Numatoma, kad Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos bus reorganizuoti į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Bausmių vykdymo centralizavimas leis optimizuoti turimus žmogiškuosius, finansinius ir turtinius išteklius, užtikrinti vienodą ir efektyvesnį sistemos valdymą bei rezultatyvesnę nuteistųjų resocializaciją.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, Lietuva pagaliau turi priartėti prie vakarietiškų bausmių atlikimo įstaigų veiklos standartų.

„Nebegalime sau leisti neryžtingumo. Visi sutinkame, kad bausmių vykdymo sistema per ilgai tūnojo viešojo valdymo paraštėse.  Yra daug taisytinų dalykų, bet negalime klaidžioti nuolatinėse diskusijose. Reikia prisiimti politinę atsakomybę už sprendimus ir rezultatus, todėl dėkojame profesinėms sąjungoms už aktyvų dalyvavimą, pasiūlymų teikimą ir bendradarbiavimą. Siekiame, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio. O sutaupytos lėšos leistų jiems suteikti orų atlygį ir naujos kartos profesinio tobulėjimo galimybes“, – pabrėžia ministrė.

Visi sutinkame, kad bausmių vykdymo sistema per ilgai tūnojo viešojo valdymo paraštėse.

Parengtas naujas dabartinius poreikius ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas atliepiantis bausmių ir suėmimo vykdymo reglamentavimas apima daugiau priemonių, padėsiančių labiau motyvuoti nuteistuosius teigiamiems pokyčiams, sudarant galimybę mažinti jų izoliacijos nuo visuomenės laipsnį, suteikiant daugiau bendravimo su artimaisiais ir kitais asmenimis galimybių. Naujojo Bausmių vykdymo kodekso redakcijoje taip pat daug dėmesio skiriama nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo klausimams.

E. Dobrovolskos teigimu, stiprinant įkalintųjų socialinių ryšių palaikymą ir integraciją į visuomenę bus neribojami pasimatymai su vaikais, numatomi dažnesni skambučiai artimiesiems, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas. Taip pat plečiamos nuteistųjų užimtumo galimybės: reglamentuojama nuteistųjų individuali veikla, skatinama savanorystė, plečiamas motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį spektras.

„Sieksime įgalinti visus socialinius partnerius, ypač nevyriausybinį sektorių, didinti nuteistųjų užimtumą, stiprinti neformalųjį švietimą, socialinių įgūdžių lavinimą“, – sako E. Dobrovolska.

Didesnę nuteistųjų resocializacijos kokybę užtikrins ir numatytos platesnės galimybės nuteistiesiems gauti jiems labai reikalingas paslaugas: plečiamas gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės pagalbos, socialinių paslaugų prieinamumas.

Kartu siekiama užpildyti įvairias esamo reguliavimo spragas, pavyzdžiui, bausmių vykdymo sistemos bendruomenės atstovams labai opi problema, kai jiems iš esmės nėra suteikiama veiksmingų įrankių tramdyti šiurkščiai ar sistemiškai nustatytą tvarką pažeidinėjančių atvirųjų kolonijų nuteistųjų. Pastarieji, pasijutę nebaudžiamais, itin dažnai nustatytu laiku nebesugrįžta į atvirąsias kolonijas, tenka naudoti daug žmogiškųjų resursų ir įvairių institucijų pajėgumų jų paieškai ir sugrąžinimui vykdyti. Naujajame Bausmių vykdymo kodekse šių spragų nebelieka, šiurkščiai nusižengę nuteistieji nebegalės toliau gyventi atviro tipo bausmės atlikimo vietose, jų gyvenimo sąlygos galės būti nedelsiant sugriežtinamos.

Užtikrinus tvarią dinaminio saugumo segmento plėtrą bausmių vykdymo sistemoje, standartizavus ir sustiprinus kitas saugumo procedūras, bus veiksmingiau sprendžiamos Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą teikiamose rekomendacijose indikuojamos problemos – planuojama daugiau nei 60 proc. sumažinti laisvės atėmimo įstaigose registruotų nusikalstamų veikų skaičių.

Projektais siekiama standartizuoti ir sustiprinti kitas saugumo procedūras, diegiant naujus darbo metodus keisti personalo santykio su įkalintais asmenimis suvokimą. Prie šio tikslo įgyvendinimo ženkliai prisidės ilgametis bendradarbiavimas su Norvegijos bausmių vykdymo institucijomis, kadangi, perimant gerąją praktiką, įkalinimo įstaigų personalas jau dabar yra intensyviai rengiamas kontaktiniam darbui su nuteistaisiais bei suimtaisiais, taip pat yra tobulinami personalo mokymo standartai.

Laukiamas pokytis

Ministrės teigimu, šiandieninė bausmių vykdymo sistema yra atgyvenusi ir neefektyvi, o norint užtikrinti šiuolaikišką ir efektyvų procesą, reikia kompleksinių priemonių, todėl svarbu nuo resocializacijos imitavimo pereiti prie sistemingos realios prevencijos ir elgesio korekcijos programų įgyvendinimo bei subkultūros eliminavimo.

Prognozuojama, kad įgyvendinus institucinę bausmių vykdymo sistemos pertvarką bus sudarytos prielaidos žymiai efektyvesniam sistemos valdymui, užtikrinta, kad sprendimų priėmimo grandinė taptų žymiai trumpesnė, sprendimai būtų priimami operatyviau ir vadovaujantis subsidiarumo principu. Pertvarkos metu planuojama 40 proc. sumažinti atskirų struktūrinių padalinių skaičių, net 55 proc. mažinti vadovaujamų pareigybių skaičių. Siekiama užtikrinti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos administravimui būtų skiriama ne daugiau kaip 20 proc. personalo, kai šiuo metu įvairias administracines funkcijas atlieka net trečdalis visos sistemos darbuotojų.

Įgyvendinus veiksmingesnius bausmių vykdymo sistemos valdymo ir sprendimų priėmimo procesus, sumažinus administracinę naštą ir perskirsčius žmogiškuosius resursus, atsiras galimybės daugiau pajėgumų nukreipti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir suimtaisiais, bus užtikrinama, kad vienas pareigūnas dirbtų ne daugiau kaip su 20 nuteistųjų. Taip tikimasi pagerinti ne tik nuteistųjų resocializacijos efektyvumą, bet ir užtikrinti veiksmingesnį įkalinimo įstaigų saugumą, dėl to mažėtų smurto, autoagresijos ir suicidinių atvejų skaičius, subkultūros apraiškų, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

Pertvarka atliepia ir bausmių vykdymo sistemos personalo lūkesčius, nes planuojami pokyčiai leis subalansuoti atlyginimų politiką ir personalo darbo krūvius, kurti patrauklesnę darbo aplinką.

Užtikrinus tvarią dinaminio saugumo segmento plėtrą bausmių vykdymo sistemoje, standartizavus ir sustiprinus kitas saugumo procedūras, planuojama daugiau nei 60 proc. sumažinti laisvės atėmimo įstaigose registruotų nusikalstamų veikų skaičių.

Teisingumo ministerija tikisi, kad visos šios priemonės leis bausmių vykdymo sistemai tapti efektyvia, mobilia, atvira, skaidria ir lyderiaujančia, o pakartotinai grįžtančių į įkalinimo įstaigas asmenų skaičius mažėtų nuo 60 proc. iki 40 proc.

Tikimasi, kad šioms iniciatyvoms Seime bus pritarta dar šį birželį.

Ji ketvirtadienį Seime pristatė antrąjį bausmių sistemos pertvarkos paketą, kuriuo numatoma Kalėjimų departamentą su devyniomis pavaldžiomis įstaigomis sujungti į vieną juridinį asmenį, Lietuvos kalėjimų tarnybą, ir patvirtinti naują Bausmių vykdymo kodeksą.

„Tai yra esminė mūsų bausmių sistemos pertvarkos dalis, sudaromos teisinės priemonės pradėti įgyvendinti antrąjį pertvarkos etapą, į vieną juridinį asmenį sujungti Kalėjimų departamentą ir devynias jam pavaldžias įstaigas ir sukurti lankstų, šiuolaikišką ir tarptautinius standartus atitinkanti bausmių reguliavimą“, – sakė E. Dobrovolska.

Seimas ketvirtadienį 69 balsais „už“, penkiems parlamentarams balsavus „prieš“ ir šešiems susilaikius pataisų paketui pritarė po pateikimo. Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

Teisingumo ministrė pristatydama paketą pažymėjo, kas jis leistų racionaliau paskirstyti turimus išteklius ir padidinti su nuteistaisiais tiesiogiai dirbančiųjų specialistų skaičių.

Vieno įkalinto asmens išlaikymas kai kur kainuoja 35 eurus, kai kur – iki 221 euro, iki 30 procentų skiriasi identiškas funkcijas skirtingose įstaigose atliekančių pareigūnų darbo užmokestis.

„Resocializaciją vykdo apie 250 darbuotojų, o reikia žymiai daugiau, šiandien vienas resocializacijos darbuotojas kai kuriose įstaigose dirba su 30 įkalintų asmenų, kai kuriose – su šimtu, mes negalime užtikrinti, kad visose įstaigose resocializacijos procesas vyktų vienodai, o nuo to priklauso įkalintų asmenų šansai išeiti į lygtinį paleidimą, persikelti į pusiaukelės namus“, – pažymėjo E. Dobrovolska.

Ji taip pat teigė, kad skirtingose įstaigose šiuo metu keliskart skiriasi kalinių išlaikymas, taip pat nevienodas tą patį darbą atliekančių darbuotojų užmokestis, tad kai kurie važiuoja dirbti į toliau esančią įstaigą, nes ten gauna didesnį atlyginimą.

„Vieno įkalinto asmens išlaikymas kai kur kainuoja 35 eurus, kai kur – iki 221 euro, iki 30 procentų skiriasi identiškas funkcijas skirtingose įstaigose atliekančių pareigūnų darbo užmokestis“, – sakė E. Dobrovolska.

Pasak ministrės, priėmus pakeitimus pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos, galėtų skirti daugiau laiko tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, sutaupytos administravimo lėtos leistų pakelti atlyginimus.

Teisingumo ministerija pataisų pažymoje nurodo, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu veikia aštuoni atskiri Kalėjimų departamentui pavaldūs juridiniai asmenys – laisvės atėmimo vietų įstaigos ir laisvės atėmimo vietų ligoninė – bei profesinio mokymo įstaiga, Mokymo centras.

Pažymoje rašoma, kad Kalėjimų departamento ir atskirų laisvės atėmimo vietų įstaigų juridinis savarankiškumas „apsunkina šios sistemos administravimą, veiklos planavimą, turto valdymą bei investicijų planavimą“.

Teigiama, kad tokia struktūra reikalauja didesnio administracines ir vadovaujančias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičiaus, neužtikrinamas vienodas tapačias funkcijas atskirose įstaigose atliekančių pareigūnų darbo krūvis, atlyginimų politika.

Anot ministerijos, naujojo Bausmių vykdymo kodekso redakcijoje taip pat daug dėmesio skiriama nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo klausimams.

Stiprinant įkalintųjų socialinių ryšių palaikymą ir integraciją į visuomenę, būtų neribojami pasimatymai su vaikais, numatomi dažnesni skambučiai artimiesiems, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas.

Taip pat būtų didinamos nuteistųjų užimtumo galimybės: sureglamentuojama nuteistųjų individuali veikla, skatinama savanorystė, plečiamas motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį spektras.

Ministerija argumentuoja, kad didesnę nuteistųjų resocializacijos kokybę užtikrins ir numatytos platesnės galimybės nuteistiesiems gauti jiems labai reikalingas paslaugas – plečiamas gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės pagalbos, socialinių paslaugų prieinamumas.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau parašė prašymą, kurį patenkinus vadinsis Ewelina Dobrowolska. Juos pateikti ketina ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis, parlamentarė Beata Petkevič.

Originalią rašybą leidžia Seimo sausį po dešimtmečius trukusių diskusijų priimtas įstatymas. Jame numatyta, jog tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikės deklaruoti tautybę bei įrodyti, kad tokią pavardę turėjo jų tėvai, seneliai ar protėviai.

Dėl asmenvardžių pakeitimo bus galima kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą, per elektroninę sistemą ar prašymą pateikti registruotu paštu ar per kurjerį.

Formalumai – porą mėnesių

Vienas pirmųjų Lietuvoje dėl pavardės keitimo kreipėsi televizijos žurnalistas Ryšardas Rotkėvičius. Baigus formalumus, jo vardas ir pavardė asmens dokumentuose bus rašoma Ryszard Rotkiewicz.

„Mano vardas ir pavardė lietuviškais rašmenimis yra iškreipti (...) Aš esu lenkų tautybės, norėčiau, kad mano vardas ir pavardė būtų rašomi taip, kaip rašoma lenkų kalba“, – BNS sakė „TVP Wilno“ žurnalistas.

Jis teigė buvęs pirmas Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriuje atėjęs gyvai su prašymu pasikeiti pavardės.

„Man sakė, kad esu pirmas atėjęs gyvai, bet keli žmonės padavė paraiškas internetu dar sekmadienį – gegužės 1-ąją. Ten buvo keli žmonės – du, trys ar keturi, kaip supratau“, – pasakojo žurnalistas.

Jo teigimu, formalumai truks porą mėnesių.

„Metrikacijoje man sakė, kad jie davė sau truputį laiko, nes bijo, kad bus antplūdis, tai formaliai jie sau pasiliko 20 dienų, po to dar 20 dienų žiūrės Teisingumo ministerija ir tada – beveik po dviejų mėnesių gausiu atsakymą“, – teigė R. Rotkėvičius.

„Tada galėsiu eiti į Migracijos departamentą, o po to dar laukia (vairuotojo – BNS) teisių keitimas, banko kortelių keitimas“, – pridūrė jis.

Įsigaliojus naujai tvarkai, Civilinės metrikacijos skyrių prašymai keisti pavardes kol kas neužplūdo. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste sulaukta devynių prašymų, BNS sakė savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas.

Tuo tarpu Vilniaus rajone metrikacijos skyrius prašymų kol kas nesulaukė.

„Tik skambina žmonės ir domisi“, – BNS sakė Vilniaus rajono merė Marija Rekst.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Pavardes keis ir politikai

Visuomenėje žinomų politikų vardus ir pavardes artimiausiu metu taip pat gali tekti rašyti kitaip.

Teisingumo ministrė E. Dobrovolska BNS patvirtino, kad jau pateikė prašymą. Jį ketina tekti ir LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis, kurio vardas ir pavardė po pakeitimo bus Waldemar Tomaszewski.

„Grįšiu po išeiginių ir kitą savaitę padarysiu tai“, – sakė politikas.

Pasak jo, dėl pakeitimo jam teks iš naujo gamintis prieš mėnesį užsakytą diplomatinį pasą.

Pasikeisti pavardę ketina ir Seimo narė, Regionų frakcijoje dirbanti Beata Petkevič. Ji keis tik pavardę – į Pietkiewicz.

„Planuoju šitą padaryti, man tai yra svarbu. Mūsų bendruomenė to siekė ne vienerius metus, tai tikrai pasinaudosiu“, – BNS sakė parlamentarė.

Įstatymu pasinaudos ne visi

Pasikeisti pavardę į originalią kol kas galės ne visi lenkai. Teisės aktuose kol kas nėra numatyta galimybė į asmens dokumentus rašyti diakritinius ženklus.

Prieš priimant įstatymą sausį, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska pareiškė palaikančios siūlymą leisti diakritinius ženklus asmens dokumentuose, tačiau sakė, jog diskusijas apie tai bus galima pratęsti vėliau.

Jos tada sakė, kad leidus asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus reikės modernizuoti šalies registrus, o tai trukdytų sprendimo leisti pasuose rašyti q, w ir x raides greitesniam įgyvendinimui.

Dabar E. Dobrovolska teigė, kad priimant sprendimus dėl diakritinių ženklų reikia sulaukti ir aiškios teismų praktikos.

„Šiandien teismų praktikos, kuri vienareikšmiškai atsakytų dėl diakritinių ženklų, ir, pavyzdžiui, tautinių mažumų, Lietuvoje mes neturime“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu egzistuoja tik keletas teismų sprendimų, tačiau jie susiję su diakritiniais ženklais ne tautinių mažumų atstovų, o mišrių šeimų pavardėse.

Nemanau, kad tai kažkaip trukdo lietuvių kalbai.

B. Petkevič teigė, kad sprendimas leisti pasuose rašyti diakritinius ženklus būtų „didelis žingsnis į priekį“, bet valstybė pokyčiui dar nepribrendo.

„Nemanau, kad tai kažkaip trukdo lietuvių kalbai“, – kalbėjo parlamentarė.

V. Tomaševskis teigė, kad užsirašyti pavardės originaliais rašmenimis negalės du jo sūnūs Pavelas ir Vladislavas, kurių originaliuose varduose yra raidės su nelietuviškais diakritiniais ženklais – „ł“.

„Kol kas ne, bet jeigu mes siekiame, kad būtų kaip visose Europos šalyse, tai laikui bėgant, taip bus. Pirmas žingsnis yra ir tai yra gerai“, – sakė LLRA-KŠS pirmininkas.

Pavardės į originalią negalės pasikeisti ir Vilniaus rajono merė M. Rekst. Jos pavardė, užrašius originalia rašyba, būtų Rekść.

„Įstatymas man nepadėjo (...) Daug žmonių tokių, mes lauksime. Tikiuosi, kad ne 30 metų reikės laukt“, – BNS sakė savivaldybės vadovė.

„Sulaukime teismo nuosprendžio, kuris yra galutinis ir įsiteisės, tada vertinkime visą procesą ir vertinkime, kokias mes priežastis matome ir kokias išvadas galime pasidaryti“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė E. Dobrovolska.

Pasak ministrės, visiškai normalu, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis šioje byloje imtas plačiai aptarinėti visuomenėje.

„Kai mes turime aktyvų visuomenės domėjimąsi nuosprendžiu arba teismo sprendimu, komentavimą, nuomonių pasidalinimą, tai yra labai sveikas demokratinis procesas. Ir to reikia. Nes tik tokiu būdu visuomenė iš esmės susipažįsta su teisingumo vykdymu“, – tikino ji.

Sulaukime teismo nuosprendžio, kuris yra galutinis ir įsiteisės, tada vertinkime visą procesą.

Vis tik teisingumo ministrė pabrėžė, kad valdžių atskyrimo principas išlieka esminiu demokratinės valstybės elementu, todėl politikų ar kitų pareigūnų komentarai, susiję su tebevykstančiais teismų procesais, turėtų būti itin pamatuoti.

„Kita dalis, kai mes kalbame apie tuos žmones, kurie užima tam tikras pareigas, ir jeigu mes neturime įsiteisėjusio teismo sprendimo, atitinkamai komentavimas turi būti teisės gairių ribose, tam, kad mes neturėtume galimai spekuliacijų, ką tai galėtų reikšti“, – mano E. Dobrovolska.

ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.

2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

„Valstybių kreipimasis kartu su Lietuva tam, kad tas tyrimas būtų kuo platesnis, reiškia, kad šios valstybės iš esmės netiesiogiai garantuoja, jog jų valstybių teritorijose tie nusikaltėliai nebus saugūs. Jie tikrai bus sulaikyti esant poreikiui ir teisingumo vykdymui“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Prie Lietuvos raginimo tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje šiuo metu yra prisidėjusios per 40 įvairių pasaulio valstybių.

Pasak E. Dobrovolskos, kadangi karo veiksmai ir potencialūs nusikaltimai tebėra vykdomi, tyrimo situacija yra „labai dinamiška“.

Jos teigimu, labai svarbu, kad prie Lietuvos, Lenkijos pradėto tyrimo su savo tyrimu prisijungė Tarptautinis Baudžiamasis Teismo prokuroras bei Eurojustas, padedantis koordinuoti tyrimą.

„Kitaip sakant, mes turime konsoliduotas pajėgas“, – sakė ministrė.

Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri kreipėsi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

„Mūsų visų pastangos išliks istorijos vadovėliuose. Turime išsaugoti tikėjimą teisingumu ateities kartoms. Todėl visais būdais privalome siekti, kad teisingumas triumfuotų“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė E. Dobrovolska.

„Rusijos ir Baltarusijos vykdomos brutalios karinės agresijos prieš nepriklausomą Ukrainą akivaizdoje privalome išnaudoti visus įmanomus algoritmus, kad karo nusikaltėliai kuo greičiau sulauktų baudžiamosios atsakomybės“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, siekiant šių tikslų, labai svarbus visų šalių solidarumas, nevyriausybinio sektoriaus įtraukimas, Eurojusto, kaip valstybių narių veiksmų koordinatoriaus, pasitelkimas.

Ministerija nurodė, kad gegužės 6 dieną Vilniuje vyks tarptautinė konferencija apie tai, kaip užtikrinti baudžiamumą už agresijos nusikaltimą.

Susitikime su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu) aptartas teismo pradėtas Rusijos Ukrainoje vykdomų karo ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimas, taip pat bendradarbiavimo galimybės.

Aptarta, kad siekiant užtikrinti efektyvią teismo veiklą, būtinas glaudesnis valstybių bendradarbiavimas, didesnis jų finansinių ir žmogiškųjų išteklių indėlis, koordinuotos pastangos tiek renkant karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymus, tiek juos vertinant baudžiamajam teisingumui užtikrinti, teigiama pranešime.

E. Dobrovolskos teigimu, Teisingumo ministerija ėmėsi lyderystės konsoliduojant valstybių palaikymą svarbiuose teisiniuose procesuose.

Susitikime su Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) administracijos vadovu Phillipe Gautier (Filipu Gutjė) aptarti šio Teismo sprendimų įgyvendinimo iššūkiai, stojimo į atskiras bylas procedūrinės taisyklės. 

Pasak E. Dobrovolskos, Tarptautiniam Teisingumo Teismui priėmus sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant nutraukti Rusijos agresiją Ukrainoje, svarbu JT formate nuolat kelti Rusijos atsakomybės klausimą už šio sprendimo nevykdymą.   

Vizito Hagoje metu ministrė taip pat susitiko su Eurojusto prezidentu Ladislav Hamran, Nyderlandų teisinės apsaugos ministru Franc Weerwind (Franku Virvaindu), Europolo atstovais bei Europole dirbančiais lietuviais.

Pasak E. Dobrovolskos, su Latvijos teisingumo ministru Janiu Bordanu ir Estijos teisingumo ministre Maris Lauri priimta vieninga pozicija įstoti į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą Ukrainos bylą prieš Rusiją dėl įtarimų genocidu, pranešė Teisingumo ministerija.

E. Dobrovolska susitikime pabrėžė, kad negalima pavargti ieškant visų įmanomų priemonių padėti karo siaubiamai Ukrainai, kai dėl Rusijos tebevykdomos agresijos kasdien kenčia milijonai Ukrainos žmonių.

„Neturime teisės priprasti prie agresorių vykdomų siaubingų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, negalime pavargti stengdamiesi padėti šaliai, kuri šiandien kovoja už visos Europos demokratines vertybes ir laisvę“, – pranešime spaudai cituojama E. Dobrovolska.

Neturime teisės priprasti prie agresorių vykdomų siaubingų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, negalime pavargti stengdamiesi padėti šaliai, kuri šiandien kovoja už visos Europos demokratines vertybes ir laisvę.

Ministrės teigimu, Baltijos šalys gerai supranta laisvės kainą ir visada signalizavo Europai ir pasauliui apie Rusijos keliamą grėsmę, ir dabar reikia ne tik garsiai pasauliui kalbėti apie Ukrainoje Rusijos vykdomus karo nusikaltimus, bet ir sutelkti pastangas visiems įmanomiems teisingumo vykdymo formatams įgyvendinti.

Bendrame pareiškime penktadienį Baltijos šalių teisingumo ministrai griežtai pasmerkė Rusijos vykdomus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, civilių gyventojų žudynes ir įvardino bendrą tikslą – šių nusikaltimų vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 

Baltijos teisingumo ministrų bendru sutarimu, taip pat visose Baltijos šalyse bus draudžiami su tebevykdoma Rusijos agresija susiję simboliai. Seime šiuo metu svarstomos grupės parlamentarų pataisos dėl Rusijos karo simbolių uždraudimo.

Taip pat susitikimo metu ministrai aptarė specialaus tribunolo, skirto agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti, galimybę. 

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Lietuva inicijavo kreipimąsi į Hagos tribunolo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Lietuva tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“ pagal Romos statutą, kuriuo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, prie jos prisijungė kitos Europos ir pasaulio šalys.

Taip pat Lietuvos prokuratūra yra pradėjusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų įvykdyto agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. 

Teisingumo ministerija Europos Sąjungoje siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.

Teisingumo ministrė dėl to oficialiu laišku kreipėsi į Europos komisijos teisingumo komisarą Didier Reynders (Didjė Reindersą) ir Europos Sąjungos valstybių narių teisingumo ministrus.

„Lietuva BK griežtumu neigiamai išsiskiria iš ES narių, laisvės atėmimo bausmė skiriama daug dažniau nei kitose ES valstybėse, o skiriamos laisvės atėmimo bausmės yra ne tik itin griežtos, bet ir orientuotos į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą, dėl to Lietuva pirma ES ir pagal kalinių skaičių“, – per pataisų paketo pateikimą Seime sakė ministrė.

Baudžiamojo kodekso pataisomis iki 500 eurų būtų didinama žalos riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus, kai kurios veikos dekriminalizuojamos.

Už pataisų paketą po pateikimo balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 12 ir susilaikė 26 parlamentarai. Projektą palaikė valdantieji bei didžioji dalis opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų, prieš buvo iš susilaikė – opozicija bei du konservatoriai ir Liberalų sąjūdžio atstovas. Toliau projektus svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Ekonominiai MGL dydžiai, kuriais vertinamas veikos pavojingumas turtiniuose, finansiniuose ir ekonominiuose nusikaltimuose, pastaruosius 20 metų iš esmės nesikeitė, ir yra akivaizdžiai per maži ir neatitinka iš esmės pasikeitusios ekonominės padėties valstybėje“, – pažymėjo ministrė.

Ji teigė, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, o bandymų ją subalansuoti nebuvo.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė replikavo, kad „su šiuo projektu visų pirma kyla jo adekvatumo klausimas“.

„Jei jūs iš viso Baudžiamąjį kodeksą panaikintumėt, darbo ir teisėsaugai sumažėtų, ir teismai ramiau gyventų, ir kalėjimai būtų tušti“, – sakė A. Širinskienė.

Opozicijos atstovai daugiausiai kritikos projektui yra išsakę dėl siūlymo iš kontrabandos sudėties būtų braukti atvejus, kai siunčiamos narkotinės medžiagos.

„Tiek Lietuva, tiek kitos šalys siekiame mažinti narkotinių medžiagų vartojimą, platinimą, aš norėčiau išgirsti, kaip šitie projektai prie to prisidės, kaip jie mažins narkotinių medžiagų gabenimą, užkardys šias veikas?“ – klausė opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.

Ministrė pristatydama pataisas pažymėjo, kad toks siūlymas nereiškia narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, o atsakomybė už narkotinių medžiagų gabenimą diferencijuojama pagal jų kiekį, gabenant didelį kiekį narkotinių medžiagų su tikslu platinti bausmė griežtėja.

„Suprantu, kad daugeliui rezonuojantis klausimas yra apie narkotikų kontrabandą, lieka baudžiamoji atsakomybė net už mažą kiekį, net be tikslo platinti, tiesiog į atskirus straipsnius surašoma. Pagal naują pakeitimą už mažą kiekį be tikslo platinti yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, labai didelis kiekis su tikslu platinti – dabar bausmė yra iki dešimt metų, siūloma iki penkiolikos metų“, – teigė E. Dobrovolska.

Ministerijos pažymoje nurodoma, kad šiuo metu Lietuvoje kriminalizuojama daug sąlyginai nedidelio pavojingumo veikų ir tai neproporcingai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą, perpildo laisvės atėmimo vietų įstaigas.

Pasak ministerijos, dabartiniame kodekse nustatyti žalos dydžiai „šiandien yra akivaizdžiai per maži ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje“.

Šiuo metu asmenys laikomi padarę nusikaltimą už 5 MGL dydžio sumą (250 eurų) viršijančią turto vagystę, sukčiavimą ar iššvaistymą – pagal siūlomas pataisas, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba būtų nuo 10 MGL (500 eurų) dydžio.

„Europos valstybėse nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, kurie yra išreikšti konkrečia pinigine išraiška, yra gerokai didesni už tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos baudžiamajame įstatyme. Pvz. baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus Lietuvoje atsiranda nuo 250 eurų turto vertės, tuo tarpu Ispanijoje – nuo 400 eurų, Latvijoje – nuo 430 eurų ir pan.“, – siūlymą argumentuoja ministerija.

Siūloma keisti ir kitas žalos ribas, kurios apsprendžia nusikaltimo sunkumą: nusikaltimai su turtine žala nuo 10 iki 300 MGL (500–15 tūkst. eurų) būtų vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL (15–37,5 tūkst. eurų) – kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL – kaip sunkus nusikaltimas.

Siūlymu būtų dekriminalizuojamos ir į Administracinių nusižengimų kodeksą perkeliamos kai kurios su turtiniais nusikaltimais susijusios veikos arba baudžiamoji atsakomybė siejama su aukštesne žalos riba.

Kai kurios bausmės švelninamos, pvz., už atvirą vagystę ar kišenvagystę maksimali bausmė siektų ketverius metus laisvės atėmimo, o ne šešerius metus, kaip šiuo metu.

Anot ministerijos, BK pakeitimai „užtikrins pačių pavojingiausių nusikaltimų griežtą baudžiamumą, o už mažiau pavojingus atvejus bus numatyti proporcingi baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai arba kitos teisinės atsakomybės formos“.

Teigiama, kad sumažės valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius, kadangi mažiau pavojingos bylos galės būti operatyviau nagrinėjamos administracine tvarka arba didesne apimtimi – pagreitinto proceso tvarka.

Įstatymų projektų rengėjai prognozuoja, kad baudžiamosios atsakomybės švelninimas gali paliesti maždaug 26,47 proc. kalinčių asmenų ir jei visi nuteistieji vienu metu kreipsis dėl perteisimo, gali didėti teismų darbo krūviai.

Nurodoma, kad gali tekti peržiūrėti apie 1 tūkst. 202 baudžiamąsias bylas ir tai sudarytų 6,98 proc. metinio teismų darbo krūvio, kurio nebeliktų kitais kalendoriniais metais po pataisų įsigaliojimo.

Teisininkai skaičiuoja, kad su šiais pakeitimais vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės galėtų sutrumpėti bent vieneriais metais ir būtų galima sutaupyti apie 17 mln. eurų biudžeto lėšų.

„Ką tik sulaukiau teigiamo Covid tyrimo rezultato. Atitinkamai, kurį laiką darbai persikelia į nuotolinį režimą, tačiau nesustoja. Saugokime save ir kitus“, – ketvirtadienio pavakarę feisbuke pranešė teisingumo ministrė.

Praėjusią parą nustatyti 6104 nauji COVID-19 atvejai.

Šis apdovanojimas įteiktas Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.

„Atkūrus valstybės nepriklausomybę, ypatingai svarbi misija buvo sukurti teisingumo pamatus. Profesoriaus telkimas ir lyderystė sudėtingu laikotarpiu įrodė, kad tvirtas tautos suverenitetas yra neatsiejamas nuo kiekvieno piliečio pastangų ir pasitikėjimo teisingumo sistema. Mums visiems šiandien tai yra svarbus padrąsinimas ir įkvėpimas“, – teigia E. Dobrovolska.

Anot E. Dobrovolskos, šiuo metu, kai visai šalia Rusija vykdo brutalią karinę agresiją prieš Nepriklausomą Ukrainą, visi permąstome iškovotos laisvės ir saugios valstybės reikšmę. Esame kaip niekad susitelkę ir dėkingi tiems, kurie su didele drąsa  kūrė demokratija ir teisingumu grįstus Lietuvos valstybės pamatus.