Veiklos vingiai

Teismo slenksčius ne vienus metus mynusios Kauno rajono gyventojos R. Remeikė ir R. Lebedevienė ne iš karto pagarsėjo kaip investavimo virtuozės. Seserys buvo žinomos kaip aktyvios Kauno rajono Pagirių kaimo bendruomenės veikėjos. R. Lebedevienė buvo nurodoma kaip Pagirių kaimo bendruomenės centro atstovė.

Tiesa, jau porą metų Pagirių kaimo bendruomenės centro nebėra. 2020 m. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl Pagirių kaimo bendruomenės centro bankroto, o po pusmečio buvo priimta nutartis dėl centro likvidavimo.

„Kauno diena“ rašė ir apie seserų svaiginantį skrydį politikoje. Su Arūno Valinsko vedama Tautos prisikėlimo partija į politinę padangę patekusios moterys buvo vertinamos už aktyvumą. R. Lebedevienė buvo viena aktyviausių partijos Kauno rajono skyriaus narių, jos sesuo R. Remeikė (jos pavardė tuo metu buvo kita – red. past.) buvo Kauno rajono skyriaus pirmininkė.

Tuo metu žiniasklaidai pro pirštus neprasprūdo ir R. Lebedevienės sutuoktinis – Rolandas Michalskis. Viešai skelbta, kad tai yra „tas pats Micha, ne sykį teistas, dešiniąja Henriko Daktaro ranka vadintas ir Seimo pirmininkui valstybės valdymo klausimais neva patarinėjantis vyras“.

Tačiau labiau nei kaimo bendruomenės centro aktyvistės ar politikės moterys pagarsėjo prisistatydamos patyrusiomis investuotojomis, žadėdavusiomis žmonėms padėti investuoti į neva didelę finansinę grąžą uždirbančius užsienio šalių fondus.

Viliojo pinigus

Bylos duomenimis, R. Remeikė ir R. Lebedevienė nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pabaigos, veikdamos bendrininkų grupėje ir iš anksto žinodamos, kad neketina vykdyti žadėtų įsipareigojimų, ir piktnaudžiaudamos asmenų pasitikėjimu, asmenims melagingai žadėjo iš jų paimtus pinigus investuoti į pelningai veikiančius užsienio šalių investicinius fondus ir jiems mokėti palūkanas.

Nustatyta, kad joms įvairias pinigines sumas elektroniniu būdu pervedė 23 asmenys, dar keturi asmenys pinigus perdavė grynaisiais. Taip kaltinamosios įgijo didelės vertės svetimą turtą – fiziniams asmenims priklausančius pinigus, kurių bendra vertė – daugiau nei 166 tūkst. eurų.

Kauno apylinkės teismas, 2021 m. gruodžio 21 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamosios R. Remeikė ir R. Lebedevienė veikė bendrininkų grupe tyčia ir suvokė, kad dėl jų bendrų veiksmų nukentėję asmenys patirs turtinę žalą. Teismo sprendimu abi kaltinamosios buvo pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo, abiem paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Piramidės modelis

„Kauno diena“ rašė apie R. Lebedevienės ir R. Remeikės tariamą investavimą, kurio principai panašūs į finansinėmis piramidėmis vadinamas machinacijas. Vadinamosios finansinės piramidės gali gyvuoti ilgą laiką, istorija žino net kelis dešimtmečius gyvavusių tokių schemų. Jų ilgaamžiškumo garantas – nuolat didėjanti pritraukiamų klientų įnešama pinigų suma, kurios pakanka, jei kuris nors investuotojas sugalvoja atsiimti savo įnašą.

Norėdamos pagrįsti savo žodžius apie fondų pelningumą, seserys pasitelkdavo internetinių sukčių nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtas investavimo platformas, kuriose pasakojama apie greitai ir lengvai gaunamą investicinę grąžą. Tyrėjams moterys sakėsi netgi vykusios į jų minimų investavimo fondų pristatymus užsienyje, kad galėtų pačios įsitikinti pristatoma investavimo nauda.

Siekdamos sustiprinti žmonių pasitikėjimą, investavimo meistrės imituodavo sėkmingą investavimą ir žmonėms sugrąžindavo mažą dalį jų tariamai investuotų pinigų, esą tai būdavo uždirbtas pelnas. Pareigūnai išaiškino, kad investavimu moterys nė neketino užsiimti,  tiesiog siekė pasisavinti svetimas lėšas.

Seserų finansinės piramidės sumanymas nereikalavo didelių investicijų reklamai. Kauno rajono kompanija išsiskyrė kuklumu ir naudojosi reklamos būdu „iš lūpų į lūpas“. 2017 m. birželį investavusi už parduotą trijų kambarių butą gautus pinigus kaunietė „Kauno dienai“ pasakojo, kad po metų taip ir nesulaukė palūkanų ir neatgavo investuotos sumos. Moteris pyko, kad dalis investuotojų atsiėmė bent jau palūkanas.

Pinigai savoms reikmėms

Didelės vertės svetimo turto įgijimu kaltinamos R. Lebedevienė ir R. Remeikė kaltomis neprisipažino. Moterys tikino pačios tikėjusios užsienio investicinių fondų žarstomomis dosniomis palūkanomis ir pačios investavusios pinigus.

Tačiau tyrėjams neprireikė užsienio valstybių teisinės pagalbos aiškinantis minimų fondų teisėtumą dėl vienos paprastos priežasties – į moterų nurodytą neva investuoti skirtą mažosios bendrijos „Pagirių sodžiaus“ sąskaitą susidomėjusių investuotojų pervesti pinigai į investicinius fondus net nebuvo pervedami.

Tyrėjai nustatė, kad pinigai buvo naudojami bendrininkių asmeninėms reikmėms.

Tyrėjai nustatė, kad pinigai buvo naudojami bendrininkių asmeninėms reikmėms – iš mažosios bendrijos sąskaitos be jokių išmokėjimą pateisinančių dokumentų buvo išgryninta per 40 tūkst. eurų, likę pinigai buvo pervedami į kaltinamųjų ar jų artimųjų banko sąskaitas, kitas įtariamųjų vadovaujamų įmonių sąskaitas, sukčiaujant iš žmonių gautais pinigais būdavo atsiskaitoma už asmeninius pirkinius, naudojama kitoms reikmėms.

Mulkinami investuotojai „Kauno dienai“ buvo pateikę tokią pelningumo statistiką: mažiausia suma, kokią buvo siūloma investuoti, – 90 eurų, o metinis tokio indėlio pelningumas – 187 eurai. Investavusieji 270 eurų po metų atsiimti galėtų 590 eurų. 2 430 eurų pagal norintiems investuoti lentelę išauga iki 6 299 eurų. Investuotos beveik 66 tūkst. eurų sumos metinis pelningumas siekia daugiau nei 211 tūkst. eurų.

Suabejojo ne visi

Apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendis R. Lebedevienei ir R. Remeikei nepatiko. Su juo nesutikusi nuteistųjų advokatė prašė išteisinti klientes. Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad jos nuoširdžiai tikėjo investicinių įmonių veikla, todėl dalyvaudavo ir prabangiose konferencijose, kur buvo pristatinėjami investicinio fondo veiklos rodikliai bei įmonės ateities perspektyvos.

Tačiau tokį motyvą paneigė ikiteisminį tyrimą atlikusių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnų surinkti duomenys. Kaip jau minėjome, gauti pinigai buvo naudojami abiejų bendrininkių ir jų artimųjų reikmėms.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kauno apygardos teismo sprendimu nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti, paliekant galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jos pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo. Byloje iš abiejų nuteistųjų nukentėjusiesiems taip pat priteisti civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma – daugiau nei 27 tūkst. eurų.

Siekiant užtikrinti padarytos žalos atlyginimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos R. Remeikės ir R. Lebedevienės nuosavybės teisės į joms priklausantį nekilnojamąjį turtą ir lėšas, esančias bankų sąskaitose.

Dalis nukentėjusių asmenų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme ir toliau buvo įsitikinę, kad pinigus investavo realiai, suvokdami galimą riziką, todėl civilinių ieškinių baudžiamojo proceso metu nereiškė. Šiems asmenims palikta teisė pareikšti civilinius ieškinius dėl R. Remeikės ir R. Lebedevienės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Teisėsaugos dėmesys

Per ganėtinai ilgą finansinių rinkų istoriją nuolat atsirasdavo įvairių aferistų, kurie sugalvodavo, kaip pasipelnyti mulkinant kitus.

Vadinamosios finansinės piramidės gali gyvuoti ilgą laiką, istorija žino net kelis dešimtmečius gyvavusių tokių schemų. Jų ilgaamžiškumo garantas – nuolat didėjanti pritraukiamų klientų įnešama pinigų suma, kurios pakanka, jei kuris nors investuotojas sugalvoja atsiimti savo įnašą.

Panašiu modeliu Lietuvoje veikė liūdnai pagarsėję "Sekundės" bankas, "Litimpex" bankas, Lietuvos akcinis inovacinis bankas, EBSW ir kiti. Kol prie durų nenusidriekė tūkstantinės kreditorių eilės, atrodė, kad jų klestėjimui nebus pabaigos. Milijonai litų atkurtos nepriklausomybės pradžioje prapuolė, nelaimėliais palikę tūkstančius lengvo praturtėjimo pyragu patikėjusių lietuvių.

Ne mažiau gardus pyrago kąsnis suviliojo šiandienos investuotojus į mažosios bendrijos "Pagirių sodžius" veiklą. Iš pirmo žvilgsnio maitinimo, apgyvendinimo, pramogų organizavimo paslaugas siūlanti Kauno rajono mažoji bendrija panaši į bendruomenės tradicijų puoselėtojus, tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) susidomėjo kita, oficialiai neregistruota, įmonės veikla.

Neseniai pradėtame ikiteisminiame tyrime dėliojasi finansinei piramidei būdingi štrichai. Aferos principas – iš vieno imi, kitam truputį duodi, kad ramesnis būtų, iš dar kitų imi, tiems pirmiesiems truputį nubarstai. Kažkokią dalį gavusieji įsivaizduoja, kad čia ir yra tos žadėtos palūkanos.

Pareikšti ir įtarimai, tačiau ne "Pagirių sodžiaus" valdytojai Donatai Antaninai Štuopienei, o galbūt faktinėms šios bendrijos valdytojoms D.A.Štuopienės dukroms Rūtai Remeikei ir Rasai Lebedevienei.

Įtariama, kad moterys apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, piktnaudžiaudamos kitų asmenų pasitikėjimu, melagingai žadėdamos investuoti iš fizinių asmenų gautus pinigus ir jiems mokėti palūkanas. Buvo žadama investuoti į užsienio šalių fondus: "Atlantic Global Asset Management", "Questra World", "QW Lianora Swiss Consulting SA", "Five Wids Asset Management" ir kitus investicinius fondus.

Susitikimus ignoravo

Vienos iš įtariamųjų R.Lebedevienės pavardę visuomenė išgirdo maždaug prieš dešimt metų, kai į politinę areną įžengė Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija. Spaudos puslapiuose ėmė mirgėti straipsniai, o juose beveik visada minima anksčiau niekam negirdėta R.Lebedevienės pavardė.

Šią partijoje veiklią moterį imta vadinti kone tiesiausia mafijos jungtimi su tuomete valdžia. R.Lebedevienės sutuoktinis –  Rolandas Michalskis. Viešai skelbta, kad tai yra "tas pats Micha, ne sykį teistas, dešiniąja Henriko Daktaro ranka vadinamas ir Seimo pirmininkui valstybės valdymo klausimais neva patarinėjantis vyras".

Buvo skelbiama ir tai, kad partijoje R.Michalskis esą turėjo nemažą pripažinimą. Jo žmona R.Lebedevienė buvo viena aktyviausių partijos Kauno rajono skyriaus narių, jos sesuo Rūta Remeikė (tuo metu turėjusi kitą pavardę – red. past.) buvo Kauno rajono skyriaus pirmininkė.

"Dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Esu pasižadėjusi nekalbėti. Be to, telefoninių pokalbių yra klausomasi. Labiau norėčiau pakalbėti akis į akį", – "Kauno dienai" telefonu šiomis dienomis dėstė R.Lebedevienė. Tačiau moters norui nepavyko išsipildyti ne dėl "Kauno dienos" kaltės. Dar iki sutarto susitikimo R.Lebedevienė paliko labai užsiėmusios moters įspūdį: tai negali kalbėti, tai vairuoja, tai vėl negali kalbėti, o sutartą susitikimo dieną moteris išvyko į Vilnių.

Labai panašiai reagavo ir R.Lebedevienės sesuo dvynė R.Remeikė. "Aš irgi noriu su jumis pasikalbėti, nes žinau, kad klausinėjate mano..." – atrodė, kad pokalbio su "Kauno diena" nesikratė R.Remeikė. Tačiau sutikusi į redakciją atvykti tą pačią dieną, kurią buvo sutarta ir su R.Lebedeviene, moteris nepasirodė.

Viliojo dosnios palūkanos

Nuo anksčiau Lietuvoje veikusių finansinių piramidžių pastaroji Kauno rajono kompanija skyrėsi kuklumu ir naudojosi reklamos būdu "iš lūpų į lūpas". Galimybe investuoti ir dosniomis palūkanomis susigundžiusi kaunietė (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo buvusi pakviesta į seminarą, kuriame pristatytos investavimo galimybės.

"Susirinko protingi, gražūs, gražiai apsirengę žmonės, kurie iš karto investavo. Aš iškart neinvestavau. Kadangi nelabai moku, tai Rūta (R.Remeikė – red. past.) pasiūlė pinigus pervesti į jų bendrovę, o vėliau ji investavo į kitas kompanijas", – "Kauno dienai" pasakojo kaunietė.

Moteris tikino, kad viskas atrodė gana įtikinamai. Ji turėjo savo prisijungimo kodus, matė įneštų pinigų sumą, kaip kas mėnesį esą auga jos investuota suma. Kaunietė neslėpė, kad žadamos palūkanos buvo viliojančios. Moteris tikina investavusi beveik 20 tūkst. eurų, o po metų turėjo gauti 60 tūkst. eurų.

"Tai ar gali nenorėti? Be to, man atrodė, kad tame seminare buvo žinomi, protingi žmonės. Jie patikėjo, todėl ir man nebuvo sunku apsispręsti", – savo ryžtą investuoti moteris dabar jau vertina kritiškai.

Mažiausia suma, kokią buvo siūloma investuoti, – 90 eurų. Metinis tokio indėlio pelningumas – 187 eurai. Investavusieji 270 eurų po metų atsiimti galėtų 590 eurų. 2 430 eurų pagal norintiems investuoti lentelę išauga iki 6299 eurų. Investuotos beveik 66 tūkst. eurų sumos metinis pelningumas siekia daugiau nei 211 tūkst eurų.

2017 m. birželį investavusi už parduotą trijų kambarių butą gautus pinigus kaunietė po metų taip ir nesulaukė nei palūkanų, nei atgavo investuotą sumą. Moterį piktina žinia, kad dalis investuotojų atsiėmė bent jau palūkanas. Dabar moteris tikisi, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas – rimtas šansas susigrąžinti rizikingą investiciją.

Vis dar tikintys bendrovės veiklos nauda liudytojai pasakoja davę eurus ir eurais gavę palūkanas. Tačiau, negavę palūkanų ir neatgavę įdėtų pinigų, jau suprato, kad juos apgavo. Būtent dėl tokių asmenų įsisiūbuoja ikiteisminis tyrimas. Teisėsaugininkų turimais duomenimis, nukentėjusių arba nepatenkintų nėra tūkstančiai, o kelios dešimtys. Yra ir neturinčių jokių pretenzijų.

Dalyvavo ir politikas

Tarp pretenzijų "Pagirių sodžiui" neturinčių asmenų – ir buvęs Kauno rajono tarybos narys Antanas Makarevičius. Politikas neslėpė žinantis įmonę "Pagirių sodžius". "Negaliu jos nei kaltinti, nei girti. Tai buvo mano apsisprendimas. Kiekvienas pasirenkame ir dėl pasirinkimo galime kaltinti tik save. Ta bendrovė man nieko nežadėjo. Aš juk mačiau, ką daviau, ir mačiau, kur lendu. Ir verkti norisi, ir juokas ima", – nesiplėtė A.Makarevičius.

Buvęs Kauno rajono tarybos narys A.Makarevičius neigia įtariamosioms padėjęs ieškoti klientų ir teigia pats praradęs nemenką sumą.

Politikas A.Makarevičius neprasitarė, su kuria iš sesių dvynių bendravo dėl investavimo. Neprasitarė ir dėl pagalbos įtariamosioms, ieškant norinčiųjų investuoti. "Ar padėjau "Pagirių sodžiui" ieškoti naujų klientų investavimui? Tikrai ne, nepadėjau ir neieškojau", – bet kokią pagalbą neigė Kauno rajone buvęs įtakingas politikas, anksčiau vadovavęs Žemės ūkio ministerijai pavaldžiai įstaigai "Ekoagros" A.Makarevičius.

Tiesa, "Kauno dienai" teisėsaugininkai neoficialiai prasitarė, kad turima duomenų, jog tarp politiko ir finansinėmis machinacijomis įtariamų seserų būta glaudesnio bendradarbiavimo.

"Pati bendrovė man nieko nežadėjo. Aš supratau, kad tai ne jų valioje ir ne nuo jų priklauso. Čia kaip loterija – laimi arba ne. Na, čia gal aš perdėjau, nes juk mes visi žinome tuos investicinius fondus", – kritikos sau negailėjo politikas.

Jis priminė dar nesenas bankų istorijas. "Garantijų ir bankuose nėra. Į "Snorą" taip pat dėjome pinigus, valstybė tą banką skelbė geriausiu metų banku, o jis ėmė ir bankrutavo. Ta bendrovė gal pati nusvilo, o gal per daug užsimojo. Nežinau. Manęs niekas neįtikinėjo, niekas nevertė manęs nieko daryti. Nepilkite druskos – ir taip skauda", – juokais nemalonią situacija stengėsi nuleisti A.Makarevičius.

Ikiteisminiame tyrime atsiskleidžia ir gerokai įžūlesni eurų investavimo įpročiai. Faktinės "Pagirių sodžiaus" vadovės R.Lebedevienė ir R.Remeikė nesikuklindamos, kaip įtariama, rinko iš žmonių grynuosius pinigus ir nesivaržydamos žarstė dosnius pažadus.

Kai kurie suvilioti investuotojai iš pradžių duodavo mažiausią įnašą – 90 eurų. Vėliau įsidrąsindavo ir jau atnešdavo 290 eurų. Šias sumas prikalbinti investuotojai tikina ponioms nešę grynaisiais. Galima tik spėlioti, ar užsimezgęs pasitikėjimas paskatino ryžtis ir 7 tūkst. investicijai. Kai laukimas atgal grįžtančios gerokai išsipūtusios sumos apkarto, viena kaunietė neslepia atgavusi kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Seserų veikla

Pirminiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyta, kad į "Pagirių sodžiaus" banko sąskaitą maždaug per metus įvairūs fiziniai asmenys sumokėjo beveik 225 tūkst. eurų. Mokėjimo paskirtyje pervedusieji nurodė "įnašas į AGAM" arba "įnašas į Five Winds".

FNTT pareigūnai jau nustatė, kad į "Pagirių sodžiaus" banko sąskaitą maždaug per metus įvairūs fiziniai asmenys sumokėjo beveik 225 tūkst. eurų.

Tiems patiems asmenims iš mažosios bendrijos sąskaitos buvo pervesta didesnė nei 45 tūkst. eurų suma. Per maždaug 10 mėnesių mažoji bendrija iš banko sąskaitos išsigrynino beveik 41 tūkst. eurų.

Ikiteisminiame tyrime gula duomenys, kad realiai "Pagirių sodžiaus" buhalterinę apskaitą tvarkė R.Lebedevienė, kuri esą valdo ir vieną iš "Pagirių sodžiaus" sąskaitų, o sąskaitą kitame banke esą valdo R.Remeikė.

Rekvizitai Lt. skelbia, kad Pagirių kaimo bendruomenės pirmininkės pareigas iki šiol eina Rūta Pusvaškienė, t.y. dabartinė R.Remeikė. Bendruomenės centre dirba vienas apdraustas darbuotojas, o skola "Sodrai" siekia beveik 2 tūkst. eurų. Registrų centras oficialiai Pagirių bendruomenės centrą vertina kaip piktybiškai dvejus ar trejus metus finansinių ataskaitų neteikiančią įmonę.

R.Lebedevienės vardu yra registruota ir kita įmonė, kuri užsiima prekyba automobiliais. Tyrėjams kol kas neužkliuvo pastaroji žinomos moters įmonė, nes ne į šios firmos veiklą investuojami žmonių sunešti pinigai. Tačiau įmonės biografijoje yra finansinius nesutarimus atspindinčių bylų.

Nuo 2009 m. R.Lebedevienės įmonei teko keturis kartus minti teismų slenksčius dėl skolos priteisimo ir būti atsakovais, tris kartus įmonei grėsė bankroto bylos iškėlimas.