Kauno rajono savivaldybėje esančios sodininkų bendrijos galės pretenduoti į finansinę paramą bendrijos kelių, gatvių, elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei kitų objektų kadastriniams matavimams, inventorizacijai, teisinei registracijai reikalingos techninės dokumentacijos rengimui. Taip pat sodininkai galės prašyti lėšų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, naujų objektų statybai reikalingos techninės dokumentacijos rengimo išlaidoms iš dalies kompensuoti ar šių objektų statybos darbų bei paslaugų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

„Norime padėti plėtoti ir puoselėti mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas pakaunėje“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad skiriamos kompensacijos dydis vienai bendrijai per finansinius metus negalės viršyti 3 tūkst. eurų. Parama pagal šią programą tai pačiai bendrijai galės būti skiriama vieną kartą per 3 metus.

Gautus sodininkų prašymus savivaldybėje vertins komisija, ją sudarys du tarybos nariai ir penki administracijos darbuotojai.

Jaunųjų sportininkų kalvė veikia ne tik sostinėje ar Kaune, bet ir Klaipėdoje. Čia gyvena, mokosi ir aktyviai treniruojasi jau dabar vienu perspektyviausiu Lietuvos tenisininku vadinamas trylikametis J.Aleksandrovas.

Berniukas nuo 3,5 metų profesionaliai užsiima lauko teniso treniruotėmis. Atkaklus darbas ir tikslo siekimas jaunąjį sportininką motyvuoja nepasiduoti ir be perstojo siekti savo tikslo. J.Aleksandrovo sportiniai pasiekimai kalba patys už save. Berniuko vardas ne sykį skambėjo tarp geriausių bendraamžių pasaulio sportininkų sąraše, kaip ir vienas po kito surikiuoti laimėjimų trofėjai.

13-metis tenisininkas savo kolekcijoje jau turi beveik 100 laimėtų taurių. Prieš keletą metų jis laimėjo vieną didžiausių vaikams organizuojamą teniso turnyrą Amerikoje. Šiuo metu J.Aleksandrovas laikomas geriausiu ir perspektyviausiu jaunuoju tenisininku Lietuvoje.

„Trenerių ir mokytojų darbas jau dabar rodo apčiuopiamus rezultatus, dėl kurių jaunasis sportininkas gali atstovauti Lietuvai prestižinėse varžybose ir garsinti mūsų šalies bei Klaipėdos vardą visame pasaulyje. Tačiau norint užtikrinti lygiavertį konkuravimą su kitais šios srities sportininkais, reikalingas individualus ir profesionalus paruošimas, kad berniukas įgautų atitinkamą sportinę formą. Be rėmėjų pagalbos to padaryti tiesiog neįmanoma“, – apgailestavo perspektyvaus klaipėdiečio mama Inga Aleksandrovienė.

Finansinė parama jaunajam tenisininkui būtina, kad jis galėtų ne tik tinkamai treniruotis, bet ir dalyvauti tarptautinėse varžybose ar pasaulio čempionatuose. Mat treniruotės su kvalifikuotais treneriais sporto bazėse bei kelionės į tarptautinius turnyrus sudaro didelę dalį sportininko biudžeto lėšų, kurios be rėmėjų pagalbos jaunajam talentui yra nepakeliamos.

Suprasdama, kaip svarbu padėti jauniesiems talentams ir paskatinti juos siekti sportinės karjeros aukštumų, bendrovė „Mano BŪSTAS“ skyrė finansinę paramą J.Aleksandrovui. Įmonė viliasi, jog perspektyvus klaipėdietis savo pasiekimais dar ne sykį garsins Klaipėdos ir Lietuvos vardą visame pasaulyje.

„Puikiai suprantame, kad jaunųjų talentų karjera dažnai priklauso ne tik nuo milžiniškų pastangų treniruočių salėje, bet ir finansinės paramos. Matydami, koks perspektyvus yra Julius teniso kortuose, nedvejodami sutikome prisidėti finansiškai ir padėti jam kopti į geriausiųjų Olimpą“, – akcentavo bendrovės „Mano BŪSTAS“ direktorius Mindaugas Genys.

„Mano BŪSTAS“ remia ir daugiau iniciatyvų bei padeda ne tik įgyvendinti svajones pavieniams asmenims, bet ir krašto bendruomenėms. Praėjusiais metais finansinę paramą įmonė yra skyrusi daugiau nei 30 socialinių iniciatyvų, tarp kurių – parama mažiesiems futbolininkams, senjorams, kultūros bei meno atstovams. Kilus pirmajai koronaviruso bangai, „Mano BŪSTAS“ prisidėjo ir prie pandemijos suvaldymo – „Fondas Janukonis“ lėšomis neatlygintinai dezinfekavo beveik 600 daugiabučių namų laiptinių.

„Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas džiaugiasi, kad visuomenė pastebi ir įvertina nuoseklų Lietuvai svarbių sričių rėmimą. „Daugelį metų remiame įvairias visuomenės iniciatyvas. Vis dėlto daugiau kaip du dešimtmečius besitęsianti parama sporto bendruomenei yra viena reikšmingiausių, su ja jau užaugo sportininkų karta. Todėl smagu, kad įmonės pastangas visuomenė pastebi – tai suteikia dar daugiau impulso tęsti gerus darbus ir dalį verslo finansų skirti būtent sportui, kuriam šiuo sunkiu periodu mūsų parama gali būti gyvybiškai reikalinga“, – sako R.Viršilas.

Didžiausias šalies gėrimų pramonės gamintojas už socialinę atsakomybę, remiant sportą, gyventojų pastebėtas ne pirmą kartą. Prieš daugiau nei septynerius metus visuomenė šią įmonę taip pat įvardijo reikšmingiausiu sporto rėmėju Lietuvoje.

Apklausą atlikusios įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas sociologas Ignas Zokas pastebi – tam tikrose socialinės atsakomybės kategorijose įvardijamos įmonės rėmimu užsiima jau daug metų, tad gyventojai nesunkiai jas ir įvardija. „Kai kurios įmonės yra padariusios nemažą įdirbį. Štai „Maxima“ labiau siejama su kultūros ir mokslo rėmimu, „Švyturys“ matomas kaip sporto rėmėjų lyderis“, – pažymi I.Zokas.

Remia net konkuruojančius krepšinio klubus

„Švyturys-Utenos alus“ sportininkus finansiškai aktyviai remia daugiau nei 20 metų ir tam yra skyrusi per 8 mln. eurų. R.Viršilas atkreipia dėmesį, kad įmonė išlaiko tradiciją gausiausiai remti antrąja lietuvių religija vadinamą krepšinį. „Siekiame, kad mūsų finansinė parama ugdytų talentus ir palaikytų kuo platesnę krepšinio bendruomenę, prisidėtų prie reikšmingų šaliai sporto pasiekimų. Todėl remiame net tarpusavyje konkuruojančius krepšinio klubus, beveik du dešimtmečius paramą teikėme ir Lietuvos krepšinio rinktinei. Džiugu žinoti, kad su mūsų pagalba klubai gali sėkmingai veikti ir didinti visuomenės pasididžiavimą šalies sportininkų pasiekimais“, – pabrėžia R.Viršilas.

Šiuo metu „Švyturys-Utenos alus“ finansinę paramą teikia „Žalgirio“, „Ryto“, „Neptūno“ ir „Juventus“ krepšinio klubams.

Atsakingas įmones įvertina ir klientai, ir darbuotojai

Visuomenės apklausas vykdančios įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas pastebi, kad gyventojai vis labiau vertina socialinę atsakomybę. Štai 2020 m. atliktoje apklausoje beveik du trečdaliai respondentų, t.y. 63 proc., buvo linkę pritarti arba visiškai pritarė, kad socialiai atsakingas verslas žymiai prisideda prie šalies gerovės.

„Verslo socialinė atsakomybė Lietuvoje jau nėra nauja tema ir ne vien tušti žodžiai. Tai dar nėra ir turbūt greitai nebus svarbiausias faktorius renkantis prekę ar paslaugą, tačiau tampa vienu iš pasirinkimo kriterijų, ypač tarp jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų žmonių“, – akcentuoja I.Zokas.

„Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas R.Viršilas patvirtina, kad, remdamas įvairias iniciatyvas, verslas gauna įvairiapusės pridėtinės vertės. „Išleisdami milijonus įvairioms socialinėms iniciatyvoms, gauname grąžą, grįžtančią su klientų pasitikėjimu ir didesniu atpažįstamumu. Labai svarbu, kad rėmimą palaiko esami darbuotojai, o ieškantiesiems darbo mūsų socialiai atsakingas požiūris tampa viena iš priežasčių rinktis mus kaip darbdavį. Tai itin reikšmingas įvertinimas verslui“, – sako įmonės vadovas.

Pernai atliktoje gyventojų nuomonių apklausoje daugiau nei pusė respondentų patvirtino, kad socialinė įmonės atsakomybė jiems svarbi renkantis darbdavį. „Šiame kontekste darbdavio reputacija svarbesnė tiems visuomenės nariams, kurie kaip darbuotojai jau yra pasiekę savo vertę ir turi derybinės galios renkantis darbdavį – dažniausiai aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų atstovai“, – pažymi „Spinter tyrimų“ vadovas.

Prisideda ir prie kultūros bei aplinkosaugos stiprinimo

Visuomenės apklausų tyrimų įmonės vadovas I.Zokas priduria: nepaisant to, kad socialinė atsakomybė labiausiai siejama su aplinkai draugiška produktų gamyba ir parama pažeidžiamiems gyventojams, įvertinama ir įmonių reakcija į aktualias problemas. „Tai lankstus dalykas – visuomenės aktualių temų dienotvarkei keičiantis, keičiasi ir vertinami prioritetai. Pavyzdžiui, pavasarį susidūrus su neaiškiu priešu, bet kokia parama medikams sulaukė tikrai pozityvaus palaikymo“, – pažymi sociologas.

Aktyviausiai sportą remiantis „Švyturys-Utenos alus“ šia sritimi neapsiriboja. Prasidėjus pandemijai, įmonė šimtatūkstantine suma prisidėjo prie paramos medikams ir socialiai pažeidžiamiems asmenims. Svarbų vaidmenį „Švyturys-Utenos alus“ socialinės atsakomybės srityje apima ir aplinkosauga – įmonės „Utenos“ daryklai pernai buvo suteiktas „carbon neutral“ statusas, pažymint, kad visa darykloje naudojama energija yra išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Įmonė kasmet beveik milijoną investicijų skiria tam, kad būtų mažinamas gamtos resursų, energijos ir plastiko naudojimas. Be to, didžiausias Lietuvoje aludaris daug metų remia kultūros ir meno projektus visoje Lietuvoje: yra pagrindinis MO muziejaus rėmėjas,  vienas iš pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių rėmėjų.

Kokias tris verslo įmones Lietuvoje galėtumėte įvardyti kaip didžiausius sporto rėmėjus?

Dažniausi paminėjimai:

„Švyturys-Utenos alus“

„Maxima“

„Kalnapilis“

„Lidl“

„Olifėja“

„Telia“

„Vytautas“

„Perlas“

„Lietuvos rytas“

„Vičiūnai“

„Spinter tyrimai“ apklausos duomenys, 2020 m.

Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, nors finansų ministrė išsakė abejonių. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad taip siekiama paskatinti Lietuvos gyventojus palikti darbą, kuriame perspektyvos išlaikyti „savo atlyginimus ir galimybes dirbti yra tikrai stipriai miglotos“.

„Todėl siūlome keisti Ilgalaikio darbo fondo įstatymą, kad tiems darbuotojams, kurie pasirenka išeiti iš darbo, būtų išmokėtas dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išmokos, jos būtų mokamos iš fondo, tačiau fondui kompensuota iš valstybės biudžeto“, – posėdyje kalbėjo M. Navickienė.

Pasak jos, taip pat siūloma pakeisti Užimtumo įstatymą ir numatyti, kad būtų nemokamos valstybės subsidijos sankcionuotoms, o ne tik bankrutuojančioms bendrovėms.

„Tokiu būdu valstybė neberemtų sankcionuotos įmonės ir Užimtumo tarnyba prastovų darbuotojams nebekompensuotų, bet iš kitos pusės jie turėtų galimybę gauti tas papildomas išmokas, registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti visas savo su tuo susijusias socialines garantijas“, – argumentavo ministrė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.

„Akivaizdu, kad teisinė bazė, pasirengimo mechanizmas nebuvo iki galo sutvarkytas. Aš manau, kad šis žingsnis yra vienas iš tokių teisingų ir svarbių šia linkme. Kitaip tariant, valstybė būtų pasiruošusi, jeigu ir šiuo atveju, ir ateityje kitais atvejais tokių sankcionuotų įmonių netyčia atsirastų“, – sakė jis.

Pasak jo, sukuriamas mechanizmas užtikrins, kad valstybės pinigai nepatektų į bendrovės sąskaitą, o darbuotojai gautų paramą.

Pagal įstatymo projektą, teisę į sankcijų taikymo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus ir kurio darbdaviui pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sankcijų taikymo išmoka, bet ne daugiau kaip Lietuvos statistikos departamento skelbiamo dviejų vidutinių mėnesinių bruto („popieriuje“) darbo užmokesčių šalies ūkyje.

Finansų ministrė: precedentas neturi tapti taisykle

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad jos vadovaujama ministerija siūlomo sprendimo nepalaiko, nes svarbu nuspręsti dėl ilgalaikės strategijos. Ji balsuojant susilaikė.

„Visgi turėtų tokiems atvejams atsirasti tvarus modelis, kaip yra finansuojamos sankcijų pasekmės ir tai neturėtų būti daroma valstybės skolos sąskaita“, – kalbėjo ministrė.

„Tas precedentas neturėtų tapti taisykle“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pabrėžė, kad nors šis sprendimas leidžia išspręsti konkrečią situaciją, reikėtų įvertinti, ar tai geriausias sprendimas ir rasti optimalų.

M. Navickienė teigė, kad būtent atsižvelgiant į tai siūloma, jog įstatymas galiotų vienerius metus.

„Nuolatinio sprendimo po to ieškosime kartu su socialiniais partneriais, Užsienio reikalų ministerija ir Finansų ministerija“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytė teigė, kad tokį variantą būtų gerai pateikti jau Seimo pavasario sesijoje.

Baltarusijos valstybei priklausanti sanatorija „Belorus“ gruodį pranešė, kad „Swedbank“ bankas įšaldė jos sąskaitas, motyvuodamas Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis.

Įstaigos vadovas Ilja Epifanovas sako kreipęsis į Lietuvos institucijas, kad galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams. „Belorus“ vadovas sakė, kad didžioji dalis – apie 350 sanatorijos darbuotojų yra lietuviai. „Sodros“ duomenimis“, iš viso joje dirba 393 žmonės. 

I. Epifanovas BNS yra sakęs, kad kartu su mokesčiais valstybei ir darbuotojų algomis pervedama suma siekia daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Lietuvos bankas šį antradienį pranešė, kad sanatorijos darbuotojų algos turėtų būti išmokėtos tą pačią dieną.

„Bankas pradėjo daryti pavedimus. Pinigai sanatorijos darbuotojus pasieks šiandien“, – BNS antradienį sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

„Belorus“ sanatorijos atveju, kad jos darbuotojai gautų algas, Vyriausybė pritaikė išimtį.

Bankas „Swedbank“ sanatorijos sąskaitas įšaldė gruodžio 18 dieną, gruodžio 21 dieną jis apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) ir Užsienio reikalų ministerijai (URM).

URM gruodžio 31 dieną pranešė bankui „Swedbank“ apie išimties suteikimą.

Iki sausio 5 dienos, kai darbuotojus turėtų pasiekti atlyginimai, sanatorija su FNTT ir „Swedbank“ turėjo suderinti konkrečius mokėjimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę „Belorus“ sanatorijos situaciją aptarė su užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu ir pabrėžė, kad ES sankcijų taikymas Baltarusijos režimui neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ar įmonių padėties.

ES sankcijų sąraše sanatorijos „Belorus“ nėra, tačiau į jį pernai gruodį įtraukta Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausioji ūkio valdyba GHU.

Registrų centro duomenimis, Baltarusijos prezidento reikalų valdyba yra vienintelė sanatorijos dalininkė. Sanatorija veikia kaip viešoji įstaiga.

„Šiandien Europos Komisija priėmė sprendimą skirti 24 mln. eurų pagalbos paketą, kuris tiesiogiai padės Baltarusijos žmonėms, visų pirma pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai, studentams ir jaunimo specialistams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, o taip pat sustiprins sveikatos priežiūros pajėgumus“, – sakoma pranešime.

ES atstovybė patikslino, kad nauja paramos programa  „EU4Belarus: solidarumas su Baltarusijos žmonėmis“ bus orientuota į keturias pagrindines sritis. Pirmoji iš jų bus – parama pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai, ypač vietos bendruomenėms ir piliečių iniciatyvinėms grupėms.

Parama taip pat bus teikiama jaunimui, numatant stipendijų programas studentams ir jauniems specialistams, nukentėjusiems per politinę krizę.

Trečioji sritis bus mažų ir vidurinių įmonių konsultavimas, siekiant užtikrinti jų stabilumą dabartinio ekonominio nuosmukio sąlygomis.

Parama taip pat padės sustiprinti sveikatos priežiūros pajėgumus kovojant su COVID-19 pandemija.

„Ši programa įeina į 53 mln. EUR paramos paketą, apie kurį rugpjūčio mėn. paskelbė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). Į šį paketa taip pat įtraukta skubi 3,7 mln. EUR parama, skirta valdžios institucijų smurto aukoms ir nepriklausomai žiniasklaidai po rugpjūčio mėnesį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų“, – nurodoma pranešime.

Taip pat pranešama, kad rengiama papildoma 6 mln. EUR parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Baltarusijoje jau keturis mėnesius vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo oficialiai paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

„Ukraina ir toliau užima svarbią vietą Europos darbotvarkėje. Tai mūsų kaimyninė šalis, priklausanti Europai. Mes ketiname siūlyti politinę, finansinę ir techninę paramą, ypač šiuo krizės metu, reaguodami į COVID-19 pandemiją, socialinėms ir ekonominėms pasekmės įveikti“, – pranešime cituojamas Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

Jis priminė, kad tai yra pirmoji neatidėliotinos makrofinansinės pagalbos Ukrainai išmoka.

EK manymu, ji prisidės prie makrofinansinio stabilumo Ukrainoje, „leis jai skirti lėšų koronaviruso pandemijos rimtiems neigiamiems socialiniams ir ekonominiams padariniams švelninti“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė padėką už šios makrofinansinės pagalbos suteikimą.

„Tai reikšmingas ekonomikos stabilumo ir tolimesnės reformų eigos Ukrainoje palaikymo signalas“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Ukraina ir ES liepos mėnesį pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą ir paskolos sutartį dėl 12-os mėnesių trukmės penktosios 1,2 mlrd. eurų vertės makrofinansinės paramos programos. Paskola bus suteikta 15-ai metų už 0,125 proc. metų palūkanų. Finansinė parama galės būti naudojama dviejose srityse – šalies makrofinansiniam stabilumui užtikrinti ir tęstinoms struktūrinėms reformoms finansuoti.

Pirmoji 600 mln. eurų dydžio išmoka – be jokių konkrečių sąlygų, tačiau antrajai daliai gauti Ukrainai teks įgyvendinti aštuonis reikalavimus dėl viešųjų finansų valdymo, kovos su korupcija, verslo aplinkos ir valstybinių įmonių valdymo gerinimo.

„Finansinės paramos tęstinumas gyventojams yra ypač svarbus, kadangi ši problema yra aktuali visoje Lietuvoje ir ypač regionuose. Tikimės, kad visi tinkamai ir laiku atliks jiems pavestus darbus, kad dujų balionų keitimo į saugius energijos šaltinius procesas būtų sklandus ir iš visų daugiabučių, iš kurių tai privaloma padaryti, 2021 m. bus pašalinti dujų balionai ir taip kartu su valstybės parama išspręsta dešimtmečiais įsisenėjusi problema“, – sako laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.

Energetikos ministerija pateikė derinti energetikos ministro įsakymo projektą dėl finansavimo sąlygų aprašo. Numatoma, kad 2021 m. priemonę administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Pagal numatytą planą, APVA pirmą kvietimą teikti paraiškas turėtų paskelbti iki 2021 m. vasario 26 d.

Numatyta, kad Valstybinei energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. sausio 31 d., bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir daugiabučių namų atstovais, peržiūrės ir esant poreikiui atnaujins daugiabučių namų sąrašą, kuriuose turi būti pašalinti dujų balionai.

Kaip ir šiemet, siekiant paskatinti daugiabučių namų gyventojus atsisakyti nesaugiai naudojamų suskystintų naftos dujų balionų ir pereiti prie saugių alternatyvių energijos šaltinių (elektros arba dujų), 2021 m. numatyta skirti negrąžinamą paramą – iki 600 eurų vienam butui. Iš jų daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse ir bendros paskirties patalpose – iki 200 eurų; namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 200 eurų; įrangos, reikalingos naujam energijos šaltiniui naudoti (elektrinės arba dujinės viryklės) įsigijimui – iki 200 eurų.

Taip pat siūloma kompensuoti daugiabučio namo atstovo administravimo išlaidas už darbus, susijusius su daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimu ar pertvarkymu – 3 proc. nuo daugiabučių namų vidaus tinklų pertvarkos darbų numatytų maksimalių finansavimo įkainių.

Energetikos ministerijos duomenimis, 2020 m. sprendimus atsisakyti nesaugiai butuose naudojamų dujų balionų ir pereiti prie saugių energijos šaltinių yra priėmę daugiau nei 900 daugiabučių namų gyventojai. Paraiškas finansavimui gauti 2020 m. yra pateikę daugiau kaip 400 daugiabučių namų bendrijos arba administratoriai.

158 daugiabučiai jau atliko dujų balionų keitimo darbus beveik 3000 butų už beveik 2 mln. eurų ir jau pateikė prašymus apmokėjimui šiemet.

Pasak ministerijos, miško savininkai nuo gruodžio 16 iki gruodžio 30 dienos galės kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

Kompensacinės išmokos dydis – 343 euro už hektarą.

Šiais metais tai jau antrasis paraiškų rinkimo etapas pagal šią priemonę. Pirmąjį kartą paraiškos buvo priimamos nuo liepos 15 iki rugsėjo 14 dienos.

Paramos pagal šią veiklos sritį gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai, įgyvendinantys projektus kaimo vietovėje. Parama teikiama miškų būklei gerinti ir miškų ūkiui plėtoti.

Pagal šią veiklos sritį remiamas ne tik jaunuolynų ugdymas, bet ir pamiškių formavimas, miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimas arba būdingos miško struktūros palaikymas, nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymas į vietinių medžių rūšių medynus, vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo bei žėlimo projektų rengimas. 

„EAPB, valdantis Eurazijos stabilizacijos ir plėtros fondo lėšas, pervedė Baltarusijai 500 mln. dolerių finansinę paskolą“, – penktadienį pranešė EAPB spaudos tarnyba.

Pranešime pažymima, jog šios lėšos skirtos Baltarusijos biudžeto paramai COVID-19 pandemijos sąlygomis.

Ši paskola yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino prieš mėnesį pažadėtos 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės finansinės pagalbos Baltarusijai dalis.

Rusijos finansų ministerija skelbė, jog šį finansinės paramos paketą sudarys dvi dalys – 1 mlrd. dolerių lygiomis dalimis šiemet ir kitąmet išmokės tiesiogiai Rusija savo nacionaline valiuta, o 0,5 mlrd. dolerių JAV valiuta Baltarusija gaus iš EAPB.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka anksčiau tvirtino, jog jo šaliai būtina pritraukti iš Rusijos paskolą senų įsiskolinimų refinansavimui 2021 metais.

Baltarusijos skolinių įsipareigojimų Rusijai išmokos kitąmet sudarys 0,6 mlrd. dolerių.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su kino industrija, Lietuvos kino centras skelbia operatyviai identifikavęs sektoriaus poreikius. Iš viso siekiant spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas kino sektoriui Vyriausybė skyrė, o Lietuvos kino centras paskirstė 6,2 mln. eurų. Parama skirta su sunkumais susidūrusiems kino gamybos projektams, stipendijoms, kino kultūros renginiams Lietuvoje, kino teatrams ir kino filmų platintojams, papildomai skirta lėšų naujiems televizijos ir kino produktams kurti, sakoma Lietuvos kino centro pranešime.

Tokia įvairialypė pagalbos priemonė kino sektoriui – vienintelė Baltijos šalyse. Latvijos kino sektoriui skirta 2 mln. parama nukreipta į su sunkumais susidūrusius gamybos projektus bei naujo turinio kūrimą, o Estijos industrijai parama siekia 1,3 mln. eurų, be minimų projektų, dalinę paramą nukreipiant kino teatrams.

Paskelbtas karantinas sujaukė daugelio kino kūrėjų planus ir privertė keisti numatytų darbų tvarkaraščius, todėl didžioji dalis papildomo finansavimo buvo nukreipta naujo turinio kūrimui, taip kartu sprendžiant ir kino profesionalų grąžinimo į darbo rinką klausimą bei vėlesniu laikotarpiu siekiant paskatinti kino teatrų lankymą. Kaip nurodo Lietuvos kino centras, net 63 naujiems TV ir kino projektams buvo paskirstyta 2 717 850 eurų parama.

Suvaržius darbą filmavimų aikštelėse bei išnagrinėjus gautus prodiuserių prašymus, papildomą paramą gavo ir 28 jau gamyboje esantys projektai. Šiuo metu kuriamiems kino projektams papildomai buvo skirta 475 080 eurų suma.

Apribojimai neaplenkė ir kino kultūros renginių visoje Lietuvoje – dalis jų buvo perkelti, kiti gerokai sumažino planuotų renginių skaičių, keitė formą, kiti įprastas sales perkėlė į interneto platformas. Įvertinus papildomą poreikį nenumatytosioms ir administracinėms išlaidoms šiemet įvyksiantiems kino renginiams buvo papildomai skirta 88 270 eurų. Parama skirta 21 projektui.

Dalis papildomo finansavimo lėšų buvo išdalintos individualioms stipendijoms, skirtoms kurti filmų scenarijus, rengti publikacijas ir tyrimus kino tema. 118 800 eurų suma buvo padalinta 48 stipendininkams.

Vidutiniškai trijų šimtų tūkstančių lankytojų kiekvieną mėnesį sulaukdavę kino teatrai šį pavasarį itin stipriai nukentėjo dėl šalyje paskelbto karantino. Sustojo ir kino filmų platinimas. Filmų demonstravimo veiklai nutrūkus net trylikai savaičių, sektorius patyrė milžiniškus nuostolius. Lietuvos kino centro užsakymu atlikta Lietuvos kino rodytojų situacijos ekonominė analizė prognozuoja, kad 2020 metus rinka neteks daugiau nei 8 mln. eurų pajamų vien iš kino bilietų pardavimų, o iš kitų pardavimų prognozuojamas dar maždaug 4 mln. eurų nuostolis. Birželio pabaigoje pagal visus saugumo reikalavimus atnaujinę veiklą kino teatrai dirba veikiami apribojimų. Lietuvos kino centras duomenimis, rugpjūtį sulaukta 124 tūkst. žiūrovų, tai sudaro tik trečdalį tokiu metu įprasto srauto.

Siekiant sumažinti COVID-19 pandemijos sukeltus nuostolius, kurie susidarė apribojus kino teatrų ir kino platintojų veiklą, paskirtos vienkartinės dotacijos. Bendras šios valstybės pagalbos priemonės biudžetas 2,8 mln. eurų. Parama pasieks 18 kino teatrų, valdančių 71 kino ekraną visoje Lietuvoje, jiems išdalinta 2,24 mln. eurų, ir 12 filmų platinimo įmonių, kurioms skirta 560 tūkst. eurų.

Pasibaigus karantinui ir kino teatrams nedrąsiai atvėrus duris, Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija visoje šalyje inicijavo kampaniją „Po tamsos ateina filmai“ ir kvietė žiūrovus sugrįžti į savo pamėgtus kino teatrus visoje šalyje.

Siekiant sumažinti administracinę naštą kino industrijos įmonėms, Lietuvos kino centras inicijavo kino gamintojų, kino rodytojų ir kino filmų platintojų įmonių įtraukimą į VMI sudarytą įmonių sąrašą, kurios atleidžiamos nuo delspinigių, nevykdomas mokesčių išieškojimas ir kurios galėtų sumokėti mokesčius ekstremaliai situacijai pasibaigus ar sudaryti mokestinės paskolos sutartį.