Jo teigimu, dukart nepavykus išrinkti LRT vadovo, nes balsai per slaptą balsavimą pasiskirstė po lygiai, taryba turi rasti mechanizmą, kad jis būtų išrinktas.

„Mano supratimu, šiandien vienas iš tų kelių būtų, galbūt svarbiausias ir ne vienintelis – tai organizuoti atvirą balsavimą“, – pirmadienį per Seimo Kultūros komiteto pasitarimą sakė E. Valatka.

Anot jo, norint rengti atvirą balsavimą, reikėtų pakeisti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarkos aprašą ir pačios tarybos reglamentą.

Seimo Kultūros komiteto narys Statys Tumėnas klausė, ką pakeis atviras balsavimas, jis stebėjosi, ar balsavimo būdas gali turėti įtakos tarybos narių pozicijai.

E. Valatkos teigimu, jei per atvirą balsavimą balsai pasiskirstytų po lygiai, lemtų posėdžio pirmininko balsas.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Tačiau LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

Mano supratimu, šiandien vienas iš tų kelių būtų, galbūt svarbiausias ir ne vienintelis – tai organizuoti atvirą balsavimą.

LRT tarybos nariai teigė, kad rinkimų tvarkos keitimas bus svarstomas per birželio 20 dieną numatytą posėdį.

Tarybos narys Jonas Staselis siūlė šį posėdį padarytą viešą. Anot jo, viena iš didžiausių nacionalinio transliuotojo tarybos veiklos problemų – uždari posėdžiai.

Kultūros ministras Simonas Kairys abejojo, ar atviras balsavimas renkant LRT vadovą yra geriausia išeitis.

„Praktikoje visi suprantame, ką reiškia atviras balsavimas – tarybos pirmininkas iš esmės savo balsu parodo, kas turi būti direktorius“, – sakė jis.

„Bet jei yra tokia tarybos valia ir toks jų sprendimas, viskas yra „ok“, nes taryba privalo paskirti direktorių, o ne tęsti situaciją iki nežinia kada“, – teigė ministras.

S. Kairys tvirtino, kad dabartinis LRT generalinio direktoriaus rinkimų būdas, kai tiesiog balsuojama už vieną ar kitą kandidatą, jam atrodo archaiškas.

„Man pats balsavimas atrodo truputį archaiškas, truputį primena prieš dešimt metų populiarų modelį „uabuose“ ar savivaldybių įmonių, kada tiesiog valdyba ima ir paskiria iš valdybos narių balsavimu vieną ar kitą kandidatą. Manau, kad šiais laikais viešajame sektoriuje taip nebeturėtų būti, balsavimas turėtų būti ne už vieną ar kitą asmenį, bet turėtų būti vertinamos kandidatų programos tiek raštu, tiek žodžiu, įvedant ne šiaip balsavimą, bet įvedant vertinimą dešimtbalėje sistemoje, kas yra normali praktika renkant vadovus į įvairiausias institucijas“, – kalbėjo jis.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas, I. Gelūno / BNS nuotr.

Vyriausiasis prezidento patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad slaptu balsavimu siekiama užtikrinti, jog balsuojantieji priimtų nevaržomą sprendimą.

Man pats balsavimas atrodo truputį archaiškas, truputį primena prieš dešimt metų populiarų modelį „uabuose“ ar savivaldybių įmonių, kada tiesiog valdyba ima ir paskiria iš valdybos narių balsavimu vieną ar kitą kandidatą.

„Dabar, kada jau keletą kartų įvyko slaptas balsavimas, daryti atvirą balsavimą, matyt, tai būtų deklaravimas, jog iš principo bet kokiomis priemonėmis siekiama paveikti tarybos narių valią arba priversti juos vienaip ar kitaip balsuoti. Kitokių argumentų tame būtų sunku įžvelgti“, – teigė jis.

„Atsižvelgiant į LRT tarybos nepriklausomumą, reikėtų sudaryti jiems sąlygas išreikšti tikrąją valią“, – pabrėžė patarėjas.

Be to, pasak jo, pakeitus reglamentą dėl direktoriaus skyrimo, ši nuostata galios ir skiriant kitus LRT pareigūnus.

A. Kabišaitis abejojo, ar dėl susidariusios situacijos reikėtų kaltinti nacionalinio transliuotojo vadovo rinkimų tvarką.

„Jeigu nė vienas iš kandidatų neįtikino tarybos, kad jis tinkamas būti direktoriumi, tai čia yra galbūt kandidatų arba jų parengtų programų problema, o ne pačios direktoriaus skyrimo tvarkos“, – sakė prezidento patarėjas.

LRT tarybos narys Mindaugas Jurkynas atkreipė dėmesį, kad nuolatinio direktoriaus nepaskyrimas neparalyžiavo įstaigos darbo – laikinoji vadovybė dirba, taryba posėdžiauja.

Seimo Kultūros komitetas pirmadienį surengė pasitarimą dėl situacijos, susidariusios renkant nacionalinio transliuotojo LRT generalinį direktorių.

Posėdžio išvakarėse komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis BNS sakė, kad norima išklausyti LRT tarybos narius ir juos delegavusių institucijų atstovų pozicijas, kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją, kai balsams pasiskirsčius po lygiai du kartus nepavyko išrinkti nacionalinio transliuotojo vadovo.

Nacionalinio transliuotojo LRT tarybai birželio 6 dieną antrą kartą nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, abiem kandidatams – Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei ir Aisčiui Zabarauskui – surinkus po vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Ji ir A. Zabarauskas buvo favoritai ir per pirmąją, kovą vykusią atranką. Tada įstaigos vadovo taip pat nepavyko išrinkti jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovauja penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kaip pranešė KTU, iš trijų dalyvių daugiausiai balsų surinko dabartinis rektorius Eugenijus Valatka ir  Socialinių mokslų, vadybos ir administravimo krypties mokslų daktarė, bendrovės „Esperonus“ bendrasavininkė Renata Urbonė.

„Šiandien posėdžiavusi KTU taryba nusprendė, kad nori dar kartą susitikti su dviem pirmojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkusiais kandidatais – Renata Urbone ir Eugenijumi Valatka. KTU taryba kvies kandidatus susitikti uždarame tarybos posėdyje dar šią savaitę. Po posėdžio paaiškės tolimesnė rinkimų eiga“, – teigiama universiteto pranešime.

Į rektorius taip pat kandidatavo Kalifornijos Politechnikos universiteto profesorius, statybų inžinerijos mokslų daktaras Edmondas Paulas Saliklis.

Konkursas į universiteto rektorius paskelbtas sausio 9 dieną, dokumentus pretendentai galėjo pateikti iki kovo 10-osios.

Rektorių penkerių metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir skiria KTU taryba.

„Aš manau, kad daugeliu atveju ta praktika yra, kad tam tikrose komisijose yra nelyginis narių skaičius. Bent jau praktika tokia, – BNS trečiadienį sakė E. Valatka. – Šiuo atveju manau, kad tas nelyginis narių skaičius būtų vienas iš tų sprendimo būdų.“

Taip jis kalbėjo po to, kai du kandidatai antradienį vykusios LRT generalinio direktoriaus atrankos antrajame ture surinko po šešis tarybos narių balsus.

BNS žiniomis, šie du varžovai buvo dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų, todėl LRT turės skelbti naują generalinio direktoriaus atranką.

LRT taryba yra sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

E. Valatka sakė, kad reikėtų platesnės diskusijos dėl to, kas deleguotų 13-ą LRT tarybos narį.

Jis taip pat atmetė variantą, kad tarybos narių balsams rinkimuose pasiskirsčius po lygiai atrankos baigtį galėtų nulemti pirmininko balsas.

„Kalbant apie tai, kad būtų lemiamas pirmininko balsas, aš nemanau, kad tai – teisingas kelias“, – sakė LRT tarybos pirmininkas.

Pasak jo, skirtingai nei yra dabar, tiek patys kandidatai vadovauti LRT, tiek jų programos turėtų būti viešos.

„Jei mes kalbame apie visuomeninį transliuotoją, kodėl visuomenės nesupažindint su kandidatais ir jų idėjomis?“, – kalbėjo LRT tarybos pirmininkas.

Vis dėlto jis nurodė, kad balsavimas taryboje ir toliau turėtų išlikti slaptas, nes „balsuojama už asmenybes“.

„Rinkimuose juk irgi balsavimas slaptas“, – sakė E. Valatka.

Dėl naujojo konkurso nuostatų LRT taryba ketina spręsti balandį, atranka turėtų vykti birželį. Iki naujojo vadovo išrinkimo LRT laikinai vadovaus dabartinė generalinė direktorė.

Antradienį pasibaigusioje atrankoje iš viso dalyvavo šeši kandidatai.

KTU trečiadienį pranešė, kad universiteto taryba patvirtino ir dar du paraiškas pateikusius kandidatus, posto taip pat siekia Kalifornijos Politechnikos universiteto profesorius, civilinės inžinerijos mokslų daktaras Edmondas Paulas Saliklis bei Socialinių mokslų, vadybos ir administravimo krypties mokslų daktarė, bendrovės „Esperonus“ bendrasavininkė Renata Urbonė.

KTU taryba kandidatus eiti rektoriaus pareigas patvirtino įvertinusi Senato išvadą dėl jų atitikties universiteto pedagoginiams ir moksliniams reikalavimams.

„Džiugu, kad vieno iš lyderiaujančių šalies ir regiono universitetų vadovo rinkimai sudomino stiprius kandidatus tiek iš KTU, tiek iš verslo, tiek iš užsienio. Išsamiai susipažinti su kandidatų KTU ateities vizijomis visa Universiteto bendruomenė galės Atvirame tarybos posėdyje“, – pranešime sakė KTU tarybos narė, rinkimų komisijos pirmininkė, bendrovės „Hostinger“ Socialinių partnerysčių vadovė Lina Slavinskė.

Kandidatai KTU ateities vizijas universiteto bendruomenei turės gyvai pristatyti Atvirame tarybos posėdyje. Ne vėliau nei per 20 dienų taryba rektorių rinks ir tvirtins uždaro posėdžio metu.

Konkursas skelbtas sausio 9-ąją, paraiškų buvo laukiama iki kovo 10-osios.

Rektorių penkerių metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir skiria KTU taryba.

– Nuo seno Kaunas tituluojamas studentų miestu. Ar Kaunui negresia prarasti šį titulą? Gal matote gerų tendencijų? – „Kauno diena“ pasiteiravo prof. E. Valatkos.

– Nemanau, kad Kaune esantys universitetai kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis leistų prarasti šį vardą. Kalbant rimtai, be abejo, susiduriame su kai kuriais iššūkiais, tačiau matau labai teigiamų tendencijų, kurios mane įkvepia ir motyvuoja.

Visi pajutome, kokį milžinišką postūmį Kauno vystymuisi suteikė Europos kultūros sostinės statusas. Neabejoju, kad sukauptas intelektualinis potencialas dar labiau stiprės ir katalizuos ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos kultūrinį ir ekonominį gyvenimą.

Pokyčiai Kaune pastaraisiais metais stebina ne tik mus, bet ir užsienio partnerius – kalbant apie įspūdingą infrastruktūros vystymą, vizualinio ir kultūrinio identiteto kaitą. Naujos galimybės pritraukia naujų investuotojų, kurių kuriamoms darbo vietoms reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, o jų ir gali pasiūlyti universitetas.

Manau, kad tai tik Kauno augimo pradžia – mieste sukoncentruotos visos tam reikalingos dedamosios: išsilavinę žmonės, aktyvi savivalda ir verslo bendruomenė, gera infrastruktūra, aukšto lygio mokslo ir studijų institucijos, gera geografinė padėtis. Kuriant strateginį Kauno miesto plėtros planą buvo įtraukti visos Kauno akademinės bendruomenės atstovai.

Labai svarbus aspektas – mieste atsiranda vis daugiau unikalių vietų, kur galima praleisti laisvalaikį. Kitais metais, jei viskas vyks laiku, kartu su savivaldybe pasiūlysime patirtį, kurios Lietuvoje nebuvo, – „Mokslo salą“ Nemuno saloje. Tikiu, kad šis interaktyvus mokslo muziejus taps svarbiu traukos centru ir paskata jaunimui rinktis mokslo kelią.

KTU taip pat vyksta spartūs pokyčiai – atidarėme naująją biblioteką KTU Studentų miestelyje, vyksta mokymosi erdvių ir bendrabučių modernizacija, atsinaujinančiosios energijos sistemų diegimas, visuomenei atvėrėme Cheminės technologijos fakulteto A korpusą. Pavasarį, tikimės, startuos Studentų gatvės rekonstrukcija, duris atvers KTU prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Nuolat dirbame su verslu: per pastaruosius trejus metus KTU padėjo verslo ir pramonės įmonėms pritraukti apie 50 mln. eurų konkursinio finansavimo lėšų.

Šalia infrastruktūrinių projektų, man ypač svarbios iniciatyvos, kurios skirtos studijų patrauklumui ir kokybei didinti, tarptautinio lygio moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti. Viena iš jų yra jungtinio Europos universiteto, vadinamo ECIU universitetu, sukūrimas kartu su dar dvylikos Europos šalių universitetais. Esu tikras, kad šios ypač ambicingos idėjos įgyvendinimas turės milžiniškos naudos visam Kauno regionui.

– Akademinei Kauno bendruomenei svarbiausias renginys šiemet buvo Universiteto 100-metis. Kuo jis buvo ypatingas ir kokį pėdsaką paliko ateičiai?

– Universiteto 100-metis – išskirtinis įvykis, kuriam visi universitetai ilgai ir nuosekliai ruošėsi. Ši sukaktis buvo puiki proga atversti istorijos knygas ir pažiūrėti, iš kur atėjome, ką esame pasiekę ir kur link einame. 100-metis svarbus ir dėl to, kiek daug šiame universitete dirbę žmonės nuveikė Lietuvos labui ir formuodami valstybės identitetą. Juk pats Lietuvos universiteto įkūrimas pakeitė šalies gyventojų švietimo padėtį, sudarė palankias sąlygas akademinei minties raidai ir mokslo sklaidai, be to, neabejotinai ugdė valstybės intelektualinį potencialą.

Turime žvelgti plačiau ir konkrečiais darbais prisidėti prie to, kad Kaunas taptų dar labiau matomas tarptautiniu mastu kaip vieta, kurioje gera studijuoti, dirbti ir gyventi.

Mes tęsiame šią misiją, o 100-metis tapo svarbiu atskaitos tašku, dar labiau suartinusiu visus Kauno universitetus bendram darbui.

Kaip tik šiais metais visi Kauno universitetai pasirašė sutartį, pagal kurią įsipareigojo atverti dar daugiau studijų galimybių besimokantiems ir šiuo metu darbuojasi įgyvendindami konkrečias užduotis. Man džiugu, kad bendradarbiauti pradėjo atskirų universitetų absolventus vienijančios Alumnų asociacijos, kuriančios naujas tradicijas ir iniciatyvas.

– Universiteto 100-metis lyg ir sumažino konkurencinę trintį tarp universitetų Kaune. Kaip yra iš tiesų?

– Nenorėčiau sutikti, kad šiandien jaučiame kažkokią trintį – gal taip ir buvo praeityje, tačiau šiandien matau nepalyginti daugiau bendrumo sąsajų nei skirtybių. Juo labiau kad Kauno universitetai skiriasi savo profiliu, kurį aiškiai identifikuoja visuomenė. Turime žvelgti plačiau ir konkrečiais darbais prisidėti prie to, kad Kaunas taptų dar labiau matomas tarptautiniu mastu kaip vieta, kurioje gera studijuoti, dirbti ir gyventi.

Galia kurti gėrį

– Rusijos pradėtas karas Ukrainoje paveikė visų mūsų gyvenimus. Kaip tai pajuto KTU ir visa Kauno akademinė bendruomenė?

– Prasidėjęs karas mums visiems buvo nauja, sukrečianti patirtis, tačiau nuo pat pirmos dienos mes kryptingai dirbome. Dar iki karo KTU palaikė labai glaudžius santykius su keliais svarbiausiais Ukrainos universitetais, pas mus dirbo aštuoni šios šalies mokslininkai, o karui prasidėjus priėmėme dar ne vieną dešimtį mokslininkų ir studentų, sudarėme sąlygas prisijungti prie mūsų bendruomenės, suteikėme gyvenamąsias vietas, teikėme visokeriopą pagalbą. Universiteto darbuotojai ir studentai įvairiausiomis formomis aktyviai parėmė ir toliau remia Ukrainos laisvės kovą – perdavėme svarbios techninės įrangos ir pasidalijome ekspertine patirtimi su partneriais Ukrainoje. Esu nepaprastai dėkingas bendruomenei už šiuos nuveiktus ir tęsiamus darbus.

Dėl judėjimo ribojimų pandemijos metu pagal „Erasmus+“ mainų programą atvykstančių ir išvykstančių studentų skaičius universitete sumažėjo, tačiau pagal nuolatinių studijų programas besimokančių tarptautinių studentų skaičiaus pokytis buvo minimalus. Be abejonės, prasidėjęs karas, ypač pirmosiomis jo dienomis, sukėlė nemažai nerimo tarp užsienio studentų ir jų artimųjų, tačiau, nors skambėtų paradoksaliai, tai nutraukti studijas privertė tik vieną kitą studentą iš užsienio. Šiais metais tiek Vakarų Europos, tiek kitų šalių bendras studentų srautas nesumažėjo, o jei skaičiuotume studentus iš Ukrainos, tai dar ir gerokai paaugo.

– Koks, jūsų akimis, didžiausias šių metų proveržis įvyko akademinėje plotmėje?

– Nuolatos stebiu studijų pokyčius ar mokslo pasiekimus pasaulyje ir Lietuvoje. Nors kartais to nepastebime, dalis mokslinės fantastikos kasdien tampa realybe. Jei kalbėtume vien tik apie mokslo pasiekimus, ko gero, man įsimintiniausias įvykis – pradėjęs veikti Jameso Webbo teleskopas, per kurį galime pamatyti stulbinančių visatos vaizdų. Įspūdinga ir visiškai neseniai JAV mokslininkų paskelbta žinia apie proveržį branduolinės sintezės srityje – teoriškai šis atradimas leistų atsisakyti bet kokio iškastinio kuro ir galbūt esmingai spręstų klimato kaitos problemą.

Akademiniame pasaulyje įvyko daug nuostabių dalykų ir dalis jų sukurta Kaune. Sunku suskaičiuoti, kiek kartų KTU chemiko profesoriaus Vytauto Getaučio komandai pavyko pagerinti perovskitinių saulės elementų efektyvumo pasaulinį rekordą. Tai įspūdingas pasiekimas, kurio autoriai dirba visai šalia mūsų, Žaliakalnyje.

– Su kokiais lūkesčiais žvelgiate į 2023-iuosius?

– Tikriausiai kaip ir daugeliui, mano didžiausi lūkesčiai – karo Ukrainoje pabaiga, ekonominis stabilumas ir visuomenės darna. Puikiai suprantu, kad tai pasiekti yra sudėtinga, tačiau tikiu nepalaužiama mūsų galia kurti gėrį, dalytis juo ir ryžtingai įveikti negandas. Su viltimi žvelgiu į mokslo pasiekimus, kurie padeda rasti technologinių sprendimų iškylančioms problemoms spręsti, išplečia mūsų pasaulėvaizdį ir suteikia dar didesnę prasmę mūsų gyvenimams.

E. Valatka pakeitė kadenciją baigusį žurnalistą, literatą Liudviką Gadeikį, pranešė LRT.

Pirmininko pavaduotoja išrinkta profesorė, ambasadorė, kultūros istorikė Irena Vaišvilaitė, šias pareigas ėjusi ir iki šiol.

„Džiaugiuosi sulaukęs narių palaikymo ir pasitikėjimo. Būti visuomeninio transliuotojo, aukščiausio kolegialaus organo, vykdančio LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujančio visuomenės interesams, tarybos pirmininku yra didelė atsakomybė, ypač tokiais neramiais laikais, tačiau ir garbė, nes būtent sudėtingais momentais visuomenė atsigręžia į LRT“, – pranešime teigė E. Valatka.

LRT stengiasi tai įgyvendinti, vadovaudamasi savo misija, – telkti ir vienyti pažangai, ne tik objektyviai informuoti, bet ir formuoti vertybes.

Anot jo, šalies visuomenė laiko aukštai iškėlusi kokybės kartelę visuomeniniam transliuotojui.

„LRT stengiasi tai įgyvendinti, vadovaudamasi savo misija, – telkti ir vienyti pažangai, ne tik objektyviai informuoti, bet ir formuoti vertybes“, – sakė E. Valatka, į LRT tarybą deleguotas Lietuvos švietimo tarybos.

Antradienį vyko pirmasis naujos sudėties tarybos posėdis.

Nuo rugsėjo pradžios darbą pradėjo Seimo paskirti keturi nauji tarybos nariai.

Seimas naujai šešerių metų kadencijai paskyrė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių Renaldą Gudauską, Vilniaus universiteto mokslininką Deimantą Jastramskį, buvusią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę, advokatę Laurą Matjošaitytę ir Šiaulių universiteto profesorių Juozą Pabrėžą.

Kadenciją LRT taryboje baigė žurnalistė, Vilniaus Universiteto partnerystės docentė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, dailininkas Raimondas Savickas, diplomatas Vytautas Petras Plečkaitis, buvęs LRT tarybos pirmininkas Gadeikis.

LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji prižiūri, kaip yra vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas funkcijas, rašoma pranešime.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Naujuoju KKPDA prezidentu birželį tapusio Mariaus Horbačausko siūlymu, prezidiumas patvirtino tris viceprezidentus. Jais tapo bendrovės ,,Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas, bendrovės ,,Gaschema“ generalinis direktorius Valdemaras Vareika ir Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.

,,Subūrėme stiprią ir aktyvią komandą. Viceprezidentai – gerai žinomi, savo sritį puikiai išmanantys žmonės, kurie atstovauja tam, kas siejasi su mūsų asociacijos misija. V. Vareika yra tradicinės pramonės atstovas. L. Skardžiukas atstovauja dideliam transporto ir paslaugų sektoriui. E. Valatka – mokslo bendruomenės atstovas. Tikiu, veikdami kartu ir pasitelkę mūsų visų turimą patirtį bei kompetencijas, daug nuveiksime, sėkmingai vienydami verslo, mokslo ir visuomenės interesus. Pramonės transformacija, verslo ir mokslo bendradarbiavimas, verslo įvaizdžio gerinimas bus aktualiausi darbotvarkės klausimai“, – teigė KKPDA prezidentas M. Horbačauskas, vėliau apžvelgęs ir veiklos strategines kryptis, kurios turėtų padėti užtikrinti verslo plėtrai ir konkurencingumo stiprinimui reikiamas sąlygas. Pagrindine strategine asociacijos veiklos kryptimi, kaip numatoma, taps pramonės transformacija ir konkurencinių pranašumų sukūrimas.

Posėdyje kalbėta apie tai, kad pramonės laukia daug iššūkių, sprendžiant strateginius aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimus, spartinant įmonių technologinį atsinaujinimą ir inovacijų diegimą. Todėl žiedinė ekonomika, žalioji ekonomika, CO2 emisijos mažinimas, skaitmenizacija taps esminėmis asociacijos darbotvarkės temomis.

„Reikia tinkamai pasiruošti artėjančiai pramonės transformacijai, būti vedančia ir informuojančia, konsultuojančia organizacija, kuri asociacijos nariams pagelbėtų transformuojantis sukurti konkurencinius pranašumus ir gebėjimus sėkmingai veikti besikeičiančioje aplinkoje. Atsižvelgiant į visus šiuos laukiančius iššūkius, būtinas verslo įmonių, mokslo įstaigų ir savivaldos sujungimas transformacijos procese“, – pabrėžė M. Horbačauskas.

Anot jo, didelis dėmesys bus skiriamas verslo ir mokslo bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje ir pramonės transformavimo procese ieškant efektyvių sprendimų. Taip pat – siūlymų pateikimui valstybinėms institucijoms aktualiais švietimo, praktinio verslumo ugdymo mokyklose, darbuotojų rengimo klausimais. Svarbi strateginė verslo įvaizdžio gerinimo visuomenėje veiklos kryptis – verslo „antidemonizacija“, aiškinant visuomenei per gerus pavyzdžius, kad verslas – ekonomikos gerovės šaltinis ir sukuriamos naudos visuomenei teikėjas.

M. Horbačausko teigimu, jo vadovaujamos asociacijos veikla bus nukreipta į dalyvavimą švietimo įstaigų karjeros dienose, į praktinio verslumo įgūdžių perteikimą ne tik Kauno regiono, bet ir visos Lietuvos mokiniams bei ekonomikos mokytojams, į studentų praktikas. Asociacijos nariai galės save realizuoti visuomenei naudingoje veikloje, dalyvauti įgyvendinant bendrus socialinius, kultūrinius projektus.

„Nauja aktuali veiklos kryptis – sąžiningas valstybės ir verslo konkuravimas. Inicijuosime diskusijas drauge su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir suformuluosime siūlymus valdžios institucijoms dėl aiškių ir skaidrių konkurencijos taisyklių ir laipsniško valstybės dalyvavimo versle mažinimo. KKPDA ir toliau atstovaus narių interesus, dalyvaus Kauno regiono savivaldybių verslo, trišalėse tarybose, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos partnerių grupės veikloje, formuos ir teiks siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo ar jų naujų rengimo“, – kalbėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas.

LURK nariai taip pat rinko prezidiumą – viceprezidente antrai kadencijai perrinkta Vilniaus dailės akademijos rektorė Ieva Skauronė, generalinio sekretoriaus pareigas toliau eis Kęstutis Kriščiūnas, o ketvirtąja prezidiumo nare perrinkta Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė.

LURK konferencija koordinuoja aukštųjų mokyklų rektorių tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis.

Jos tikslai – skatinti Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, Aukštųjų mokyklų tarpusavio ir tarptautinius ryšius, bendradarbiauti su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis.

LURK prezidento kadencija – vieni metai.

Problemos tampa globalesnės, iššūkiai nebeturi sienų – valstybės jungiasi į sąjungas, organizacijos į tinklus, o pramonės ir verslo įmonės vis dažniau problemas sprendžia su partneriais iš įvairių sričių. Suprantama, aukštojo mokslo sektoriuje taip pat vyksta integraciniai pokyčiai, prisitaikant prie pakitusių mokslo sąlygų ir poreikių. Pavyzdžiui, dėl paskelbto pasaulinio karantino paskaitos bei kita akademinė veikla yra vykdoma nuotoliniu būdu.

Tam, kad gebėtume prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ir rastume sprendimus problemoms, reikia skirtingų įgūdžių. Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su dar 12 šalių mokslo ir studijų institucijomis kuria ateities universitetą – ECIU universitetą, siekiant apjungti turimą potencialą ir sukurti bendrą Europos universitetą, konkurencingą tarptautiniu mastu.

Tokio universiteto kūrimas yra kaip niekad svarbus šiandieną, kuomet pasigirsta įvairiausių balsų apie tariamą Europos Sąjungos (ES) neveiksnumą ar net neišvengiamą žlugimą. Žinoma, šiam tikslui pasiekti būtina visapusiška tiek europinių, tiek nacionalinių valdžios institucijų parama užtikrinant tvarų finansavimą studijoms ir moksliniams tyrimams.

Nei problemų, nei jų sprendimų valstybinės sienos neriboja

Konkurencija aukštajame moksle milžiniška – dideles lėšas į universitetus investuoja JAV, Kinija, Indija bei kitos Azijos šalys, todėl Europa turi sutelkti visas jėgas, kad išliktų konkurencinga.

Pasaulis keičiasi taip greitai, kad darosi vis svarbiau gebėti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, o tam, kad rastume sprendimus kompleksinėmis problemoms, reikia skirtingų įgūdžių. Analogiškai keičiasi ir studijų procesas – studentai nebelaukia, kol įgaus žinių išspręsti iššūkį, bet atvirkščiai – jie gauna užduotį ir tada ieško informacijos, kaupia žinias ir tobulina įgūdžius, kurių jiems reikia aktualiai problemai spręsti. Tai vadinamasis iššūkio metodas, kurį taiko inovatyviausi universitetai.

Šiandien iššūkiai neturi „sienų“. Mums reikia visos Europos patirties, inovacinių gebėjimų ir kūrybiškumo, kad galėtume dirbti kartu.

Globalizacija taip pat kelia naujus iššūkius – Europoje susiduriame su įvairiomis ekonominėmis bei socialinėmis problemomis. Ar verta du kartus spręsti tą pačią problemą? Ar ji nepasikartoja Hamburge, Paryžiuje, Kaune, skirtinguose pasaulio regionuose? Susiduriame su paprasta tiesa: šiandien mes iššūkius galime išspręsti efektyviai tik būdami kartu, jungdami savo potencialą.

Šiandien iššūkiai neturi „sienų“. Mums reikia visos Europos patirties, inovacinių gebėjimų ir kūrybiškumo, kad galėtume dirbti kartu. Kai kurių dalykų tiesiog negalime padaryti patys, o šalių įvairovė ir skirtinga patirtis yra mūsų sėkmingos ateities dalis.

ES universitetuose dirba daugybė įvairių mokslo sričių ekspertų, čia sutelktas ypatingai didelis kūrybinis potencialas ir inovacijų galimybės. Todėl svarbu ne tik dalintis pavienių šalių patirtimi, bet ir ieškoti sprendimų kartu. O jeigu iššūkius spręstume ne vieni, bet pakviestume dirbti kartu pramonės atstovus, privačias įmones, viešąsias ir nevyriausybines organizacijas?

Šią nepaprastai ambicingą idėją realizuoti ėmėsi ECIU (angl. European Consortium of Innovative Universities, liet. Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumas) tinklas, prie kurio nuo 2016 m. prisijungė ir KTU. Šiuo metu ECIU universitete – daugiau nei 200 tūkst. studentų ir 31 tūkst. darbuotojų.

ECIU universitetas tikisi iš pagrindų modernizuoti aukštąjį mokslą ir mesti iššūkį tradiciniam mąstymui vykdant studijas. Tai nėra tik įprastinis bendradarbiavimo išplėtojimas tarp universitetų, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, bet ilgalaikiai tarpusavio įsipareigojimai ugdant naująją europiečių kartą ir stiprinant pasitikėjimą ir vertybinį solidarumą europiniu mastu, kartu išsaugojant nacionalinį identitetą.

Galimybė dirbti su garsiausiomis kompanijomis

Iškylančioms problemoms spręsti nebeužtenka vien akademinio požiūrio globalioms pasaulio, todėl ECIU universiteto studijų procese dalyvaus verslo, pramonės ir socialiniai partneriai. Iššūkius kartu spręs tokios įmonės kaip „Intel“, „Ericsson AB“, „Airbus“, „Cisco“, „Novartis“; į procesą jau įsitraukė ir dvi bendrovės iš Lietuvos – „Hella Lithuania“ bei „Ignitis“, kurios nuo pat pradžių rėmė mūsų siekius kurti ECIU universitetą. Suprantama, netolimoje ateityje žymiai platesnis Lietuvos įmonių ir įstaigų skaičius įsitrauks į planuojamas veiklas. Noriu labai pasidžiaugti, kad idėją remia Kauno miesto ir rajono savivaldybės.

Kaip vyks mokymasis? Komandos ECIU universitete dirbs kartu lyg startuolyje ar hakatone. Miestas ar įmonė pateiks informaciją, su kokiomis problemomis susiduria, ir tai taps iššūkiu komandoms, kurias sudarys studentai, dėstytojai, mokslininkai, verslo atstovai iš skirtingų šalių, su skirtinga patirtimi. Šios tarpdisciplininės, tarptautinės komandos kartu kurs projektą, kuris padės išspręsti problemą ir galės tapti inovacija.

Visi iššūkiai bus susiję su problemomis visai šalia mūsų – šalia mūsų namų, mūsų mieste. Pavyzdžiui, parkavimo problemos, įvairių produktų tiekimo grandinės, energijos taupymas, maisto švaistymas, atliekų rūšiavimas ir daugybė kitų. Studentai, turintys reikiamų žinių, patirčių ar idėjų galės prisijungti ir prie tarptautinių komandų, sprendžiančių kitos šalies iššūkius. Pirmosiose ECIU socialinių iššūkių dirbtuvėse buvo pristatyti Kauno miesto iššūkiai – plėtoti ir remti neoficialius darnaus mokymosi tinklus ir sudaryti sąlygas žiedinei ekonomikai vystytis mieste.

KTU iššūkiais grįstą mokymą, kartu su technologijų antreprenerystės programa, taikome jau kelerius metus – iššūkius pateikia ir įmonės, jie generuojami ir stebint aplinką, registruojant skirtingų visuomenės grupių lūkesčius. Mūsų universiteto studentų komandos už aktualius ir pritaikomus problemų sprendimus yra gavusios ne vieną apdovanojimą tokiuose prestižiniuose konkursuose kaip Silicio Slėnio inovacijų iššūkis.

Patirtis, kuri palengvins darbo paieškas

ECIU universitetas ypatingas ir tuo, kad studijų patirtis nebus ribojama nei geografiškai, nei universitetų kompetencijomis. Mūsų studentai turės galimybę ne tik klausyti geriausių ECIU dėstytojų paskaitų, bet ir sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ar atlikti praktiką Barselonoje, Dubline ar bet kuriame kitame mieste, kuriame yra ECIU tinklo universitetas.

Tiesa, tikroji naujovė yra ne pats mobilumas, bet mokymosi forma ir turinys. Įsivaizduokite, kad galite mokytis bei spręsti iššūkius ne tik auditorijoje, bet ir namie, virtualios paskaitos metu, į kurią prisijungia studentai iš visų 12 ECIU tinklo universitetų. ECIU universitetas iš esmės keičia aukštosios mokyklos sąvoką. Noriu pabrėžti, kad didžioji dalis medžiagos reikalingos mokymuisi jau ir dabar prieinama internetu. Ateityje ši dalis dar labiau plėsis, na o gyvi susitikimai su kolegomis, dėstytojais bus orientuoti jau į problemų sprendimą.

Dar viena naujovė – rezultatų ir studentų įgytų kompetencijų užskaitymas. ECIU universitetas savo studentų kompetencijas vertins vadinamaisiais mikrokredencialais (angl. micro-credentials), arba kompetencijų blokais. Išsprendę tam tikrą iššūkį studentai įgys tam tikras kompetencijas, kurios atsispindės studento įgūdžių pase. Šiandien nereta situacija, kai ką tik studijas baigę absolventai ieško darbo, darbdaviai prašo patirties, o studentai jos neturi. Spręsdami realius iššūkius, studentai būtent jos ir įgaus bei turės tai pagrindžiantį dokumentą. Tai, ką studentai sužinos, išmoks ir pritaikys spręsdami iššūkį, bus įrašyta į įgūdžių pasą. Tai pridės jų CV tam tikro svorio, o darbo paieškos taps lengvesnės.

Šių ambicingų planų realizavimas tikrai pakeis švietimo arba aukštojo mokslo sistemą. Maža to, tai – jau vyksta, ECIU universitetas kuriamas šiandien, dabar. Esami ir būsimi KTU studentai jau šiais metais pajus buvimo integralia ECIU universiteto dalimi naudą. Jau šiais metais startuosime su tam tikromis veiklomis bei bendradarbiausime ne tik su Lietuvos verslo įmonėmis bei organizacijomis, bet ir su pasaulinio pripažinimo sulaukusiomis įmonėmis Europoje.

Jį į šias pareigas delegavo Lietuvos švietimo taryba.

Su E. Valatka į LRT tarybos narius dar kandidatavo kultūros istorikas, partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas Darius Kuolys.

KTU rektorius surinko 16 balsų iš 26.

E. Valatka pabrėžė LRT kaip stipraus, nešališko ir nepriklausomo visuomeninio transliuotojo vaidmenį informuojant ir telkiant visuomenę kintančių naujųjų medijų amžiuje.

„Labai svarbu, kad visuomeninis transliuotojas, kaip viešojo gėrio puoselėtojas ir vertintojas, nebūtų politizuotas ir jam būtų užtikrinamas pakankamas finansavimas siekiant išlaikyti aukščiausius profesinius ir etikos standartus. Švietimas yra itin svarbi visuomeninio transliuotojo misijos dalis, nes per švietimą visuomenė nuolatos atsinaujina, o tai tiesiogiai sąlygoja jos ilgalaikio vystymosi kryptis“, – sakė naujasis LRT tarybos narys.

LRT taryba yra aukščiausiasis nacionalinio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Ją sudaro 12 asmenų, skiriamų prezidento, Seimo, Mokslo tarybos, Švietimo tarybos, Meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos vyskupų konferencijos.

Taryba formuoja LRT programų valstybinę strategiją, tvirtina nacionalinio transliuotojo programų sudėtį, skaičių ir paskirtį, įstaigos veiklos planus, pareigybių skaičių, prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir misija, renka generalinį direktorių.