„Buvo sudarytas paslaugų sąrašas, kuris, įkūrus sveikatos centrą, turėtų būti užtikrinamas gyventojams. Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad bent 80 proc. iš jų pacientai gautų savo arba besiribojančioje savivaldybėje“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.

Paciento teisė rinktis norimą gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą išliks. Tačiau SAM deda pastangas sudaryti sąlygas gyventojams gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas arčiau gyvenamosios vietos. Tai suteikti galimybę greičiau patekti pas gydytojus specialistus, sumažins pacientų srautus regioninėse ir universitetinėse ligoninėse.

Pagal poreikį sveikatos centruose pacientais rūpinsis šeimos gydytojo komandos nariai: slaugytoja, akušeris, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas ir socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas. Planuojama, kad tokios sudėties šeimos gydytojo komandos iki 2030 m. atsiras visoje Lietuvoje.

Atvejo vadybininkas, pasak R. Andriušaitienės, „turėtų tapti tarsi paciento advokatu: padėti jam užsiregistruoti, priminti apie laukiančius tyrimus, vizitus, pasakyti, kaip toliau elgtis.“ Tokiu būdu bus mažinama gydytojams tenkanti administracinio darbo našta ir sudaroma galimybė pacientui greičiau gauti reikiamas paslaugas.

Siekia kuo geriau atliepti pacientų lūkesčius

Šių metų kovą, Švenčionių rajono ligoninę prijungus prie Švenčionių r. pirminės sveikatos priežiūros centro, duris atvėrė pirmasis Sveikatos centras. Švenčionių r. Sveikatos centro direktorės E. Urbanienės teigimu, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos reforma buvo būtina norint užtikrinti kokybiškesnes paslaugas pacientams.

Pacientams bus patogu gauti visas būtiniausias pirminio ir antrinio lygio paslaugas vienoje vietoje, kartais netgi vieno vizito metu.

 

„Įgyvendinus Europos Sąjungos projektus, atsiveria galimybė modernizuoti infrastruktūrą, atnaujinti ir pirkti naują medicinos įrangą, padidinti atlyginimus darbuotojams. Taip tikimės pritraukti į rajoną jaunų specialistų. O pacientams bus patogu gauti visas būtiniausias pirminio ir antrinio lygio paslaugas vienoje vietoje, kartais netgi vieno vizito metu. Taip pat pagerės medicininių duomenų, pavyzdžiui, rentgeno, laboratorinių tyrimų atsakymų prieinamumas. Suvienodinus elektroninę įstaigos sistemą ir įkūrus skambučių centrą, pacientams bus žymiai patogiau užsiregistruoti ir gauti gydytojų konsultacijas“, – sakė ji.

E. Urbanienė teigė, kad Švenčionių r. sveikatos centras buvo suformuotas siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios demografinės situacijos ir užtikrinti dar kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas: „Švenčionių rajone įgyvendinamų pokyčių tikslas – infrastruktūros, paslaugų teikimo bei valdymo procesų optimizavimas, mažinant išlaidų sąnaudas patalpoms ir besidubliuojantiems padaliniams išlaikyti bei galimybė žmogiškuosius resursus tolygiau ir efektyviau paskirstyti teikiant prieinamas ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas“.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.

Turkai susidomėjo Klaipėda neatsitiktinai. Prieš kelerius metus mūsų miestas su Mersinu užmezgė ryšius.

2017 m. tuometė mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė vyko į tarptautinį partnerių susitikimą, kurio metu buvo siekta pasirašyti ketinimų bendradarbiauti protokolą.

Dabar turkai kreipėsi dėl galimybės dalyvauti ES projektuose.

"Reikalas yra tas, kad jie turi galimybę dalyvauti europiniuose projektuose ir jiems būtinai reikalingas partneris iš ES. Projektas yra "Žaliosios klimato kaitos kryptys žaliosios Europos kontekste". Paprastai tariant, apie aplinkosaugą ir tai, kas daro įtaką klimato kaitai. Turkams svarbu, kas yra daroma mieste, kokios technologijos ir priemonės, mažinančios klimato kaitą, yra naudojamos", – atskleidė V.Grubliauskas.

Suma, kurią būtų galima gauti iš ES struktūrinių fondų – 100 tūkst. eurų.

Pasak mero, siūlymas bendradarbiauti buvo išsiųstas visoms Lietuvos savivaldybėms, bet nedaugelis turi iš anksčiau užsimezgusių ryšių.

"Europos žalioji kryptis yra labai svarbi turkams, norint gauti ES pinigų, taip pat tai atgaivina idėją užsimegzti geresniems ryšiams tarp Mersino ir Klaipėdos. Juo labiau kad tam tarpininkauja ir palaiko tiek Lietuvos ambasada Turkijoje, tiek Europos Komisija. Aš manau, jog galime ateiti iki to, kad būtų siūloma pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp didžiulio uostamiesčio Turkijoje Mersino ir Klaipėdos. Kodėl ES siūlo tokius projektus būtent Turkijai? Veikiausiai yra noras, kad šita valstybė, kurios įtaką pervertinti sunku, išliktų europinių vertybių erdvėje, o tai nieko nedarant vargu ar automatiškai pavyktų", – svarstė Klaipėdos vadovas.

Mersinas yra įsikūręs Pietų Turkijoje, tai uostas prie Viduržemio jūros, provincijos centras, svarbus šalies prekybos punktas.

Mersine yra išvystyta tekstilės, maisto, naftos perdirbimo, automobilių surinkimo pramonė.