„Sveikinu tokį teismo sprendimą. Kiekvienas turi teisę kritikuoti valdžią bei jos atstovus“, – penktadienį feisbuke paskelbė E. Dobrowolska.

ELTA primena, kad 2023 m. gegužę LRT etikos kontrolierė Daina Elena Andrikienė pripažino, kad žurnalistas V. Savukynas, savo „Facebook“ paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame kritikavo teisingumo ministrę E. Dobrowolską, pažeidė LRT etikos kodeksą ir pasiūlė visuomeniniam transliuotojui skirti nuobaudą.

V. Savukynas 2022 m. rugsėjį „Facebook“ paskelbė tokio turinio įrašą: „Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą Ignui Vėgėlei dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta Vyriausybėje“.

Visgi penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas šį LRT etikos kontrolierės sprendimą, pripažino negaliojančiu. Teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė paskelbė, kad LRT etikos kontrolierė viršijo savo įgaliojimus, įpareigodama žurnalistą pašalinti įrašą. Pasak jos, asmuo turi teisę kritikuoti valdžią.

V. Savukynui iš atsakovės, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, priteista 6,4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė penktadienį paskelbė, kad LRT etikos kontrolierė viršijo savo įgaliojimus, įpareigodama žurnalistą pašalinti įrašą.

„Šių įgaliojimų, sprendžiant žurnalisto etikos pažeidimus, etikos kontrolierė neturėjo. Tačiau atsitiko tokia situacija, kad etikos kontrolierė šiuos įgaliojimus viršijant, ir tarybos nutarimu patvirtinus, kad toks sprendimas yra tinkamas, pastarasis sprendimas tapo privalomas, kadangi pagal LRT vidaus aktus, tarybos nutarimai yra privalomi. Etikos kontrolierei viršijus savo įgaliojimus ir LRT tarybos nutarimui tapus tokiam sprendimui privalomam, toks procedūrinis pažeidimas –laikomas esminiu“, – sakė teisėja.

Pasak jos, asmuo turi teisę kritikuoti valdžią.

„Bet kuris asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės pareigūną. Žurnalistas ir pasinaudojo teise viešai kritikuoti valstybės pareigūną“, – per posėdį sakė teisėja R. Poniškaitytė-Liatukė.

V. Savukynui iš atsakovės, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, priteista 6,4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Šiais sprendimais buvo sukurti neigiami padariniai ieškovui, visuomenės akyse jis buvo pripažintas etikos teisės normų pažeidėju, todėl jis turėjo teisę teisminiu būdu šalinti jam sukeltus neigiamus padarinius“, – teigė teisėja.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

ELTA primena, kad 2023 m. gegužę LRT etikos kontrolierė D. E. Andrikienė pripažino, kad žurnalistas V. Savukynas, savo „Facebook“ paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame kritikavo teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, pažeidė LRT etikos kodeksą ir pasiūlė visuomeniniam transliuotojui skirti nuobaudą.

V. Savukynas 2022 m. rugsėjį „Facebook“ paskelbė tokio turinio įrašą: „Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą Ignui Vėgėlei dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir V. Putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta Vyriausybėje“.

Pasak politikės, „laisviečiams“ nederėtų mėtytis kaltinimais, nes ji visada palaikė ir toliau ketina palaikyti tiek Civilinės sąjungos įstatymo projektą, tiek Stambulo konvencijos ratifikavimą.

„Viešpatie, tarsi čia pirmas kartas“, – klausiama apie apsižodžiavimą su teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska sakė I. Šimonytė.

„Nevertinčiau kaip kažkokio ypatingo apsižodžiavimo“, – penktadienį žurnalistams sakė ji.

Politikė pažymėjo visada rėmusi Laisvės partijai svarbius žmogaus teisių klausimus. Todėl ji apgailestavo, kad ir konservatorių frakcijoje buvo balsų, rėmusių siūlymą išbraukti Civilinės sąjungos įstatymą bei Stambulo konvenciją iš parlamento pavasario sesijos darbų programos.

„Kiekvieną kartą, kai tvirtiname Seimo sesijos (darbų programą – ELTA), visada atsiranda kas nors, kas nori išbraukti partnerystės įstatymą ir Stambulo konvencijos ratifikavimą. Vakar kažkam pavyko tai padaryti. Labai apgailestauju, kad mano frakcijos kolegos už tai irgi balsavo. Bet man atrodo, kad kaltinimais tarpusavyje mėtytis nereikėtų“, – teigė premjerė.

„Kolegos puikiai žino, kas yra kokios nuomonės šiais klausimais. Puikiai žino, kad aš balsavau, balsuoju ir visada balsuosiu už šitus įstatymus ir kitus raginsiu tai daryti“, – pridūrė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas patvirtino kovo 10-ąją prasidėjusios pavasario sesijos darbų programą. Visgi, Laisvės partijai itin svarbūs projektai – Civilinės sąjungos įstatymas bei Stambulo konvencija – į programą liko neįtraukti.

Tai sukėlė nepasipiktinimo bangą „laisviečių“ gretose. Viena partijos narių, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska savo „Facebook“ paskyroje apgailestavo, kad minėti sprendimai priimti ir valdančiųjų konservatorių bei liberalų balsais.

„Sutarkime dėl vieno – kalbėti apie žmogaus teises, liberalias vertybes ir gamtos apsaugą neužtenka, jei dalis frakcijos balsuoja kitaip. Tai veidmainystė. Ir tuo pačiu – tikrosios vertybės, kurias gauna rinkėjai pasirinkdami savo atstovus rinkimuose“, – rašė E. Dobrowolska.

Visgi, į tokį įrašą netruko sureaguoti premjerė Ingrida Šimonytė.

„Mieloji, čia tiek pat hipokritiška, kiek būtų, jeigu sugalvočiau draust Tau ar tavo partijos kolegoms kalbėt apie viešąsias išlaidas įvairioms sritims, turint galvoj nebūtinai nuoširdžią dalies žmonių nuostatą dėl sąskaitos apmokėjimo. Niekas neturi monopolio į kalbėjimą vienais ar kitais klausimais. Tai leisiu sau ir toliau kalbėt kuo tikiu ir ką galvoju“, – Vyriausybės kolegei atkirto I. Šimonytė.

Kaip nurodo ministerija, šiuo žingsniu Lietuva kartu su kitomis valstybėmis kuria pagrindą nusikaltimų tyrimui, teisinės pagalbos teikimui, ekstradicijai ir nuteistųjų perdavimui tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui tarp šalių, kurios neturi sudariusios dvišalių susitarimų.

Pasak E. Dobrowolskos, šiandien ypač svarbu užkardyti tarptautinių nusikaltėlių slapstymąsi ir nebaudžiamumą, ypač už Europos Sąjungos ribų. Ši konvencija sukurs teisines prielaidas valstybėmis ne tik gauti pagalbą baudžiamajame procese dėl Romos Statute apibrėžtų nusikaltimų, bet ją bus galima taikyti ir kitiems Konvencijos prieduose nurodytiems nusikaltimams, pavyzdžiui agresijos nusikaltimui.

„Šis bendradarbiavimo įrankis padės valstybėms sklandžiai, operatyviai įgyvendinti teisingumą. Iki šiol nebuvo į pagrindinius tarptautinius nusikaltimus orientuotos vienos tarptautinės sutarties, nustatančios ne tik kriminalizavimo, jurisdikcijos taisykles, bet ir aiškius valstybių bendradarbiavimo mechanizmus atliekamuose tyrimuose. Kuo daugiau valstybių prisijungs prie šios konvencijos, tuo bus didesnė jos pridėtinė vertė“, – sakė E. Dobrowolska.

Konvencija apibrėžia aiškų teisinės pagalbos teikimo, ekstradicijos ir nuteistųjų perdavimo tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui dėl nurodytų nusikaltimų pagrindą.

Be to, Konvencijoje yra atskiras skyrius nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų apsaugai, nukentėjusiųjų teisėms, įskaitant jų teisę į žalos atlyginimą.

Iniciatyva sudaryti tokio tipo tarptautinę sutartį gimė 2011 metais, Argentinai, Belgijai, Mongolijai, Nyderlandams, Senegalui ir Slovėnijai pateikus „Savitarpio teisinės pagalbos iniciatyvą“. Konvencijos poreikis kilo argumentuojant, kad esamas teisinis reguliavimas tarptautinėse sutartyse yra fragmentuotas bei nepakankamas tam, kad pagrindinių tarptautinių nusikaltimų nacionaliniai tyrimai būtų vykdomi sklandžiai.

Lietuva oficialiai išreiškė palaikymą tokios tarptautinės sutarties inicijavimui 2013 metais.

Konvencija buvo vienbalsiai priimta 2023 metų gegužės 15 – 26 dienomis Liublianoje vykusioje diplomatinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo 68 valstybės.

Neformaliame ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos susitikime ketinama aptarti priemones, kurios padėtų suvienodinti bausmių vykdymo sistemų efektyvumą visose ES šalyse.

Pasak ministerijos, tarp tokių priemonių yra mažų laisvės atėmimo vietų įstaigų plėtra.

E. Dobrowolskos teigimu, mažas nuteistųjų skaičius bausmės atlikimo vietose leidžia užtikrinti efektyvų darbą su jais, jų veiksmingą socialinę integraciją į visuomenę ir priežiūrą.

„Tiek Jungtinės Tautos, tiek Europos Sąjunga pabrėžia sulaikytųjų ir nuteistųjų reintegracijos ir reabilitacijos svarbą. Mažų bausmės atlikimo vietų plėtra ES valstybių narių bausmių vykdymo sistemose prisidėtų ir prie glaudesnio teisminio bendradarbiavimo šioje srityje“, – teigia ministrė.

Anot jos, vienos valstybės narės užtikrinimas kitai valstybei narei, jog perduodamas nuteistasis atliks bausmę mažoje bausmės atlikimo įstaigoje, galėtų „pagreitinti teismų sprendimų įgyvendinimą ir nuteistųjų perdavimo procedūras“.

Vizito Briuselyje metu E. Dobrowolska taip pat dalyvaus dvišaliame susitikime su Lenkijos kolega Adamu Bodnaru. Susitikimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama teisinės pagalbos priemonių užtikrinimui Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste ir šalių bendradarbiavimo jungtinėje tyrimų grupėje aspektams.

Tai – pirmasis E. Dobrowolskos ir A. Bodnar susitikimas po 2023 metų parlamento rinkimų Lenkijoje.

„Šiai dienai priėmimui balsų neužtenka, bet Laisvės partija kiekvieną dieną vertina, kaip atrodo tie balsai ir jų dinamika. Jeigu kažkurią dieną mes tikrai matysime, kad balsų dinamika keičiasi ir mes galime šį įstatymą priimti, tai esu tikra, kad tik Laisvės partijos iniciatyva jis ir nuguls priėmimui“, – Žinių radijui sakė E. Dobrowolska.

ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Visgi skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Tačiau konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.

„Kreipimasis yra parengtas, pateiktas institucijoms suderinti, galbūt pateikti pastabas. Ir aš manau, kad šių metų pradžioje, vasario mėnesį, mes galėtume kalbėti apie tai, kad pats kreipimasis bus pateiktas Vyriausybei. Ir, Vyriausybei pritarus, tai būtų pateikta Konstituciniam Teismui“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo E. Dobrowolska.

Anot jos, kol kas kritinių pastabų kreipimasis nėra gavęs, todėl Vyriausybė turėtų pritarti kreipimuisi.

„Verta priminti, kai mes buvome paruošę nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo projektą, kuris įgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, Vyriausybėje vienbalsiai jam buvo pritarta. Tai esu tikra, kad ir kreipimuisi bus pritarta“, – tikino teisingumo ministrė. Visgi, koks bus KT sprendimas šiuo klausimu, E. Dobrowolska nenorėjo vertinti.

Kaip anksčiau yra teigusi E. Dobrowolska, į KT bus kreipiamasi prašant teismo išaiškinimo, ar dabartinė įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Jei prieštarauja, nuostata būtų laikoma negaliojančia. E. Dobrowolska tikina, kad jei įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, KT bus prašoma įvertinti ir tai, ar ši nuostata turėtų būtų aiškinama kaip ribojanti informaciją apie vienalytes šeimas.

ELTA primena, kad gruodžio pabaigoje Teisingumo ministerija pranešė inicijuojanti kreipimąsi į KT dėl draudimo nepilnamečiams pasakoti apie LGBTQ.

Taip ministerija siekia atliepti EŽTT sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.

Neringos Macaitės knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Vyriausybė pateikė Seimui Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta pastarosios nuostatos atsisakyti. Tačiau parlamentas dar lapkritį po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai. Galiausiai nutarta šią iniciatyvą išvis atmesti.

Tai sukėlė Laisvės partijos atstovų pasipiktinimą. Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo. Kaip atsaką į atmestas pataisas, parlamentaras po posėdžio lauke degino knygas, kuriose pateikiama informacija apie LGBTQ.

Gruodį Lietuvos žmogaus teisių centras ir įvairios nevyriausybinės organizacijos ragino Seimo narius kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šio įstatymo atitikimo Konstitucijai.

Dar iki sprendimo Seime, prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios pataisos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.

„Jei mes kalbėtume apie tautinių maumų mokyklas, nesvarbu, rusų, lenkų, yra iššūkių – kokybės prasme, egzaminų laikymo, įstojimo, lietuvių kalbos mokymo prasme, ir labai norėtųsi, kad nebūtų populizmo, labai norėtųsi, kad iš tikrųjų atsisėstų švietimo ekspertai ir diskutuotų, kaip padėti mūsų piliečiams“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministrė.

Ministrė pažymėjo, kad tiek šalies, tiek tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo prastesnius regionų mokyklų, taip pat ir tautinių mažumų mokyklų rezultatus, bet tam spręsti reikia strateginės vizijos, o ne „taškiniu būdu pasakius, kad mes vienos tautinių mažumų mokyklas pakeičiam kita kalba“.

Ministrė taip pat teigė, kad tautinių mažumų klausimai paprastai iškeliami rinkiminiais metais, siekiant mobilizuoti rinkėjus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų uždarymo, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba.

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Tautinių mažumų departamentas praėjusią savaitę pareiškė nepritariantis siūlymams dėl ugdymo rusų kalba atsisakymo. Departamentas įsitikinęs, kad vienos tautinės grupės marginalizavimas atneštų daugiau žalos valstybei ir „sugriautų tris dešimtmečius kurtą įvairiatautės visuomenės struktūrą“.

Diskusija dėl rusiškų mokyklų atsinaujino po incidento, kai rusų mokykloje besimokantys paaugliai  apšaudė bendraklasį pneumatiniu ginklu, nes jis pasakė nepritariantis karui Ukrainoje. Visgi ministras ragina atnaujinto tautinių mažumų mokyklų klausimo su šiuo įvykiu nesieti.

„Iki šiol komisijos nebuvo klausiama apie diakritikus. Buvo klausiama tik apie rašmenis iš kitų kalbų abėcėlės, todėl atskirai diakritikų klausimas nebuvo nagrinėjamas. Aš suprantu, kad dabar komisija turėtų sulaukti oficialaus klausimo iš Seimo ir tada susirinkusi apsvarstyti“, – KT sprendimą Eltai komentavo V. Meiliūnaitė.

„Kadangi komisiją sudaro 17 žmonių, kurie atstovauja skirtingoms kalbotyros kryptims, skirtingoms institucijoms, tai šis klausimas būtų aptartas labai plačiai, visais įmanomais aspektais. Ir tada būtų įvertinta, kiek tokia inovacija paveiktų bendrinę kalbą, kokia kryptimi paveiktų. Na, ir būtų pateikta išvada Seimui. O jau Seimas turėtų tada atsižvelgti arba neatsižvelgti į komisijos išvadą“, – galimus tolimesnius veiksmus komentavo VLKK pirmininkė.

Visgi ji pati gana nepalankiai vertina tokią galimybę ir įžvelgia galimų sunkumų pritaikant specialiuosius rašmenis lietuvių kalboje.

„Kol kas šią mintį apie diakritkus vertinčiau labai santūriai. Tai būtų tiesiog papildomas kalbos sistemos išplėtimas ir reiktų labai atsakingai pagalvoti, ar jis nepradėtų klibinti sistemos pamatų“, – savo nuomonę pateikė V. Meiliūnaitė.

Anot VLKK pirmininkės, su diakritiniais ženklais užrašomi asmenvardžiai pirmiausia sukeltų nepatogumų turimai kalbinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, elektroninėse sistemose.

„Šie specialieji rašmenys, kurių lig šiol nebūta, pirmiausia trikdytų infrastruktūros veikimo sritis. Juk atsirandančias naujas raides pirmiausia turi mokėti užrašyti visos mūsų elektroninės sistemos, kiek jų dabar turime – Registrų centras, e. sveikata, bankų duomenų bazės“, – kalbėjo V. Meiliūnaitė.

„Tai yra nauji rašmenys, nebūdingi lietuvių kalbai, kurie atsiranda lietuviškuose tekstuose. Jie kelia tiek užrašymo, tiek perskaitymo, tiek ir suvokimo sunkumų. To reikia specialiai mokytis, kaip ir bet kokio naujo dalyko“, – akcentavo VLKK pirmininkė.

V. Meiliūnaitė pabrėžė, kad asmenvardžiai priklauso bendrai kalbos sistemai, kuri negali veikti skirtingai. Todėl, paaiškina ji, vardams ir pavardėms galioja tokios pačios taisyklės.

„Suprantu, kad žmonės nori pavardę savo užsirašyti taip, kaip jiems patogiau. Vis dėlto, jei tai yra kalbos sistemos dalis, tos taisyklės galioja“, – teigė VLKK pirmininkė.

Diakritikų įtraukimą į lietuvių kalbą ji vertina kaip politinį, o ne kalbinį sprendimą. Tad, anot V. Meiliūnaitės, Seimo nariai turės nuspręsti, kas yra svarbiau – politinis patrauklumas ar kalbos išsaugojimas.

„Šiuo atveju tie diakritikai labiau yra politinis nei kalbinis sprendimas. Kai vyksta diskusijos, dažnai pasigirsta argumentas, kad asmenvardžiai nėra kalbos dalis, nepriklauso tai sistemai. Jau tai leidžia nutuokti, kad tai yra labiau politinis nei kalbinis sprendimas“, – teigė ji.

Jie kelia tiek užrašymo, tiek perskaitymo, tiek ir suvokimo sunkumų. To reikia specialiai mokytis, kaip ir bet kokio naujo dalyko.

„Ir vis tiek Seimui tada reikėtų apsispręsti, kur jis deda stipresnį akcentą – į politinį patrauklumą tam tikroms grupėms žmonių ar į kalbos kaip Konstitucinės vertybės išsaugojimą“, – sakė V. Meiliūnaitė.

E. Dobrowolska: tai be galo svarbu mišrioms šeimoms ir tautinėms mažumoms

Savo ruožtu teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska diakritinių ženklų vartojimą asmens dokumentuose vertina palankiai. Ji sako, kad šis KT sprendimas dėl pavardžių rašymo yra labai svarbus Lietuvoje gyvenančioms mišrioms šeimoms ir tautinių mažumų atstovams.

„KT dar kartą patvirtino, kad Seimo priimtas įstatymas dėl vardų ir pavardžių rašymo neprieštarauja Konstitucijai. (...) KT patvirtinimas, kad įstatymas neprieštarauja Konstitucijai yra be galo svarbus šiems asmenims“, – Eltai teigė E. Dobrowolska.

„Svarbus aspektas ir tai, kad KT paliko atviras duris įstatymo leidėjui spręsti dėl diakritinių ženklų“, – pridūrė ministrė.

Todėl ministerija jau sausį inicijuos įstatymo pakeitimus, susijusius su asmens dokumentų be diakritinių ženklų priėmimo.

„Dėl vienos iš Vyriausybės taisyklių nuostatos prieštaravimų bus pataisyta jau sausio mėnesį – Teisingumo ministerija inicijuos pokyčius. Tos nuostatos, kurios riboja priimti dokumentus, kurie buvo priimti Lietuvos teritorijoje iki 1990 metų kovo 11 d. – šis techninis prieštaravimas sausio mėnesį tikrai bus ištaisytas“, – pabrėžė ministrė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme nustatyta galimybė ne lietuvių tautybės piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai.

Anot KT, rašyti asmens vardą ir pavardę su diakritiniais ženklais būtų galima, jeigu tai leistų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

„Apykojės leidžia užtikrinti judėjimą. Jos visą kelią iki darbo ir iš darbo atgal į pusiaukelės namus yra visiškai stebimos bei matomos pareigūno“, – Seimo komitete sakė E. Dobrowolska.

Pasak jos, tokie prietaisai sudaro galimybes pareigūnams ne tik stebėti nuteistuosius, bet ir esant poreikiui reaguoti.

„Esant poreikiui – intervencija būtų iškart“, – pridūrė ji.

Apie saugumo netoli pusiaukelės namų įsikūrusiems gyventojams užtikrinimą kalbėjo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Virgilijus Kulikauskas. Jis pabrėžė, kad pusiaukelės namuose yra taikomos griežtos vidaus taisyklės. Pastarosios užtikrina ne tik šios įstaigos gyventojų blaivumą, tačiau ir nuvykimą į darbą.

„Vyksta bendravimas su darbdaviais, jie sutartyse yra įpareigojami pranešti apie kiekvieną neatvykimą, ankstesnį išvykimą“, – teigė jis.

E. Dobrowolska patikino, kad teisinis pusiaukelės namų reglamentavimas jau rengiamas, tačiau jam užbaigti dar gali prireikti laiko.

„Prašome parlamento šiek tiek laiko, kad atneštume ne emocijas, o tvarius dalykus, kad nepaisant, kuris mūsų būtų teisingumo ministras, žinotume, kad sutarėm vienodai veikti“, – aiškino ji.

Apykojės leidžia užtikrinti judėjimą. Jos visą kelią iki darbo ir iš darbo atgal į pusiaukelės namus yra visiškai stebimos bei matomos pareigūno.

Ministrės teigimu, šiuo metu Lietuvoje esančiuose pusiaukelės namuose iš viso yra apie 167 nuteistuosius.

ELTA primena, kad lapkričio viduryje pranešta apie planus statyti pusiaukelės namus Kauno rajone, Domeikavoje. Tame pačiame pastate turėjo įsikurti ir Kauno apskrities probacijos tarnybos pareigūnai.

Tačiau tokiu sprendimu piktinosi vietos bendruomenė bei rajono savivaldybė. Nepritariantieji projektui sakė, kad apie kaimynystėje apsigyvensiančius nuteistuosius iš anksto informuoti nebuvo.

Taip pat nerimauta dėl saugios aplinkos užtikrinimo, kadangi šalia būsimų pusiaukelės namų yra progimnazija bei vaikų darželis.

Dėl šios priežasties, ministrės teigimu, Domeikavoje būtų specializuoti pusiaukelės namus, į kuriuos negalės būti įkelti nuteistieji, kurie padarė smurtinio, seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikaltimą prieš nepilnamečius vaikus įvykdę nuteistieji.

Nuo 2016 metų Lietuvoje veikia septyni pusiaukelės namai – Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje.