Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, ES valstybių ministrai tarsis dėl socialinių klausimų, tokių kaip sąlygų darbo vietose gerinimas, darbuotojų apsauga nuo asbesto, lyčių lygybė. Taip pat aptars rekomendacijas, susijusias su slauga, vaikų švietimu, neįgaliųjų ir ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką.

Penktadienį taryboje bus svarstomos su sveikatos apsauga susijusios temos – COVID-19 vakcinų pirkimas ir išvadų dėl vakcinacijos, kaip efektyviausios priemonės prieš ligos plitimą, patvirtinimas. Ministrai priims sprendimą dėl atnaujintų vėžio patikrų rekomendacijų ES lygiu.

Susitikimo metu bus pristatytos Europos sveikatos duomenų erdvės bei Kraujo, ląstelių ir audinių reglamentų pažangos ataskaitos.

Dalyviai bus supažindinti su farmacijos teisės aktų peržiūra, medicinos prietaisų reglamento įgyvendinimo eiga, derybų dėl naujos PSO pandemijų sutarties progresu, ES globalios sveikatos strategija.

A. Dulkys taip pat dalyvaus diskusijoje psichikos sveikatos tema.

ES sveikatos ministrų tarybos vyksta reguliariai, priklausomai nuo aktualijų. Paskutinė ministrų taryba vyko birželio 14 dieną Liuksemburge.

Per susitikimą Europos Komisija pristatys situaciją migracijos srityje bei Šengeno barometrą, o Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ – strateginę rizikos analizę artimiausiam dešimtmečiui, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Ministrai taip pat ieškos sutarimo ES migracijos politikos klausimais, diskutuos dėl efektyvesnio sienų valdymo, aptars valstybių narių pasirengimą priimti Ukrainos karo pabėgėlius žiemos sąlygomis, karo poveikį ES vidaus saugumui.

„Mums esminės reikšmės prioritetas yra ES teisinės bazės adaptavimas prie naujų realijų. Hibridinė ataka tęsiasi ir mažai tikėtina, kad ji greitu metu baigsis, todėl dar kartą akcentuosime, kad labai svarbu sukurti aiškius teisinius pagrindus, kurie leistų vykdyti veiksmingą išorės sienų kontrolę ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui ES prieglobsčio sistema. Taip pat būtina atskirti natūralią ir instrumentalizuotą migraciją ir taikyti atitinkamas priemones“, – sakė Agnė Bilotaitė.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Pernai rugpjūtį ėmus taikyti neteisėtų migrantų apgręžimo politiką, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau nei 17,2 tūkstančio. Dalis užsieniečių patekti bandė ne vieną kartą.

Šį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė virtinę priemonių, kuriomis siekiama kontroliuoti elektros ir dujų kainas Europoje. Viena jų – viršutinė riba rusiškų dujų kainai.

Kita Komisijos siūloma priemonė – pigią elektrą gaminančių ir didelius viršpelnius gaunančių vėjo, saulės ar branduolinės energijos gamintojų  pajamų ribojimas, jas paskirstant vartotojams. D. Kreivio teigimu, toks pasiūlymas pakankamų gamybos pajėgumų neturinčiai Lietuvai yra visiškai nepriimtinas, nes šalis elektrą gamina daugiausia iš dujų.

Pasak D. Kreivio, Lietuvą labiau tenkintų ES pirmininkaujančios Čekijos siūlymas nustatyti dujų kainų lubas – jis užtikrintų mažesnes elektros kainas tiek gyventojams, tiek verslui. 

„Mūsų pozicija nuo pat pradžių buvo labai aiški – dujų (kainų – BNS) lubos yra vienintelis kelias, kuris leidžia užtikrinti žemesnes kainas mūsų vartotojams“, – šią savaitę žurnalistams sakė D. Kreivys.

Vis dėlto ministras teigė, jog sutarimas dėl elektros rinkos sureguliavimo penktadienį dar nebus pasiektas, o galutiniai sprendimai turėtų būti priimti Europos Vadovų Taryboje.

Už energetiką atsakingi ministrai posėdyje taip pat aptars Bendrijos šalių pasiruošimą artėjančiam žiemos sezonui.