkančią merginą.

Tai rodo, kad į jiems rūpimus klausimus apie brendimą ir lytiškumą vaikai ir paaugliai negauna atsakymų savoje aplinkoje. Paaugliai prisipažįsta, kad artimiems suaugusiesiems jie negali ar nenori pasakoti savo išgyvenimų dėl įvairiausių priežasčių: yra sulaukę netinkamos reakcijos, jų jausmų ar išgyvenimų sumenkinimo, nežino, kaip pradėti kalbėti, bijo ir pan. Tokia suaugusiųjų reakcija juos tarsi įspeičia į kampą: vaikai jaučiasi vieniši, nežino, kaip elgtis ir kaip su tais jausmais gyventi. Skambutis ar laiškas "Vaikų linijai" dažnai sugrąžina viltį ir leidžia suprasti, kad yra žmonių, kuriems jis rūpi ir kurie nori padėti.

Vaikui – pagalba, savanoriui – patirtis

"Pokalbis padeda vaikui tą akimirką išlieti viską, ką jis išgyvena, ir nebijoti būti pasmerktam. Tada konsultantas jam padeda pažvelgti į situaciją iš šono, ir vaikas gali susidaryti kitokį vaizdą. Mes neduodame patarimų, o kartu su vaiku galvojame, ką galima pakeisti. Pokalbio metu jis pats ieško išeičių ir nusprendžia, kaip norėtų elgtis. Kartais neužtenka vieno pokalbio, todėl skatiname vaiką paskambinti dar kartą, kai tik norės pasikalbėti. Be abejonės, esant tam tikroms situacijoms, gali neužtekti tik pasikalbėti, tačiau skambutis "Vaikų linijai" jau yra pirmas žingsnelis", – paaiškina savanorė.

Pokalbis padeda vaikui tą akimirką išlieti viską, ką jis išgyvena, ir nebijoti būti pasmerktam.

Julija rekomenduotų kiekvienam norinčiajam išdrįsti ir pamėginti savanoriauti: įgyta patirtis yra neįkainojama. "Išmokau sustabdyti save, kai norisi moralizuoti ar teisti. Svarbu ne tik sužinoti faktus, situaciją, bet ir suprasti vaiko jausmus. Mes bijome paklausti, kaip jis jaučiasi, nes galvojame, kad tik dar labiau pagilinsime žaizdą. O čia išmokau, kad reikia klausti ir, užuot tradiciškai raminus, kad viskas bus gerai, reaguoti empatiškai. Visų pirma – išklausyti", – pasakoja Julija.

"Pokalbiai yra anonimiški, konfidencialūs. Jų metu sukuriama saugi erdvė dalytis savo jausmais ir išgyvenimais, – patikina Kauno savanorių koordinatorė Eglė Rojienė. – Tačiau būna situacijų, kai vien pokalbio nepakanka. "Vaikų linija" bendradarbiauja su Pagalbos vaikams linija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kurios specialistai gali inicijuoti tolesnę pagalbą vaikui ar paaugliui su jo sutikimu arba gauti socialines, teisines konsultacijas."

Širdį veriančios istorijos

Kasdien kalbėdamiesi su vaikais ir jaunuoliais, kurie turi problemų ar jaučiasi vieniši, savanoriai išgirsta graudžių istorijų, kurios paliečia ir juos pačius.

"Ypač jautriai reaguojame, kai vaikas paskambinęs verkia ir sunkiai pasakoja skaudžius išgyvenimus. Esu kalbėjusi su mergaite, kurios istorija mane taip sujaudino, kad tik po kurio laiko pastebėjau, jog ašaros rieda ir man. Įsimintiniausias pokalbis, kai berniukas verkdamas pasakojo, kad jį muša tėvai, o jie mums kalbantis grįžo namo. Tada jis tyliai pašnibždėjo, kad turi eiti ir perskambins, kai galės. Visą likusį budėjimą laukiau jo skambučio ir dar ilgai negalėjau pamiršti mūsų pokalbio", – prisimena skaudžiai palietusius pašnekesius.

Tokiais atvejais, kai pokalbiai būna sunkūs ir patiems konsultantams, jie gali kreiptis į koordinatorius. "Mes mokome savanorius, kaip elgtis tokiais atvejais, kaip padėti sau, kaip nepriimti pokalbio asmeniškai. Savanoriai kviečiami pasidalyti po pokalbių ar laiškų kylančiais jausmais su savanorių mokytojais, organizuojami atvejų analizės užsiėmimai", – pasakoja koordinatorė Eglė.

Norintieji prisijungti prie komandos labai laukiami. "Į naujų savanorių atrankas ir mokymus kviečiame kelis kartus per metus. Norime ne tik palaikyti, bet ir plėsti savo veiklą, didinti mūsų teikiamos pagalbos prieinamumą vaikams. Tad mums nuolatos reikia naujų savanorių. Artimiausios atrankos vyks rugsėjį. Į jas galima registruotis mūsų internetinėje svetainėje www.vaikulinija.lt.", – ragina prisijungti prie prasmingos veiklos savanorių koordinatorė E.Rojienė.

Naudinga žinoti

"Vaikų linija" veikia nuo 1997 m. Parama suteikiama anonimiškai ir nemokamai tam, kad vaikai ir paaugliai visada nebijodami galėtų susisiekti ir pasipasakoti, paprašyti patarimo ar pasiguosti.

Tarnyboje dirba apie 250 konsultantų, iš jų – daugiau nei 200 savanorių. Tapti savanoriu gali suaugę asmenys nuo aštuoniolikos metų. Įveikusieji atranką dalyvauja mokymuose, kurie trunka keturis mėnesius – kartą per savaitę.

Vaikai ir paaugliai į "Vaikų liniją" gali skambinti kasdien nuo 11 iki 21 val. visoje Europoje bendru vaikų linijų numeriu 116 111, gali parašyti laišką internetu, užsiregistravę "Vaikų linijos" interneto svetainėje www.vaikulinija.lt.

2017 m. "Vaikų linijos" konsultantai atsiliepė į 165 849 vaikų ir paauglių skambučius, atsakė į 1 149 laiškus internetu.

Išgirsti – padėti

Man nėra nei daug, nei mažai tų metelių – visi šešiolika. Tėvai jau susipykę apie savaitę, mama miega mano kambary, tėvas – savo, vakar pareiškė, kad nori skyrybų. Dar niekada iki to nebuvo nuėję, tiesiog man baisu, mano tėvas – alkoholikas, čia jo butas, taigi žinau, kad teks kraustytis. Bijau būti namie. Mano tėvas kelia ranką prieš mamą. Aš nebežinau, ką daryti,  labai užsisklendžiau, vis dažniau verkiu, beveik nebemiegu. Prašau… Ką man daryti, aš nebeįsivaizduoju, pas senelius ar sesę negaliu vykti – bent šiuo metu.

Kai buvau penkerių, netekau tėčio. Skaudžiausia tai, kad jis mirė per savo gimtadienį. Kai jis gulėjo karste, aš netgi neverkiau, tada nesupratau, kad daugiau jo nematysiu. Dabar dažnai verkiu. Mama nesupranta, kodėl aš verkiu, ji sako, kad jis buvo man blogas tėvas, bet netikiu, tiesiog negaliu savęs priversti to daryti. Labai norėčiau, kad jis būtų čia, norėčiau, kad niekada manęs nepaliktų. Aš jo net neprisimenu, jis gyvena tik nuotraukose ir tetos pasakojimuose. Aš jo labai pasiilgau.

Vakar vakare buvau su draugais. Man pasidarė truputį negera, todėl prisėdau ant suolelio. Kol mano abu draugai nepradėjo man trankyti per galvą. Aš atsistojau ir vienam vožiau atgal. Jis įsiuto ir užsipuolė mane. Mes pradėjome muštynes. Antras mano draugas bandė mane nuraminti. Pradėjo laikyti, bet aš trenkiau jam ir grįžau muštis pas aną. Mes susimušėme iki kraujo. Aš netgi plaktuku mušiausi, kol jo neatėme. Vienam nosį labai skauda. O man lūžo krumplio kaulas. Dabar jaučiuosi šūdinai… Nežinau, ar su jais kalbėtis ar ką daryti... Ar jie su manim nori kalbėtis?

Man patinka viena mergina penktokė, aš šeštokas. Aš ją kabinau, šypsojausi, visada spausdavau "like" feisbuke ant jos nuotraukų. Bet aš ją matau su kitais vaikinais, ji man parašė, kad manęs nemyli. Net nežinau, ką man daryti, taip liūdna pasidarė, nieko dabar nesinori. Aš jai parašiau, kad ji man patinka, bet tai nieko nepakeitė. Ir jau antrą kartą tokia nelaiminga meilė.

Man penkiolika metų. Vieną dieną, artėjant vakarui, kai jau šiek tiek pradėjo temti, aš ėjau link savo namų iš gimtadienio. Buvau su puošniais marškinėliais, sijonuku. Kadangi esu liekna, tai atrodžiau, mano draugės nuomone, išties seksualiai. Taigi ėjau namo ir prasilenkiau su tokiu vaikinu, turbūt truputį vyresniu. Pastebėjau, kad jis apžiūrinėja mano kūną, ir tada jis manęs paklausė, ar gali mane palydėti iki namų. Nors visai to nenorėjau, aš sutikau. Mes ėjome dviese. Ten namų nebuvo, žmonių irgi. Mes tada ėjome miško takeliu, nes tik juo galiu nusigauti namo. Ir jis sustojo. Pradėjo bučiuoti į lūpas, aš sutikau, tada atsegė marškinėlius, sugriebė už krūtų… Ir nors aš tikrai to nenorėjau, jis man atsegė liemenėlę. Jis bučiavo kaklą, mano visą kūną… Bet aš jam leidau. Po to man visai gal patiko. Ir priėjome iki to, kad stovėjome beveik nuogi tame miškelyje. Jis buvo visiškai nuogas, o aš tik su triusikėliais. Ir tada, kai jau… tas dalykas baigėsi, jis apsirengė, pagriebė mano drabužius ir pabėgo. Likau stovėti nuoga. Aš verkiau. Nežinojau, kaip man reiks nuogai grįžti namo. Bet jis tuoj pat grįžo ir pasakė, kad nenori, jog aš verkčiau. Apsirengiau, tada mes išsiskyrėme – jis nuėjo į vieną pusę, aš – į kitą. Tėvams apie tai nieko nesakiau. Po kelių ar daugiau mėnesių man labai skaudėjo pilvą, dingo mėnesinės ilgam laikui, nujaučiau, kad galiu būti nėščia. Nusipirkau nėštumo testą, jį pasidariau, ir pasirodė, kad aš nėščia. Ką man daryti – aš nenoriu vaiko! Man tik penkiolika – aš negaliu juk turėti vaiko. Kiekvieną dieną verkiu ir noriu nusižudyti. Kartą nepavyko, bet bandysiu dar kartą. Prašau padėkite… Greičiau… Tėvams nepasakiau.

Iš "Vaikų linijos" diskusijų forumo

Moteris be visų darbų ir pareigų dar skuba savanoriauti į Jaunimo pagalbos liniją. Ji neabejoja, kad padėti kitiems būtina, o tai darydamas padedi ir sau, mat išties laimingas tampi tik dalydamasis.

Išklausydama vaikus ir jaunuolius, kurie jaučiasi nesuprasti, neišgirsti, E. Užaitė sako tik tvirčiau tikinti šio darbo prasmingumu. Ir ragina nebijoti prašyti pagalbos, nes tai jokia gėda ir joks menkumo įrodymas – laiku ištiesti ranką ar ištarti gerą žodį reikia net ryškiausioms žvaigždėms.

„Jaunimo linija“ – 8 800 28 888 (nemokama) ir www.jaunimolinija.lt.

Emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“, bendradarbiaudama su „Teo“ ir „Omnitel“, pradeda naują projektą – pokalbius internetu (angl. chat).

Pokalbių internetu paslauga pradės veikti nuo gruodžio 2 dienos 18 val. ir bus teikiama trečiadieniais ir penktadieniais nuo 18 iki 22 val. bei šeštadieniais nuo 13 iki 17 val.

Pasak Agnės Mažvilaitės, „Jaunimo linijos“ vadovės, kiekvienais metais pagalbos linija tobulinama, kad būtų galima lengviau gauti emocinę paramą, todėl tebuvo laiko klausimas, kada tokia parama bus teikiama ir pokalbiais internetu.

Naujas būdas – paramos teikimas susirašinėjant „čia ir dabar“ – bus patrauklesnis daliai į mus besikreipiančių jaunų žmonių.

„Naujas būdas – paramos teikimas susirašinėjant „čia ir dabar“ – bus patrauklesnis daliai į mus besikreipiančių jaunų žmonių. Tiek dėl pobūdžio – trumposios žinutės yra įprastesnė jaunimo komunikavimo priemonė. Tiek dėl privatumo – susirašinėti galima būnant tarp kitų žmonių. Tiek dėl laiko sąnaudų – parašyti žinutę užtrunka trumpiau, nei rišliai sudėlioti laišką“, – sako A. Mažvilaitė.

Prisijungti prie pokalbių internetu programos bus galima per oficialų paramos linijos puslapį ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą. Susirašinėjimo langas bus atskiras naršyklės langas, kuris lengvai prisitaikys prie įvairaus dydžio įrenginių – kompiuterių, telefonų, planšečių.

„Kelis mėnesius tobulinome pokalbių internetu paslaugą, siekėme, kad ji būtų kuo kokybiškesnė, suprantamesnė, paprastesnė. Šio projekto būtume neįgyvendinę be ilgamečių partnerių ir rėmėjų „Teo“ ir „Omnitel“, kurių lėšomis įsigijome bei įdiegėme naujausią programinę tiesioginių pokalbių internetu įrangą“, – teigia A. Mažvilaitė.

Bendrovė „Teo“ su „Jaunimo linija“ bendradarbiauja jau daugiau nei 14 metų ir yra reikšmingai prisidėjusi prie įvairių emocinės paramos linijos projektų.

Pokalbiais internetu emocinę paramą teiks savanoriai, kurie, be įprastos pasirengimo savanorystei programos, bus baigę ir specialius mokymus, skirtus turimiems įgūdžiams pritaikyti naujam emocinės paramos būdui.

„Jaunimo linija“ veiklą pradėjo 1991 m. ir šiuo metu yra viena didžiausių nemokamos emocinės paramos telefonu bei elektroniniais laiškais tarnybų Lietuvoje. Dėl emocinės paramos „Jaunimo linijos“ telefonu (8 800 28 888) kas mėnesį kreipiasi iki 6 000 žmonių ir sulaukiama iki 140 laiškų.

Pagalba dviem linijom skambinantiesiems bus teikiama nuo spalio 1-os dienos.

PML savanorių bei psichikos sveikatos specialisčių pagalba yra skirta nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis ar seksualinio išnaudojimo, išgyyvenantiems psichologines krizes bei suicidinės rizikos ar ketinantiems nusižudyti asmenims.

Remiantis PML sukauptais duomenimis, kasmet pagalbos skambučių ir laiškų daugėja. 2004 metais atsiliepta į 718 skambučių, 2005 m. – į 5021, 2014 m. emocinę paramą telefonu linijos savanorės bei specialistės teikė 7912 kartų, taip pat atsakyta į 379 pagalbos prašančiųjų laiškus.

2015 metų duomenys rodo, jog net 38 proc. skambinančiųjų į PML kreipėsi dėl smurto artimoje aplinkoje. Smurto problemos mastą Lietuvoje plačiau apžvelgia Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos surinkti duomenys: 2012 metais užregistruota 18268 iškvietimų dėl smurtaujančių artimųjų, o 2014 metais šis skaičius išaugo iki 29339. Smurto artimoje aplinkoje aukomis gali tapti bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, tačiau daugiausia, maždaug 80 proc. visų nukentėjusiųjų, yra moterys, o 93 proc. įtariamųjų yra stipriosios lyties atstovai.

Smurtą artimoje aplinkoje patyrę ar jo liudininkais tapę asmenys yra ypač pažeidžiami, kaip teigiama pranešime spaudai. Kiek galima skubiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių aukos fizinei bei psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms. Todėl lengvai prieinamos nemokamos pagalbos bet kurioje šalies vietoje ir bet kuriuo paros metu problema šiandien yra tokia aktuali.

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos (LEPTA) duomenimis, 2014 metais Lietuvoje veikiančios emocinės paramos linijos dėl ribotų išteklių sugebėjo atsiliepti tik į kas dvyliktą pagalbos skambutį. Ilgesnis PML darbo laikas bei galimybė prisiskambinti dviem linijom vienu metu padidins pagalbos prieinamumą skambinančiajam kasdien visą parą, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Planuojama, jog nauju režimu dirbančios PML svanorės-konsultantantės bei psichikos sveikatos specialistės vidutiniškai galės atsakyti į 9000 skambučių per metus.