Per pirmą šių metų ketvirtį pasiektas visų laikų atidėtų mokėjimų rekordas – 14,45 mlrd. eurų. Ekspertai prognozuoja, kad prašymų pratęsti finansinius įsipareigojimus ilgesniam laikui tik daugės, brangs išsimokėtinai įsigyjamos prekės ir paslaugos, nes jas parduodantys verslai norės apsidrausti, kad patys kuo mažiau patirtų nuostolių. Be to, augantys mokėjimų atidėjimai – signalas ne tik apie verslo ir gyventojų finansinius sunkumus, bet ir apie artėjančią ekonominę krizę.

Lietuvos banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, lyginant tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, Lietuvos įmonių atidėti mokėjimai (prekybos kreditų turtas) padidėjo 12 proc., t. y. sparčiausiai nuo 2018 m. ketvirto ketvirčio. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį taip pat buvo fiksuotas spartus – 9,5 proc. – šio rodiklio augimas.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija yra pagrindinė priežastis, kodėl taip sparčiai auga įmonių atidedami mokėjimai, o paslaugas ar prekes perkančioms įmonėms ir gyventojams vis dažniau pradeda trūkti apyvartinių lėšų. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos finansinė įmonių situacija blogės.

„Kylančios energetikos kainos išbalansuoja šalies verslo finansus, tad kyla rizika, kad klientai Lietuvoje ir užsienyje gali prašyti dar ilgesnių mokėjimo terminų. Tai patvirtina ir statistika, rodanti, kaip pirmą 2021 m. ketvirtį išaugo Lietuvos įmonių atidėti mokėjimai ir gyventojams, ir įmonėms, dirbančioms mūsų šalies ir užsienio rinkose. Kylantys atlyginimai, brangstantys energetikos ištekliai augina ir Lietuvos įmonių kaštus, o atidėti atsiskaitymai reiškia, kad verslas pinigus už suteiktas prekes ir paslaugas gaus vėliau, o dalis klientų gali išvis nesumokėti. Tad verslas patirs vis daugiau iššūkių dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Ypač tai pajus smulkiosios ir vidutinės įmonės“, – sako A. Izgorodinas.

Lietuvos banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį iš 1,45 mlrd. eurų bendro atidėtų mokėjimų prieaugio, net 788 mln. eurų sugeneravo prailginti mokėjimai namų ūkiams, 364 mln. eurų – Lietuvos įmonėms, 606 mln. eurų – verslo klientams, dirbantiems užsienio rinkose.

Pasak ekonomisto A. Izgorodino, ypatingą dėmesį mokėjimus atidedantis verslas turėtų atkreipti į verslo klientus, dirbančius užsienio rinkose.

„Euro zonos vartotojų lūkesčiai sparčiai krenta, pavyzdžiui, Vokietijoje jie nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Dėl to auga ir vėluojančių atsiskaitymų rizika iš klientų eksporto rinkose. Tai reiškia, kad mūsų šalies įmonės turi ieškoti būdų, kaip nepriklausyti nuo pardavimų vienose užsienio rinkose ir nuo vieno didelio kliento. Taip pat rekomenduočiau drausti eksporto sandorius, nes tai gali sumažinti vėluojančių mokėjimų riziką, lėtėjant vartojimui Lietuvai svarbiose eksporto rinkose“, – sako A. Izgorodinas.

Anot jo, būtina stebėti ir mokėjimų atidėjimus Lietuvoje – tiek įmonėms, tiek gyventojams. Kyla vis didesnė rizika, kad dėl infliacijos dalis verslų laiku neįvykdys finansinių įsipareigojimų kitoms įmonėms. Ypač didelį nerimą kelia ženkliai išaugę atidėti mokėjimai gyventojams – lyginant 2021 m. pirmą ketvirtį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos įmonių pailginti išsimokėjimo terminai namų ūkiams išaugo 4,14 karto. Vadinasi, gyventojai labai aktyviai pirko prekes ir paslaugas išsimokėtinai, o augant infliacijai ir blogėjant finansinei situacijai, dar labiau vėluos jų atsiskaitymai.

Draudimo tarpininkų bendrovės „LEGATOR“ prekinių kreditų skyriaus vadovo Alberto Antanaičio teigimu, mokėjimų atidėjimus suteikiančios įmonės jau dabar susiduria su pirkėjų vėlavimu atsiskaityti, ilgėja atsiskaitymo terminai, o prastėjant Europos Sąjungos ekonomikos rodikliams vis daugiau įmonių kreipiasi dėl prekinio kredito draudimo, norėdami apsaugoti savo būsimas pajamas.

„Rinkoje jau yra įprasta, kad, pavyzdžiui, kai kurie stambūs kroviniai turi būti draudžiami nuo galimų rizikų. Anksčiau tai buvo aktualu užsienio rinkose dirbančiam verslui, nes bet kurioje šalyje gali kas nors nutikti pas užsakovą keliaujančiam kroviniui, o šiuo metu stebime tendenciją, kad nuo galimų rizikų, pavyzdžiui, trumpalaikio nemokumo, yra draudžiamos ir mažesnės prekės ar paslaugos. Deja, tokių atvejų daugės ir paslaugas ar prekes parduodantis verslas vis dažniau savo klientų prašys apsidrausti prieš atidėdami mokėjimus ilgesniam terminui“, – sako A. Antanaitis. 

Pasak jo, nerimą kelia ir brangstantis skolinimas euro zonoje – tikėtina, kad jau greitai Europos centrinis bankas pradės laipsniškai kelti palūkanas.

„Tai reiškia, kad skolinimosi kaina kils tiek įmonėms, tiek gyventojams, nepaisant to, kad klientams teikiamos ne paskolos, lizingai ar vartojimo kreditai, o galimybės lanksčiau ir per ilgesnį laiką susimokėti už prekes ar paslaugas. Vadinasi, verslui ir gyventojams brangs išsimokėtinai įsigyjamos prekės ir paslaugos, nes dėl augančių rizikų jas parduodantys verslai vis dažniau norės apsidrausti, kad patys kuo mažiau patirtų finansinių nuostolių. Tad verslas turi dar atsakingiau įvertinti savo klientų – įmonių ir gyventojų – galimybes susimokėti. Tam būtini finansinės rizikos vertinimai dėl klientų mokumo, nes jei klientai negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, nukentės ir atidėjimus suteikiantis verslas“, – sako A. Antanaitis.

„Kalbant apie ateinančių metų biudžetą, tikrai neišvysime tryliktos pensijos, papildomų ilgalaikių  finansinių įsipareigojimų prisiėmimas iš skolintų lėšų, tokia gerovė labai greitai baigsis ir atsisuks kitu galu. Manau, kad bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų turime vengti“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Ministro teigimu, numatoma, kad 2022 metais biudžeto deficitas neviršys 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Turime mažinti biudžeto deficitą ir kitais metais jis bus reikšmingai mažesnis. Pagrindinis tikslas – per kuo įmanoma trumpiausią laiką nesukeliant papildomo šoko, grįžti prie tvaraus biudžeto deficito dydžio“, – sakė V. Šapoka.

Pagrindinis tikslas – per kuo įmanoma trumpiausią laiką nesukeliant papildomo šoko, grįžti prie tvaraus biudžeto deficito dydžio.

Ministras taip pat pabrėžė, kad kartu su biudžetu nebus siūloma jokių mokestinių pakeitimų, tačiau bus atsižvelgta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes bei ekonomikos transformavimą.

„Tai susiję su jau anksčiau prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimu, tiek dėl pensijų indeksavimo, dėl kitų socialinių išlaidų, visi įsipareigojimai bus vykdomi, taip pat bus investuojama į ateities ekonomikos DNR, kad transformuotume savo ekonomiką, bet kitų išlaidų didėjimas bus šaldomas“, – kalbėjo ministras.

Vyriausybė 2021 metų biudžeto projektą svarstys trečiadienį, o iki spalio 17-osios jis turi būti pateiktas Seimui. Biudžetą priims jau kitos kadencijos Seimas. 

Tokius duomenis Valstybinės ligoninių kasos (VLK) atstovai trečiadienį pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui.

„Pajamos gydymo įstaigų augo sparčiau nei sąnaudos: pajamos bendros augo 10 procentų, sąnaudos – 8 procentais. Didžiąją dalį šio augimo sudarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos ir tai lėmė įstaigų finansinio rezultato gerėjimą“, – komitete sakė VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.

Jos pateiktais duomenimis, įstaigų pajamos per pusmetį sudarė 813 mln. eurų, sąnaudos – 781 mln. eurų.

Taip pat išaugo įstaigų finansiniai įsipareigojimai.

„Padidėjo ženkliai – 27 procentais. Tai gali būti susiję su papildomų priemonių pirkimu“, – sakė VLK atstovė.

Ligonių kasos vertinimu, kol kas ši riba nėra laikoma rizikinga.

Sparčiausiai įstaigose augo išlaidos, skirtos darbo užmokesčiui – 14 procentų, tačiau įstaigos patyrė ir kitų su pandemijos rizikų valdymu susijusių išlaidų: kai kuriuose jų kartais išaugo išlaidos dezinfekcinėms priemonėms.

Pasak sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, ligoninių rezultatai ir sąnaudos – skirtingi, nes pandemijos laikotarpiu jos dirbo labai skirtingu intensyvumu.

„Vienos įstaigos dirbo labai dideliu intensyvumu, turėjo didžiulius srautus pacientų, turėjo mokėti daug gydytojams priedų už viršvalandžius, kitos įstaigos dirbo mažesniu pajėgumu – tai ir atsispindi įstaigos finansiniuose rezultatuose“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Neigiami rezultatai – Santaros klinikose ir Vilniaus GMP

Tarp įstaigų, kurios pusmetį baigė su neigiamais rezultatais – ir Santaros klinikos. Pasak įstaigos ir VLK atstovų, šis rezultatas pasitaisys, kai įstaigai bus kompensuotos išlaidos, patirtos kovojant su COVID-19 pandemija.

„Kas lėmė Santaros klinikų finansinio rezultato blogėjimą, tai yra dvi priežastys: priedai papildomi darbo užmokesčiui, nes padidėjo darbo krūvis, o kita dalis – šioje įstaigoje labai augo kitos sąnaudos“, – pastebėjo VLK atstovė.

Jos duomenimis, sąnaudos laboratoriniams tyrimams įstaigoje augo 60 procentų, o dezinfekciniam skysčiui išleista septynis kartus daugiau nei prieš metus.

„Tie papildomi pirkimai, kurie buvo susiję su COVID-19, kol kas dar nebuvo kompensuoti“, – sakė S. Adamkevičiūtė.

Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigė, kad ligoninei teko prisiimti „pagrindinį krūvį, kovoje su COVID-19“, dėl ko ir buvo patirtos išlaidos „milžiniškais kiekiais“ įsigyjant dezinfekcines, asmens apsaugos priemones.

„Kompensuojant išlaidas, susijusias su asmens apsaugos priemonių įsigijimu, finansinis rezultatas ženkliai pasikeis ir būtų teigiamas – dėl to klinikos administracija visiškai neturi jokių nuogąstavimų“, – sakė jis.

Visoms Lietuvos gydymo įstaigoms kompensuoti numatyta apie 14 mln. eurų už patirtas sąnaudas kovojant su COVID-19, tai atsispindės jau vėlesnėse finansinėse ataskaitose. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovės, informacija apie išlaidas yra surinkta, šiuo metu yra rengiamos sutartys.

„Praktiškai bus kompensuotos visos jų deklaruotos patirtos išlaidos. Šie procesai jau yra eigoje, tiesiog forminamos, rengiamos sutartys ir netrukus tas finansinis mechanizmas pasileis“, – sakė SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė.

Jos duomenimis, vien Santaros klinikoms bus kompensuoti 3,8 mln. eurų išlaidų.

Didžiausias atlyginimų augimas pastebimas greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotyse. Dėl to nuo aštuonių iki dešimties padaugėjo stočių, baigusių pusmetį su neigiamais finansiniais rezultatais, skaičius.

Tarp GMP stočių daugumos neigiami rezultatai nėra ženklūs, tačiau, pasak VLK atstovės, išsiskiria Vilniaus stotis. Įstaiga nurodo, kad tai nulėmė apsauginių medicinos priemonių pirkimas, papildomų patalpų darbuotojams nuomojimasis.

„Tos papildomos sąnaudos lėmė finansinių rezultatų blogėjimą. Taip pat labai padidėjo sąnaudos darbuotojams už nukrypimus nuo įprastų darbo sąlygų“, – pastebėjo S. Adamkevičiūtė.

Šiuo metu gydymo įstaigoms, siekiant kompensuoti dėl koronaviruso sumažėjusio pacientų srauto patirtus nuostolius, kas mėnesį mokama viena dvyliktoji metinės sutartinės sumos.

Sveikatos priežiūros įstaigos, norinčios išlaikyti finansavimą, liepą turėjo būti atnaujinusios ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių iki karantino paskelbimo kovą teiktų paslaugų apimčių.

„Bankas atlieka svarbų vaidmenį ir ekonomikos augimo, ir neapibrėžtumo ar recesijos laikais. Stebime savo klientus ir reaguojame į jų užklausas, norėdami jiems padėti, kai jų finansinė padėtis pablogėja. Esant dabartinei neapibrėžtai situacijai dėl viruso COVID-19 plitimo, atvejai, kai mūsų klientams reikalinga banko pagalba, yra skirtingi, todėl kiekvieną atvejį nagrinėjame individualiai, ieškodami tinkamiausių sprendimų“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Ji ragina klientus su banku aptarti finansinių įsipareigojimų vykdymą kuo greičiau, nelaukiant, kol finansinė kliento padėtis taps sudėtinga ar ims kauptis skolos.

Anot S. Gutauskaitės-Bubnelienės, šiuo metu bankas jau yra priėmęs sprendimus dėl daugiau kaip 430 būsto paskolų restruktūrizavimo ir daugiau kaip 170 vartojimo kreditų ar lizingo pertvarkymo privatiems klientams Taip pat – daugiau kaip 170 verslo klientų paskolų restruktūrizavimo, kur daugiausia, apie 60 proc. atvejų, sudaro kreditai mažoms įmonėms.

SEB bankas suteikia gyventojams galimybę nemokamai, netaikydamas sutarties pakeitimo mokesčio,  peržiūrėti savo būsto, vartojimo kredito ar lizingo sutartį. Atidėti paskolos grąžinimą galima iki trijų šešių mėnesių ar individualiais atvejais, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, net ir dar ilgiau, pavyzdžiui, iki dvylikos mėnesių. Taip pat SEB bankas karantino metu papildomai palengvino ir paskolų keitimo procedūras, kad būtina pagalba klientai galėtų pasinaudoti greitai ir paprastai, niekur neidami iš namų.

Atidėjus kredito įmokų mokėjimą privatūs klientai turi toliau mokėti tik palūkanas.  Bankas neperžiūri būsto kredito ar lizingo sutartyje nustatytos maržos ir vartojimo kredito palūkanų normos, jei atidedamas kredito įmokų mokėjimas ir nekeičiamos kitos sąlygos.

Įmonės taip pat  gali peržiūrėti sudarytą kredito sutartį su banku ir pakeisti kredito grąžinimo grafiką arba atidėti kredito įmokos mokėjimą, mokėti tik palūkanas ir taip restruktūrizuoti paskolą. Įmonės gali atidėti kredito įmokos mokėjimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Dažniausiai paskolos mokėjimo grafikas peržiūrimas įmonei susidūrus su piniginių srautų sutrikimais. Taip pat, atsižvelgiant į situaciją, bankas suteikia paskolas verslo likvidumui užtikrinti.

Specialistai pabrėžia, kad prisiėmus finansinių įsipareigojimų reikia nepamiršti taupyti ateičiai. Tuo metu, prieš įsipareigojant finansiškai, rekomenduojama įvertinti ne tik galimybes grąžinti skolas, bet ir būtinybę skolintis, taip pat pasirūpinti finansine apsauga ateičiai.

„Kalbant apie finansinius įsipareigojimus, tinka posakis: „Devynis kartus pamatuok, o dešimtą - kirpk“. Jis reiškia, kad prieš skolinantis reikia ne tik įvertinti, kiek laiko, kokias ir kokio dydžio palūkanas reiks mokėti, bet ir kokią sumą įsipareigojimams galėsite skirti, ypač jei jie bus susieti su situacija rinkose ir dėl to gali keistis“, - sakė „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui.

Jos teigimu, reikėtų įvertinti ir galimybę nesiskolinti, o norimam daiktui pinigų susitaupyti - tuomet, tikėtina, jis galbūt kainuotų pigiau.

Tyrimas parodė, kad šių metų pradžioje finansinių įsipareigojimų turėjo 36 proc. apklaustųjų. Jų dažniau turėjo vyrai negu moterys, taip pat įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas (daugiau kaip 500 eurų namų ūkio nariui per mėnesį). Dažniau įsipareigoję finansiškai, vertinant pagal amžių, buvo sulaukę 26-45 metų, rečiausiai - 18-25 metų bei 56 metų ir vyresni gyventojai. Įvertinus, kiek tarp prisiėmusių finansinius įsipareigojimus buvo taupančių, paaiškėjo, kad taupė aštuoni iš dešimties.

D. Kolmatsui teigimu, tvarkant finansus reikėtų prisiminti bendrą taisyklę, kad taupyti pradėti reikia, kai tik tai yra įmanoma, ir nepamiršti to grąžinant paskolą.

„Neretai tenka susidurti su situacija, kai didesnę paskolą atiduodantys žmonės yra nusiteikę pirmiausia ją grąžinti ir tik tada galvoti apie taupymą ateičiai. Visgi toks sprendimas gali būti rizikingas - gali susiklostyti taip, kad paskola bus atiduota, tačiau žmogus neturės jokių santaupų“, - sakė D. Kolmatsui.

Pasak jos, norint užsitikrinti finansinį stabilumą, prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus, reiktų pasirūpinti finansine „pagalve“, kuri leistų nebegaunant pastovių pajamų pragyventi 3-6 mėnesius.

„Dar vienas būtinas žingsnis - apsibrėžti finansinius tikslus ir nuolat taupyti tam tikrą dalį pajamų, dalį lėšų skirti kaupimui didesniems ilgalaikiams tikslams, taip pat ir pensijai“, - pabrėžė ekspertė.

Tyrimo duomenimis, dauguma finansinių įsipareigojimų turinčių respondentų - 87 proc. - nurodė turintys planą, kaip juos ketina grąžinti. Norint efektyviai valdyti skolas, rekomenduojama pirmiausia grąžinti įsipareigojimus, už kuriuos mokamos didžiausios palūkanos.

Finansinė branda nesusijusi su amžiumi

Finansų konsultantas Nerijus Murauskas teigia, jog finansinė branda nėra susijusi su amžiumi. Pirmajai paskolai jis siūlosi ryžtis tik tuomet, kai žmogus psichologiškai yra pajėgus prisiimti nuolatinį, metus ar daugiau trunkantį įsipareigojimą paskolą sugrąžinti.

Šiam požiūriui pritaria ir psichologė Ernesta Vaivadaitė: „Finansinis brandumas yra susijęs ne su amžiumi, o su kognityviniais gebėjimais bei gebėjimu valdyti emocijas ir impulsus. Finansiškai nebrandūs žmonės gali vadovautis tam tikromis mąstymo klaidomis ir elgtis impulsyviai neįvertindami pasekmių. Jie norus sutapatina su poreikiais, kurie pasireiškia klaidingomis mąstymo nuostatomis: „noriu, vadinasi reikia“, „privalau įsigyti didesnį butą“ ar „jei neįsigysiu naujo automobilio, būsiu nieko vertas“. Taip mąstantis žmogus negeba adekvačiai vertinti savo finansinės padėties“.

Finansiškai nebrandūs žmonės gali vadovautis tam tikromis mąstymo klaidomis ir elgtis impulsyviai neįvertindami pasekmių.

Dėl tokio mąstymo modelio neretai žmonės taip skuba gauti paskolą, jog net nesusimąsto, kad daug svarbiau yra ne ją gauti, o gebėti grąžinti. Nuo to priklauso ir žmogaus finansinis stabilumas, ir tolesnė žmogaus kredito istorija.

Kaip teigia „Bigbank AS“ filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas, pirmąją paskolą galima gauti nuo 18 metų, tačiau neretai kreditoriai paskolas išduoda tik nuo 22 metų. „Tai nėra atsitiktinumas, žmonės turi sukaupti darbo stažą, įrodyti savo pajamų stabilumą, turėti tam tikrą kredito istoriją. Pastebima, kad mokesni klientai yra nuo 26 metų, tai, ko gero, susiję su žmogaus branda“, – teigia R. Norvilas.

Kaip rodo specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ duomenys, trečdaliu atveju žmonės dėl paskolos kreipiasi norėdami atnaujinti namus ar įsigyti baldų, trečdaliu – įsigydami automobilį. Pramogoms – kelionėms ir neplanuotiems pirkiniams – žmonės skolinasi gerokai rečiau, vos dešimtadaliu atvejų.

Pasak R. Norvilo, šios skolinimosi tendencijos rodo tam tikrą finansinį raštingumą, nes vartojamosios paskolos imamos svarbiems, gyvenimo kokybę gerinantiems pirkiniams. Kai kuriuos jų galima vadinti netgi investicija, kuri gali duoti grąžos. Pavyzdžiui, pasikeiktus langus, apšiltinus namą sumažėja sąskaitos už šildymą, įsigijus naujesnį automobilį gali sumažėti išlaidos jo eksploatacijai. Tokia ir turėtų būti atsakingo skolinimosi elgsena – skolintis tik neatidėliotiniems projektams.

„Ne problema ir skolinamasis mažesniems pirkiniams, pavyzdžiui, buitinei technikai, jeigu sugebi žmogus sugeba skaičiuotis savo mėnesio išlaidas. Mažiausiai prasmingai atrodo paskolos skirtos pramogoms“, – sako banko atstovas.

Skolintis pagal realias galimybes

Šiais tikslais dažniausiai imama ir pirmoji žmogaus paskola. Finansų ekspertai turi svarbių patarimų, kaip nepadaryti klaidų.

„Visų pirma vertėtų įsivertinti, kokią pajamų dalį sudarys pirmoji paskola. Visuomet rekomenduoju, kad paskola ar bendra kelių paskolų vertė sudarytų ne daugiau nei ketvirtadalį (25 procentus) žmogaus gaunamų pajamų. Didesni finansiniai įsipareigojimai verčia žmogų atsisakyti įprasto finansinio komforto, kadangi lėšos, kurios buvo skiriamos tam tikriems pomėgiams ar užsiėmimams, yra skiriamos paskolos padengimui“, – apie finansinius įsipareigojimus kalba „MCapital“ finansų konsultantas N. Murauskas.

Visų antra, N. Murauskas prieš prisiimant skolinimosi įsipareigojimus, rekomenduoja paeksperimentuoti – mažiausiai mėnesį išgyventi iš lėšų, kurios lieka atskaičius paskolos įmokas. Pavyzdžiui, jei žmogaus darbo užmokestis siekia tūkstantį eurų, vieną mėnesį visoms išlaidoms tektų skirti 800 eurų. Jei tokia finansinė situacija yra priimtina, tuomet ir paskolos išmokėjimas nekels psichologinių bei finansinių keblumų.

„Tai labiau subjektyvus vertinimas. Įmokoms skirta dalis priklauso ir nuo pajamų, kurias gauna žmogus. Gaunantiems minimalias pajamas procentinė grąžinimui skirta dalis turėtų būti kuo mažesnė, visai kas kita – jei žmogus kas mėnesį uždirba kelis tūkstančius eurų į rankas. Esant užtikrintam dėl savo ateities pajamų nėra problema skirti ir didesnės dalies pajamų“, – sako R. Norvilas.

Kaip ir visais kitais finansų valdymo atvejais, imant paskolą derėtų rinktis iš mažiausiai dviejų ar trijų pasiūlymų. Tai reiškia, kad rekomenduojama apsilankyti daugiau nei vienoje finansų institucijoje.

Psichologė E. Vaivadaitė priduria, kad finansinė atsakomybė ir branda gali būti išugdoma bet kokiame amžiuje. Tam tereikia sąmoningai ir atkakliai didinti savo finansinį raštingumą – tai yra, visomis įmanomomis priemonėmis gauti žinių apie tai, ko nesuprantame. Taip pat – ugdyti finansinį pasirengimą mokantis taupyti ir skiriant pinigus tik komfortiškam gyvenimui būtinoms išlaidoms bei lavinti finansinę discipliną suvaldant impulsyvų pirkimą. Gali padėti ir tam tikro mąstymo būdo ugdymas: pinigai yra tik priemonė tikslui pasiekti, o ne pats tikslas.

Tam pritaria ir R. Norvilas. Pasak jo, svarbu nepasiduoti impulsui, skirti nors vieną dieną apmąstymams, ar tas pirkinys išties reikalingas, ar būsiu pajėgus mokėti ir norėsiu mokėti tokią įmoką kiekvieną mėnesį, kol grąžinsiu paskolą?

Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidžia iškalbingus skaičius. Šeštadalis šalies gyventojų turi finansinių įsipareigojimų, beveik pusė iš jų daiktus pirko išsimokėtinai, o kiek daugiau nei ketvirtadalis skolinosi vartojimo išlaidoms. Finansinis aktyvumas savaime nėra blogas reiškinys – jis katalizuoja ekonomikos apytakos sistemą. Tačiau tas pats tyrimas verčia rimtai abejoti, ar visi jos dalyviai suvokia savo vaidmenį: trečdalis pasiskolinusiųjų prisipažįsta nesugebantys įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Kitaip tariant, žymi dalis linkę skolintis negalvodami apie padarinius. Kai reikia naujos sofos, televizoriaus, telefono, automobilio, kelionės, noras tampa didesnis nei atsakomybė – taip ir prieš savo šeimą.

Bemaž penktadalis pasiskolinusiųjų yra įsipareigoję smulkiųjų kreditų bendrovėms – tiems, kurie duoda po nedaug, bet už santykinai didžiausius procentus. Negana to, greituosius kreditus ima mažiausias pajamas gaunančios šeimos, o lengviausiai ir nedideles sumas skolinasi mažesnių miestų ir kaimo gyventojai – tie, kieno perspektyvos šiandien paimtą skolą rytoj grąžinti su procentais yra pačios menkiausios. Neatsitiktinai, matyt, bemaž kas dešimtas naujas paskolas planuojančių apklaustųjų prisipažino skolinsis tik tam, kad padengtų skolas. Sąmoningo ir bent išprususio ekonomikos apytakos sistemos dalyvio tai nė kiek neprimena – veikiau alkoholizmo liūne įklimpusį varguolį, kuris rytą siekia stikliuko tam, kad numalšintų vakarykščio lėbavimo sukeltą troškulį.

Galėjome numanyti, tik nedrįsome garsiai pasakyti: lengvo pasiskolinimo galimybės mus užklupo gerokai per anksti, nepasirengusius suvokti šio veiksmo padarinių. Nesuvokdami, kad greitieji kreditai – it greitai svaiginantis lengvas alkoholis, nemenka dalis šalies žmonių elgiasi it paaugliai, kurių protinė branda, sąmoningumas, smarkiai atsilieka nuo fizinių galimybių.

Jau kitą savaitę įsigalios apribojimai, gerokai suvaržysiantys greitųjų kreditų verslą: įmonės privalės kritiškiau įvertinti, ar klientas sugebės grąžinti paskolą, bus apribotos galimybės reklamuotis. Tačiau lengviausi būdai paslysti tebelieka. Tie, kuriems labai labai reikės, ir toliau galės skolintis telefonu ar internetu. Galima tik spėlioti, kiek žmonių ir kaip ilgai dar svaiginsis galimybėmis lengvai pasiskolinti, kad vieną dieną pabudę suvoktų: šių kvaišalų šalutinis poveikis gerokai pranoksta teigiamą naudą.

Kitąmet valstybės biudžetą prislėgs 680 mln. litų (197 mln. eurų) dydžio naujų finansinių įsipareigojimų našta, rodo "Verslo žinių" gauti preliminarūs rengiamo 2015 metų biudžeto projektavimo dokumentai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius dienraščiui teigė, kad dėl visų papildomų išlaidų eilučių jau yra pasiekti politiniai susitarimai arba jos jau įtrauktos į priimtuosius ir galiojančius įstatymus, o SEB prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kas ta įsipareigojimų suma tesudaro maždaug 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra pakeliama našta.

Krašto apsaugai papildomai kitais metais ketinama skirti 281 mln. litų, LRTfinansavimui - 52,8 mln. litų, pensijoms daugiavaikėms motinoms prireiks 30 mln. litų, o į privačius pensijų fondus teks pervesti 35 mln. litų. Sunkmečiu sumažintoms pensijoms kitąmet kompensuoti numatyta 180 mln. litų, o kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimui - 25 mln. litų. Yra ir kitų išlaidų.

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė konkursą finansinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų pertvarkymo planui parengti. Konkurso nugalėtojas turės parengti planą ir pasiūlyti sprendimus, kaip sumažinti Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimą, atkurti mokumą ir prieinamumą prie kreditavimo rinkos.

Numatoma, kad šis planas bus derinamas su Finansų ministerija, kreditoriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
Konsultantų parengtas planas taip pat bus pristatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

Savivaldybė įvedusi griežtas taupymo priemones, perfinansavusi dalį skolų ir optimizavusi Viešojo transporto bei kitų įmonių darbą nuo 2012 m. sutaupė daugiau nei 70 mln. litų, tai yra beveik 15 proc. visų savarankiškų savivaldybės pajamų.

Primename, kad kasmet Viešojo transporto poreikis, kurį padengia miesto biudžetas, siekia 106 mln. lt. Darželių ir kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų išlaikymui iš miesto biudžeto kasmet skiriama apie 60 mln. litų.

2008 – 2012 metų laikotarpį dėl ydingos Vyriausybės finansų politikos, Vilniaus biudžeto deficitas kasmet sudarė apie 160 mln. litų. Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo „PricewaterhouseCoopers“ auditoriai atlikę, Vilniaus miesto finansinių įsiskolinimų susidarymo priežasčių analizę, pateikė išvadą, kad „Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio pajamas Savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007–2010 m.“

Tai, kad ekonominio sunkmečio metais Vyriausybė didelę dalį finansinės naštos permetė ant savivaldybių pečių, pažymima ir 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) parengtoje ataskaitoje „Biudžeto planavimas Lietuvoje“.