Veiklos vingiai

Teismo slenksčius ne vienus metus mynusios Kauno rajono gyventojos R. Remeikė ir R. Lebedevienė ne iš karto pagarsėjo kaip investavimo virtuozės. Seserys buvo žinomos kaip aktyvios Kauno rajono Pagirių kaimo bendruomenės veikėjos. R. Lebedevienė buvo nurodoma kaip Pagirių kaimo bendruomenės centro atstovė.

Tiesa, jau porą metų Pagirių kaimo bendruomenės centro nebėra. 2020 m. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl Pagirių kaimo bendruomenės centro bankroto, o po pusmečio buvo priimta nutartis dėl centro likvidavimo.

„Kauno diena“ rašė ir apie seserų svaiginantį skrydį politikoje. Su Arūno Valinsko vedama Tautos prisikėlimo partija į politinę padangę patekusios moterys buvo vertinamos už aktyvumą. R. Lebedevienė buvo viena aktyviausių partijos Kauno rajono skyriaus narių, jos sesuo R. Remeikė (jos pavardė tuo metu buvo kita – red. past.) buvo Kauno rajono skyriaus pirmininkė.

Tuo metu žiniasklaidai pro pirštus neprasprūdo ir R. Lebedevienės sutuoktinis – Rolandas Michalskis. Viešai skelbta, kad tai yra „tas pats Micha, ne sykį teistas, dešiniąja Henriko Daktaro ranka vadintas ir Seimo pirmininkui valstybės valdymo klausimais neva patarinėjantis vyras“.

Tačiau labiau nei kaimo bendruomenės centro aktyvistės ar politikės moterys pagarsėjo prisistatydamos patyrusiomis investuotojomis, žadėdavusiomis žmonėms padėti investuoti į neva didelę finansinę grąžą uždirbančius užsienio šalių fondus.

Viliojo pinigus

Bylos duomenimis, R. Remeikė ir R. Lebedevienė nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pabaigos, veikdamos bendrininkų grupėje ir iš anksto žinodamos, kad neketina vykdyti žadėtų įsipareigojimų, ir piktnaudžiaudamos asmenų pasitikėjimu, asmenims melagingai žadėjo iš jų paimtus pinigus investuoti į pelningai veikiančius užsienio šalių investicinius fondus ir jiems mokėti palūkanas.

Nustatyta, kad joms įvairias pinigines sumas elektroniniu būdu pervedė 23 asmenys, dar keturi asmenys pinigus perdavė grynaisiais. Taip kaltinamosios įgijo didelės vertės svetimą turtą – fiziniams asmenims priklausančius pinigus, kurių bendra vertė – daugiau nei 166 tūkst. eurų.

Kauno apylinkės teismas, 2021 m. gruodžio 21 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamosios R. Remeikė ir R. Lebedevienė veikė bendrininkų grupe tyčia ir suvokė, kad dėl jų bendrų veiksmų nukentėję asmenys patirs turtinę žalą. Teismo sprendimu abi kaltinamosios buvo pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo, abiem paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Piramidės modelis

„Kauno diena“ rašė apie R. Lebedevienės ir R. Remeikės tariamą investavimą, kurio principai panašūs į finansinėmis piramidėmis vadinamas machinacijas. Vadinamosios finansinės piramidės gali gyvuoti ilgą laiką, istorija žino net kelis dešimtmečius gyvavusių tokių schemų. Jų ilgaamžiškumo garantas – nuolat didėjanti pritraukiamų klientų įnešama pinigų suma, kurios pakanka, jei kuris nors investuotojas sugalvoja atsiimti savo įnašą.

Norėdamos pagrįsti savo žodžius apie fondų pelningumą, seserys pasitelkdavo internetinių sukčių nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtas investavimo platformas, kuriose pasakojama apie greitai ir lengvai gaunamą investicinę grąžą. Tyrėjams moterys sakėsi netgi vykusios į jų minimų investavimo fondų pristatymus užsienyje, kad galėtų pačios įsitikinti pristatoma investavimo nauda.

Siekdamos sustiprinti žmonių pasitikėjimą, investavimo meistrės imituodavo sėkmingą investavimą ir žmonėms sugrąžindavo mažą dalį jų tariamai investuotų pinigų, esą tai būdavo uždirbtas pelnas. Pareigūnai išaiškino, kad investavimu moterys nė neketino užsiimti,  tiesiog siekė pasisavinti svetimas lėšas.

Seserų finansinės piramidės sumanymas nereikalavo didelių investicijų reklamai. Kauno rajono kompanija išsiskyrė kuklumu ir naudojosi reklamos būdu „iš lūpų į lūpas“. 2017 m. birželį investavusi už parduotą trijų kambarių butą gautus pinigus kaunietė „Kauno dienai“ pasakojo, kad po metų taip ir nesulaukė palūkanų ir neatgavo investuotos sumos. Moteris pyko, kad dalis investuotojų atsiėmė bent jau palūkanas.

Pinigai savoms reikmėms

Didelės vertės svetimo turto įgijimu kaltinamos R. Lebedevienė ir R. Remeikė kaltomis neprisipažino. Moterys tikino pačios tikėjusios užsienio investicinių fondų žarstomomis dosniomis palūkanomis ir pačios investavusios pinigus.

Tačiau tyrėjams neprireikė užsienio valstybių teisinės pagalbos aiškinantis minimų fondų teisėtumą dėl vienos paprastos priežasties – į moterų nurodytą neva investuoti skirtą mažosios bendrijos „Pagirių sodžiaus“ sąskaitą susidomėjusių investuotojų pervesti pinigai į investicinius fondus net nebuvo pervedami.

Tyrėjai nustatė, kad pinigai buvo naudojami bendrininkių asmeninėms reikmėms.

Tyrėjai nustatė, kad pinigai buvo naudojami bendrininkių asmeninėms reikmėms – iš mažosios bendrijos sąskaitos be jokių išmokėjimą pateisinančių dokumentų buvo išgryninta per 40 tūkst. eurų, likę pinigai buvo pervedami į kaltinamųjų ar jų artimųjų banko sąskaitas, kitas įtariamųjų vadovaujamų įmonių sąskaitas, sukčiaujant iš žmonių gautais pinigais būdavo atsiskaitoma už asmeninius pirkinius, naudojama kitoms reikmėms.

Mulkinami investuotojai „Kauno dienai“ buvo pateikę tokią pelningumo statistiką: mažiausia suma, kokią buvo siūloma investuoti, – 90 eurų, o metinis tokio indėlio pelningumas – 187 eurai. Investavusieji 270 eurų po metų atsiimti galėtų 590 eurų. 2 430 eurų pagal norintiems investuoti lentelę išauga iki 6 299 eurų. Investuotos beveik 66 tūkst. eurų sumos metinis pelningumas siekia daugiau nei 211 tūkst. eurų.

Suabejojo ne visi

Apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendis R. Lebedevienei ir R. Remeikei nepatiko. Su juo nesutikusi nuteistųjų advokatė prašė išteisinti klientes. Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad jos nuoširdžiai tikėjo investicinių įmonių veikla, todėl dalyvaudavo ir prabangiose konferencijose, kur buvo pristatinėjami investicinio fondo veiklos rodikliai bei įmonės ateities perspektyvos.

Tačiau tokį motyvą paneigė ikiteisminį tyrimą atlikusių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnų surinkti duomenys. Kaip jau minėjome, gauti pinigai buvo naudojami abiejų bendrininkių ir jų artimųjų reikmėms.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kauno apygardos teismo sprendimu nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti, paliekant galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jos pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo. Byloje iš abiejų nuteistųjų nukentėjusiesiems taip pat priteisti civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma – daugiau nei 27 tūkst. eurų.

Siekiant užtikrinti padarytos žalos atlyginimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos R. Remeikės ir R. Lebedevienės nuosavybės teisės į joms priklausantį nekilnojamąjį turtą ir lėšas, esančias bankų sąskaitose.

Dalis nukentėjusių asmenų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme ir toliau buvo įsitikinę, kad pinigus investavo realiai, suvokdami galimą riziką, todėl civilinių ieškinių baudžiamojo proceso metu nereiškė. Šiems asmenims palikta teisė pareikšti civilinius ieškinius dėl R. Remeikės ir R. Lebedevienės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

„Teismas tenkino skundą“, – BNS informavo teismo atstovė Milda Bučnytė.

A. Lavrinavičiui teismas nusprendė skirti švelnesnes kardomąsias priemones – 30 tūkst. eurų užstatą bei intensyvią priežiūrą pusei metų, dėvint elektroninį stebėjimo prietaisą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaip informavo teismas, teisėjų kolegija sprendė, kad įtariamajam griežčiausia kardomoji priemonė skirta nepagrįstai, nes pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys neduoda objektyvaus pagrindo manyti, kad įtariamasis būtų pats ar per kitus asmenis bandęs paveikti kitus asmenis, sunaikinti ar paslėpti tyrimui reikšmingus daiktus.

Teismo vertinimu, tai, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties, kad byloje neatlikti visi būtiniausi tyrimui reikšmingi procesiniai veiksmai, neapklausti visi liudytojai, nerasti visi tyrimui reikšmingi buhalterinės apskaitos dokumentai, kiti dokumentai, galimai nusikalstamu būdu gautos piniginės lėšos, kiti šiam tyrimui reikšmingi materialūs objektai, nenustatyti kiti prie galimų nusikalstamų veikų organizavimo, jų vykdymo prisidėję asmenys, nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui.

Teisėjai apylinkės teismo išvadą, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, pripažino nepagrįsta, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie jo realius ketinimus daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, apylinkės teismas išvadą, jog įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, grindė tik duomenimis, kurie yra susiję su jam šioje byloje inkriminuota nusikalstama veika, visiškai nevertindamas kitų aplinkybių.

Nenustačiusi suėmimo pagrindų, teisėjų kolegija neskundžiama nutartimi konstatavo, kad įtariamajam griežčiausia kardomoji priemonė buvo paskirta nepagrįstai.

Kauno apylinkės teismas liepos 1 dieną mėnesiui leido suimti A. Lavrinavičių ir asociacijos automobilių sporto klubas „ESmotorsport“ vadovą Ernestą Staponkų, įtariamus šešėline veikla.

Teisėsaugos duomenimis, viešojo maitinimo paslaugas teikiančio tinklo vadovas bei sporto klubo prezidentas, iš anksto susitarę, nuo 2017 metų sausio 1 dienos iki 2019 metų gruodžio 31 dienos iš maitinimo paslaugas teikiančio tinklo įmonių į kitos įstaigos sąskaitą, kaip paramą, pervedė daugiau nei 400 tūkst. eurų, o vėliau už neoficialiai sutartą mokestį A. Lavrinavičius iš E. Staponkaus grynaisiais pinigais susigrąžino automobilių sporto klubui kaip paramą pervestas lėšas.

Kauno policijos nuotr.

Įtariamieji kaltės nepripažįsta.

Teisėsauga anksčiau užsiminė, jog byloje yra duomenų, kad tyrimui galintys būti reikšmingi daiktai buvo slepiami ir naikinami, tačiau nedetalizavo, ar tai darė kuris nors iš įtariamųjų ir kuris iš jų. Šios bylos įkalčius ugniagesiams teko traukti ir iš upelio Kaišiadorių rajone.

Parazitavo pusantrų metų

Kaip jau rašyta, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba, atlikusi ikiteisminį šios skandalingos bylos tyrimą, nustatė, kad buvusi progimnazijos vyriausioji buhalterė Renata Glavickienė su savo sutuoktiniu Aidu apgaule pasisavino daugiau kaip 55 tūkst. eurų.

Už šiuos pinigus ji pirko įvairias prekes asmeninėms reikmėms. Ir ši nusikalstama veika vyko nuo 2013-ųjų rugpjūčio iki 2014-ųjų pabaigos.

Teisėsaugininkų duomenimis, bylon sugulusių įvykių metu R. ir A.Glavickai statėsi namą Vaišvydavoje.

Aukštąjį magistro išsilavinimą turinti R.Glavickienė kaltinta organizavus su progimnazijos veikla nesusijusių daiktų – medienos, įvairių statybinių medžiagų, baldų, televizorių, patalynės komplektų, suknelių, didelio kiekio žaislų, sauskelnių bei pan. ir paslaugų pirkimus. Ir tai slėpusi, klastodama sąskaitas ir apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, kurioje buvo linkusi savo pirkinius įvardinti labiau su mokymosi įstaiga susijusiais daiktais – kompiuteriais, knygomis ir pan.

R.Glavickienė kaltinta tai darius, prisijungdama prie progimnazijos bankinių sąskaitų iš savo elektroninio pašto. Ir siųsdavusi atsiimti prekių savo sutuoktinį. O šis ant sąskaitų faktūrų pasirašydavo ne savo pavarde, o progimnazijos direktorės pavaduotojo ūkio reikalams, kuris buvo atsakingas už įstaigos vykdomus pirkimus.

Renata Glavickienė

Gavo ir padėką, ir kompensaciją

Nusikalstama veika išaiškėjo 2015 metų kovą – minėto direktorės pavaduotojo, kurio parašas buvo įžūliai klastojamas, dėka.

Tai įvyko R.Glavickienei pareiškus, kad išeina iš darbo savo noru. Ir progimnazijos direktorė Danguolė Bagdonienė išleistuvių proga ją net pamalonino padėka už gerą darbą.

Tačiau, baigiantis paskutinei R.Glavickienės darbo dienai, minėtas direktorės pavaduotojas apsižiūrėjo, kad progimnazijoje nėra tokios spalvos plytelių, kokios minimos darbą paliekančios vyriausiosios buhalterės jam pateiktuose dokumentuose. Be to, jis atskleidė, kad R.Glavickienė ir anksčiau jam pateikdavo ne visus dokumentus arba buvo linkusi šiuos po kurio laiko pakeisti.

Tai išgirdusi D.Bagdonienė skubiai atšaukė savo įsakymą, reikalaudama grąžinti apie 15 tūkst. eurų už jų įstaigos taip ir nepasiekusias plyteles. Ir vietoj ankstesnio atleidimo šalių susitarimu netrukus atleido R.Glavickienę už pravaikštas, nes ši į darbą jau nėjo, kadangi direktorė pradėjo aiškintis jos aferas. Tačiau R.Glavickienė apskundė šį D.Bagdonienės žingsnį Kauno apylinkės teismui ir pastarasis įpareigojo nutraukti su ja darbo sutartį šalių susitarimu. Ir dar priteisė R.Glavickienei negautas pajamas. Progimnazija, anot šias ne mažiau skandalingas peripetijas papasakojusios D.Bagdonienės advokatės, minėtą teismo įpareigojimą įvykdė, nes priešingu atveju grėsė delspinigiai.

Vadovei – lengvesnis kaltinimas

Anot D.Bagdonienės advokatės, jos ginamoji dar bandė aiškintis situaciją pati. Tačiau R.Glavickienės pateiktuose dokumentuose minimos bendrovės nenorėjo su ja bendrauti. Todėl D.Bagdonienė netrukus kreipėsi į FNTT.

Tačiau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, R.Glavickienė pareiškė, esą taip elgtis ją skatino pati D.Bagdonienė, nes direktorei atitekdavo dalis įsigytų prekių. Pastaroji tokias buvusios pavaldinės kalbas vadino šmeižtu.

Ikiteisminio tyrimą atlikę pareigūnai konstatavo, kad progimnazijos direktorė taip pat elgėsi nusikalstamai, tačiau galimai padarė ne tokį nusikaltimą, kokiu ją linkusi kaltinti R.Glavickienė. Anot teisėsaugininkų, D.Bagdonienė galėjo užkirsti kelią šiam neteisėtam lėšų pasisavinimui, todėl jai buvo pareikšti kaltinimai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.

D.Bagdonienė – buvusi Antano Bagdono, bylon sugulusių įvykių metu vadovavusio Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriui, žmona.

Pastarasis, kilus šiam skandalui, portalui kauno.diena.lt teigė pats ir pataręs buvusiai žmonai kreiptis į teisėsaugininkus.

Siūlytos skirtingos bausmės

R.Glavickienės sutuoktinis kaltintas bendrininkavimu pasisavinant didelės vertės turtą bei dokumentų klastojimu.

Stoję prieš teismą, sutuoktiniai savo kaltę pripažino iš dalies.

D.Bagdonienė savo kaltę neigė ir prašė teismo ją išteisinti. Esą atlikusi savo pareigas, kaip priklauso, ir nieko apie dokumentų klastojimą bei tai, kad R.Glavickienė su sutuoktiniu apvaginėjo jos vadovaujamą įstaigą, nežinojusi.

Kaltinimą šioje byloje palaikiusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Inesa Gulbinienė siūlė R.Glavickienei trejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant per pastarąjį laikotarpį nuo 22 iki 6 val. būti namuose bei sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 564 eurus.

A.Glavickui siūlyta 5640 eurų bauda.

D.Bagdonienei siūlyta mažiausia bausmė – 3760 eurų bauda.

Pastaroji šiandien pasirodė teisme kartu su savo advokate, likus vos porai minučių iki nuosprendžio paskelbimo. O portalui kauno.diena.lt pasiteiravus, kokio nuosprendžio tikisi, nuo atsakymo išsisuko. Kaip ir po nuosprendžio paskelbimo – ar šį skųs?

R. ir A.Glavickai atėjo paskutinėmis sekundėmis. Greičiausiai, vengdami žiniasklaidos fotoobjektyvų. Tačiau, kartu su teisiamaisiais nuosprendžio klausėsi tik portalo kauno.diena.lt atstovė.

Renata ir Aidas Glavickai

Gresia finansinis nukraujavimas

Bylą nagrinėjęs teisėjas Arūnas Paštuolis konstatavo, kad R.Glavickienė padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Jos sutuoktinis – du apysunkius. Ir abu taip pasielgė tyčia. Tuo tarpu D.Bagdonienė padarė nesunkų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Atsižvelgiant į tai, o taip pat, kad visi trys teisiami pirmą kartą, ir šis procesas užsitęsė dėl bylos sudėtingumo, skyrė jiems bausmes, švelnesnes už grėsusių vidurkį.

R.Glavickienė nuteista pusketvirtų metų laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams ir įpareigojant neišvykti per šį laikotarpį nuo 22 iki 6 val. iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu. Be to, ji turės sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo daugiau kaip 5515 eurų baudą. R.Glavickienei trejus metus uždrausta dirbti ir buhalterės ar kitokį su finansais susijusį darbą. O progimnazijai ji turės atlyginti padarytą daugiau kaip 47 496 eurų žalą, nes daugiau kaip 4122 eurus, kol vyko teismo procesas jau grąžino. Be to, prie minėtos dar neatlygintos progimnazijai žalos, priteistos teismo, iki galutinio atsiskaitymo su buvusia darboviete bus skaičiuojamos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Turės R.Glavickienė atlyginti buvusiai darbovietei ir daugiau kaip 4413 eurų išlaidas už advokato paslaugas. O solidariai su sutuoktiniui dar ir daugiau kaip 3802 eurų padarytą žalą.

A.Glavickui taip pat skirta 5515 eurų bauda, kurią jis turės sumokėti per metus po nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, jis turės atlyginti buvusiai žmonos darbovietei ir daugiau kaip 325 eurus už advokato paslaugas.

D.Bagdonienei skirta 3677 eurų bauda, kurią ji taip pat turės sumokėti per metus po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Danguolė Bagdonienė

Vienintelė R.Glavickienė vos paskelbus nuosprendį portalui kauno.diena.lt pareiškė, kad jį tikrai skųs.

Parazitavo pusantrų metų?

"Kauno diena" rašė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba, atlikusi ikiteisminį šios skandalingos bylos tyrimą, nustatė, kad buvusi progimnazijos vyriausioji buhalterė Renata Glavickienė su savo sutuoktiniu Aidu apgaule pasisavino daugiau kaip 55 tūkst. eurų.

Už šiuos pinigus jie pirko įvairias prekes asmeninėms reikmėms. Ši nusikalstama veika vyko nuo 2013-ųjų rugpjūčio iki 2014-ųjų pabaigos.

Renata ir Aidas Glavickai

Teisėsaugininkų duomenimis, bylon sugulusių įvykių metu R. ir A.Glavickai statėsi namą Vaišvydavoje.

Aukštąjį magistro išsilavinimą turinti R.Glavickienė kaltinama organizavusi su progimnazijos veikla nesusijusių daiktų – medienos, įvairių statybinių medžiagų, baldų, televizorių, patalynės komplektų, suknelių, didelio kiekio žaislų, sauskelnių bei pan. ir paslaugų pirkimus. Tai slėpė, klastodama sąskaitas ir apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, kurioje buvo linkusi savo pirkinius įvardinti labiau su mokymosi įstaiga susijusiais daiktais – kompiuteriais, knygomis.

R.Glavickienė kaltinama tai darius, prisijungdama prie progimnazijos bankinių sąskaitų iš savo elektroninio pašto. Ir siųsdavusi atsiimti prekių savo sutuoktinį. Šis ant sąskaitų faktūrų pasirašydavo ne savo pavarde, o progimnazijos direktorės pavaduotojo ūkio reikalams, kuris buvo atsakingas už įstaigos vykdomus pirkimus.

Renata Glavickienė

Gavo ir padėką

Nusikalstama veika išaiškėjo 2015 m. kovą – minėto direktorės pavaduotojo, kurio parašas buvo įžūliai klastojamas, dėka.

Tai įvyko R.Glavickienei pareiškus, kad išeina iš darbo savo noru. Progimnazijos direktorė Danguolė Bagdonienė išleistuvių proga ją net pamalonino padėka už gerą darbą.

Tačiau, baigiantis paskutinei R.Glavickienės darbo dienai,  direktorės pavaduotojas apsižiūrėjo, kad progimnazijoje nėra tokios spalvos plytelių, kokios minimos darbą paliekančios vyriausiosios buhalterės jam pateiktuose dokumentuose. Be to, jis atskleidė, kad R.Glavickienė ir anksčiau jam pateikdavo ne visus dokumentus arba buvo linkusi šiuos po kurio laiko pakeisti.

Tai išgirdusi D.Bagdonienė skubiai atšaukė savo įsakymą, reikalaudama grąžinti apie 15 tūkst. eurų už jų įstaigos taip ir nepasiekusias plyteles. Ir vietoj ankstesnio atleidimo šalių susitarimu, netrukus atleido R.Glavickienę už pravaikštas, nes ši į darbą jau nėjo, kadangi direktorė pradėjo aiškintis jos aferas. Tačiau R.Glavickienė apskundė šį D.Bagdonienės žingsnį Kauno apylinkės teismui ir pastarasis įpareigojo nutraukti su ja darbo sutartį šalių susitarimu. Ir dar priteisė R.Glavickienei negautas pajamas. Progimnazija, anot šias ne mažiau skandalingas peripetijas papasakojusios D.Bagdonienės advokatės, minėtą teismo įpareigojimą įvykdė, nes priešingu atveju grėsė delspinigiai.

Lengvesnis kaltinimas

Anot D.Bagdonienės advokatės, jos ginamoji dar bandė aiškintis situaciją pati. Tačiau R.Glavickienės pateiktuose dokumentuose minimos bendrovės nenorėjo su ja bendrauti. Todėl D.Bagdonienė netrukus kreipėsi į FNTT.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, R.Glavickienė pareiškė, esą taip elgtis ją skatino pati D.Bagdonienė, nes direktorei atitekdavo dalis įsigytų prekių. Pastaroji tada "Kauno dienai" tokias buvusios pavaldinės kalbas vadino šmeižtu.

Ikiteisminio tyrimą atlikę pareigūnai konstatavo, kad progimnazijos direktorė taip pat elgėsi nusikalstamai, tačiau gali būti, kad padarė ne tokį nusikaltimą, kokiu ją linkusi kaltinti R.Glavickienė. Anot teisėsaugininkų, D.Bagdonienė galėjo užkirsti kelią šiam neteisėtam lėšų pasisavinimui, todėl jai pareikšti kaltinimai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.

D.Bagdonienė – buvusi Antano Bagdono, bylon sugulusių įvykių metu vadovavusio Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriui, žmona.

Danguolė Bagdonienė

Pastarasis, kilus šiam skandalui, "Kauno dienai" teigė pats ir pataręs buvusiai žmonai kreiptis į teisėsaugininkus.

Siūlomos skirtingos bausmės

R.Glavickienės sutuoktinis kaltinamas bendrininkavimu pasisavinant didelės vertės turtą bei dokumentų klastojimu.

A.Glavickui gresia laisvės atėmimas iki trejų metų. Jo sutuoktinei – iki dešimties. D.Bagdonienei – iki dvejų.

Stoję prieš teismą, sutuoktiniai savo kaltę pripažino iš dalies. D.Bagdonienė, jau beveik pusantrų metų derinanti progimnazijos vadovės pareigas su šiuo teismo procesu, savo kaltę neigė – esą atlikusi savo pareigas, kaip priklauso, ir nieko apie dokumentų klastojimą bei tai, kad R.Glavickienė su sutuoktiniu apvaginėjo jos vadovaujamą įstaigą nežinojusi.

Kaltinimą šioje byloje palaikanti Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Inesa Gulbinienė pasiūlė R.Glavickienei trejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant per pastarąjį laikotarpį nuo 22 iki 6 val. būti namuose bei sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 564 eurus.

A.Glavickui pasiūlyta 5 640 eurų bauda. Be to, be progimnazijai padarytų nuostolių atlyginimo sutuoktiniams gresia dar ir jos 5 378 eurų ieškinys už išlaidas, susijusias su šiuo teisiniu procesu bei daugiau kaip 2 280 eurų iš jų išieškojimas už trinkeles, išklotas jų gyvenamoje vietoje. Vykstant teismo procesui, kol kas R.Glavickienė sugebėjo atlyginti savo buvusiai darbovietei tik 4 tūkst. eurų.

D.Bagdonienei pasiūlyta mažiausia bausmė – 3 760 eurų bauda. Tačiau teismui pripažinus ja kalta, D.Bagdonienė nebegalėtų toliau eiti savo dabartinių pareigų.

Teisėsaugos dėmesys

Per ganėtinai ilgą finansinių rinkų istoriją nuolat atsirasdavo įvairių aferistų, kurie sugalvodavo, kaip pasipelnyti mulkinant kitus.

Vadinamosios finansinės piramidės gali gyvuoti ilgą laiką, istorija žino net kelis dešimtmečius gyvavusių tokių schemų. Jų ilgaamžiškumo garantas – nuolat didėjanti pritraukiamų klientų įnešama pinigų suma, kurios pakanka, jei kuris nors investuotojas sugalvoja atsiimti savo įnašą.

Panašiu modeliu Lietuvoje veikė liūdnai pagarsėję "Sekundės" bankas, "Litimpex" bankas, Lietuvos akcinis inovacinis bankas, EBSW ir kiti. Kol prie durų nenusidriekė tūkstantinės kreditorių eilės, atrodė, kad jų klestėjimui nebus pabaigos. Milijonai litų atkurtos nepriklausomybės pradžioje prapuolė, nelaimėliais palikę tūkstančius lengvo praturtėjimo pyragu patikėjusių lietuvių.

Ne mažiau gardus pyrago kąsnis suviliojo šiandienos investuotojus į mažosios bendrijos "Pagirių sodžius" veiklą. Iš pirmo žvilgsnio maitinimo, apgyvendinimo, pramogų organizavimo paslaugas siūlanti Kauno rajono mažoji bendrija panaši į bendruomenės tradicijų puoselėtojus, tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) susidomėjo kita, oficialiai neregistruota, įmonės veikla.

Neseniai pradėtame ikiteisminiame tyrime dėliojasi finansinei piramidei būdingi štrichai. Aferos principas – iš vieno imi, kitam truputį duodi, kad ramesnis būtų, iš dar kitų imi, tiems pirmiesiems truputį nubarstai. Kažkokią dalį gavusieji įsivaizduoja, kad čia ir yra tos žadėtos palūkanos.

Pareikšti ir įtarimai, tačiau ne "Pagirių sodžiaus" valdytojai Donatai Antaninai Štuopienei, o galbūt faktinėms šios bendrijos valdytojoms D.A.Štuopienės dukroms Rūtai Remeikei ir Rasai Lebedevienei.

Įtariama, kad moterys apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, piktnaudžiaudamos kitų asmenų pasitikėjimu, melagingai žadėdamos investuoti iš fizinių asmenų gautus pinigus ir jiems mokėti palūkanas. Buvo žadama investuoti į užsienio šalių fondus: "Atlantic Global Asset Management", "Questra World", "QW Lianora Swiss Consulting SA", "Five Wids Asset Management" ir kitus investicinius fondus.

Susitikimus ignoravo

Vienos iš įtariamųjų R.Lebedevienės pavardę visuomenė išgirdo maždaug prieš dešimt metų, kai į politinę areną įžengė Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija. Spaudos puslapiuose ėmė mirgėti straipsniai, o juose beveik visada minima anksčiau niekam negirdėta R.Lebedevienės pavardė.

Šią partijoje veiklią moterį imta vadinti kone tiesiausia mafijos jungtimi su tuomete valdžia. R.Lebedevienės sutuoktinis –  Rolandas Michalskis. Viešai skelbta, kad tai yra "tas pats Micha, ne sykį teistas, dešiniąja Henriko Daktaro ranka vadinamas ir Seimo pirmininkui valstybės valdymo klausimais neva patarinėjantis vyras".

Buvo skelbiama ir tai, kad partijoje R.Michalskis esą turėjo nemažą pripažinimą. Jo žmona R.Lebedevienė buvo viena aktyviausių partijos Kauno rajono skyriaus narių, jos sesuo Rūta Remeikė (tuo metu turėjusi kitą pavardę – red. past.) buvo Kauno rajono skyriaus pirmininkė.

"Dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Esu pasižadėjusi nekalbėti. Be to, telefoninių pokalbių yra klausomasi. Labiau norėčiau pakalbėti akis į akį", – "Kauno dienai" telefonu šiomis dienomis dėstė R.Lebedevienė. Tačiau moters norui nepavyko išsipildyti ne dėl "Kauno dienos" kaltės. Dar iki sutarto susitikimo R.Lebedevienė paliko labai užsiėmusios moters įspūdį: tai negali kalbėti, tai vairuoja, tai vėl negali kalbėti, o sutartą susitikimo dieną moteris išvyko į Vilnių.

Labai panašiai reagavo ir R.Lebedevienės sesuo dvynė R.Remeikė. "Aš irgi noriu su jumis pasikalbėti, nes žinau, kad klausinėjate mano..." – atrodė, kad pokalbio su "Kauno diena" nesikratė R.Remeikė. Tačiau sutikusi į redakciją atvykti tą pačią dieną, kurią buvo sutarta ir su R.Lebedeviene, moteris nepasirodė.

Viliojo dosnios palūkanos

Nuo anksčiau Lietuvoje veikusių finansinių piramidžių pastaroji Kauno rajono kompanija skyrėsi kuklumu ir naudojosi reklamos būdu "iš lūpų į lūpas". Galimybe investuoti ir dosniomis palūkanomis susigundžiusi kaunietė (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo buvusi pakviesta į seminarą, kuriame pristatytos investavimo galimybės.

"Susirinko protingi, gražūs, gražiai apsirengę žmonės, kurie iš karto investavo. Aš iškart neinvestavau. Kadangi nelabai moku, tai Rūta (R.Remeikė – red. past.) pasiūlė pinigus pervesti į jų bendrovę, o vėliau ji investavo į kitas kompanijas", – "Kauno dienai" pasakojo kaunietė.

Moteris tikino, kad viskas atrodė gana įtikinamai. Ji turėjo savo prisijungimo kodus, matė įneštų pinigų sumą, kaip kas mėnesį esą auga jos investuota suma. Kaunietė neslėpė, kad žadamos palūkanos buvo viliojančios. Moteris tikina investavusi beveik 20 tūkst. eurų, o po metų turėjo gauti 60 tūkst. eurų.

"Tai ar gali nenorėti? Be to, man atrodė, kad tame seminare buvo žinomi, protingi žmonės. Jie patikėjo, todėl ir man nebuvo sunku apsispręsti", – savo ryžtą investuoti moteris dabar jau vertina kritiškai.

Mažiausia suma, kokią buvo siūloma investuoti, – 90 eurų. Metinis tokio indėlio pelningumas – 187 eurai. Investavusieji 270 eurų po metų atsiimti galėtų 590 eurų. 2 430 eurų pagal norintiems investuoti lentelę išauga iki 6299 eurų. Investuotos beveik 66 tūkst. eurų sumos metinis pelningumas siekia daugiau nei 211 tūkst eurų.

2017 m. birželį investavusi už parduotą trijų kambarių butą gautus pinigus kaunietė po metų taip ir nesulaukė nei palūkanų, nei atgavo investuotą sumą. Moterį piktina žinia, kad dalis investuotojų atsiėmė bent jau palūkanas. Dabar moteris tikisi, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas – rimtas šansas susigrąžinti rizikingą investiciją.

Vis dar tikintys bendrovės veiklos nauda liudytojai pasakoja davę eurus ir eurais gavę palūkanas. Tačiau, negavę palūkanų ir neatgavę įdėtų pinigų, jau suprato, kad juos apgavo. Būtent dėl tokių asmenų įsisiūbuoja ikiteisminis tyrimas. Teisėsaugininkų turimais duomenimis, nukentėjusių arba nepatenkintų nėra tūkstančiai, o kelios dešimtys. Yra ir neturinčių jokių pretenzijų.

Dalyvavo ir politikas

Tarp pretenzijų "Pagirių sodžiui" neturinčių asmenų – ir buvęs Kauno rajono tarybos narys Antanas Makarevičius. Politikas neslėpė žinantis įmonę "Pagirių sodžius". "Negaliu jos nei kaltinti, nei girti. Tai buvo mano apsisprendimas. Kiekvienas pasirenkame ir dėl pasirinkimo galime kaltinti tik save. Ta bendrovė man nieko nežadėjo. Aš juk mačiau, ką daviau, ir mačiau, kur lendu. Ir verkti norisi, ir juokas ima", – nesiplėtė A.Makarevičius.

Buvęs Kauno rajono tarybos narys A.Makarevičius neigia įtariamosioms padėjęs ieškoti klientų ir teigia pats praradęs nemenką sumą.

Politikas A.Makarevičius neprasitarė, su kuria iš sesių dvynių bendravo dėl investavimo. Neprasitarė ir dėl pagalbos įtariamosioms, ieškant norinčiųjų investuoti. "Ar padėjau "Pagirių sodžiui" ieškoti naujų klientų investavimui? Tikrai ne, nepadėjau ir neieškojau", – bet kokią pagalbą neigė Kauno rajone buvęs įtakingas politikas, anksčiau vadovavęs Žemės ūkio ministerijai pavaldžiai įstaigai "Ekoagros" A.Makarevičius.

Tiesa, "Kauno dienai" teisėsaugininkai neoficialiai prasitarė, kad turima duomenų, jog tarp politiko ir finansinėmis machinacijomis įtariamų seserų būta glaudesnio bendradarbiavimo.

"Pati bendrovė man nieko nežadėjo. Aš supratau, kad tai ne jų valioje ir ne nuo jų priklauso. Čia kaip loterija – laimi arba ne. Na, čia gal aš perdėjau, nes juk mes visi žinome tuos investicinius fondus", – kritikos sau negailėjo politikas.

Jis priminė dar nesenas bankų istorijas. "Garantijų ir bankuose nėra. Į "Snorą" taip pat dėjome pinigus, valstybė tą banką skelbė geriausiu metų banku, o jis ėmė ir bankrutavo. Ta bendrovė gal pati nusvilo, o gal per daug užsimojo. Nežinau. Manęs niekas neįtikinėjo, niekas nevertė manęs nieko daryti. Nepilkite druskos – ir taip skauda", – juokais nemalonią situacija stengėsi nuleisti A.Makarevičius.

Ikiteisminiame tyrime atsiskleidžia ir gerokai įžūlesni eurų investavimo įpročiai. Faktinės "Pagirių sodžiaus" vadovės R.Lebedevienė ir R.Remeikė nesikuklindamos, kaip įtariama, rinko iš žmonių grynuosius pinigus ir nesivaržydamos žarstė dosnius pažadus.

Kai kurie suvilioti investuotojai iš pradžių duodavo mažiausią įnašą – 90 eurų. Vėliau įsidrąsindavo ir jau atnešdavo 290 eurų. Šias sumas prikalbinti investuotojai tikina ponioms nešę grynaisiais. Galima tik spėlioti, ar užsimezgęs pasitikėjimas paskatino ryžtis ir 7 tūkst. investicijai. Kai laukimas atgal grįžtančios gerokai išsipūtusios sumos apkarto, viena kaunietė neslepia atgavusi kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Seserų veikla

Pirminiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyta, kad į "Pagirių sodžiaus" banko sąskaitą maždaug per metus įvairūs fiziniai asmenys sumokėjo beveik 225 tūkst. eurų. Mokėjimo paskirtyje pervedusieji nurodė "įnašas į AGAM" arba "įnašas į Five Winds".

FNTT pareigūnai jau nustatė, kad į "Pagirių sodžiaus" banko sąskaitą maždaug per metus įvairūs fiziniai asmenys sumokėjo beveik 225 tūkst. eurų.

Tiems patiems asmenims iš mažosios bendrijos sąskaitos buvo pervesta didesnė nei 45 tūkst. eurų suma. Per maždaug 10 mėnesių mažoji bendrija iš banko sąskaitos išsigrynino beveik 41 tūkst. eurų.

Ikiteisminiame tyrime gula duomenys, kad realiai "Pagirių sodžiaus" buhalterinę apskaitą tvarkė R.Lebedevienė, kuri esą valdo ir vieną iš "Pagirių sodžiaus" sąskaitų, o sąskaitą kitame banke esą valdo R.Remeikė.

Rekvizitai Lt. skelbia, kad Pagirių kaimo bendruomenės pirmininkės pareigas iki šiol eina Rūta Pusvaškienė, t.y. dabartinė R.Remeikė. Bendruomenės centre dirba vienas apdraustas darbuotojas, o skola "Sodrai" siekia beveik 2 tūkst. eurų. Registrų centras oficialiai Pagirių bendruomenės centrą vertina kaip piktybiškai dvejus ar trejus metus finansinių ataskaitų neteikiančią įmonę.

R.Lebedevienės vardu yra registruota ir kita įmonė, kuri užsiima prekyba automobiliais. Tyrėjams kol kas neužkliuvo pastaroji žinomos moters įmonė, nes ne į šios firmos veiklą investuojami žmonių sunešti pinigai. Tačiau įmonės biografijoje yra finansinius nesutarimus atspindinčių bylų.

Nuo 2009 m. R.Lebedevienės įmonei teko keturis kartus minti teismų slenksčius dėl skolos priteisimo ir būti atsakovais, tris kartus įmonei grėsė bankroto bylos iškėlimas.

Kontrabandinė upė

Daugiau nei 5 tūkst. tonų dyzelino ir daugiau nei 700 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei – tokia įtariama Antano Kandroto nusikalstamos schemos kaina. Teistas ir bausmę Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje atlikęs A.Kandrotas į nusikalstamą veiką įtraukė dar Romą Jablonską ir Andrių Šarkauską. Kompanija nesnaudė ir anksčiau nurodytus degalų kiekius Vokietijoje su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu įsigijo per kelis mėnesius.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno valdybos vykdomam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas patvirtino: "Ikiteisminis tyrimas baigtas, byla perduota teismui, tačiau nustatyti, kur atsidūrė naftos produktai, taip ir nepavyko."

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė tokią nusikalstamos veikos eigą: Vokietijoje perkami nefasuoti naftos produktai. Nurodoma, kad jie parduodami Rumunijos kompanijai, pritaikant nulinį PVM procentą. Tačiau pareigūnai įtaria, kad iš tiesų naftos produktai nelegaliai būdavo parduodami Lietuvoje. Taip išvengiama PVM ir akcizo mokesčio į biudžetą.

Yra dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame nagrinėjamas tų pačių asmenų identiškas veiklos modelis.

Apklausų metu A.Kandrotas tyrėjams prisipažino, kad 2014 m. pradžioje, jam atliekant bausmę pataisos namuose, pasiekė informacija, jog yra parduodama įmonė "Stelažai LT". Laisvės apribojimo bausmė nesutrukdė A.Kandrotui dalyti nurodymus. Iš už grotų jis liepė laisvėje esančiai seseriai įsigyti bendrovę "Stelažai LT". "Mano prašymu bendrovės "Stelažai LT" direktoriumi tapo R.Jablonskas", – tyrėjams dėstė A.Kandrotas.

Tų pačių metų gegužę, atlikęs skirtą bausme ir grįžęs į laisvę, A.Kandrotas esą netikėtai susitiko seną pažįstamą A.Šarkauską. Tyrėjų nustatytais duomenimis, jau birželį startavo degalų kelionė iš Vokietijos. Tiesa, duodamas parodymus tyrėjams, A.Kandrotas nusikalstamos veikos iniciatyvą perleido A.Šarkauskui, esą jis pasiūlė, naudojantis bendrove "Stelažai LT, dalyvauti bendroje veikloje – Vokietijoje pirkti bitumą.

Minimalus pelnas?

Tik ėmęs mėgautis laisve, neleisdamas sau per daug atostogauti, jau birželio mėnesį, tyrėjų duomenimis, faktinis "Stelažai LT" vadovas A.Kandrotas įsisuka į tariamo bitumo verslą. Pareigūnams "Stelažai LT" jis aiškino, esą nuoširdžiai tikėjęs, kad bitumo verslas legalus. Netgi aiškinęsis su buhaltere apie nulinį PVM tarifą ir tik išgirdęs profesionalės patvirtinimą, esą tokios lengvatos yra oficialiai numatytos.

Sunku patikėti, bet už tonas iš Vokietijos parvežto tariamo bitumo ir jo pardavimą Rumunijoje bendrovės "Stelažai LT" uždarbis esą sudarė 50 eurų nuo vieno automobilio. A.Kandrotas išdėstė tyrėjams sėkmingo verslo modelį: "Nuo gautos sąskaitos iš Vokietijos pridedama tai sumai 50 eurų ir parduodama Rumunijos bendrovei jau "Stelažai LT" vardu."

Dėl 50 eurų uždarbio A.Kandrotas ryžosi ir leido formaliam "Stelažai LT" vadovui R.Jablonskui nuomoti transportą iš bendrovės "Eustina", kuriai vadovavo A.Šarkauskas ir vežti bitumą maršrutu Vokietija–Rumunija. Tyrėjų skaičiavimu, tokių pirkimų galėjo būti mažiausiai keturi.

Apie galimą nusikaltimą nieko nenutuokianti buhalterė tvarkingai pildė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas deklaracijas. Vien birželio mėnesį nurodyta, kad iš ES šalių įsigyta prekių už daugiau nei 300 tūkst. eurų. Tačiau maža smulkmena – dokumentų apie įsigytų prekių realizavimą kitos ES šalies firmoms nebuvo pateikta. Taigi VMI skaičiuoja pritrūkusi per 68 tūkst. eurų mokesčių.

Panašiai vyrai važinėjo iki pat rugsėjo, skyrėsi tik vežami kiekiai ir mokamos bei nuslėptos sumos ir tai, kad galbūt visai ne bitumas buvo vežamas, o dyzelinas. Tyrėjai skaičiuoja, kad iš viso A.Kandroto kompanija iš Vokietijos bendrovės nupirko apie 5 tūkst. tonų dyzelino, už kurį liko nesimokėję 734 tūkst. eurų mokesčių.

Bendrininkai Vokietijoje susigundė ne tik degalais. Jie taip pat įsigijo daugiau nei 2 tūkst. tonų krosnių kuro, kurio nedeklaravo ir nesumokėjo daugiau nei 53 tūkst. eurų akcizo mokesčio.

Atsiskaitė grynaisiais

A.Kandroto ir kompanijos vykdyta nusikalstama veika tyrėjams – ne naujiena. Lietuvoje išaiškinta jau ne viena šešėlinio degalų verslo schema. Liūdina tik tai, kad šešėlinį verslą skatinantys degalų pirkėjai nenustatomi, kaip ir nerandami atsiskaityti už perkamus degalus turėti grynieji pinigais. Tyrėjų duomenimis, lietuvaičiai su vokiečiai atsiskaitydavo grynaisiais. Specialistų skaičiavimu, "Stelažai LT" įgijo beveik 5 tūkst. tonų naftos produktų už beveik 4 mln. eurų.

Teisinės pagalbos su Vokietija dokumentai patvirtino, kad už perkamas prekes "Stelažai LT" atsiskaitydavo grynaisiais. Kas mokėjo pinigus atskirais atvejais, iš kvitų nematyti. Ant jų nenurodytas ir sąskaitų numeris. Tačiau ant kvitų nurodytas kliento pavadinimas – "Stelažai LT".

Toli gražu ne į visus klausimus Lietuvos tyrėjai sulaukė vokiečių atsakymų. Paaiškėjo, kad į aferą su "Stelažai LT" įsisukusi vokiečių kompanija – taip pat vietos tyrėjų taikiklyje. Pagal Vokietijoje galiojančią tvarką, lietuvių atliekamame tyrime vokiečiai turėtų liudytojų statusą, tačiau Vokietijoje vykstančiame tyrime jie yra kaltinamieji ir gali atsisakyti duoti parodymus, tai jie ir padarė.

Vokietijoje vyksta tyrimas dėl lengvatine tvarka apmokestinamo krosnies kuro pardavimo. Vokietijos pareigūnų duomenimis, krosnies kurą ribotos atsakomybės Vokietijos kompanija dažniausiais parduodavo Rytų Europos valstybėms-narėms. Kyla įtarimas, kad firmos – gavėjai, prie jų priskiriama ir "Stelažai LT", iš tikrųjų neegzistuoja. Vokietijos teisėsaugos skaičiavimu, prarastos energijos mokestinės įplaukos į jų šalies biudžetą siekia per milijoną eurų.

Rumunijos teisėsaugos institucijų atsakymas tik patvirtino, kad Rumunijos kompanija nėra pirkusi iš "Stelažai LT" jokių naftos produktų.

Daugiau tyrimų

Remiantis panašiomis nusikalstamomis schemomis pareigūnai nesunkiai skaičiuoja į veikėjų kišenes subyrėjusį pelną, kurį sudaro nemokėtas PVM ir akcizo mokestis. Šie mokesčiai sudaro faktiškai pusę degalų kainos. Jie sumoka už degalus tiek, kiek jie kainuoja Lenkijoje, Latvijoje ar Lietuvoje, o paskui rodo jo pardavimą.

"Jei susimokėtų mokesčius, jiems nieko neliktų, o jie parduoda kažkam nemokėdami mokesčių. Tas kažkas parduoda jau su priskaičiuotais mokesčiais ir atsiskaito su jais. Kadangi pagrindinę kainą ir sudaro PVM bei akcizas. Tie pinigai nemaži, dalytis turbūt yra ką", – apie nusikalstamą modelį ir iš to uždirbamus pinigus svarstė prokuroras O.Vasiliauskas.

Kokiomis proporcijomis dalijamasi, lieka paslaptis jau vien dėl to, kad iš trijų įtariamųjų tik A.Kandrotas pripažįsta savo kaltę, R.Jablonskas prisipažįsta tik dėl apgaulingai vestos buhalterijos, o A.Šarkauskas išvis kaltu neprisipažįsta.

Skiriasi ir įtariamųjų versijos apie vykdytą veiklą. A.Kandroto vadovauti bendrovei "Stelažai LT" priprašytas R.Jablonskas iš pradžių mėgino neigti bet kokias sąsajas su nusikalstamu verslu iš Vokietijos ir kitais šio nusikalstamo projekto dalyviais, tačiau galiausiai prisipažino vykęs į Vokietiją, sudaręs sutartį.

A.Šarkauskas pažinties su anksčiau minėtais vyrais neišsižada, tačiau dievagojasi tik nuomojęs transporto priemonę dyzeliniams degalams pervežti. A.Šarkausko liudijimu, A.Kandrotas tik suvedė jį su "Stelažai LT" direktoriumi R.Jablonsku ir esą R.Jablonskas toliau vadovavo dyzeliniams degalams pervežti. Žodžiu, trijulė mėgina vienas kitam suversti nusikalstamo biznio idėją ir jos įgyvendinimą.

Ši istorija – ne vienintelė šios trijulės veikla, patraukusi teisėsaugos dėmesį. "Yra dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame nagrinėjamas tų pačių asmenų identiškas veiklos modelis", – atskleidė prokuroras.

"Kauno diena" ne kartą mėgino susisiekti su galimu šios aferos organizatoriumi A.Kandrotu, tačiau nesėkmingai. Gerokai anksčiau su "Kauno diena" bendravęs kaunietis pasielgė kurioziškai – pradžioje maloniai bendravo, o pokalbio pabaigoje persigalvojo ir pareikalavo neviešinti nė vieno jo žodžio.