„Infliacijos mažėjimui, kaip ir visur, didžiausios įtakos turėjo energijos kainų mažėjimas. Jei pernai rugsėjį energijos kainos kilo beveik 75 proc., tai vasarį augimas buvo mažesnis nei 25 procentai“, – prognozių pristatyme pirmadienį sakė G. Šimkus.

Anot jo, viena vertus, tai lėmė ir palyginamoji bazė – metinis augimas skaičiuojamas nuo pernai ūgtelėjusių kainų, tačiau, kita vertus, energijos kainos smarkiai krito žemyn.

„Net jei energijos kainų dinamika pozityviai veikia infliaciją, mažina, ją, matome, kad kitas veiksnys – maisto kainos, išlieka svarbus ir tampa pagrindiniu infliacinius procesus lemiančiu veiksniu“, – teigė G. Šimkus.

LB ekonomistai prognozuoja, kad šiemet metinė infliacija dar sieks 9 proc., o 2024 metais sumažės iki 2,7 proc. Gruodį prognozuota, kad infliacija šiemet sieks 9,5 procento.

Pasak G. Šimkaus, grynoji infliacija, kuri neapima svyruojančių energijos ir maisto kainų dedamųjų, priešingai nei euro zonoje, Lietuvoje jau pasiekė savo piką.

„Net jei ir nemažėja taip sparčiai, kaip bendroji infliacija, ji taip pat yra pagavusi lėtėjimo kryptį“, – sakė G. Šimkus.

LB vertinimu, kai kuriais mėnesiais šiemet kartu veikiant ir sezoniškumo veiksniams galima tikėtis defliacijos.

Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.

35-79 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių jau ėmėsi veiksmų arba būtų pasirengę jų imtis, kad sumažintų savo energijos suvartojimą ir sąskaitas.

Didžioji dalis – 86 proc. – Lietuvos gyventojų sutinka, kad ES turėtų toliau mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Tam pritaria 82 proc. visos ES piliečių.

Lietuvoje 86 proc. (ES – 83 proc.) respondentų mano, kad dėl karo Ukrainoje reikia skubiau investuoti į atsinaujinančių išteklių energiją, o 89 proc. (87 proc.) mano, kad itin svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, vamzdynus ir interneto kabelius.

78 proc. Lietuvos piliečių taip pat sutinka, kad elektros kaina neturėtų priklausyti nuo dujų kainos. Visoje Bendrijoje taip atsakė 83 proc. apklaustųjų.

Priemones, kurių dėl energetinės krizės ES imasi ekonominei padėčiai pagerinti, teigiamai vertina 65 proc. Lietuvos piliečių, 7 proc. mano, kad jos turės neigiamą poveikį, 15 proc. – yra neveiksmingos. Visoje ES taip mano atitinkamai 49 proc., 18 proc. ir 22 proc. apklaustųjų.

Didžioji dalis Lietuvos žmonių – 94 proc. – pritaria humanitarinei pagalbai Ukrainai (ES – 88 proc.) ir nuo karo bėgančių žmonių priėmimui (86 proc. ir 82 proc.), ekonominėms sankcijoms Rusijai (82 proc. ir 71 proc.), taip pat finansinei paramai Ukrainai (84 proc. ir 70 proc.), Rusijos valstybinės žiniasklaidos blokavimui (77 proc. ir 63 proc.) ir karinės įrangos Ukrainai finansavimui (81 proc. ir 59 proc.).

Greitoji Eurobarometro apklausa „ES atsakas į energetikos krizę“ lapkričio 23–30 dienomis atlikta 27 Bendrijos narėse, internetu apklausus 26,3 tūkst. ES šalių piliečių, iš kurių 1035 – Lietuvoje.

30 metų gyvuojanti ūkinių prekių parduotuvė Rudaminoje patyrusi įvairiausių krizių. Šių metų pabaigoje aplankė dar viena. Rudaminiečiai rečiau užsuka apsipirkti, rečiau įsigyja kvepalų, žaislų ir avalinės. Prekyba smuko trečdaliu.

„Prekyba šiais metais kritusi, bet pagrindiniai faktoriai – didesnės elektros kainos, žiemą paveikia šilumos kainos“, – sakė ūkinių prekių parduotuvės savininkas Vladas Gedminas.

Didieji prekybininkai irgi pastebi tendencijas pirkti tik tai, ko reikia. Pinigų suma išleidžiama tokia pat, tačiau prekių lapkritį ir gruodį įsigyjama mažiau.

„Pradėjo mažėti pramoninių prekių pardavimas nemažu procentu. Tai pirmas taupymo požymis“, – pastebėjo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos bankas pastebi, kad vartojimas traukiasi. Trečiąjį ketvirtį prekių ir paslaugų įsigyta 2 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau tai esą menkniekis, palyginti su dviženkle infliacija.

Vartojimą varžo kylančios kainos, neapibrėžtumas dėl ateities ir brangstančios paskolos. Pastarosios įtaka pirkiniams, tikėtina, dar tik atsispindės. Palūkanas Europos Centrinis Bankas žada kelti dar ne kartą.

„Tai nulems kitokią paklausą prekėms, kurioms įsigyti būtinas kreditas. Vadinasi, jei žmonės pirks būstą arba ilgo vartojimo brangių prekių, pvz., automobilius, rinksis pigesnius“, – pažymėjo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

Įsigyti kai kurių prekių nebus lengva ir po švenčių – jau kitais metais. Lietuvos bankas 1 proc. pablogino kitų metų infliacijos prognozę ir skelbia, kad prekės ir paslaugos brangs sparčiau, nei kils darbo užmokestis. Infliaciją kurstys ne energetika, o maistas.

„Maisto kainų augimas kitais metais turėtų būti pagrindinė infliacijos priežastis, lygiai kaip ir paslaugų kainų infliacija“, – teigė Lietuvos banko valdybos primininkas Gediminas Šimkus.

Finansų ministerija prašė Lietuvos banko atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar infliacijos nepučia godūs verslininkai. Bankas jį užbaigti žada sausį. Tačiau jau dabar sako, kad gamintojų kainos kyla sparčiau nei galutinės kainos vartotojams.

„Trunka apie pusmetį ir daugiau, kol kainos iš įsigijimo persikelia į gamintojo arba pardavimo kainas“, – akcentavo G. Šimkus.

„Kainos pakilusios 10–15 proc. ir tiekėjai siūlo brangesnėmis kainomis“, – sakė V. Gedminas.

Gamintojų išlaidoms didžiausią įtaką daro medžiagos ir žaliavos, kurios brango maždaug dvigubai. Dabar jau pinga.

Ekonomistas ginčija tokias prognozes ir teigia, kad kainos turi stabilizuotis.

„Kainos konstravosi dėl to, nes manyta, kad energetika labai daug kainuos. To nebus. Nafta atpigo, dujos irgi atpigs“, – situaciją komentavo A. Bartkus.

Nors Lietuvos bankas atsakingas už kainų stabilumą, įsikišti į rinką kol kas neplanuoja.

„Tai, ką gali padaryti Lietuva kaip valstybė, – nekurstyti infliacinių procesų papildomomis priemonėmis“, – pabrėžė G. Šimkus.

Anot bankininkų, ekonomikos padangė vis dar apniūkusi. Nors šalies ūkis kitąmet augs, infliacija taps vienženklė tik kitų metų viduryje. Šiemet ji perkopusi 19 proc.

Dokumentais į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos.

Parlamentarai ketvirtadienį priėmė Įstatymą dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo (už buvo 127 Seimo nariai, o susilaikė du) ir 130 balsavus už – Pelno mokesčio įstatymo pataisą, įteisinančią solidarumo įnašą, kurį už 2023 metus turėtų mokėti naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir kitos įmonės.

Mokestis bus skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc. viršijančio pastarųjų ketverių finansinių metų vidutinį apmokestinamąjį pelną.

Surinktos lėšos bus naudojamos remti elektros vartotojus taip švelninant didelių kainų poveikį, skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinimą.

Numatoma, kad institucijos turėtų sumažinti elektros suvartojimą 10 proc., o piko valandomis – 5 proc. Taip pat būtų pradėtos reguliuoti energetikos rinkos pajamos ir jų perviršis – tokio perviršio mokestis būtų taikomas pigios elektros gamintojams.

Energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir „Litgrid“ bus įpareigotos pasirašyti susitarimą su pagrindine eksportuojančia valstybe Švedija dėl pajamų perviršio pasidalijimo.

„Įvertinus Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pastabas, komitetas siūlo padidėjusių elektros ir dujų kainų kompensavimo priemonę padaryti taiklesnę, susiejant kompensaciją su gyventojų gaunamų pajamų ir minimalaus suvartojamo kiekio, už kurį būtų skiriama kompensacija, kriterijais“, – pirmadienį komitetui svarstant 2023 metų valstybės biudžeto projektą teigė M. Majauskas.

„Tikimės, kad Vyriausybė, dirbdama su nepriklausomais energijos teikėjais, sugebės užtikrinti, kad kitais metais vis tik bus priimti atitinkami sprendimai, kuriais ši kompensavimo priemonė bus taiklesnė ir vertinama pagal suvartojamą kiekį“, – tvirtino M. Majauskas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos banko skaičiavimais, sumažėjus energijos išteklių kainoms, subsidijų poreikis kitais metais gali būti maždaug 450 mln. eurų mažesnis, todėl atitinkamai turėtų būti patikslinti 2023 metų biudžeto išlaidų ir deficito rodikliai.

M. Majausko teigimu, dėl mažesnių išlaidų kompensacijoms valstybė neturėtų prisiimti naujų įsipareigojimų.

„Pasitvirtinus nepalankiam ekonominės raidos scenarijui, būtina pasilikti fiskalinę erdvę papildomam ekonomikos skatinimui, todėl mažesnės išlaidos energijos išteklių kompensavimui neturėtų būti keičiamos naujais įsipareigojimais“, –  kalbėjo M. Majauskas. 

Keisti kompensacijų tvarką ir atsižvelgti į žmonių pajamas bei suvartojamą energiją siūlo ir Seimo Audito komitetas.

„Tiek tarptautinių organizacijų, tiek Lietuvos institucijų ekspertų vertinimu, elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmas, kai jis taikomas visiems namų ūkiams, nevertinant jų gaunamų pajamų ar suvartojamo energijos kiekio, yra per platus, brangus, neefektyvus ir neskatinantis energijos taupymo ir investicijų į atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimą“, – nurodoma komiteto išvadoje.

Komitetas siūlo kompensacijas taikyti laikinai, o gerėjant situacijai jas sustabdyti arba pakoreguoti orientuojantis į labiausiai pažeidžiamas grupes.

2023 metų biudžete dabar numatyta gyventojams už dujas ir elektrą skirti 812 mln. eurų (1,1 proc. BVP), o verslui už elektrą – 234 mln. eurų kompensacijų.

„Šaltinis yra, matome, pakankamai didelis rezervas, kalbant apie kompensacijas dėl energetikos sukeltos krizės verslui, nes šiandien turime geras žinias ir matome tendencijas, kad kainos krenta ir tikėtina, kad tų kompensacijų gali prireikti gerokai mažiau, tai nuo tos įspūdingos sumos išties galima galvoti paimti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Anot jo, kompensacijoms numatyti pinigai galėtų būti panaudoti socialinėms reikmėms.

„Kolegos socialdemokratai siūlo socialinėms reikmėms, mūsų irgi yra pasiūlymai, tai čia Vyriausybės apsisprendimo reikalas. Pasiskolinta įspūdinga suma, jos pūsti daugiau negalima, bet viduje, kur kokius prioritetus sudėti, Vyriausybė gali peržiūrėti, juolab, kad valdantieji turi daug pasiūlymų, kurie svarbūs verslui ir tuo pačiu visai valstybei“, – teigė  S. Skvernelis.

Jis užsiminė, kad tokiu būdu atsilaisvinusias biudžeto lėšas galima būtų skirti padengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) netekimus, jei būtų nutarta neterminuotai pratęsti jo lengvatą maitinimo, kultūros ir sporto veiklai.

„Šiandien, ką jie skaičiuoja dėl galimų PVM lengvatų galimo praradimo, tai tiesiog reikėtų žiūrėti, kad jeigu tų įmonių neliks, tai PVM apskritai niekas nemokės. Pažiūrėti per tą prizmę, kad iš tiesų veikiančios įmonės galbūt į tą PVM krepšelį, kuris yra pagrindinis biudžeto šaltinis, įneštų daugiau lėšų“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius parėmė konservatoriaus Mykolo Majausko iniciatyvą neribotai pratęsti PVM lengvatą kultūros, sporto, maitinimo sektoriams, nors Ministrų kabinetas siūlo šią lengvatą jiems taikyti tik iki 2023-ųjų liepos.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ anksčiau skelbė žadanti spausti Vyriausybę, kad ši koreguotų 2023 metų biudžeto projektą – jis, anot opozicijos atstovų, neatliepia gyventojų ir verslo lūkesčių.

Pats S. Skvernelis po planuojamo biudžeto pristatymo teigė, kad projektas nedidina jo pajamų, tačiau didina deficitą, valstybės skolą, kurią ateityje suvaldyti bus vis sunkiau.

2023 metų biudžeto projekte energijos kainų kompensacijoms gyventojams numatyta 812 mln. eurų, o verslui – dar apie 230 mln. eurų.

– Kokie būtų jūsų pastebėjimai kalbant apie rinką ir kokios to priežastys – kodėl kainos taip svyruoja?

Šiandien dujų kaina yra labai žema – apie 20 Eur/MWh. Bet čia – mažas džiaugsmo langas, nes kai prasidės šildymo sezonas, dujų bus sunaudojama daugiau.

– Yra dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji yra tai, kad dujų saugyklos yra pilnai užpildytos ir dar nėra prasidėjęs šildymo sezonas, tai reiškia, kad dujos nėra naudojamos šilumos elektros gamybai ir naujų, atvykstančių į Europą dujų, nėra kur padėti. Dėl to dujų kaina nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius dvejus metus. Matėme, kaip porą valandų jos biržoje nieko nekainavo. Šiandien dujų kaina yra labai žema – apie 20 Eur/MWh. Bet čia – mažas džiaugsmo langas, nes kai prasidės šildymo sezonas, dujų bus sunaudojama daugiau. Matome, ką rodo ateities sandėriai – dujų kaina pakils iki 90 Eur/MWh, o šalčiausiais mėnesiais galbūt iki 150 Eur/MWh. Tai – gera naujiena. Vasarą matėme sunkiai suvokiamus kainų lygius, kuomet dujos kainavo apie 300 Eur/MWh. Greta tos labiau susibalansavusios pasiūlos ir paklausos, mes turime ir techninius sprendimus, kuriuos priima Europos Komisija, rekomenduoja ką daryti ir Europos energijos ministrų sutarimai dėl to, kaip yra skaičiuojamos kainos biržoje, įvairūs kainų stabilizavimo instrumentai. Mechanizmai yra pasiūlyti, kas leidžia tikėtis, kad bus užkirstas kelias tokiems šuoliams, net jei ir bus šalta žiema. Vienas iš tų pasiūlymų – kolektyvinės derybos. Mes turime problemą, kai Lietuva ir Vokietija nori nusipirkti tą patį laivą dujų ir tarpusavyje konkuruoja siūlydamos didesnę kainą. Aišku, kad čia nėra sveika situacija, kuomet dvi Europos Sąjungos (ES) valstybės konkuruoja. Kai bus kolektyvinės derybos, tikėtina, kad nebebus tokių kainų šuolių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kalbant apie žiemą, kaina bus didesnė. Ar galima tikėtis kažko panašaus, kai ir elektra, ir dujos buvo labai brangios?

– Matome, kad atslūgus dujų kainoms, sumažėjo ir elektros energijos kainos. Tas matoma ir Lietuvoje, ir kitose ES valstybėse. Ir tai susiję su tuo, kad ribinė elektros energija, kurios trūko, buvo gaminama iš gamtinių dujų. Kai gamtinės dujos yra brangios, tuomet brangi ir elektros energija. Priimami sprendimai, svarstoma nustatyti gamtinių dujų kainų ribas toms įmonėms, kurios gamina elektros energiją iš dujų. Tai irgi sudaro tam tikra prasme situaciją, kai nėra priežasčių, dėl ko galėtų kainos kilti į tokias aukštumas, kurias mes matėme vasarą. Gali būti įvairių sukrėtimų. Pavyzdžiui, itin šalta žiema arba tokie ribiniai atvejai kaip kažkokios kibernetinės atakos ar teroristiniai išpuoliai prieš tiekimo mazgus ar gamybos infrastruktūrą, tuomet galimi ir didesni energijos kainų šuoliai. Dabar manau, kad blogiausia jau yra praeityje. Bus vis dar gana sunki, šalta žiema finansine prasme. Tikėtina, kad ir kainų lygis bus aukštas ir ateinančią žiemą. Tokių šuolių, kokius matėme šių metų vasarą, turbūt pavyks išvengti.

– Kada matysime energetikos krizės sprendimą? Kada ji bus išspręsta?

Energija, tikėtina, Europoje dvejus metus dar išliks gana brangi lyginant su tuo, prie ko mes buvome įpratę. Bet ateitis po penkerių metų yra gana šviesi.

– Daugelis prognozavo, kad nepavyks taip greitai statyti gamtinių dujų terminalo, vystyti infrastruktūrą ir užsitikrinti, kad būtų suskystintų gamtinių dujų pardavėjai. Visuose frontuose matėme, kad saugyklos buvo užpildytos daug greičiau nei buvo galima tikėtis. Dabar jau yra sprendimai dėl papildomų dujotiekių iš Ispanijos į Vokietiją, kas irgi padidins energetikos stabilumą visoje Europoje. Aišku, tai yra didžiulės investicijos, dideli projektai, kurie užtrunka ne vienerius metus. Greta to turime ir techninius sprendimus, tokius kaip kolektyvinės derybos, skirtingi kainų nustatymo algoritmai. Europa pasimokė iš tų klaidų, kurios buvo vasarą ir įvairiausiomis priemonėmis užkirs kelią tokiems šuoliams. Nematysime sunkiai suvokiamų kainų šuolių, bet pati energija Energija, tikėtina, Europoje dvejus metus dar išliks gana brangi lyginant su tuo, prie ko mes buvome įpratę. Bet ateitis po penkerių metų yra gana šviesi, nes visos investicijos į atsinaujinančią energetiką, infrastruktūrą, užtikrina, kad būsime energetiškai nepriklausomi. Ypač nuo Rusijos.

„Gera žinia yra ta, kad gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos valstybėse jau pasiekė 96 proc. užpildymo lygį ir tas šokas, kuris buvo vasarą, rugpjūtį, rugsėjį, kai buvo aukštos energijos kainos gamtinių dujų rinkose, jau šiek tiek slopsta“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė viceministrė.

„Jau matome, kad vietoje 300 eurų už megavatvalandę didmeninės kainos, kurią turėjome, šiai dienai yra apie 100 eurų, reiškia, kainos jau šiek tiek stabilizavosi,. Kaip bus ateityje, matysime, bet šiai dienai jau tas didysis šokas šiek tiek aprimo. Tokių elektros energijos ir gamtinių dujų kainų pikų nebėra“, – kalbėjo I. Žilienė.

Komentuodama didmenines elektros kainas ji pastebėjo, kad atsigavo jos gamyba Šiaurės šalių hidroelektrinėse, o dėl vėjuotų dienų išaugo ir vėjo elektrinių gamyba.

„Tai atsiliepia ir mūsų prekybos zonoje ir tokių kainų, kaip buvo rugsėjį, jau nebematome“, – teigė viceministrė.

Praėjusią savaitę elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje krito po 7 proc. ir siekė 187,6 euro, o Estijoje elektra pigo 3 proc. iki 172,3 euro.

„Visa lengvoji pramonė patyrė milžiniškus apyvartinių lėšų netekimus. Jas tiesiog sudeginome dujų ir elektros pavidalu bei nuolat augančių žaliavų kainomis, žinoma, ir kylančiu darbo užmokesčiu“, – parlamentinės opozicijos inicijuotoje diskusijoje Seime teigė R. Damalakas.

„Pramonė žlunga ne dėl to, kad atsilikusi technologiškai ir neturi užsakymų ar nemoka gaminti, o dėl to, kad energijos kainos šuolis šiandien sudegino visų apyvartos lėšas“, – kalbėjo jis.

Anot jo, dar labiau padėtį komplikuoja Kinijos, Indijos bei kitų tiekėjų reikalavimai už žaliavas mokėti iš anksto, nes dėl karo Ukrainoje ir nepaprastos padėties „Lietuvoje jiems atrodo pavojinga“.

„Todėl dabar, turėdami didžiulius užsakymus, nepajėgiame jų įvykdyti dėl žaliavų stygiaus, dalies jų atsisakome. Kitą dalį užsakovai perkelia į pigesnes šalis, kas mums irgi nėra paranku“, – aiškino aprangos ir tekstilės įmonių atstovas.

Turėdami didžiulius užsakymus, nepajėgiame jų įvykdyti dėl žaliavų stygiaus, dalies jų atsisakome.

Pasak jo, dalis sektoriaus bendrovių arba jau mažina gamybą, atleisdami darbuotojus, arba ją laikinai stabdo.

„Dalis rimtai svarsto apie veiklos nutraukimą, kol dar galima taip daryti. Liūdna girdėti, kai viena didžiausių Lietuvos lino gamintojų atsidėjo pinigų tam, kad ne investuotų, o tam, kad galėtų užsidaryti reikalui esant“, – pridūrė R. Damalakas.

Jis pabrėžė, kad bankai sektoriaus įmonėms neskolina, nes pelningumas ne auga, o mažėja dėl išaugusių energijos ir kitų išlaidų.

„Apyvartumas tragiškai blogėja. Kitų šaltinių nei bankai, neturime“, – parlamentarams aiškino R. Damalakas.

Pasak jo, Lietuvoje tekstilės ir rūbų gamybos pramonėje dirba daugiau negu 30 tūkst. žmonių.

„Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui. Vieną milijardą eurų skirsime energijos kainų kompensavimui ir dar pusantro milijardo pajamų didinimui“, – BNS po kitų metų biudžeto pristatymo koalicijos partneriams sakė parlamentaras.

Pasak jo, kitų metų biudžete numatyta pagalba verslui bei priemonės didinti gyventojų pajamas.

„Visas išlaidas sudėjus svarbu, kad neperliptume kritinės 5 proc. biudžeto deficito (ribos). Tai yra kritinė riba virš kurios skolinimasis sparčiai brangs“, – teigė M. Majauskas.

Jo teigimu, reikia užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą ir pratęsti šiuo metu galiojančias lengvatas smulkiam verslui.

Vieną milijardą eurų skirsime energijos kainų kompensavimui ir dar pusantro milijardo pajamų didinimui.

„Dėl apgyvendinimo sektoriaus sutarimas randasi, tuo tarpu dėl maitinimo, sporto klubų, kino, kultūros sektoriaus diskusija matyt persikels į Seimą“, – teigė komiteto pirmininkas.

Vyriausybė penktadienį svarstys 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektus.

Biudžeto projektus vėliau tvirtins Seimas, su juo susijusių įstatymų pateikimas parlamente numatytas ateinantį pirmadienį.

Jie, išskyrus PSDF biudžeto projektą, kol kas nėra registruoti.