Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu statomi pirmieji nuolatinės tvoros kilometrai. Tam maždaug 70 proc. pasienio ruože jau iškirsti medžiai ir krūmai.  Pagal iki šiol sudarytas statybos sutartis, palei sieną numatyta beveik 150 km ilgio infrastruktūra. Be nuolatinės tvoros tai bus ir patruliavimo takai, pasienio bokšteliai ir kiti objektai.

Baigti statyti infrastruktūrą ketinama iki 2024 metų birželio pabaigos. Nuolatinė tvora turėtų būti užbaigta iki 2024 metų vasario galo.

Iki šiol Latvija atskirus pasienio ruožus buvo atitvėrusi koncertina. Statyti užtvarą nuspręsta po to, kai 2021 metų vasaros pabaigoje tūkstančiai žmonių mėgino nelegaliai kirsti ES išorės sieną.

ES kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką organizuotai gabenant migrantus iš krizių regionų prie ES išorės sienų ir taip darant spaudimą Vakarams.

– Kaip sekasi fizinio barjero statybos?

– Geroji žinia – projektas jau prie finišo. Maždaug mėnuo liko iki įgyvendinimo pabaigos. Rugsėjo 1-ajai esame įpareigoti pabaigti. Atrodo, tikrai spėsime laiku. Tilpsime į numatytą biudžetą, nors iššūkių yra. Projekto pabaiga yra vienas iš sunkiausių momentų. Lietuva yra labai įvairi, pasienis irgi, yra visokiausių gamtinių sąlygų – ir pelkių, vandeningų vietų. Visur, kur pasieniečiai mano, kad galima kirsti sieną, statomas barjeras ir nesvarbu, kokios sąlygos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iššūkis, kad tvorą dar gadina. Kaip?

– Tai pavieniai atvejai. Dažniausiai tai buvo, kai nebuvo tvoros segmentų, tik koncertinos prizmė. Tuomet buvo santykinai lengviau ją prakirpti ir kirsti sieną. Tai darydavo migrantai, jiems dažnai padėdavo Baltarusijos pasieniečiai. Pastačius segmentus, tai gerokai sudėtingesnis uždavinys. Tiesa, sugadinimų pasitaiko, bet, kol vykdome projektą, mes juos pataisome.

– Ar yra tikimybės, kad užbaigsite anksčiau nei galutinis terminas?

– Liko mėnuo. Yra nemažai vietų, kur daug įvairių iššūkių. Projektą planuojame baigti laiku. Aišku, norime tai padaryti kuo skubiau. Reikia nepamiršti, kad projekto planai buvo itin ambicingi – buvo numatyti maždaug metai daugiau nei 500 km projektui.

Sugadinimų pasitaiko, bet, kol vykdome projektą, mes juos pataisome.

– Kaip atrodo užbaigtas projektas?

– Matome koncertinos prizmę, t.y. iš šešių ritinių sudarytą barjerą. Ant žemės guldosi trys ritiniai, ant jų du, ant jų viršaus dar vienas. Statosi visiškai prie pat valstybės sienos. Šalia prizmės statomi kuolai ir prie jų veržiasi tvoros segmentai, viršuje taip pat montuojama viena koncertinos juosta. Prie valstybės sienos ženklų statomi varteliai, kad galėtų pasieniečiai prireikus prieiti.

– Jei prakirptų koncertiną, ar įmanoma prieiti prie tvoros?

– Gali prieiti, tačiau ji yra speciali, itin siaurais tarpais, ją kopti sudėtinga, ji 4 m ir su koncertina viršuje. Nėra neįveikiamų barjerų, tačiau tai padaryti sudėtinga, užtrunka. Aplink yra kamerų, kurios stebi, ar nedaroma pažeidimų.

– Ar buvo bandymų perlipti?

– Tai geriau pakomentuotų pasieniečiai. Mano žiniomis, buvo bandymų. Tačiau tai užtrunka, ypač jei keliauja daugiau žmonių ir su daiktais, vaikais.

Ši fizinio barjero dalis ženkliai palengvina Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų darbą pasienyje, kur šiuo metu yra paskelbta nepaprastoji padėtis. Taip pat aptartos galimybės spartinti fizinio barjero įrengimą labiausiai pažeidžiamuose pasienio su Baltarusija ruožuose ir į pirmojo etapo pasienio ruožus įtraukti papildomus VSAT įvardintus jautrius ruožus, kuriuose koncertinos tiesimas turi būti pradėtas nedelsiant.

Fizinio barjero projektą pasienyje su Baltarusija įgyvendinančios įmonių grupės dukterinė  bendrovė „Tetas“ šiuo metu pasienyje mobilizavo beveik šimtą darbuotojų ir rangovų, kitą savaitę šis skaičius dar labiau išaugs. Mobilizavus pajėgumus ir intensyviai vykdant fizinio barjero įrengimo darbus, koncertinos piramidė pirmojo etapo Druskininkų, A. Barausko ir Adutiškio pasienio užkardų ruožuose bus įrengta greičiau nei buvo planuota – gruodžio viduryje. Pagal VSAT techninius reikalavimus gaminami tvoros segmentai šalia nutiestos koncertinos pirmojo etapo ruožuose bus sumontuoti iki kitų metų balandžio pabaigos.

Antrojo etapo fizinio barjero įrengimo darbų pirkimą tęsianti „EPSO-G“ jau gavo galutinius tiekėjų pasiūlymus įrengti fizinį barjerą, šiuo metu vertinamos potencialių tiekėjų galimybės atlikti darbus numatytais grafikais ir atitikimas nacionalinio saugumo reikalavimams. Kas statys fizinį barjerą antrojo etapo ruožuose, bus skelbiama lapkričio pabaigoje.

Įrengiant fizinį barjerą prie pat valstybės sienos su Baltarusija ribos tiesiama koncertinos piramidė iš penkių arba šešių spiralių, šalia koncertinos iš Lietuvos valstybės pusės montuojami tvoros segmentai. Nepalankioms oro sąlygoms ir dirvožemio poveikiui atsparūs tvoros segmentai tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų, tvoros viršuje tvirtinama koncertinos spiralė. Bendras tvoros su spirale aukštis siekia 4 metrus.

„Manau, kad mes turime dirbti ta linkme. Turime įrodyti, argumentuoti, kodėl tai yra svarbu. Nepaisant to, kol sprendimų nėra, mes jau esame padarę savo sprendimus ir tikrai fizinis barjeras bus, jis yra statomas, darbai vyksta“, – BNS pirmadienį sakė ministrė.

„Pati mačiau savo akimis, kaip atrodo tiek pati siena (tvora, – BNS), tiek koncertina. Tai rodo, kad per metus mes turėsime šį barjerą“, – pridūrė ji.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusią savaitę Europos šalių lyderiams pareiškė, kad Briuselis neskirs lėšų migrantams sulaikyti skirtiems užtvarams prie bloko sienų, taip pat ir pasienyje su Baltarusija, statyti.

Ji pareiškė, kad laikomasi nusistovėjusios nuostatos, „kad nebus finansuojama aštri viela ir sienos“ pasienyje.

Vis dėlto, EK pirmininkė pripažino, kad išaugusi migracija per rytines Europos Sąjungos šalių sienas yra hibridinė ataka, vykdoma Baltarusijos vyriausybės.

A. Bilotaitė teigė, kad su Briuseliu „yra sutarimas“ dėl pokyčių migracijos politikoje, tačiau būtina siekti, kad būtų finansuojamos ir fizinio barjero statybos.

„Jeigu žvelgtume į visą poziciją, tai buvo aiškiai pabrėžta, kad suvokiama ir pripažįstama, kad tai yra hibridinė ataka, kad tai nėra tik neteisėta migracija. Sutarimas, kad būtini pokyčiai migracijos politikoje ir visoje teisinėje sistemoje, yra“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

„Žinoma, mes išgirdome poziciją, kad yra abejojama dėl fizinio barjero, bet turime pabrėžti, kad Lietuva yra priėmusi sprendimą ir jau stato fizinį barjerą, ir tą darys. Manau, kad mes toliau nuosekliai dirbsime, kad fizinis barjeras būtų įtvirtintas kaip viena iš tokių svarbių priemonių ir sieksime, kad būtų ir finansuojamas“, – pridūrė ji.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Nuo rugpjūčio 2-osios, kai imta taikyti apgręžimo taktika, neįleistas kiek didesnis skaičius užsieniečių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

„Užbaigti fizinio barjero statybą – 102,8 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje teigė politikė.

Anot jos, dar 4,1 mln. eurų numatyti migrantų srautų valdymui.

„Taip pat 26 mln. planuojami tiesiai iš ES kameroms pasienyje įsigyti jau ne iš valstybės biudžeto pajamų“, – dėstė ministrė.

Kaip vėliau nurodė Vidaus reikalų ministerija, iš viso kitų metų biudžete viešajam saugumui užtikrinti bei valstybės sienos apsaugai norima skirti 747,7 mln. eurų – 127 mln. daugiau nei pernai.

Išskyrus fizinį barjerą, vien viešojo saugumo sričiai siūloma skirti 641,4 mln. eurų. iš jų 31 mln. skirtas būtų vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų nuosekliam darbo užmokesčiui didinti, 5,5 mln. eurų – pareigūnams aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis, 7 mln. eurų – pareigybėms komplektuoti. Į šią sumą įeina ir minėtos išlaidos migrantų srautų valdymui.

2022 metais numatyta lėšų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos ginkluotei atnaujinti pagal NATO nustatytus standartus – tam suplanuota 3,5 mln. eurų Krašto apsaugos ministerijos biudžete.

Siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje su Baltarusija pradėtas statyti fizinis barjeras – pjaunančios vielos užtvaros, o už jos – trijų aukštų vielinė tvora. Pirminiais duomenimis, tai Lietuvai kainuos 152 mln. eurų.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais. Be to, tvora nebus statoma pelkėtose ar kitose dėl sudėtingų gamtos sąlygų neįveikiamose vietose.

Ją iš viso planuojama įrengti 502 km siekiančiose atkarpose.

Rugsėjo pabaigoje energetikos grupės „Epso-G“ valdoma statybos įmonė „Tetas“ pradėjo 111 kilometrų ilgio tvoros statybą.

Pasak „Epso-G“ generalinio direktoriaus Rolando Zuko, lygiagrečiai pradėtus pirkimus dėl likusių 400 kilometrų tvoros statybos darbų tikimasi baigti per spalį ir lapkritį pasirašyti sutartis su subrangovais.

Anot jos, apie tai kalbėta ir Kijeve viešinčio prezidento Gitano Nausėdos susitikimuose su šalių vadovais, Krymo forumo dalyviais.

„Net pasidalinome mintimis, kad dabar paklausiausia prekė yra koncertinos viela, tos prekės nėra pertekliaus, visi daro tą patį. Jei Lenkija didžiąją sienos dalį turi dar išlaikytą nuo senųjų laikų, kai buvo Lenkijos siena su Sovietų Sąjunga, tai Baltijos šalių atveju yra kitaip. Tos sienos yra, jos yra nemažos, įvairaus ilgio, mūsų yra ilgiausia tarp Baltijos šalių, ypač Estija turi gamtinius barjerus, upes ar ežerus, šia prasme jiems yra gal šiek tiek paprasčiau“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

„Tačiau visi kalba apie tai, kad reikia fizinio barjero, ir mūsų akys krypsta į ES institucijas, į Briuselį, kur tikimės vadovų lygyje diskusijos dėl to, kaip galima šitai ES išorinei sienai panaudoti europinį finansavimą“, – pridūrė ji.

Anot patarėjos, dėl įtampos Afganistane šalies kontrolę perėmus Talibanui, yra labai didelė tikimybė, kad susidarys nauja migracijos banga. Iš šalies bėgantys afganistaniečiai greičiausiai rinksis vieną iš dviejų krypčių: keliaus į šiaurę per Centrinės Azijos šalis link Rusijos arba į vakarus per Turkiją.

Jos teigimu, Lietuva taikys tas pačias atgrasymo priemones nelegaliems migrantams iš Afganistano, nes dar prieš pasiekiant Lietuvą jie gali rinktis arčiau esančias saugias šalis.

Vyriausybė pirmadienį nustatė tvarką, kas ir kaip pasienyje su Baltarusija statys fizinį barjerą, skirtą užkirsti kelią neteisėtai migracijai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad šiuo metu derybos dėl keturių metrų aukščio vielinės tvoros įrengimo finansavimo su ES institucijomis nevyksta, ir tai tik yra „klausimas, kurį kelia Lietuva“.

„Manau, kad prie mūsų keliamo klausimo prisidės ir kitos valstybės. Turėjome šeštadienį susitikimą su kitų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais pirmininkais, išleidome bendrą pareiškimą, kuriame taip pat kalbame apie finansavimą išorinės sienos apsaugos“, – sakė premjerė.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė, kad tvorą 508 kilometrų pasienio ruože su Baltarusija statys valstybės energetikos įmonių grupė „Epso-G“. Numatyta, kad projektui bus skirta iki 152 mln. eurų.

Pasak premjerės, tvorą planuojama pastatyti per metus, bet galutiniai terminai turėtų paaiškėti rugsėjo viduryje, „Epso-G“ atlikus rinkos žvalgytuves.

Taip pat būtina keisti ES teisės aktus sienos apsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse, kadangi jie neapima šiandienių iššūkių.

„Mūsų pagrindinė atsakomybė – užtikrinti veiksmingą ES išorinės sienos kontrolę. Atsižvelgiant į diktatoriaus (Aliaksandro) Lukašenkos vykdomą hibridinį karą ir neprognozuojamą kaimyninės šalies elgesį, fizinio barjero statymas – vienintelis būdas apsiginti nuo tokių išpuolių ateityje. Tai visų ES valstybių narių interesas.

Be to, šiuo metu galiojantys ES teisės aktai nenumato situacijos, kai neteisėta migracija pasitelkiama kaip ginklas hibridiniame kare. Privalome turėti teisines priemones, leidžiančias ES valstybėms narėms veikti greitai ir ginti savo nacionalinį saugumą bei neleisti nedemokratiškiems režimams piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema“, – teigia A. Bilotaitė.

A. Bilotaitė ES vidaus reikalų ministrams padėkojo už Lietuvai suteiktą pagalbą, tačiau pabrėžė, kad politinė, finansinė bei techninė parama ir toliau yra labai reikalinga.

Lietuvos ekspertai įvertino, kad viso fizinio barjero įrengimas gali kainuoti nuo 150 iki 500 milijonų eurų, priklausomai nuo inžinerinio-techninio sprendimo, stebėjimo sistemoms prireiks apie 42 mln. eurų. Tam tikimasi paramos ir iš ES.

Lietuvos vidaus reikalų ministrė atkreipė susitikimo dalyvių dėmesį, kad civiline aviacija piktnaudžiauja tarptautiniai neteisėto žmonių gabenimo tinklai, dėl to šis klausimas turėtų sulaukti daugiau dėmesio ir diskusijų.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad jokios Baltarusijos valdžios institucijos neturi būti finansuojamos iš jokių ES šaltinių. Bendradarbiavimo per sieną programų projektai Baltarusijos institucijų atžvilgiu turėtų būti nutraukti, o finansavimas nukreiptas į sritis, kur jo labiausiai reikia.

„Dar kartą noriu padėkoti visiems suteikusiems mums paramą šiuo nelengvu metu. Net ir mažiausias indėlis yra vertingas, nes Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių asmenų priėmimo pajėgumai išseko dar birželį. Labai greitai turėsime rasti būtinus sprendimus migrantų vaikų švietimo, sveikatos priežiūros srityse ir kitiems migrantų poreikiams užtikrinti. Artėjantis žiemos sezonas – pagrindinis mūsų rūpestis“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Šiuo metu Lietuvai trūksta ekspertų, kalbančių neteisėtų migrantų kilmės šalių kalbomis, vertėjų, kultūros mediatorių ir konsultantų grąžinimo klausimais. Be to, reikalinga ir techninė įranga, tokia kaip bepiločiai orlaiviai su termovizijos kameromis, mobilios vaizdo stebėjimo sistemos, asmeniniai vaizdo įrašymo įrenginiai pareigūnams ir kt.

Lietuvai pagalbą jau suteikė Europos sienos ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europol), ES valstybės narės: Austrija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Vengrija, taip pat Norvegija ir Ukraina.

Europos Komisija Lietuvai skyrė 37 milijonus eurų skubios pagalbos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Tačiau jau rugsėjį Lietuva ketina kreiptis dėl papildomos finansinės paramos.

Tai paaiškėjo po penktadienio pokalbio tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir Estijos krašto apsaugos ministro, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Ministrė A. Bilotaitė pakartojo, kad Lietuvoje susidariusi situacija nėra įprasta migracijos krizė, o organizuota hibridinė agresija prieš Lietuvą ir visą Europos Sąjungą. Ji padėkojo Estijai už teikiamą pagalbą.

Estijos krašto apsaugos ministras Kalle Laanetas (Kalė Lanetas) pažymėjo, kad situacija išlieka sudėtinga ir dėl organizuojamų „Zapad 2021“ pratybų.

„Lietuva yra mūsų artima sąjungininkė, tad mūsų užduotis padėti nedelsiant, kai šalį ištiko krizė. Taip pat nuo rugpjūčio 1 dienos Estija pasirengusi atsiųsti tris bepiločių orlaivių įgulas, kurios padės stebėti Lietuvos pasienį“, – pranešime sako K. Laanetas.

Anot abiejų ministrų, Europos Sąjunga turėtų taikyti sankcijas asmenims ir įmonėms, kurios organizuoja neteisėtą migraciją iš Baltarusijos į Lietuvą.

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė humanitarinė siunta iš Estijos: 10 palapinių, 10 oro kondicionierių, 10 šildytuvų, 100 miegmaišių, 100 lovų, 100 kėdžių, 30 stalų, 10 šviestuvų. Visi šie daiktai reikalingi migrantams apgyvendinti.

Be to, Estijos policijos ir sienų apsaugos tarnyba (PPA) liepos pradžioje atsiuntė į Lietuvą policijos padalinį ESTPOL5 – aštuonis pareigūnus ir du dronus su operatoriais (iš viso – 10 pareigūnų), – padėsiantį stabdyti išaugusius neteisėtų migrantų srautus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Lietuvos pasienio pareigūnams talkina ir du Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) pareigūnai, deleguoti Estijos.

Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 2470 neteisėtų migrantų. Tai yra 33 kartus daugiau nei pernai ir 66 kartus daugiau nei 2019 metais.

Liepos pradžioje Lietuva paskelbė ekstremalią situaciją, susijusią su padidėjusia nelegalia migracija iš Baltarusijos.