„Pagrindinės funkcijos informuoti visuomenę apie ministro darbo rezultatus, kaip sekasi tvarkytis su iššūkiais, kuriuos patiria verslas dėl koronaviruso, kaip paskatinti investuotojus kurti darbo vietas, susitvarkyti su regionuose kylančiomis problemomis. Darbų daug, tikiuosi būti naudinga“,  –  BNS sakė E. Butkutė-Lazdauskienė, iki šiol dirbusi Seimo pirmininko pavaduotojos Irenos Šiaulienės patarėja.

2012-2015 metais buvo premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai, o 2015- 2016 metais –   patarėja viešiesiems ryšiams. 2009-2015 metais ėjo europarlamentarės socialdemokratės Vilijos Blinkevičiūtės padėjėjos pareigas, buvo kelių Seimo narių padėjėja.

E. Butkutė-Lazdauskienė yra baigusi Šiaulių universitetą, literatūrologiją ir lietuvių filologiją. 2006-2008 metais ji dirbo dienraštyje „Šiaulių naujienos“,  2008-2009 metais – reportere portale 15 min.lt, vėliau kelerius metus buvo laikraščio „Socialdemokratas“ redaktore, Lietuvos socialdemokratų partijos atstove spaudai.

Lietuvai iki šiol neužtikrinus transporto avarijų ir incidentų tyrėjų nepriklausomybės ir Europos Komisijai (EK) nusprendus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), nuspręsta juos perduoti Teisingumo ministerijai.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui Teisingumo ministerijoje tam įkurti 3 papildomas pareigybes, BNS informavo premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Teisingumo ministerijai iš Susisiekimo ministerijos 2016 metais atitektų 52 tūkst. eurų asignavimų - be darbo užmokesčio, 6 tūkst. eurų skirta patalpų, kur būtų saugomos katastrofas patyrusių transporto priemonių nuolaužos, nuomai.

Vyriausybė pernai pavasarį jau buvo nutarusi perkelti katastrofų tyrėjus į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), tačiau Seime šis klausimas iki šiol nebuvo svarstytas.

EK rugsėjo pabaigoje pranešė ESTT perdavusi bylą, nes Lietuva į nacionalinę teisę neperkėlė Europos geležinkelių saugos taisyklių, pagal kurias valstybė iki 2006 metų gegužės privalėjo įsteigti nepriklausomą avarijų ir incidentų tyrimo įstaigą.

Šiuo metu katastrofų tyrimų vadovai dirba atskirose Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį oficialiai pateikė prezidentei „darbietės“ Audronės Pitrėnienės kandidatūrą į švietimo ir mokslo ministro postą.

Tai BNS patvirtino premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė. Ji taip pat teigė, kad A.Butkevičius yra gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymą dėl A.Pitrėnienės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar antradienį buvo susitikusi su Darbo partijos kandidate į švietimo ir mokslo ministres, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke A.Pitrėniene.

Švietimo ir mokslo ministro ieškoma iš pareigų balandžio pabaigoje atsistatydinus Dainiui Pavalkiui. Tai padaryti jį ragino Darbo partijos taryba, nusprendusi, kad buvęs ministras nevykdė Darbo partijos ir Vyriausybės programos.

Iš pradžių naujuoju švietimo ir mokslo ministru Darbo partija siūlė Seimo vicepirmininką Vydą Gedvilą, tačiau prezidentė atmetė jo kandidatūrą motyvuodama slapta STT pažymoje pateikta informacija. Jis pats vėliau atsisakė kandidatuoti.

Tuomet į šias pareigas buvo pasiūlytas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas Edmundas Vaitekūnas, tačiau jis pats nusprendė atsisakyti kandidatuoti, šią savaitę patvirtino premjeras.

Pagal Konstituciją, ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

Europos Komisijai skelbiant niūrias demografines prognozes Lietuvai ir Vyriausybei siekiant gerinti demografinę padėtį bei skatinti dirbančias mamas, Vyriausybė neketina keisti išmokų vaikus auginantiems tėvams tvarkos, be to, trejus metus siūlo išsaugoti jų darbo vietą. Tokiam premjero Algirdo Butkevičiaus pasiūlymui ketvirtadienį pritarė Vyriausybės strateginis komitetas.

„Siūlau nepritarti mokslininkų pasiūlymui priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas, pagal kurias vaiką iki 2 metų auginantys tėvai nebegalėtų tuo pačiu metu gauti visos 40 proc. išmokos ir darbo užmokesčio. Siūlau palikti galioti esamą tvarką. Taip pat siūlau, kad darbo vieta auginančiai mamai būtų išsaugoma trejus metus, kaip yra dabar“, - BNS sakė A.Butkevičius.

Mokslininkų parengtas bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomas naujas socialinis modelis siūlė keisti šią tvarką.

„Suplanavome, kad visi teisės aktai galutinai bus baigti svarstyti ministerijose ir į Vyriausybės posėdį atkeliaus 29 dieną šio mėnesio. Tikimės, kad visą paketą po to perduosime Seimui“, - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Anot premjero, sutarimas dėl visų siūlomų pakeitimų Seime gali būti pasiektas iki liepos 1 dienos.

„Šitas paketas yra didelis ir mes tikimės, kad daugiau bus diskutuojame po to Seime, frakcijose. Tikimės, kad iki liepos 1 dienos rasime sutarimą su Seimo nariais“, - tvirtino A.Butkevičius.

Strateginis komitetas taip pat pritarė Trišalės tarybos sprendimui dėl atleidimo iš darbo - siūloma mažinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą iki 1 mėnesio, o ilgesnis terminas galiotų ikipensinio amžiaus darbuotojams, neįgaliesiems arba vaikus auginantiems darbuotojams.

Nuspręsta koreguoti mokslininkų pasiūlymą išeitinę išmoką sumažinti iki vieno vidutinio darbo užmokesčio - pritarta, jog išeitinė išmoka, nepriklausomai nuo darbo stažo, siektų du vidutinius darbo užmokesčius.

Komitetas be kita ko pritarė ir siūlymui pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus finansuoti bendraisiais mokesčiais - pradedant 2017 metais, 12 metų po vieną procentinį punktą mažinti socialinio draudimo tarifą. Sumažintas tarifas būtų padengiamas valstybės biudžeto lėšomis.

Paprašytas sukonkretinti lėšų šaltinį, premjeras atsakė, kad šis klausimas bus svarstomas vėliau.

„Mes manome, kad verslininkai turės galimybę padidinti darbo užmokestį darbuotojams. Tikimės, kad ekonomikos augimas leis gauti papildomas pajamas, nes čia yra darbdavių mokestis. Mes manome, kad tokia politika - socialinio draudimo mokesčio tarifo mažinimas leis pritraukti investicijų iš užsienio ir leis sukurti naujas darbo vietas“, - kalbėjo A.Butkevičius.

Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Modelio projektą ypač kritikuoja profesinių sąjungų atstovai, kurių nuomone, iš darbuotojų ketinama atimti daugybę garantijų, todėl reforma gali lemti neramumus visuomenėje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau yra sakiusi, jog projektas nėra vientisas modelis, o jį paruošti turėjo pati Vyriausybė.

Trišalė taryba balandžio pabaigoje iš esmės pritarė idėjai, kad išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.

Dalis Seimo narių viešai pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos, artėjant Seimo rinkimams 2016 metais.

A.Butkevičius anksčiau yra sakęs, jog kai kurie ginčų keliantys pasiūlymai, dėl kurių socialiniai partneriai nesutars, gali būti svarstomi atskirai ir vėliau, o nesuderintus pasiūlymus Vyriausybė ir Seimas svarstytų iš naujo.

Prievolė skelbti kainas dviem valiutomis nebus pratęsta ir, kaip planuota, baigsis liepos 1-ąją, sako finansų ministras.

„Draudimo nurodyti kainų dviem valiutomis tikrai nėra. Mūsų vertinimu, liepos 1 diena yra realistinis terminas ir šiuo metu svarstyti to termino privalomo kainų skelbimo dviem valiutomis, matyt, nėra tikslinga“, - žurnalistams po Euro įvedimo koordinavimo komisijos posėdžio ketvirtadienį sakė Rimantas Šadžius.

Pasak jo, skelbti kainas dviem valiutomis nebus draudžiama ir po liepos 1-osios, tačiau tokio įpareigojimo nebeliks.

Europos Komisija (EK) pernai lapkritį paskelbtoje ataskaitoje apie euro įvedimą Lietuvoje rekomendavo pratęsti kainų litais ir eurais skelbimą iki 2016-ųjų.

„Kad piliečiams būtų lengviau priprasti prie naujos valiutos, rekomenduojama reguliavimo priemonėmis užtikrinti, kad kainų nurodymas dviem valiutomis baigtųsi 2016 metų sausio 1 dieną. Apie šią datą reikėtų aiškiai pranešti visuomenei“, - teigiama EK ataskaitoje.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas tvirtino, kad gyventojai kol kas dar yra negrąžinę apie 15 proc. į apyvartą išleistų litų banknotų ir apie 70 proc. litų monetų - tai sudaro apie 12 proc. rinkoje esančio grynųjų pinigų kiekio.

„Galvojame, kad tokie skaičiai turėtų ir išlikti arba tas grįžtančiųjų kiekis vargu ar galėtų daugiau keistis“, - žurnalistams sakė jis.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad ketvirtadienį vykęs komisijos posėdis greičiausiai buvo priešpaskutinis.

Lietuvoje euras įvestas šių metų sausio 1 dieną - balandžio 10-ąją sukanka lygiai šimtas dienų nuo euro įvedimo.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius su didele verslininkų delegacija gegužę planuoja vykti oficialaus vizito į Kazachstaną.

„Premjeras dalyvaus verslo forume Astanoje ir susitiks su šios šalies premjeru Karimu Masimovu“, - BNS sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Pagrindinis gegužės viduryje numatyto vizito tikslas - stiprinti ekonominį šalių bendradarbiavimą.

Kazachstanas dabar yra tarp 27 Lietuvos ekonominės diplomatijos prioritetinių krypčių. Į Kazachstaną Lietuva eksportuoja lengvuosius ir sunkiasvorius automobilius, chemijos produktus, medikamentus.

Kazachstano rinka yra perspektyvi Lietuvos maisto bei statybų pramonei, geras galimybes turi informacinių technologijų, transporto bei gydomojo turizmo sektoriai. 2014 metais Lietuvos eksportas į Kazachstaną siekė 411,2 mln. eurų.

Lietuva gali skirti dalį lėšų prieš tris dešimtmečius katastrofą patyrusios ir nebeveikiančios Černobylio atominės elektrinės (AE) vieno blokų sarkofagui.

Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė, kad pinigų bus ieškoma iš vystomojo bendradarbiavimo lėšų, šis klausimas pavestas Užsienio reikalų ministerijai. Anot jos, Lietuva 2011 metais projektui, kuris yra svarbus ir Lietuvai, jau skyrė 10 tūkst. eurų.

Gaubtą arba vadinamąjį sarkofagą ketinama statyti virš ketvirtojo Černobylio bloko, kad būtų sustabdyta radioaktyviųjų dalelių sklaida.

Vokietija, kaip G7 pirmininkaujančios valstybė, prašo finansinės paramos Černobylio atominės elektrinės apsauginio sarkofago fondui, kuriam iki šiol skirta 1,5 mlrd. eurų, tačiau trūksta 615 mln. eurų, kad projektas, kurio didelė dalis jau įgyvendinta, galėtų būti baigtas laiku. Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas (EPRB) nusprendė skirti 350 mln. eurų, o G7 – 165 mln. eurų.

Trūkstamas lėšas norima surinkti donorų konferencijoje (EPRB) Londone balandžio 29 dieną.

Transeuropinės geležinkelio vėžės projektui „Rail Baltica“ Lietuva iš Europos Komisijos savarankiškai prašys maždaug 165 mln. eurų paramos. Dar 20-30 mln. eurų bus prašoma per bendrą Baltijos šalių įmonę „RB Rail“, sako susisiekimo ministras.

Tai BNS patvirtinęs Rimantas Sinkevičius teigia, kad Latvijai būtų geriau, jei Lietuva visų pinigų prašytų per Rygoje veikiančią bendrą įmonę, nes tuomet kaimyninė valstybė gautų daugiau pridėtinės vertės mokesčio. Neoficialiomis BNS žiniomis, Latvija dėl tokio Lietuvos noro nerimauja.

„Nematau pagrindo nerimui. Latvijai būtų gerai, kad visi pinigai eitų per bendrą įmonę, nes ji įkurta Rygoje, ir visi PVM grįžtų į Latviją, o mes manome, kad didžioji dalis darbų eitų per „Lietuvos geležinkelius“ ir PVM atitektų mūsų valstybei“, - BNS sakė R.Sinkevičius, kuris ketvirtadienį Vilniuje susitiks su Latvijos kolega Anriju Matisu. 
Pasak jo, per bendrą įmonę Lietuva prašys lėšų tik trasos projektavimui: „Per bendrą įmonę bus projektavimo darbams, nes manome, kad šie darbai turi būti atlikti bendrai, kad vėliau nebūtų nepatogumų, jeigu visi atskirai projektuos“.

Lietuva pirmajame etape prašys lėšų geležinkelio tiesimui nuo Rokų iki Palemono, žemės paėmimo visuomenės reikmėms bei dalies ruožo elektrifikavimui.

R.Sinkevičius BNS teigė, kad ketvirtadienį su Latvijos transporto ministru aptars ne tik „Rail Baltica“ finansavimo klausimus. Anot jo, bus kalbama ir dėl Europos Sąjungos ketvirtojo geležinkelių paketo, dėl vieningos elektroninės prekybos erdvės ir kitų klausimų.

Paraiška Europos Komisijai turi būti pateikta iki vasario 26 dienos. Lietuva, Latvija ir Estija iš viso prašys maždaug 620 mln. eurų paramos pagal programą CEF (angl. Connecting Europe Facility).

Estijos ir Latvijos vyriausybės jau patvirtino savo paraiškas Europos Komisijai, kurios bus teikiamos per bendrą įmonę. Lietuva, pasak R.Sinkevičiaus, neprivalo projektų tvirtinti Vyriausybėje, tačiau su planuojamais darbais ministrai bus supažindinti. Pasak jo, dokumentai jau pateikti Vyriausybei, tad jie gali būti peržiūrėti trečiadienį.

Tikimasi, kad EK finansuos 85 proc. bendros 3,7-5,2 mlrd. eurų vertės projekto kaštų. Planuojama, kad „Rail Baltica“ projekto užbaigti 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje nepavyks ir darbai bus baigti tik kitame etape. Pačios statybos, planuojama, prasidės 2019 metais.

Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Bendra pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.

Skirtingai nei deklaruoja valdžios atstovai, šiluma Lietuvoje labai neatpigs, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas ekonomistas. Nerijaus Mačiulio teigimu, nepaisant pingančių gamtinių dujų, pigesnės šilumos tikėtis neverta, nes suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina greitai nesumažės, nežada mažėti ir biokuro kainos.

„Aš manau, kad, deja, bet sudėtinga tikėtis labai ženklaus šilumos kainų atpigimo, nes viena vertus, taip, mes dabar matysime artimiausią pusmetį, kad mažės „Gazprom“ parduodamų Lietuvai dujų kaina, nes ji yra indeksuojama su naftos kaina. Bet tuo pačiu metu iš suskystintų gamtinių dujų terminalo perkamos dujos taip greitai neatpigs. Reiškia, vidutinė dujų kaina Lietuvoje mažės, bet ne taip, kaip galėtų mažėti“, - BNS sakė N.Mačiulis.

Be to, pasak jo, biokuro kainos kol kas taip pat nemažėja.

„Tai vėl nesukuria pilnavertės galimybės pamatyti šilumos kainos mažėjimo dėl atpigusių dujų. Tuo pačiu metu tose savivaldybėse, kuriose investuojama į naujus šilumos generavimo pajėgumus, tos investicijos irgi dažniausiai po to atsispindi šilumos kainose. Visi tie veiksniai lemia, kad bent jau prie dabartinių aplinkybių, nepaisant to, kad gamtinės dujos labai pinga, negalime tikėtis ženklaus šilumos kainų mažėjimo“, - kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.

Premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę teigė, kad kovo mėnesį šiluma turėtų atpigti 18-20 proc. Anot jo, tai lems atpigusios dujos ir paskutiniai Kainų komisijos sprendimai. Vėliau premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS paaiškino, kad šilumos kainos tiek nemažės.

N.Mačiulis teigė tokias šilumos kainos mažėjimo prognozes vertinantis pesimistiškai.

„Galbūt bus viena kita savivaldybė, bet bendra šilumos kaina tiek negalėtų sumažėti Lietuvoje. Dar neužmirškime, kad šių metų biudžete yra numatyta nuo vasaros atsisakyti PVM lengvatos šilumai, tai jeigu šis biudžetas bus vykdomas, rudenį šiluma gali kainuoti netgi daugiau nei dabar kainuoja“, - sakė N.Mačiulis.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas pernai skaičiavo, kad šiluma šį šildymo sezoną turėtų atpigti 6-7 proc., išskyrus Vilnių, kuriame kainos mažės tik 2 procentais.

Kainų komisijos duomenimis, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje per metus sumažėjo 9 proc., o per mėnesį - 0,1 proc. Elektrėnuose šiluma per mėnesį pabrango 10 procentų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovai premjerui Algirdui Butkevičiui pristatys, kaip vykdomas šių metų biudžeto surinkimo planas.

„Mokesčių inspekcija pristatys naujausią veiklą, ką daro šiuo metu, kad biudžeto planas būtų vykdomas. Dabar vyksta nuolatinis bendradarbiavimas tiek su Finansų ministerija, tiek su Vyriausybe, kad esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai, verslas mokėtų mokesčius kaip priklauso, bet tuo pačiu, kad verslui nebūtų sunku bendrauti su valstybe“, - BNS sakė VMI komunikacijos vadovas Darius Buta.

Anot jo, premjeras dalyvaus VMI pasitarime su apskričių mokesčių inspekcijų vadovais. Praėjusią savaitę A.Butkevičius sakė, kad biudžeto pajamų surinkimas pastaruoju metu gerėja dėl VMI įgyvendinamų mokestinių patikrinimų.

„Tai jau ne pirmas kartas, kai premjeras kalbėsis su mokesčių inspekcijų vadovybe apie mokesčių surinkimą. Bus žiūrima, kaip vyksta biudžeto surinkimo planas“, - BNS sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės biudžetas per 10 mėnesių gavo 15,454 mlrd. litų pajamų - 73,3 mln. litų, arba 0,5 proc. daugiau negu planuota ir 2,1 proc. (315,5 mln. litų) daugiau nei pernai tuo pat laiku.

Mokestinių pajamų į valstybės biudžetą surinkimo planas įvykdytas 100,9 proc. - jų gauta 14,409 mlrd. litų, arba 133 mln. litų daugiau nei prognozuota.