Praeitais metais JK išstojus iš Europos Sąjungos nebeliko automatinės teisės Bendrijos šalių piliečiams gyventi ir dirbti Britanijoje, o britams – gyventi ir dirbti 27 šalių bloke. Abi pusės susitarė, kad kiekvienam asmeniui bus išlaikytos teisė gyventi šalyje, turėta iki „Brexito“.
Britanijoje tai reiškia, kad ES ir kelių kitų Europos šalių piliečiai privalo internetu patvirtinti savo pageidavimą gauti „nuolatinio gyventojo statusą“, jeigu išlaikyti galimybę toliau dirbti, studijuoti ar gauti socialines išmokas.
JK vyriausybė nurodė, kad nuo paraiškų teikimo pradžios 2019 metų kovą tokių dokumentų gauta 5,6 mln., ir tik nedidelė dalis jų nebuvo patenkinti. Šis skaičius yra daug didesnis, nei tikėjosi britų vyriausybė – iki „Brexitą“ manyta, kad Britanijoje gyvena apie 3 mln. ES piliečių. Iki šiol paraiškų nepateikusių Britanijoje gyvenančių ES piliečių skaičius nėra žinomas.
„Noriu aiškiai pasakyti – galutinio termino nepratęsime“, – trečiadienį sakė imigracijos reikalų ministras Kevinas Fosteris. - Paprastai tariant, pratęsimas pats savaime nėra sprendinys norint pasiekti žmones, kurie dar nepateikė paraiškų. Tuomet tiesiog atsidurtume padėtyje, kai vėliau mūsų būtų prašoma vėl pratęsti, sukeliant dar daugiau netikrumo.“
Vyriausybė sako, kad žmonėms, kurie pateikė prašymus iki birželio galo, bus išsiųsti laiškai, suteikiantys galimybę 28 dienas atlikti reikiamas procedūras. Žmonės taip pat galės pateikti prašymus ir po galutinio termino, jeigu tam esama „pagrįstų priežasčių“, pavyzdžiui, ligos atveju, aiškino K. Fosteris.
ES piliečių teisių advokatai nerimauja, kad kai kurie žmonės galbūt iki šiol nežino, jog jiems reikia pateikti prašymus, o kitų pareiškimai gali būti įstrigę tarp 400 tūkst. dokumentų, kurie iki šiol nėra apdoroti.
Jie taip pat nori, kad Britanijos vyriausybė išduotų fizinius, o ne vien elektroninius pažymėjimus teisę nuolat gyventi įgijusiems asmenims. Daugelis nuogąstauja, kad gali būti pasikartoti scenarijus, panašus į susiklosčiusį po Antrojo pasaulinio karo, kai tūkstančiams imigrantų iš Karibų buvo užkirstas kelias įsidarbinti arba gauti medicinos paslaugas, o kai kuriems, praėjus dešimtmečiams, netgi iškilo grėsmė būti deportuotiems, nes jie neturėjo dokumentų, įrodančių teisę gyventi Jungtinėj Karalystėje.
Britų valdančiosios Konservatorių partijos įstatymų leidėjas Alberto Costa (Albertu Košta), agitavęs užtikrinti ES piliečių teises, sakė, kad premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) jį patikino, jog nė iš vieno gyventojo „nebus atimtos jų teisės“.
„Darysiu viską, ką galiu, kad vyriausybė ištesėtų savo pažadus tiems piliečiams“, – pridūrė deputatas.
Kitos ES šalys yra numačiusios panašią tvarką milijonui JK piliečių, gyvenančių Bendrijoje. Kai kuriose šalyse teisė nuolat gyventi suteikiama automatiškai, bet kai kur, taip pat Lietuvoje, Britanijos piliečiai turi pateikti prašymus.
Laisvas žmonių judėjimas tarp ES šalių yra vienas pagrindinių Bendrijos principų. Per 2016 metų referendumą Britanijos apsisprendimą išstoti iš bloko iš dalies nulėmė reakcija į didelį imigracijos lygį. Nuo 2004 metų, kai prie ES prisijungė aštuonios buvusio komunistinio bloko šalys, į Jungtinę Karalystę persikėlė daugiau kaip milijonas žmonių iš kitų Bendrijos valstybių.
