-
„Kino pavasario“ kritikų pasirinkime – ekscentriška komedija, įtemptos dramos ir kinas iš Afrikos
„Nekomercinio kino pasaulyje kritikų balsas yra itin svarus – jie ne tik padeda atsirinkti tarp gausybės filmų, bet ir jų žodis dažnai padeda atrakinti filmą, jį praplėsti. Matome, kad ir „Kino pavasario“ žiūrovams tai svarbu – programa „Kritikų pasirinkimas“ yra viena populiariausių festivalyje. Todėl visuomet labai smalsu pamatyti, ką iš mūsų atrinktų filmų išskirs užsienio kritikai“, – sako „Kino pavasario“ programos sudarytoja Aistė Račaitytė.
Šiemet filmus vertino ir juos į programą „Kritikų pasirinkimas“ rinko gerai žinomų kino kritikų komanda: Esin Kucuktepepinar, Arielis Schweitzeris, Marta Balaga, Carmen Gray, Adamas Krukas, Laurence Boyce, Neilas Youngas. Jų kino filmų recenzijos publikuojamos tokiuose leidiniuose kaip „Screen“, „The Guardian“, „Sight&Sound“ ir „Cahiers du Cinéma“.
A. Račaitytės teigimu, šiemet kritikų atrinkti filmai pasižymi didžiule žanrine ir temine įvairove: nuo ekscentriškos absurdo komedijos iki intriguojančios dokumentikos, nuo realistinių istorinių įvykių rekonstrukcijos iki magiškuoju realizmu išreiškiamos postkolonijinės realybės.
Skirtingi kritikų favoritai: įtempta psichologinė drama ir ekscentriškos komedijos
Šiemet daugiausia kritikų balsų surinko įtempta psichologinė drama „Quo Vadis, Aida?“, atrinkta ir į trumpąjį „Oskarų“ pretendentų sąrašą geriausio užsienio filmo kategorijoje. Bosnių režisierė Jasmila Žbanić žiūrovą nukelia į 1995-ųjų liepą, mažą Srebrenicos miestelį, kurį užima serbų armija. Jungtinių Tautų (JT) vertėjos Aidos vyras su dviem sūnumis atsiduria tarp tūkstančių žmonių, kurie tikisi rasti prieglobstį JT stovykloje. Turėdama priėjimą prie itin slaptos informacijos Aida turi priimti sunkius, jai ir jos šeimai lemtingus sprendimus.
Režisierė J. Žbanič, kurios drama „Quo Vadis, Aida?“ įvertinta publikos apdovanojimu Roterdamo kino festivalyje ir pristatyta Venecijos festivalio pagrindinėje programoje, gerai pažįstama „Kino pavasario“ žiūrovams: anksčiau festivalyje rodyti net trys jos filmai „Meilės sala“ (2014), „Tiems, kurie nepasakoja istorijų“ (2013), „Pakeliui“ (2010).
Antrąją vietą „Kritikų pasirinkime“ užėmė ekscentriška absurdo komedija „Toro“ (Mandibles). Garsaus prancūzų muzikanto ir režisieriaus, praminto kino chuliganu, Quentino Dupieux juodojo humoro komedija „Zomša“ pernai sulaukė daugelio „Kino pavasario“ žiūrovų simpatijų. Šiemet jis vėl grįžta su ne mažiau ekscentriška ir ne vieną žiūrovą nustebinsiančia stilinga absurdo komedija. „Toro“ centre – pajūrio šlaistūnas Maniu ir jo bičiulis Žanas Gabas. Už 500 eurų gavę nuvežti lagaminą iš taško A į tašką B, automobilio bagažinėje randa gigantišką musę. Šis netikėtumas pakeičia draugų planus ir įkvepia genealų planą praturtėti.
Neoninis Berlynas ir neįtikėtina tapytojos bei vagies draugystė
Tarp kritikų favoritų – ir daugelį nominacijų Europos kino apdovanojimuose pelnęs „Berlynas. Aleksandro aikštė“ (Berlin Alexanderplatz). Klasikinis Alfredo Döblino romanas režisieriaus Burhano Qurbani rankose tapo itin stilizuota, neono šviesose skendinčia šiuolaikine ekranizacija su puikiu garso takeliu. Tai prikaustanti istorija apie Fransį, pabėgėlį iš Afrikos, kuris, siekdamas įsitvirtinti Berlyne, pasineria į tamsų ir pavojingą miesto pogrindžio pasaulį. Į ne mažiau intriguojantį, detektyvą primenantį pasakojimą įtraukia dokumentinis filmas „Tapytoja ir vagis“ (The Painter and The Thief), kuriame susiduria elitinio meno pasaulio ir visuomenės marginalų problemos. Viskas prasideda tada, kai iš čekų dailininkės pavagiami du jos paveikslai. Norėdama sužinoti vagystės motyvus, ji susiranda vagį ir su juo susidraugauja. Pradėdamas ilgiau nei trejus metus trukusį filmavimą, režisierius Benjaminas Ree negalėjo įsivaizduoti, kaip pasisuks istorija ir koks nepertraukiamas ryšys sujungs abu filmo herojus.
Dokumentinė istorija „Tapytoja ir vagis“ buvo atrinkta į trumpąjį „Oskarų“ pretendentų sąrašą dokumentinių filmų kategorijoje, o BBC kino apžvalgininkai jį įtraukė tarp geriausių 2020 metų filmų.
Magiškasis Afrikos kino realizmas
Šiemet kino kritikų pasirinkime – du filmai iš Afrikos. Vienas jų – daugelio kritikų simpatijas pelnęs filmas „Karalių naktis“ (Night of the Kings) iš Dramblio Kaulo Kranto. Miško gūdumoje stovi „La MACA“ – vienintelis kalėjimas pasaulyje, kuriam vadovauja patys kaliniai ir kur gyvybė priklauso nuo gebėjimo kurti bei pasakoti istoriją. Ar pasakotojas išliks gyvas iki aušros?
Režisierius Philippe Lacôte filmą pavertė originaliu, vizualiai turtingu ir moderniu Šecherezados apsakymu. „Karalių naktis“ buvo atrinktas į trumpąjį „Oskaro“ pretendentų sąrašą geriausio užsienio filmo kategorijoje. Pažiūrėti fantazijos kupiną filmą „Oro kondicionieriai“ (Air conditioner) kviečia režisierius Fradique. Vieną dieną Angolos sostinėje Luandoje nuo pastatų paslaptingai ima kristi oro kondicionieriai. Nepaisant pavojaus, Matasedas ieško veikiančio kondicionieriaus perkaitusiam viršininkui. Spalvingas, laisvas ir autentiškas filmas atspindi Luandos gyvenimą esamuoju laiku, išgyvenus civilinį karą.
Kovo 18⎯balandžio 5 dienomis per virtualųjį festivalį „Kino pavasaris“ bus parodyta dalis programos „Kritikų pasirinkimas“ filmų. Kitą dalį žiūrovai išvys atsivėrus kino teatrams. Tarp jų – Michelio Franco distopinę dramą „Nauja tvarka“ (New Order) ir kitų žinomų režisierių kūrinius, kurie atsiskleisti visa savo jėga ir sukurti nepamirštamą patirtį gali tik kino teatro salėje.
Pirmieji programos „Kritikų pasirinkimas“ filmą „Tapytoja ir vagis“ pamatys televizijos „Telia TV“ žiūrovai. Kiekvieną savaitgalį nuo vasario 26 d. iki pat festivalio pabaigos, „Telia TV“ filmų nuomoje bus pristatoma po vieną išskirtinę, apdovanojimus ir pagyras pelniusią festivalio kino juostą.
Šiemet festivalis vyks naujame virtualiajame „Kino pavasario“ kino teatre, naujos kartos televizijos „Telia TV“ filmų nuomoje ir namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.
-
Prasideda tradicinis „Sporto kino festivalis“: padės nusikelti į gražiausius pasaulio kampelius
Šiais metais tradicinį „Sporto kino festivalį“ sudaro dvylika dokumentinių ir viena vaidybinė juosta, pasakojančios apie asmenines istorijas ir sporto galią įkvėpti, keisti, gydyti, teikti džiaugsmą, integruoti. Filmai per sportą kalba apie lyčių lygybės, klimato kaitos, vaikų fizinio aktyvumo, pabėgėlių, pagyvenusių žmonių integracijos ir kitus socialinius iššūkius.
Šiemet visi festivalio filmai nemokami ir laisvai prieinami visos Lietuvos žiūrovams. Festivalio tikslas – šiuo sudėtingu laiku įkvėpti, praskaidrinti nuotaiką ir padėti bent vienam vakarui nusikelti į atokiausias ir gražiausias pasaulio vietas.
Gruodžio 10-16 dienomis festivalio filmus rasite kinofondas.lt. Sporto kino festivalio feisbuko platformoje vyks diskusijos apie filmus ir jų gvildenamą problematiką, nuotoliniu būdu bus bendraujama su režisieriais, filmų herojais, specialistais.
Festivalį organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas bendradarbiaudamas su JAV ambasada Vilniuje kartu su Amerikos kino diplomatijos programa „American Film Showcase“ ir Pietų Kalifornijos universiteto Kinematografijos fakultetu (USC School of Cinematic Arts), Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Vilniaus universitetu, Olimpiniu kanalu (Olympic Channel), Lietuvos Kino fondu.
„Sporto kino festivalis 2020“ programa:
„Laipiojimas aklai“: neįtikėtina istorija apie pirmąjį aklą žmogų, kuris pasiryžo pirmasis pralipti į 137 metrų aukščio uolą Škotijoje „Old Man of Hoy“ naudojant apatinę saugą.
„K2: mano kelias“: Klaros ekspedicija pasakoja ne tik apie neįprastą sportą ir sėkmę, tai istorija apie neįveikiamą valią, troškimą bei pastangas tam troškimui pasiekti.
„Bėgikas“: filmas pasakoja sudėtingą, bet pergalingą Guoro Marialio virsmą: nuo pabėgėlio iki visame pasaulyje žinomo ilgų distancijų bėgiko. Tai įkvepianti istorija, kurioje pasakojama apie vieno žmogaus dvasios stiprumą patiriant išbandymus.
„118 pėdų laisvės“: jėgos aitvarų pasaulyje paplūdimiuose dominuoja vyrai, o moterys dažnai nustumiamos į antrąjį planą. Jalou Langeree norėdama įrodyti, kad gali būti ir kitaip, nuotykiui subūrė vien merginų komandą.
„Peržengiant ribas“: filmas pasakoja penkių sportininkų, kurie varžosi Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse, istorijas. Tai JAV įvaikinta ledo ritulio žaidėja, skeletoninkas iš Ganos, slidininkas iš Afganistano, britų snieglentininkas ir šuolininkė su slidėmis, kuri įveikė kelio traumą. Visi šie žmonės yra sporto pasaulyje, nes peržengė savo asmenines ir fizines ribas.
„Nesąžiningas žaidimas: riedlenčių draudimas Norvegijoje“: Norvegijoje aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje riedlentės buvo draudžiamos net 11 metų. Tik keletas patrakusių riedlentininkų nepaisė įstatymų ir slapčia važinėdavosi, taip išlaikydami šią sporto šaką gyvą. Kaip patrakėliai norvegai nesilaikė įstatymų ir toliau nelegaliai važinėjosi riedlentėmis? Pamatysite šiame filme.
„Už laisvę bėgti“: šiandien, kai Vilniaus senamiestyje, Alpių kalnuose ar Niujorko parke vis pralekia atletiški bėgimo entuziastai, sunku suvokti, kad dar prieš 50 metų šis sportas buvo laikomas pavojingu sveikatai. Ypač moterims. Joms buvo uždrausta dalyvauti viešuose maratonuose net iki 1960 metų. Štai Kathrine Switzer, apsimetusi vyru, išdrįso bėgti 1976 m. Bostono maratoną, bet buvo negarbingai užpulta vieno pagrindinių organizatorių.
„(Ne)bėgiok“: filmas ieško atsakymų į šiuos klausimus: kaip patys vaikai vertina fizinio ugdymo pamokas, ar švietimo sistema gali padėti vaikams susivokti, kaip veikia jų kūnas bei kodėl fizinis pasyvumas vadinamas šių dienų vėžiu.
„Suteikiant prieglobstį“: įkvėptas sporto pagalba paversti pasaulį geresne vieta, olimpinis čempionas Niccolo Camprianis nutaria padėti trims pabėgėliams iš Sirijos įveikti atranką į 2020-ųjų Tokijo olimpines žaidynes ir varžytis jo paties, šaudymo oriniu šautuvu iš 10 metrų, rungtyje.
„Prieglobstis“: filme atskleidžiama penkių keliautojų istorija. Jų aistra: įspūdingiausios pasaulio viršukalnės ir laisvė čiuožti vienumoje, toli nuo būrio žmonių ir populiariausių slidinėjimo kurortų. Šį kartą jie nutarė pakeisti įpročius ir sumažinti savo sukuriamos anglies dioksido taršos kiekį bei ieškoti būdų atkreipti dėmesį į klimato kaitą.
„Trofėjaus vagis“: Benas, jaunas futbolo žaidėjas, tiki, jog laimėtas geriausio žaidėjo apdovanojimas, padės išspręsti šeimos problemas. Kuomet Benas apdovanojimo negauna, imasi reikalą spręsti pats. Berniuko mama neseniai išsiskyrė su ilgamečiu draugu Kamu. Benas bei mama vis dar yra prislėgti. Išaušus apdovanojimo dienai, geriausio žaidėjo titulą laimi Beno draugas Mike, kuris vos įstengia spardyti kamuolį.
„Kovotoja“: įkvepianti juosta seka iš Polinezijos kilusios, fenomenaliosios imtynių ir dziudo atletės Teshya Alo ketverių metų kelionę. Teshyai tik 16 metų, ji sveria 56 kilogramus, tačiau ant tatamio įveikia dukart už save vyresnes ir sunkesnes varžoves. Šis filmas pasakoja dinamišką jaunos atletės istoriją, pažymėtą brendimo iššūkių, bei visos šeimos atsidavimą vienai svajonei.
„Vilis“: 1958 metų sausio 18-ąją Willie O‘Ree pakeitė ledo ritulį amžiams. Vykstant kovoms dėl rasinės atskirties įstatymų panaikinimo ir pilietinių teisių judėjimo, Willie iš JAV pietų pabėgusių vergų palikuonis, tapo pirmuoju juodaodžiu žaidėju NHL. Jo kelias ledo ritulyje buvo sudėtingas ir kupinas iššūkių dėl jo rasės, gebėjimų ir paslapties, kurios niekas nežinojo.
-
„Sporto kino festivalis“ – nemokami filmai neišeinant iš namų
„Išgyvename sudėtingą laikmetį, todėl šiais metais festivalio tikslas – įkvėpti, praskaidrinti nuotaiką ir supažindinti su unikaliais sporto herojais bei jų istorijomis. Norime, kad šią galimybę turėtų visi Lietuvos gyventojai – nuo mažųjų, iki senjorų – todėl visi filmai su lietuviškais titrais bus rodomi nemokamai. Esu tikra, kad šie filmai padės pamatyti kitą sporto pusę – kai pergalės matuojamos ne medaliais, o užsispyrimas ir sunkus darbas aikštėje keičia istoriją“, – sakė olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
2020 metų festivalio programos filmai ir įkvepia, ir sukrečia. Dvylika dokumentinių ir viena vaidybinė juostos per sportą ir asmenines istorijas kalba apie lyčių lygybės, klimato kaitos, vaikų fizinio aktyvumo, pabėgėlių, pagyvenusių žmonių integracijos ir kitus socialinius iššūkius.
Visą festivalio programą rasite ltok.lt. Filmus gruodžio 10-16 dienomis žiūrėkite kinofondas.lt. „Sporto kino festivalio“ feisbuko platformoje vyks diskusijos apie filmus ir jų gvildenamą problematiką, nuotoliniu būdu bus bendraujama su režisieriais, filmų herojais, specialistais.
Filmas „Bėgikas“ (angl. „Runner“) pasakoja apie pabėgėlį iš Pietų Sudano Guorą Marialį, gavusį prieglobstį JAV ir tapusį pirmuoju Pietų Sudano olimpiečiu. Filmas atskleidžia sudėtingą, bet pergalingą G. Marialio virsmą: nuo pabėgėlio iki visame pasaulyje žinomo ilgų distancijų bėgiko.
„Sporto kino festivalio“ žiūrovai išvys ir lietuvių režisieriaus Mintauto Grigo trumpametražį filmą „118 pėdų laisvės“ („118ft of Freedom“). Filmas pasakoja apie jėgos aitvarų entuziasčių komandą ir jų kelionę 118 pėdų ilgio burlaiviu į vieną įspūdingiausių jėgos aitvarų vietų pasaulyje. Ši juosta ne tik padovanoja įspūdingus vandenyno vaizdus, bet ir įkvepia moteris siekti savo tikslų.
Lyčių lygybės tema jautriai paliečiama ir juostoje „Už laisvę bėgti“ („Free to Run“). Šiandien, kai Vilniaus senamiestyje, Alpių kalnuose ar Niujorko parke vis pralekia atletiški bėgimo entuziastai, sunku suvokti, kad dar prieš 50 metų šis sportas buvo laikomas pavojingu sveikatai. Ypač moterims. Joms buvo uždrausta dalyvauti viešuose maratonuose net iki 1960 metų.
Įspūdingi kalnų vaizdai užburs stebint filmą „Prieglobstis“ („Shelter“). Filme atskleidžiama penkių keliautojų istorija. Jų aistra: įspūdingiausios pasaulio viršukalnės ir laisvė šliuožti vienumoje, toli nuo būrio žmonių ir populiariausių slidinėjimo kurortų. Šį kartą jie nutarė pakeisti įpročius ir sumažinti savo sukuriamos anglies dioksido taršos kiekį bei ieškoti būdų atkreipti dėmesį į klimato kaitą.
Vaidybinė-dokumentinė juosta „(Ne)bėgiok“ („No Running“) kvestionuoja fizinį aktyvumą mokyklose ir ieško atsakymų į šiuos klausimus: kaip patys vaikai vertina fizinio ugdymo pamokas, ar švietimo sistema gali padėti vaikams susivokti, kaip veikia jų kūnas bei kodėl fizinis pasyvumas vadinamas šių dienų vėžiu.
Festivalį organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas bendradarbiaudamas su JAV ambasada Vilniuje kartu su Amerikos kino diplomatijos programa „American Film Showcase“ ir Pietų Kalifornijos universiteto Kinematografijos fakultetu (USC School of Cinematic Arts), Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Vilniaus universitetu, Olimpiniu kanalu (Olympic Channel), Lietuvos kino fondu.
-
Filmų programa vaikams „Iki mėnulio ir atgal“ kviečia pažvelgti giliau
„Kartais filmai vaikams suprantami tik kaip pramoga visai šeimai. Mūsų festivalis stengiasi puoselėti kiną, peržengiantį pramogą, atskleidžiantį ir kitas žmogaus – mažo ar didelio – gyvenimo plotmes. Į programą „Iki mėnulio ir atgal“ atrinkti kino pasakojimai – apie vaikus ir vaikams. Bet jų autorių žvilgsnių gylis ir filmų meninis lygis, tikiu, palies bet kurį, neužmiršusį, ką reiškia mylėti, ilgėtis, ieškoti savęs ir svajoti“, – sako šios programos sudarytoja Vėjūnė Dūdėnienė.
Apie sparnuotą dvylikamečio Rešato svajonę pasakoja programos filmas „Paukščių berniukas“ (rež. Simon Lereng Wilmont, 2019). Kaip ir kiti vaikai, Rešatas mėgsta žaisti su draugais, leidžia laiką su močiute ir, mamai prašant, ruošia namų darbus. Tačiau maloniausia jam sukiotis balandžių augintojo draugijoje. Nes, kaip jam yra sakęs dabar jau miręs tėvas, ant paukščių sparnų sielos skrenda į dangų. Uoliai besimokydamas paukščių auginimo meno, Rešatas pamažu atranda, ko gyvenime nori iš tikrųjų.
Ilgesio tėvui persmelktas ir lenkų režisierės Katarzynos Lesisz dokumentinis pasakojimas „Šoku tau“ (2018). Filme autorė stebi dvylikametį Viktorą, kuris kasdien keliauja į baleto mokyklą, kur su klasės draugais ruošiasi svarbiam pasirodymui. Ten bus visi tėvai, taip pat ir Viktoro močiutė. Bet labiausiai berniukas laukia atvykstant užsienyje gyvenančio tėvo.
Filmo anonsas:
Į mažos mergaitės ryšį su artimaisiais ir pirmąsias savęs paieškas atsigręžia Nyderlandų režisierė Sara Kolster. Jos filmo „Debesų sesuo“ (2019) herojė Kesė su draugais mėgaujasi vasaros atostogomis. Ji ką tik baigė pradinę mokyklą ir ruošiasi lankyti vidurinę. Kai mergaitei buvo penkeri, mirė jos vyresnioji sesuo Bo. Kesė saugo jos daiktus, tikėdamasi neprarasti ryšio su seserimi, ir baiminasi, kad laikas ištrins jos atminimą. Tačiau pokyčiai verčia Kesę permąstyti netektį, ir mergaitė supranta, kad atėjo metas kurti savo pačios istoriją.
Kesės, Viktoro ir Rešato istorijas festivalio organizatoriai rekomenduoja vaikams nuo 11 metų.
Programa „Iki mėnulio ir atgal“ bus rodoma Vilniaus „Skalvijos“ kino centre ir Klaipėdoje esančiame kino teatre „ArleKinas“, o kituose miestuose gyvenantys jaunieji žiūrovai ir jų tėvai šios programos filmus viso festivalio metu galės žiūrėti internete – „Skalvijos“ virtualioje salėje ir Vdff.lt. Galimybė didžiąją dalį festivalio filmų pamatyti virtualioje erdvėje – šių metų naujovė.
Be programos vaikams VDFF šiais metais taip pat pristatys specialiąją programą „Anapusybės antropologija“, kviesiančią, be kita ko, patirti ir virtualiąją realybę, Peterio Watkinso filmų retrospektyvą, humanistiniam kinui dedikuotą filmų rinktinę „Įrėminti likimai: žmonės iš Vidurio ir Rytų Europos“ bei pagrindinę programą, atspindinčią naujausius ir įdomiausius šių dienų pasaulio dokumentininkų ieškojimus.
Duris į kino sales VDFF atvers rugsėjo 24–spalio 4 d. Vilniuje, spalio 2–4 d. Kaune, spalio 9–11 d. – Klaipėdoje.