Pasak jo, sutarti šiemet svarbu, nes Ukrainai jau kitų metų pradžioje prireiks ES svarstomų papildomai skirti 50 mlrd. eurų, skirtų pagalbai su Rusijos invazija kovojančios šalies ekonomikai.

G. Nausėda Briuselyje dalyvavo ES šalių vadovų susitikime, kur buvo aptartas ir šis klausimas.

Papildomi milijardai Ukrainai ir kelia daugiausiai nesutarimų tarp Bendrijos valstybių ginčuose dėl 2021 – 2027 metų biudžeto peržiūros, nes taupusis ES sparnas ragina šias lėšas numatyti atimant jas iš kitų sričių, o ne tiesiog skirti papildomai.

Tuo tarpu Vengrija ir Slovakija papildomai paramai Ukrainai priešinasi iš principo.

„Turbūt tikrai tenka sutikti su ta nuomone, kad kol mes šių principinių klausimų neišspręsime, tikėtis, kad tai padarysime per artimiausius du mėnesius, yra labai drąsu. Įmanoma, bet drąsu“, – po susitikimo nacionaliniam transliuotojui LRT sakė G. Nausėda.

„Drama tam tikra yra ten, kad tiesiog Ukraina šių pinigų pradės stokoti kitų metų pradžioje, todėl negali būti taip, kad dėl mūsų nesutarimo Ukraina negalės pasinaudoti lėšomis, kurios jai yra gyvybiškai reikalingos“, – teigė jis.

Pasak šalies vadovo, didžioji dalis ES narių sutaria, jog papildoma finansinė parama Ukrainai reikalinga.

G. Nausėda tvirtino esąs įsitikinęs, kad ji galop tikrai bus suteikta.

„Nepaisant visų iššūkių Artimuosiuose Rytuose, mes turime ieškoti ne tik karinės pagalbos priemonių, bet ir padėti Ukrainai tiesiog nesužlugti kaip ekonomikai, nesužlugti kaip valstybei, o tai be finansinių injekcijų yra neįmanoma“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat pabrėžė paraginęs atnaujintame biudžete numatyti papildomas lėšas karinio mobilumo projektams.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje G. Nausėda taip pat paragino šalis nares priimti 12-ąjį sankcijų Rusijai paketą, pranešė Prezidentūra.

Kaip pranešė Finansų ministerija, mokėjimų asignavimai šiame biudžete sieks 166,1 mlrd. eurų, įsipareigojimai – 164,3 mlrd. eurų.

Anot ministerijos, tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų apimtys yra labai artimos numatytoms Europos Komisijos parengtame biudžeto projekte, kuris buvo atnaujintas lapkričio 16 dieną.

Palyginti su šių metų biudžetu, ES įsipareigojimai susitraukė 5,5 proc., o mokėjimai padidėjo 1,2 proc.

Didžiausia 2021 metų biudžeto asignavimų dalis bus skiriama ES bendrosios rinkos stiprinimui, inovacijomis, žaliąja ir skaitmenine transformacija pagrįstam ekonomikos gaivinimui bei bendrosioms sutartinėms kryptims – Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui.

Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė didinti finansavimą skaitmeninės Europos programai, dirbtiniam intelektui bei „LIFE“ programai, kurioje numatyta daugiau lėšų žiedinei ekonomikai, kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, perėjimui prie švarios energijos.

Taip pat sutarta dėl išlaidų didinimo saugumo ir teisingumo užtikrinimui, teisminių institucijų stiprinimui bei jų bendradarbiavimo skatinimui, ES piliečių teisių apsaugai, bendrų vertybių puoselėjimui, lyčių lygybei.

Dėl koronaviruso pandemijos poveikio skurdui ir socioekonominėms problemoms besivystančiose šalyse, sutarta didinti paramą vystomajam bendradarbiavimui.

Pasak ministerijos, Lietuvai kitų metų biudžete numatomi pakankami mokėjimai, skirti padengti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, leisiantys įvykdyti 2014-2020 metų finansinio laikotarpio metu pradėtus ES fondų finansuojamus projektus.

„Taip pat itin pozityviai vertiname finansavimo padidinimą Europos infrastruktūros tinklų priemonės  transporto daliai, nes būtent šios programos lėšomis finansuojamas strateginis geležinkelio vėžės „Rail Baltica” projektas“, – rašoma ministerijos pranešime.

Biudžete sutarta ir dėl didesnio finansavimo ES strateginei komunikacijai bei dėl papildomo beveik 1 mln. eurų skyrimo Vilniuje veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui. 

Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako susitarimą dėl biudžeto vertinantis itin pozityviai.

„Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – pranešime cituojamas ministras.

2021-ųjų ES biudžetas bus formaliai paskelbtas tik patvirtinus 2021-2027 m. ES daugiametę finansinę programą.

Dėl šios programos kol kas nepavyksta susitarti, nes Lenkija ir Vengrija lapkritį vetavo Bendrijos 2021-2027 metų 1,8 trln. eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketo patvirtinimą, nepritardamos nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.

„Pasakiau kanclerei, kad Lenkija tikisi tolesnio darbo, siekiant kuo greičiau rasti sprendimą, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Morawieckis. –Taip pat patvirtinau, kad esame pasirengę vetuoti naująjį biudžetą, jei nerasime sprendimo, kuris būtų naudingas visai ES, o ne tik kai kurioms jos narėms“.

Vokietija šiuo metu rotacijos principu pirmininkauja Europos Sąjungai.

Lenkija ir Vengrija sukėlė bloke krizę savo grasinimais vetuoti pasiūlymus dėl daugiamečio biudžeto ir koronaviruso pandemijos paveiktos ekonomikos gaivinimo paketo.

Ši konfrontacija supykdė ES valstybes nares, daugeliui jų nekantriai laukiant išmokų pagal skatinimo programą, turinčią padėti atgaivinti pandemijos paveiktas ekonomikas.

Varšuva ir Budapeštas nerimauja, kad abi šalys bus diskriminuojamos, jei bus pritarta sąlygiško finansavimo taisyklėms, kadangi Briuselis kaltina abi šalis varžant Bendrijos demokratinę laisvę.

Varšuva ir Budapeštas nerimauja, kad abi šalys bus diskriminuojamos, jei bus pritarta sąlygiško finansavimo taisyklėms, kadangi Briuselis kaltina abi šalis varžant Bendrijos demokratinę laisvę.

Briuselis šiuo metu vykdo Lenkijos atžvilgiu tiriamąją procedūrą dėl Varšuvos pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą. ES taip pat atlieka tyrimą dėl tokių demokratinių normų kaip spaudos laisvė galimų pažeidimų Vengrijoje.

Po penktadienį Briuselyje įvykusio valstybių narių ambasadorių susitikimo vienas ES diplomatas pareiškė, jog padėtis „tebėra sudėtinga“.

Pasak diplomato, per susitikimą Vokietijos atstovai atkreipė dėmesį, jog „derybose su Lenkija ir Vengrija nebuvo pasiekta jokios pažangos“.

Jis pridūrė, kad Lenkijos ir Vengrijos ambasadoriai buvo „visiškai izoliuoti“ ir „niekas nepareiškė jokio palaikymo jų pozicijai“.

Europos Komisija „atkreipė dėmesį į labai neigiamas blokavimo pasekmes biudžetui. ES galimybės veikti būtų smarkiai apribotos“, pažymėjo diplomatas.

EP priimtoje rezoliucijoje perspėjama, kad europarlamentarai vėliau šiais metais nepatvirtins sunkiai iškovoto projekto dėl 1,074 trln. eurų ES biudžeto 2021–2027 metams, ir raginama surengti derybas, kad „pasiūlymas būtų patobulintas“.

Rezoliucija buvo priimta 465 balsais prie 150, dar 67 europarlamentarams susilaikius.

Kita vertus, EP pasveikino „istorinį“ susitarimą sukurti 750 mlrd. eurų ES ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos sukaltos recesijos fondą, priimtą per liepos 17–21 dienomis trukusį ES viršūnių susitikimą.

EP nariai išreiškė pagarbą COVID-19 aukoms ir su pandemija kovojusiems darbuotojams bei pabrėžė, kad tokiomis precedento neturinčiomis aplinkybėmis europiečių bendra pareiga – laikytis solidarumo.

Europarlamentarai nepritaria į ateitį orientuotų programų finansavimo sumažinimui, nes „taip bus pakirstas tvaraus atsigavimo pagrindas“. Jų teigimu, kyla pavojus, kad finansavimas pavyzdinėms ES kovos su klimato kaita, skaitmeninimo, sveikatos apsaugos, jaunimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir sienų apsaugos programoms 2020–2021 m. staigiai kris, o nuo 2024 m. visas ES biudžetas bus mažesnis negu 2020 m., taigi „kils grėsmė ES įsipareigojimams ir prioritetams“.

„EP automatiškai nepatvirtins Europos Vadovų Tarybos susitarimo ir yra pasirengęs nepritarti ilgamečiam biudžetui, kol būsimose EP ir Tarybos derybose nebus pasiektas priimtinas susitarimas“, – sakoma rezoliucijoje.

Europarlamentarai įsitikinę, kad būtina susitarti ne vėliau kaip iki spalio pabaigos, kad nekiltų kliūčių nuo 2021 m. pradėti naujas programas. Jeigu to pasiekti nepavyktų, sutartis dėl ES veikimo numato galimybę laikinai pratęsti 2020 m. biudžeto viršutinių ribų galiojimą.

EP taip pat ragina užtikrinti teisiškai privalomą daugiamečio ES biudžeto tikslinimą vėliausiai 2024 m. pabaigoje, kuris apimtų 2025–2027 m. laikotarpio viršutines ribas, papildomų nuosavų išteklių taikymą bei klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimą.

Europarlamentarai apgailestauja dėl drastiškai sumažintos dotacijų dalies ekonomikos gaivinimo fonde bei ragina pilnai įtraukti Parlamentą į šios priemonės, kuriai pasirinktas teisinis pagrindas nesuteikia EP oficialaus vaidmens, įgyvendinimą. Jų manymu, ES valstybių vadovams nepavyko išspręsti ekonomikos gaivinimo fondo skolos grąžinimo klausimo. Be tolimesnio ES programų finansavimo mažinimo arba didesnių ES valstybių įnašų į ES biudžetą, nauji ES ištekliai yra „vienintelis Parlamentui priimtinas skolos grąžinimo būdas“. EP nepritars daugiamečiam biudžetui be susitarimo dėl naujų išteklių iki 2021-2027 m. laikotarpio pabaigos, kad būtų užtikrintas ekonomikos gaivinimo fondo skolos grąžinimo plano patikimumas ir tvarumas.

EP taip pat labai apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba gerokai susilpnino Europos Komisijos ir Parlamento pastangas laikytis teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir demokratijos principų įgyvendinant daugiametį ES biudžetą ir ekonomikos gaivinimo planą.

Prieš prasidedant dar vienai Europos Vadovų Tarybos plenarinei sesijai, Baltijos šalių vadovai galimą kompromisą sekmadienio popietę atskirai aptarė su Nyderlandų vadovaujama „taupiųjų šalių“ grupe, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Naujas ekonomikos skatinimo fondas būtų kuriamas Europos Komisijos pasiskolintų lėšų pagrindu, tačiau nuo penktadienio ryto posėdžiaujantys vadovai kol kas nesutaria, kokia dalis būtų skiriama šalims kaip negrąžintina parama, o kokia – kaip paskolos.

Daug diskutuojama ir dėl finansinės išlaidų kontrolės – olandai reikalauja, kad valstybės galėtų vetuoti pinigų skyrimą, jei paramą gaunančios šalys nevykdys būtinų ekonominių reformų, tačiau pietiečiai su tuo nesutinka.

„Taupiosios šalys laikosi pozicijos, kad biudžetas turi būti mažesnis, o atskaitomybė didesnė, kad paskolų dalis būtų didesnė nei subsidijų. Potekstė tokia – jeigu norite, skolinkitės, bet turėsite grąžinti“, – žurnalistams sakė aukšto rango diplomatas, nenorėjęs viešinti savo pavardės dėl klausimo jautrumo.

Derybų išvakarėse Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pasiūlė, kad fonde subsidijos sudarytų 500 mln. eurų, o paskolos – 250 mln.

Derybų metu negrąžinamos paramos dalį jis sumažino iki 450 mln. eurų, bet Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) reikalauja tolesnių karpymų.

Potekstė tokia – jeigu norite, skolinkitės, bet turėsite grąžinti.

Kiek gaus Lietuva?

Nuo galutinės sumos bei lėšų skirstymo formulės priklausys ir Lietuvai tenkanti galutinė suma.

Neoficialūs skaičiavimai rodo, kad pagal šeštadienį pasiūlytus kriterijus, parama iš naujojo fondo Lietuvai būtų mažesnė nei gegužę siūlė Europos Komisija, bet didesnė nei praeitą savaitę pateiktas pasiūlymas.

Pasak šaltinių, negrąžintina parama gali sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, svyravimai pagal skirtingas formules siekia kelis šimtus milijonų eurų. Be to, numatyta galimybė prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų.

Jei fondas bus apkarpytas, Lietuvai tenkanti dalis turbūt sumažėtų.

Ant derybų stalo taip pat yra atskiras daugiau nei trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetas.

Jame Lietuvos derybininkai siekia išsaugoti kuo didesnį finansavimą iš vadinamųjų sanglaudos fondų, kuriais remiami skurdesni Europos regionai, ir paspartinti tiesioginių išmokų lietuvių žemdirbiams augimą.

Galutiniame derybų etape šalys paprastai sulaukia papildomų nuolaidų, kad vadovai turėtų argumentų įtikinti savo visuomenes ir parlamentus.

Pirmąsias geras žinias lietuviai išgirdo šeštadienį – Lietuvai ir dar aštuoniomis šalims pasiūlytos papildomos kompensacijos žemės ūkiui. Lietuvai siūloma skirti papildomai 125 milijonų eurų kaimo plėtros lėšų.

Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai bet kokiu atveju mažės, ekonominiams rodikliams priartėjus prie ES vidurkio. Projekte numatytas saugiklis, kad mažėjimas negali viršyti 24 proc., be to, Lietuva turėtų gauti maždaug 180 mln. eurų kompensaciją dėl emigracijos patirtų nuostolių.

Atnaujintame projekte taip pat pasiūlyta nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Prezidentas G. Nausėda šeštadienį naują pasiūlymą pavadino žingsniu į priekį, bet žadėjo siekti užsitikrinti didesnę sanglaudos paramą bei spartesnį tiesioginių išmokų ūkininkams didinimą.

Pokalbyje telefonu su šiuo metu ES pirmininkaujančios Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi pasidalyta šalių pozicijomis dėl naujausio Europos Komisijos daugiamečio ES biudžeto ir Europos gaivinimo fondo pasiūlymo, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.

Prezidentas pabrėžė, kad daugiametėje finansinėje perspektyvoje Lietuva tikisi būti išgirsta dėl tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams bei finansavimo užtikrinimo Ignalinos AE uždarymui ir Kaliningrado tranzitui.

Šalies vadovas pabrėžė, kad itin svarbu užtikrinti, jog visos valstybės narės galėtų pasinaudoti Europos gaivinimo fondu pagal objektyvius lėšų paskirstymo kriterijus.

Vadovai dalijosi įžvalgomis dėl ES kaimynystės – Rytų partnerystės ir Vakarų Balkanų. Aptardamas birželio 18 d. vykusio Rytų partnerystės viršūnių vaizdo susitikimo rezultatus, G. Nausėda akcentavo būtinybę stiprinti strateginį ES vaidmenį Europos rytinėje kaimynystėje ir nuoseklią paramą Rytų partnerystės šalims. Prezidentas pasidalijo savo dvišalių pokalbių su Rytų partnerystės valstybių vadovais rezultatais.

Lietuvos vadovas priminė Kroatijos ministrui pirmininkui Astravo AE keliamą grėsmę regionui ir akcentavo būtinybę kelti Astravo AE neatitikties ES streso testų reikalavimams klausimą aukščiausiu lygmeniu ES institucijose.

Vadovai taip pat aptarė politinius ir ekonominius dvišalių santykių aspektus ir galimybes juos plėtoti, dalyvaujant ES Dvynių projektuose Vakarų Balkanų šalyse, stiprinant bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Prezidentas pasiūlė Kroatijai, statančiai suskystintųjų dujų terminalą, pasidalyti sėkminga Lietuvos suskystintųjų dujų terminalo projekto įgyvendinimo patirtimi. G. Nausėda pareiškė nuoširdžią padėką Kroatijai už dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje, stiprinant Lietuvos ir viso Baltijos šalių regiono saugumą.

Anot Jovitos Neliupšienės, pasiūlymų, kurie buvo pateikti vasarį ar anksčiau nebegali būti ant derybų stalo.

„Tas, kas buvo padėta ant stalo vasarį, ar variantai anksčiau, jų tiesiog negali būti. MFF (ES biudžetas) turi būti pakeistas, adaptuotas esamai situacijai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė J. Neliupšienė.

Anot ambasadorės, Europos Komisijos (EK) komunikacija rodo, kad daugiametis ES biudžetas neturėtų mažėti.

„Ką žinome iš neformalių pokalbių ir to, ką Komisija pasako oficialiai, kad pats biudžetas neturėtų mažėti, priešingai, jis turėtų būti didesnis, turėtume tikėtis, kad Sanglauda išliks tokia pat arba didelė“, – sakė J. Neliupšienė.

„Girdėjome spaudoje, kad pati kanclerė Merkel (Vokietijos kanclerė Angela – BNS) pritarė tai idėjai, nors Vokietija yra iš tų didžiųjų mokėtojų“, – pridūrė ji.

Anot jos, susitarimas dėl daugiamečio ES biudžeto reikalingas greitai.

„Sutarimas turi būti dabar ir pakankamai greitai, nes pinigų reikia ir galimybių gaivinti ekonomiką reikia dabar, o ne po kelių ar po keliolikos mėnesių“, – sakė J. Neliupšienė.

Planuojama, kad skirtos lėšos bus naudojamos ES šalių sveikatos sistemų poreikiams finansuoti, taip pat medicinos priemonių atsargoms sukaupti. Šios lėšos padės užtikrinti platesnio masto testavimą dėl COVID-19 ir paremti pacientus prižiūrinčius gydytojus ir slaugytojus.

Į paramos paketą taip pat buvo įtraukti papildomi 45 mln. eurų repatriacijos skrydžiams organizuoti ir dar 3,6 mln. eurų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.

Valstybės narės penktadienio vakarą atmetė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio (Šarlio Mišelio) pateiktą pasiūlymą.

Lietuvai derybose atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausius porą mėnesių.

„Manau, kad rasti sutarimą, konsensusą galima turbūt per artimiausią mėnesį, skeptiškai vertinant – per du mėnesius“, – žurnalistams Briuselyje penktadienio vakarą sakė prezidentas.

Derybos Briuselyje truko kiek daugiau nei parą. Jos įstrigo, keturioms Vakarų Europos šalims – Austrijai, Danijai, Nyderlandams ir Švedijai –  pareikalavus sumažinti biudžetą 70 mlrd. eurų, lyginant su paskutiniu pasiūlymu. 

Su tuo nesutiko skurdesnės Europos šalys, nerimaujančios dėl drastiško paramos mažėjimo. 

Po intensyvių konsultacijų Ch. Michelis penktadienio vakarą pateikė naują projektą, kuriuo išlaidos būtų mažinamos 10 mlrd. eurų, tačiau toks kompromisas nesulaukė paramos – per vos pusvalandį trukusią plenarinę sesiją šalys nusprendė jį atmesti.

Gitanas Nausėda/"Sputnik" nuotr.

Pasak G. Nausėdos, derybos parodė, kad skirtumai tarp šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir valstybių, kurios siekia išsaugoti dalį paramos, išlieka per dideli.

„Esame dar truputį per toli vienas nuo kito, todėl sutarėme kol kas išsiskirti keletui savaičių, per šį laiką specialistai įvertins pasiūlymų esmę“, – sakė prezidentas.

Prezidentas pažymėjo, kad pokalbis su „taupiojo ketverto“ atstovais buvo konstruktyvus ir diskusijai baigiantis jis pajutęs, jog „norima ieškoti suartėjimo taškų“, tačiau baigėsi susitikimui numatytas laikas.

„Aš manau, kad ir jiems dar reikia laiko pamąstyti, įsisąmoninti reikalavimus, kuriuos kelia 17 „sanglaudos valstybių“, jei šį klubą galima taip pavadinti, ir aš manau, kad tos dvi-trys savaitės time-outo (angl. – petraukos), kurį mes paėmėm, bus labai naudingos abiems grupėms“, – teigė Lietuvos vadovas.

Charlesas Michelis/Reuters nuotr.

Derybų maratonas

Vadovai prie derybų stalo pirmą kartą susėdo ketvirtadienio vakarą, o penktadienio naktį ir dieną tęsė konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir mažesnėse šalių grupėse.

Lietuvos prezidentas su Ch. Micheliu dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku.

Penktadienio dieną jis dalyvavo atskirame vadinamajame „sanglaudos draugų“ susitikime, kur susibūrė šalys, siekiančios išvengti drastiško paramos mažėjimo skurdesniems regionams.

Po šio susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ G. Nausėda parašė, kad susibūrimu siekta „priminti, jog regioninė politika yra ES solidarumo ramstis“.

Pirmoje dienos pusėje vadovai ir daugelis diplomatų prognozavo, kad susitarimo rasti nepavyks, bet vėliau užkulisinės derybos suintensyvėjo, o galimą kompromisą „taupusis ketvertas“ atskirai aptarti pakvietė ir Baltijos šalių vadovus.

„Ryte atrodė, kad šansų beveik nėra, bet dabar kažkokia viltis sužibo“, – BNS tuomet sakė apie derybų eigą informuoti šaltiniai.

Su žurnalistais Briuselyje G. Nausėda penktadienį kol kas nebendravo.

Estijos premjeras Juris Ratas žurnalistams sakė, kad siekiant kompromiso „visos šalys turi žengti žingsnį ar du atgal“, bet teigė, kad pozicijos kol kas smarkiai skiriasi.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis sakė, kad svarbiausias klausimas – ar naujas biudžetas dera su Europos deklaruojamomis ambicijomis.

„Klausimas ne apie tai, kaip įtikinti vieną ar kitą šalių grupę. Svarbiausias klausimas – sutarti, ar mes norime ambicingos Europos politikos, ar ne“, – žurnalistams penktadienį sakė jis.

Įsibėgėjant deryboms, „taupusis ketvertas“ ėmė sulaukti vis didesnio spaudimo iš kitų šalių atsisakyti deklaruoto reikalavimo mažinti biudžetą iki 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.

Derybos prasidėjo su 1,074 proc. pasiūlymu. Diplomatinių šaltinių teigimu, naujausiame projekte šis rodiklis siekia 1,069-1,07 proc. BNP.

Sanglauda ir žemės ūkis

Derybose dėl biudžeto kaskart išryškėja takoskyra tarp turtingesnių ir daugiau įmokančių šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir už didesnes išlaidas pasisakančių paramos gavėjų, bet šįkart papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES.

Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai kol kas nepradėjo detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas tarp valstybių narių.

Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Prieš derybas susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. ES pasiūlytas finansavimas atitinka Europos Komisijos pasiūlytąjį, tuo tarpu įpareigojimas prisidėti iš nacionalinio biudžeto sumažinamas 6 proc. punktais. Lietuvos Vyriausybė prašė 692 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.

2020 metų biudžete numatyta bendra 153,6 mlrd. eurų bendra išmokų suma – 3,4 proc. didesnė nei 2019-aisiais. Išmokos apima einamaisiais metais mokėtinas išlaidas, atsirandančias iš tais pačiais ar ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų.

Šis išlaidų padidėjimas atspindi spartų 2014–2020 metų programų įgyvendinimą ir yra skirtas užtikrinti laiku skiriamą paramą jos gavėjams bei išvengti tokių prašymų kaupimosi per ateinančius kelerius metus, ypač paraiškų, susijusių su sanglaudos politika.

Biudžete numatyta, kad kitąmet prisiimtų įsipareigojimų suma sieks 168,7 mlrd. eurų – 1,5 proc. didesnė palyginti su 2019 metų biudžetu, įskaitant pakeitimus. Teisiniai įsipareigojimai dėl numatomų išlaidų gali būti prisiimti, pavyzdžiui, pasirašant sutartis ar dotacijų susitarimus, tačiau šios lėšos gali būti išleistos ne tik per einamuosius, bet per kelerius finansinius metus.

Biudžeto sąmata grindžiama prielaida, kad Jungtinė Karalystė ir toliau visapusiškai dalyvaus finansuojant ir įgyvendinant ES biudžetą 2020 metais.

Atsižvelgdami į tai, kad ES yra užsibrėžusi 2014–2020 metais bent 20 proc. išlaidų skirti kovai su klimato kaita, Europos Parlamentas ir Taryba susitarė skirti daugiau dėmesio atitinkamiems veiksmams keliose srityse, tokiose kaip moksliniai tyrimai ir plėtra, transporto ir energetikos infrastruktūra bei ES išorės veiksmai.

Papildomų lėšų bus skirta ir ES programai LIFE, kuriai atseikėta 590 mln. eurų, bei Europos aplinkos agentūrai, kad pastaroji galėtų pasamdyti naujų darbuotojų kovai su klimato kaita remti.

Dabar Europos Parlamentas ir Taryba turi 14 dienų oficialiai patvirtinti pasiektą susitarimą.

Tikimasi, kad Taryba jį patvirtins lapkričio 25 dieną, o balsavimas Europos Parlamente numatytas lapkričio 27-ąją.