Sostinės regione planuojama paskirstyti iki 2,5 mln. eurų, o vidurio ir vakarų Lietuvos regione – iki 5 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Bus rengiami įvairūs mokymai darbuotojų kvalifikacijai kelti ir perkvalifikuoti, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Didžiausia finansavimo suma labai mažoms ir mažoms įmonėms  sieks 40 tūkst. eurų, o vidutinėms įmonėms – 100 tūkst. eurų.

„ES investicijomis skatinsime reikalingus pokyčius, kurie susiję su skaitmeninimu, darbo robotizavimu ar tvarių darbo vietų paklausa“, – pranešime sakė ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Projektų įgyvendinimo planus galima teikti Inovacijų agentūrai iki kitų metų vasario 5 dienos.

Akmenės rajono savivaldybėje tam numatyta 19 mln. eurų, Jonavos rajone – 21 mln. eurų, o Mažeikių rajone – 27 mln. eurų, pranešė  Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Skatindami tvarias investicijas Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonuose, teiksime finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios galės investuoti į gamybą ir paslaugas, mokyti darbuotojus ir tobulinti jų kvalifikaciją, taip pat organizuoti mokymus darbo vietoje. Tikimės, kad taip pagerės sąlygos pritraukti daugiau Lietuvos ir užsienio investuotojų“, – pranešime teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 8,5 mln. eurų, Paraiškas iki gruodžio 11 dienos priims Inovacijų agentūra.

Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad užsienio lietuviai atstovauja Lietuvai, ją garsina ir prisideda prie šalies pažangos.

„Jie taip pat padeda šalies verslams plėstis į užsienio rinkas, supažindina užsienio talentus, potencialius investuotojus su galimybėmis, kurias siūlo Lietuva. Tikimės, kad šis mūsų bendruomenių reikšmingas indėlis padedant Lietuvai tik stiprės“, – pranešime teigė A. Armonaitė.

Organizacijos gali pretenduoti į paramą renginiams ir su jais susijusioms veikloms – talentų, užsienio investicijų pritraukimo, eksporto skatinimo, atvykstamojo turizmo skatinimo. Didžiausia vienam projektui skiriama suma – 10 tūkst. eurų.

Paraiškas bus priimamos, kol bus išnaudotas projektams skirtas finansavimas. Bus finansuojami projektai, įgyvendinami iki gruodžio 10 dienos.

Paramą gauti gali labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, o galimi projekto partneriai – ir mokslo ir studijų institucijos bei didelės įmonės, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Norime padėti ir paskatinti Lietuvos verslo įmones, veikiančias vidurio ir vakarų Lietuvos regione, investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir patentavimo veiklas, kad galėtume kurti tvarius produktus“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė.

Paramos lėšomis bus kuriamos technologijos, susijusios su perdirbtų atliekų panaudojimu statybos ir žemės ūkio produktų, pakuočių, kelių dangos, plataus vartojimo gaminių ir kitose srityse. 

Didžiausia galima projektui skirti suma yra 500 tūkst. eurų. Projektų planus Inovacijų agentūrai galima teikti iki kitų metų sausio pabaigos.

Vyriausybė dėl opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovės siūlomų pakeitimų apsispręs kitą savaitę. Šia išvada Seimas remsis galutinai balsuodamas dėl pataisų.

„Jei būtų siekiama proporcingumo ir visų naujagimių, kuriems reikia finansinės paramos dėl gimdymo traumos, ligų ar patologijų, lygiateisiškumo, papildomas lėšų poreikis iš valstybės biudžeto labai išaugtų“, – nurodoma Vyriausybės sprendimo projekte.

Jame be kita ko pabrėžiama, kad neišnešioti naujagimiai ligoninėse nemokamai gauna medikamentus ir kitas būtinas gydymo bei priežiūros priemones, o nepasiturinčioms šeimoms savivaldybės gali teikti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kitokią paramą.

Taip pat pabrėžiama, kad kol kas neįteisinta sąvoka „neišnešiotas kūdikis“. 

Projekte pabrėžiama, kad skiriant didesnio dydžio vienkartinę išmoką tokiam kūdikiui, vienai asmenų grupei būtų  palankesnės sąlygos nei kitai – vaikai, gimę iki 37 nėštumo savaitės, būtų traktuojami kitaip nei nuo 37-osios savaitės.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė išmokų vaikams įstatymo pataisomis siūlo labiau finansiškai paremti šeimas,  susilaukusias neišnešioto naujagimio – ji siūlo skirti dukart didesnę – 1078 eurų išmoką, arba 22 bazines socialines išmokas (BSI). Dabar ši išmoka siekia 539 eurus, arba 11 BSI.    

Skaičiuojama, kad didesnę išmoką kasmet gautų maždaug 1,3 tūkst. neišnešiotų vaikų susilaukusių tėvų, tam papildomai reikėtų apie 760 tūkst. eurų.

„Šiuo finansavimu sudarome sąlygas mūsų verslams padidinti eksporto mastą ir išplėsti potencialių klientų ratą“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerijos kanclerės Ivetos Paludnevičiūtės teigimu, ši parama verslui atvers daugiau galimybių atlikti rinkų tyrimus, rinkodaros veiksmus ir plėtoti ryšius su strateginiais partneriais užsienyje.

„Be to, įmonės galės lengviau ir paprasčiau sertifikuoti produktus ir paslaugas bei pasinaudoti eksporto vadybininko kompetencijomis“, – pranešime sakė ji.

Maksimali subsidija vienam pareiškėjui yra 100 tūkst. eurų, projektų įgyvendinimo planus įmonės Inovacijų agentūrai gali teikti iki gruodžio 29 dienos.

Joniškio meras vardijo, kas žmonių nesustabdė. „Šiandien mes turim atstatytą elektrą, atstatytą vandenį, atstatytus kelius, atstatytus šaligatvius, žmonės gauna elektros energiją, pavojingi medžiai pašalinti“, – kalbėjo Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.

Šiuo metu didžiausias rūpestis – namų stogai. Skaistgirio miestelyje turbūt nėra stogų be skylių. Atsirado didelis vienos profesijos deficitas.

„Stogdengių nėra. Kadangi masiškai mūsų miestelyje turbūt kiekvienas stogas nukentėjo, ar jis naujai dengtas, ar jis seno dengimo“, – teigė Skaistgirio seniūnė Virginija Kaikarienė.

Malkų po audros pilna, bet tinkamos medienos stogui irgi trūksta.

„Atvežėm medieną tam stogui, tai aš dabar gražiai kraunu, lyginu, kad jinai išdžiūtų kažkiek, nes yra ką tik pjauta, drėgna. Nes mediena yra „iššluota“, jos gauti neįmanoma“, – sakė Skaistgirio gyventojas Stasys Kurtkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Namus nuo nelaimių toli gražu ne visi apsidraudę, o kas tą padarė, po draudikų žalos vertinimo, sako, pinigų gaus tik trečdalį reikalingos stogui sumos. Tad laikinam išgyvenimui demonstruoja išradingumą, kuris pirmiausia kelia pagarbą, o paskui sveiką juoką.

„Čia yra makrofleksas pūstas, o paskui nupjausčiau makrofleksą ir dėjau epoksidinę dervą bei stiklo pluoštą“, – apie tai, kaip uždengė skyles savo namo stoge aiškino Skaistgirio gyventojas Nerijus Bačėninas.

N. Bačėninas prieš juvelyrinį darbą stoge užtaisė per 200 skylių. Bandymus darė ant vieno šiferio lakšto. Su tokiu taškuotu stogu vyras tikisi ištempti iki pavasario.

Nukentėjusieji daro kas kaip. Dauguma sudaužytus stogus laikinai dengia plėvelėmis. Joniškio savivaldybė šiuo metu gavusi beveik 800 paramos prašymų.

Yra sunaikinti ūkiniai pastatai, apgadinta technika, virš 100 automobilių.

„Netoli 300 prašymų, kur yra sunaikinti gyventojų stogai dalinai arba visiškai. Yra virš 10 tūkst. sunaikintų pasėlių, virš 10 tūkst. hektarų. Yra sunaikinti ūkiniai pastatai, apgadinta technika, virš 100 automobilių. Ir prašymai plaukia kasdien“, – teigė V. Gailius.

Kol kas nežinoma nei kiek pinigų bus gauta, nei kam tiksliai.

„Savivaldybės mero rezervo apimtys nėra didelės, todėl mes kreipiamės į vyriausybę dėl vyriausybės rezervo. Kai žinosim visą apimtį galimų padalinti lėšų, tada žinosim kaip padalinti tiems šimtams nukentėjusių ir pagal kokius kriterijus. Nes šiandien galim padalinti po 100 eurų ir sakyt, kad čia parama. Ne, čia ne parama“, – pridėjo Joniškio rajono meras.

Turtą apsidraudusieji irgi tikisi finansinės pagalbos.

Karolina Jancevičiūtė, Kaune esančių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė, sako, kad pinigų aukojimas velionio artimiesiems pastaruoju metu vis labiau populiarėja. Su tuo gal būti susijusi kita vis dažniau pasitaikanti tradicija – pranešdami apie laidotuves, velionio artimieji neretai paprašo, kad vietoj vainikų ir gėlių krepšelių žmonės atneštų kelis gėlių žiedus arba ateitų be gėlių.

„Pavyzdžiui, jeigu urna yra talpinama į kolumbariumą, kapinėse nėra galimybės palikti gėlių – tokiu atveju susirinkusieji į atsisveikinimą sumą, kurią paprastai išleistų vainikui, skiria artimiesiems kaip auką“, – sakė K. Jancevičiūtė.

Karolina Jancevičiūtė. Įmonės nuotr.

Kiek įprasta aukoti?

Anot K. Jancevičiūtės, svarstant, kokią pinigų sumą aukoti, galima atsižvelgti į tai, kiek artimas ryšys tarp lankytojo ir šeimos, kokia asmeninė finansinė situacija ir t. t. Kitaip tariant, į paprastus žmogiškus veiksnius.

„Aukojamos sumos gali būti labai įvairios, jas konkrečiai įvardyti labai sunku, nes atsisveikinimo organizatoriai su šia laidotuvių dalimi nesusiduria. Manau, kad reikėtų apie viską galvoti paprastai ir žmogiškai. Eidami į laidotuves, dažniausiai žinome ar bent numanome, kokia yra velionio artimųjų finansinė situacija, kiek svarbi jiems bus skiriama auka, kokiomis vertybėmis jie vadovaujasi. Tikriausiai mažai tikėtina, kad paklausę, ar auka priimtina, sulauksime konkretaus teigiamo atsakymo ne tik dėl visuomenėje galiojančių mandagumo principų, bet ir dėl to, kad tokiu momentu artimiesiems tai nėra svarbiausias dalykas“, – pasakojo pašnekovė.

Neseniai Druskininkuose šeimos nario laidotuves organizavusi Simona pritaria, kad visi velionį lankę artimieji atsisakė didelių vainikų ir gėlių jūros – daugelis atsisveikinti atėjo su gėlės žiedu ir auka artimiesiems.

Sumos buvo įvairios, dažniausiai apie 100 eurų nuo šeimos. Suaukoti pinigai tapo didžiule parama šeimai ir beveik padengė laidotuvių išlaidas.

„Dauguma kaimynų, draugų, bendradarbių paaukojo pinigų. Sumos buvo įvairios, dažniausiai apie 100 eurų nuo šeimos. Suaukoti pinigai tapo didžiule parama šeimai ir beveik padengė laidotuvių išlaidas“, – pasakojo Simona.

Keletas apie pinigų aukojimą paklaustų vilniečių taip pat pritarė, kad auka gali palengvinti finansinę naštą organizuojant laidotuves. Aukojantiems tai yra būdas bent šiek tiek prisidėti ir palengvinti gedinčiojo kasdienybę.

„Tai – gera tradicija, nes laidotuvės nėra pigios. Mirtis dažnai ištinka netikėtai ir ne visi turi santaupų. Jei miršta šeimos išlaikytojas, per laidotuves ir po jų bendruomenė turėtų padėti šeimai“, – komentavo apklausti žmonės.

Jie įvardijo, kad aukos dydis priklauso nuo situacijos ir paprastai gali svyruoti nuo simboliškos 20 eurų sumos iki 200 eurų ir daugiau.

Renkasi aukų dėžutę

K. Jancevičiūtė pridūrė, kad diskutuodami artimieji dažnai kelia klausimą, kaip reikėtų priimti auką, kur įsidėti įteiktą vokelį, todėl vis populiarėjančiu sprendimu tampa salėje pastatoma aukų dėžutė, į kurią atvykusieji gali įdėti aukojamą pinigų sumą ar vokelį.

„Organizavome laidotuves žmogui, kuris labai mėgo keliauti. Vietoj įprastos aukų dėžutės salėje ant stalelio stovėjo mini lagaminėlis su užrašu „Paskutinei kelionei...“, kur žmonės galėjo paaukoti pinigų ir taip prisidėti prie laidotuvių išlaidų. Tai – puikus pavyzdys, kaip gražiai ir subtiliai informuoti susirinkusiuosius į laidotuves, kad piniginė auka yra priimtina. Aukų dėžutė supaprastina situaciją ir tais atvejais, kai užuojautą išreikšti atvykę žmonės nežino, kam įteikti auką, o galbūt net nepažįsta pačių artimiausių, – pasakojo „Rekviem Kaunas“ administracijos vadovė. – Kartais išgirstame komentarų, kad tokia dėžutė salėje – lyg netiesioginis artimųjų prašymas ar reikalavimas paaukoti pinigų. Bijodami tokio vertinimo, kai kurie žmonės kategoriškai nenori salėje statyti aukų dėžutės.“

Anot pašnekovės, jei artimieji atsisako salėje statyti aukų dėžutę, tai dar nereiškia, kad auka nebus priimta ar yra nepageidaujama – visada galima įteikti voką atėjus pareikšti užuojautos.

Specialistė sako, kad atvejų, kai aukos būtų pervedamos tiesiai į artimųjų banko sąskaitą, jos praktikoje kol kas nepasitaikė, tačiau organizuojant laidotuves buvo keli atvejai, kai piniginė auka buvo paskirta labdaros organizacijoms.

„Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai velionis labai mylėjo gyvūnus ir nuolat įvairiais būdais remdavo vieną labdaros organizaciją. Artimieji labai aiškiai žinojo, kad velionis norėtų, jog auka nukeliautų būtent tai organizacijai, todėl salėje prie aukų dėžutės buvo padėta informacija apie organizaciją ir aukojimo būdus“, – prisiminė K. Jancevičiūtė.

Ne vien Lietuvoje

Pinigų aukojimas velionio artimiesiems nėra išskirtinai lietuviška tradicija. Kinijoje per laidotuves pažįstami skiria pinigų mirusiojo šeimai, kad finansiškai padėtų gedinčiai šeimai ir padengtų laidotuvių išlaidas. Žydiškoje tradicijoje įprasta pagerbiant mirusįjį paaukoti pinigų sinagogai, kurioje jis lankydavosi, ar labdaros organizacijai, ir taip padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

„Budistinėse valstybėse, pvz., Singapūre, pinigų aukojimo praktika taikoma labai seniai – ja siekiama palengvinti finansinę naštą, užgulusią velionio artimuosius. Pinigai, kitaip nei pas mus, paprastai dedami į baltą voką, nes balta spalva simbolizuoja gedulą, o aukojama suma turi prasidėti nelyginiu skaičiumi: pvz., 30, 50, 90, 100 ir t. t. Kai kurios šeimos net registruoja aukojančiųjų pavardes ir sumas, o knygą su informacija saugo. Yra šalių, kuriose visiškai priimtina informaciniame pranešime apie mirtį paprašyti atvykstančių vietoj gėlių skirti piniginę auką“, – pasakojo K. Jancevičiūtė.

„Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, savarankiškai pasirūpinti savo finansiniais poreikiais gali 54 proc. gyventojų. Tuo metu 32 proc. tai gali padaryti tik iš dalies, o 8 proc. nurodo esantys visiškai priklausomi nuo antrosios pusės, tėvų ar valstybės pagalbos.

„Natūralu, kad pradėję savarankišką gyvenimą jaunuoliai, o taip pat pensinio amžiaus gyventojai ir dėl tam tikrų priežasčių dirbti negalintys asmenys yra labiau finansiškai priklausomi nuo kitų. Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, negalėjimas visiškai savarankiškai pasirūpinti savo finansiniais poreikiais būdingas ne tik labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Daugiausia tokių gyventojų, kurie visiškai arba iš dalies finansiškai nesusidorotų savarankiškai, yra tarp 18–29 metų (47 proc.) bei 40–49 metų (44 proc.) grupių gyventojų.

Su finansais visiškai savarankiškai galinčių susidoroti moterų yra mažiau nei vyrų, atitinkamai, 52 proc. ir 56 proc. Tam įtakos, pasak  J. Cvilikienės, turi atlyginimų skirtumai bei visuomenėje vis dar gajūs lyčių stereotipai.

Apklausą atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų.