„Jie padėjo kurti mūsų šalį, padarė ją stiprią ir yra mūsų visuomenės pamatas“, – sakė jis pirmadienį, pradėdamas trijų dienų vizitą Turkijoje ir turėdamas omenyje beveik 3 mln. šiuo metu Vokietijoje gyvenančių turkų kilmės žmonių.

„Jie nėra žmonės, kilę iš migrantų šeimų – tai Vokietija yra šalis, kilusi iš migrantų šeimų“.

1961 metais Bonos (tuometinės Vakarų Vokietijos sostinės) ir Ankaros vyriausybės pasirašė susitarimą dėl darbuotojų įdarbinimo. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pagal šį „gastarbeiterių“ (kviestinių darbuotojų) susitarimą į Vokietiją iš Turkijos atvyko apie 876 000 žmonių.

F. W. Steinmeieris į Stambulą atsigabeno 60 kg sveriantį kebabo iešmą, simbolizuojantį turkų migracijos į Vokietiją istorijas. Kartu su prezidentu lėktuvu keliavo užkandinės, kuri patiekė kebabą valstybiniam priėmimui, savininkas Arifas Kelesas ir dar keli svečiai.

Prezidentas vizitą pradėjo istorinėje Stambulo Sirkeci traukinių stotyje, iš kurios daug turkų išvyksta į Vokietiją. Ten jį pasitiko neseniai perrinktas Stambulo meras Ekremas Imamoglu, kuris laikomas pagrindiniu Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano varžovu.

Trečiadienį Ankaroje F. W. Steinmeieris turėtų susitikti su R. T. Erdoganu.

Šiais susitikimais F. W. Steinmeieris siunčia signalą – sąmoningai ar ne – kad Berlynas jau žvelgia į galimą erą po R. T. Erdogano. Taip pat planuojamas susitikimas su opozicinės CHP partijos vadovu Özgüru Özelu.

Savo kalboje geležinkelio stotyje F. W. Steinmeieris priminė, kad Vokietijos ir Turkijos migracijos istorija buvo dviejų krypčių. 19 amžiuje skurdas ir nedarbas iš Vokietijos į Anatoliją išvarė amatininkus. O nacių laikais Turkija buvo tapusi daugelio vokiečių menininkų ir intelektualų prieglobsčio vieta.

„20 amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vokiečiai padėjo projektuoti ir statyti naująją sostinę Ankarą, o nuo septintojo dešimtmečio būtent „gastarbeiteriai“ iš Turkijos padėjo kurti jaunos Vokietijos Federacinės Respublikos ekonomiką ir jau keturios kartos svariai prisidėjo prie mūsų klestėjimo“, – sakė F. W. Steinmeieris.

Prezidento ekskursiją po istorinę geležinkelio stotį sutrikdė grupė palestiniečius remiančių demonstrantų.

Apie 50 vyrų ir moterų skandavo šūkius iš kiek mažiau nei 100 metrų atstumo ir demonstravo plakatus su F. W. Steinmeierio, Adolfo Hitlerio ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu portretais. W. F. Steinmeierio ir B. Netanjahu veidus „puošė“ Hitlerio ūsai.

Antradienį F. W. Steinmeieris lankysis 2023 metų vasarį nuo žemės drebėjimo nukentėjusiame regione, per kurį, Turkijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 53 000 žmonių. Keli tūkstančiai žmonių taip pat žuvo kaimyninėje Sirijoje. Tuo metu Vokietijos vyriausybė pažadėjo Turkijai ir Sirijai skirti 238 mln. eurų pagalbos.

Kaip pranešė Prezidentūra, valstybių vadovai taip pat kalbėjosi apie Lietuvos ir Vokietijos dvišalio bendradarbiavimo, regiono saugumo ir gynybos klausimus, tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje bei padėtį Vidurio Rytuose.

Prezidentas pasveikino Vokietiją dėl sprendimo pradėti karinės brigados dislokavimą Lietuvoje jau 2024 metais.

„Vokietijos sunkiosios brigados perkėlimas į Lietuvą yra kertinis žingsnis stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir užtikrinant priešakinės gynybos pajėgumus. Užtikrinti visą brigados dislokavimui reikalingą infrastruktūrą yra prioritetinis Lietuvos Vyriausybės uždavinys – mes visi siekiame, kad tai taptų sėkmės istorija ir pavyzdžiu kitoms regiono valstybėms“, – susitikime sakė G. Nausėda.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietijos gynybos ministerija anksčiau lapkritį paskelbė, kad vokiečių brigados branduolį Lietuvoje turėtų sudaryti du tankų batalionai, o trečiąjį batalioną iš pradžių sudarys vokiečių vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

Vokietijos sunkiosios brigados perkėlimas į Lietuvą yra kertinis žingsnis stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir užtikrinant priešakinės gynybos pajėgumus.

„Kurį laiką mums, kaip žinote, niekaip nepavyko rasti to galutinio sprendimo, bet aš manau, kad čia viso politinio elito – ir Vokietijos politinio elito, ir Vokietijos kanclerio, ir Vokietijos prezidento indėlis yra tikrai labai apčiuopiamas. Dabar svarbiausia, ir tą aš pažymėjau, kad šie sprendimai būtų įgyvendinti kaip galima greičiau“, – prezidentūros išplatintame komentare sakė G. Nausėda.

Vilnius planuoja, kad didžioji karių dalis bus dislokuota 2026-aisiais.

G. Nausėda Berlyne pabrėžė, kad Lietuva sparčiai didina investicijas gynybai, kurios 2024 metais pasieks 2,71 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), ir siekia būti pilnai pasiruošusi Vokietijos brigados dislokavimui 2026 metais.

„Patikinau, kad Lietuva yra pasirengusi padaryti viską, kas nuo jos priklauso ir įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą pirmiausia karine to žodžio prasme iki 2026 metų imtinai. Taip, tai nėra paprastas dalykas, bet mes esame sutelkę ir politinę valią, ir visus resursus“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas.

Jis teigė Vokietijos prezidento paprašęs, kad ir iš Vokietijos pusės „procesas tikrai vyktų koordinuotai“ ir projektas būtų įgyvendintas kaip galima greičiau.

Lietuvos ir Vokietijos vadovai taip pat aptarė tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje.

G. Nausėda akcentavo, kad Vakarų valstybės privalo užtikrinti ir spartinti karinės paramos Ukrainai tiekimą, siekti agresorės Rusijos atsakomybės už agresijos ir karo nusikaltimus, plėsti sankcijas Rusijai, įtraukiant atominės energetikos, informacinių technologijų, lazerių pramonės srityse ir finansų sektoriuje veikiančias kompanijas ir finansines institucijas.

Jis pakvietė Franką-Walterį Steinmeierį 2024 metų pavasarį atvykti į Vilniuje vyksiantį Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimą.

„Trijų jūrų iniciatyva ne tik stiprina ekonominį regiono valstybių bendradarbiavimą, bet ir skatina infrastruktūros projektų vystymąsi, taip užtikrindama didesnį saugumą bei padėdama perorientuoti prekių ir paslaugų srautus iš Rytų ir Vakarų į Šiaurės ir Pietų kryptį“, – sakė G. Nausėda.

Berlyne Lietuvos vadovas šį vakarą Vokietijos Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) kvietimu taip pat dalyvaus neformalioje diskusijoje dėl ES strateginės darbotvarkės.

„Jau dabar praktiškai yra galimybė (turėti didesnį finansavimą – BNS). Mano spaudimu buvo priimta papildoma galimybė dar pasiskolinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, tikiuosi, kad panašias sąlygas išlaikysime kitais metais“, – BNS antradienį sakė Lietuvos vadovas, Pabradės poligone su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) aplankęs karius .

Anot jo, svarbiausia, kad kitąmet nemažėtų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP).

„(...) nes tada tie patys BVP procentai reikš mažesnes absoliučias sumas. Bet čia jau kitos srities klausimas – išsaugoti mūsų ekonomikos trajektoriją, augimą. Tikiuosi, kad sumanios ekonominės ir fiskalinės politikos pagalba mes esame pajėgūs tai padaryti“, – teigė G. Nausėda.

Jo teigimu, atsiradus poreikiui biudžetą galima peržiūrėti ir metų viduryje.

„Galima tiesiog reaguoti į situaciją jau biudžeto vykdymo eigoje“, – tvirtino jis.

Pasak G. Nausėdos, tai, kad opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija sako, jog gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. (BVP), rodo į gerąją pusę pasikeitusį supratimą apie krašto apsaugą.

Aš manau, kad jeigu ta partija, kuri ilgą laiką buvo atsargesnė gynybos išlaidų didinimo požiūriu, siūlo 3,5 proc. BVP, vadinasi, reikalai Lietuvoje juda į gerąją pusę.

„Aš manau, kad jeigu ta partija, kuri ilgą laiką buvo atsargesnė gynybos išlaidų didinimo požiūriu, siūlo 3,5 proc. BVP, vadinasi, reikalai Lietuvoje juda į gerąją pusę, platėja ir gilėja supratimas, kad gynybos išlaidas turime didinti ne dėl to, kad tiesiog išsikėlėme sau tokį tikslą, o dėl to, kad tai yra sudėtinė mūsų saugumo politikos dalis“, – sakė prezidentas.

„Pagrįstai tikėdamiesi paramos iš savo sąjungininkų, mes, be jokios abejonės, turime padaryti tuos darbus, kuriuos esame nusimatę. Pagrindinės jų kryptys yra aiškios – modernizuoti savo kariuomenę, suteikti tinkamas gyvenimo ir pratybų sąlygas mūsų sąjungininkams. Tam reikia investicijų, jos jau yra daromos, darbai jau pradėti, ir mes, tikiu, sėkmingai juos baigsime anksčiau negu esame numatę“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria 2,52 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę per Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį sakė, kad jau formuojamas kitų metų valstybės biudžeto projektas ir jame numatoma išlaikyti tą patį BVP dydį gynybai.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija šeštadienį patvirtino rezoliuciją, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP.

„Už tai, kad Vokietija vėl buvo suvienyta laisvėje, kad tai buvo įmanoma, esame dėkingi ir nenumaldomam lietuvių laisvės troškimui bei jų pasipriešinimui priklausomybei ir priespaudai“, – Valdovų rūmuose surengtame simpoziume sakė Vokietijos prezidentas.

Jis kalbėjo apie tai, jog daugelio atmintin įstrigo 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją nusidriekęs Baltijos kelias – pasak W. Steinmeierio, likus trims mėnesiams iki Berlyno sienos griūties, „Europa čia išgyveno dainuojančią, skambančią ir iš tiesų taikią revoliuciją“.

„Du milijonai žmonių susikibo rankomis Baltijos kelyje nuo Estijos sostinės Talino, per Latvijos sostinę Rygą iki pat Vilniaus. Jie dainavo. Per Baltijos šalis nusidriekė daugiau nei 600 kilometrų ilgio gyva grandinė, tuomet šie vaizdai mane labai palietė“, – kalbėjo F. W. Steinmeieris.

Per Baltijos šalis nusidriekė daugiau nei 600 kilometrų ilgio gyva grandinė, tuomet šie vaizdai mane labai palietė.

Vokietijos prezidentas teigė šiandien Vilnių matantis kaip ateities miestą kur klesti informacinių technologijų pramonė, o nedidelių atstumų šalyje gera infrastruktūra leidžia lengvai nukakti iš vienos vietos į kitą.

„Lietuva dvelkia modernizacijos dvasia, tačiau vertybės liko – tolerancija, atvirumas pasauliui ir visų pirma nenumaldomas laisvės troškimas“, – teigė jis.

Prezidentas F. W. Steinmeieris ir šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį Valdovų rūmuose dalyvavo tarptautiniame simpoziume „Lietuva ir Vokietija Europoje: žvilgsnis iš 700 metų perspektyvos“.

Savo ruožtu G. Nausėda renginyje akcentavo glaudžių Lietuvos ir Vokietijos politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių ryšių svarbą.

„Vokietija – svarbiausias mūsų užsienio prekybos partneris ir investuotojas, bet dar svarbiau tai, kad Vokietija yra mūsų draugas ir partneris įgyvendinant ambicingus saugumo tikslus. Tikiu, kad artimiausia ateitis atneš dar daugiau sprendimų, kurie bylos apie tai, kad mūsų santykiai tampa dar tvirtesni, o pasitikėjimas vienas kitu dar labiau auga“, – teigė prezidentas.

Prezidentai bei universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas antradienį universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidarė parodą „Curriculum Vilnae“, joje bus eksponuojami trys iš Vokietijos atvežti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai.

„Turime likti susitelkę ir vieningi tol, kol Ukraina pasieks galutinę pergalę. Sąjungininkų parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi, ir manau, didžiąja dalimi nulemsianti galutinę karo baigtį“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė Lietuvos vadovas.

Rusija šį mėnesį suintensyvino oro smūgius prieš Ukrainos sostinę ir perspėjo Vakarus neaštrinti konflikto po to, kai Jungtinės Valstijos sutiko uždegti žalią šviesą naikintuvų F-16 tiekimui Ukrainai.

G. Nausėda pabrėžė, kad Vokietijos vaidmuo tiek remiant Ukrainą, tiek užtikrinant regiono saugumą „yra kritinis“.

„Sąjungininkų pajėgos yra būtinos Lietuvos saugumui ir apginamumui užtikrinti. Ypač turime atsižvelgti, kad pastaruoju metu situacija mūsų kaimynystėje, deja, ne gerėja, o toliau blogėja“, – kalbėjo G. Nausėda ir padėkojo Vokietijai už indėlį į regiono saugumą.

Savo ruožtu F. W. Steinmeieris teigė, kad Rusija „sulaužė tarptautinę teisę ir vykdo žemgrobystę“.

„Ukraina itin drąsiai kovoja su daug didesne karine galia ir pasauliui demonstruoja, kad ji gali gintis nuo laisvės priešų, – sakė Vokietijos prezidentas. – Mes ir toliau rodome solidarumą su Ukraina, (...) esame ir toliau drauge pasirengę remti Ukrainą: finansiškai, politiškai ir karinėmis priemonėmis.“

NATO narystės perspektyva

Liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Ukraina tikisi aiškių narystės NATO garantijų, tačiau supranta, kad per karą kvietimo tapti Aljanso nare negaus.

Lietuva su kitomis rytinėmis NATO valstybėmis siekia Ukrainai užtikrinti suartėjimą su Aljanso struktūromis per praktinį bendradarbiavimą ir aiškesnį politinį įsipareigojimą dėl narystės perspektyvų.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Šiandien mes glaudžiai diskutuojame ne tik tarpusavyje, bet ir įtraukdami pačią Ukrainą. (...) Matau, kad nemažą dalį kelio jau esame nuėję. Turime pasiekti, kad būtų pasiųstas aiškus signalas, kad narystė yra įmanoma“, – sakė G. Nausėda.

Turime likti susitelkę ir vieningi tol, kol Ukraina pasieks galutinę pergalę.

„Mes turime konkrečiau ir aiškiau pasiųsti signalą apie tai, kokias saugumo garantijas galime suteikti šiame etape iki narystės, na, ir, žinoma, ne tik deklaruoti, bet ir atverti duris, kai karas bus pasibaigęs“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas tikino matantis sąjungininkų norą rasti sprendimą.

Savo ruožtu F. W. Steinmeieris teigė, kad šiuo metu NATO kalba ne „apie pilnavertę Ukrainos narystę“, o apie tai, „kaip ilgalaikėje perspektyvoje galima sustiprinti Ukrainą“.

„Kad nei dabar, nei ateityje niekas nesusidarytų įspūdžio, kad gali užpulti Ukrainą ir gali jiems pasisekti. Turėtų būti perspektyva jau dabar – ne trumpalaikė, o ilgalaikė, kuri neapsiribotų aktualia parama Ukrainai“, – sakė jis.

Oro gynybos elementai

G. Nausėda taip pat teigė besitikintis, kad NATO susitikime bus „žengtas didelis žingsnis į priekį“ ir dėl kitų klausimų: NATO rytinio sparno stiprinimo, didesnių įsipareigojimų dėl išlaidų gynybai.

Lietuva siekia, kad šiuo metu vykdoma oro policijos misija būtų transformuota į gynybinę, regione dislokuojant modernias oro gynybos sistemas. Anot G. Nausėdos, įvertinus tokios karinės technikos trūkumą, Baltijos šalyse sąjungininkai sistemas galėtų dislokuoti rotaciniu principu.

Šią idėją jis pasiūlė Vokietijai, Nyderlandams, Prancūzijai, kitiems NATO partneriams.

„Tai yra ribota gerybė, todėl reikia ieškoti lankstesnių būdų, kaip oro gynybos sistemas sukurti Baltijos valstybėse“, – sakė G. Nausėda.

„Esame toje stadijoje, kai kalbame apie pačią idėją ir ją pristatome partneriams“, – pridūrė jis.

Anot Lietuvos prezidento, kol kas dar negauta atsakymų dėl galimo tokio pasiūlymo įgyvendinimo.

Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministerija pranešė, kad šalis Lietuvoje dislokuos ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumą.

Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.

Lietuvos pareigūnai siekia, kad pernai šaliai priskirta Vokietijos brigada rotacijos principu būtų joje dislokuota nuolat.

„Brigados klausimas yra diskutuojamas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Politinė vadovybė Lietuvoje ir Vokietijoje nesiginčija šiuo klausimu. Kaip ir sakė prezidentas Nausėda, mes žinome, kad abi šalys turi atlikti savo namų darbus – tiek Lietuva, tiek Vokietija, taigi, dabar darome žingsnius, kad brigados karių skaičius Lietuvoje galėtų būti padidintas“, – per bendrą spaudos konferenciją antradienį sakė F. W. Steinmeieris.

Pasak jo, šiuo klausimu „glaudžiai bendradarbiaujama“, o šį procesą koordinuoja abiejų šalių gynybos ministrai.

Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Be abejo, svarbu, kad ne tik vadovavimo elementas būtų Lietuvoje, tačiau suderinus su Lietuva, čia atvyksta ir nuolat treniruojasi atskiri brigados daliniai. Taigi, čia yra ne tik priešakinis vadovavimo elementas, bet realiai yra ir dalis brigados“, – kalbėjo Vokietijos vadovas.

Dabar darome žingsnius, kad brigados karių skaičius Lietuvoje galėtų būti padidintas.

„Prašau jūsų supratimo, kad reikia žengti tolesnius žingsnius ir kad tai turi suderinti federalinis gynybos ministras ir Lietuvos gynybos ministras“, – pridūrė jis.

Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį G. Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.

G. Nausėda antradienį pabrėžė, jog Lietuva deda pastangas, kad įgyvendintų savo įsipareigojimų dalį – parengtų reikiamą vokiečių kariams infrastruktūrą.

„Taip pat radome vietas, kuriose galėtų būti dislokuoti vokiečių kariai: tai yra vietos Panevėžyje, Klaipėdoje ir Ukmergėje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

„Turbūt mes nestatome kareivinių ir visos reikalingos infrastruktūros tam, kad jos stovėtų tuščios. Be jokios abejonės, mūsų lūkestis yra, kad jos pildysis, ir tai bus daroma laipsniškai, todėl visiškai pritariu tam, ką pasakė gerbiamas prezidentas: mūsų namų darbai ir Vokietijos galimybės turi būti derinamos ir eiti žingsnis prie žingsnio. Būtų nekonstruktyvu kalbėti apie galutinį tikslą, nedarant to, kas yra būtina daryti šiandien ir rytoj“, – kalbėjo jis.

Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.

Tai BNS pirmadienį patvirtino Prezidentūra.

Kaip pranešė Vilniaus universitetas (VU), šalies vadovai ir universiteto rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas antradienį VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidarys parodą „Curriculum Vilnae“, kurioje bus eksponuojami trys Gedimino laiškai, atvežti iš Vokietijos.

Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.

Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministerija pranešė, jog šalis Lietuvoje dislokuo  ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumą.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.

„Kaip konkrečiai baigsis karas – atviras klausimas. Dabar karas vyksta mūšio lauke, bet bus derybų perspektyva. Kada Ukraina sės prie derybų stalo, sprendžia tik ji pati“, – pabrėžė VFR prezidentas.

Bet, pasak jo, Vokietija pasirengusi remti Ukrainą, kad prieš prasidedant deryboms jos pozicijos būtų stiprios.

Kada Ukraina sės prie derybų stalo, sprendžia tik ji pati.

„Mes turime padaryti visa, kad Ukraina turėtų dėl ko derėtis, kad ji būtų stipri prieš prasidedant deryboms. Mes Ukrainos neraginsime. Tai jos sprendimas, kada žengti šiuo keliu“, – teigė F. W. Steinmeieris.

Vokietijos prezidentas pareiškė remiąs Ukrainos teritorijos vientisumą su 1991 metų sienomis, įskaitant Rusijos okupuotus Donbasą ir Krymą.

„Ukraina turi atkurti suverenitetą visoje savo teritorijoje“, – pridūrė jis.

Politikas taip pat pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs karą prieš Ukrainą, griauna savo šalį.

G. Česnakas: Ukraina europiečiams pademonstravo politinio korektiškumo ribas

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris antradienį pasisiūlė kartu su kitais ES vadovais apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo vizitas „nepageidaujamas“. Profesoriaus G. Česnako teigimu, ši Ukrainos pozicija pagrįsta ne tik dėl per švelnios Vokietijos politikos karą sukėlusios Rusijos atžvilgiu, tačiau ir dėl anksčiau pastebėto Berlyno nuolankumo Kremliui.

„Ukrainos sprendimas susijęs su prezidento praeityje užimtomis pozicijomis Rusijos atžvilgiu, nes jis tikrai buvo matomas Ukrainoje. Veikiausiai, kai žmogus yra prisidėjęs prie Rusijos stiprėjimo ir atvedimo į invaziją Ukrainoje, tai, sakyčiau, kad ukrainiečiai europiečiams pradėjo demonstruoti politinio korektiškumo ribas. Ukraina parodė, kad galime kalbėti su visais, bet vertybinės pozicijos turi būti saugomos ir pabrėžiamos diplomatiniuose santykiuose“, – trečiadienį Eltai komentavo G. Česnakas.

Giedrius Česnakas/G. Bartuškos (ELTOS) nuotr.

Jo teigimu, Ukrainos užimta pozicija yra pamoka Europos Sąjungai aklai nesivadovauti politiniu korektiškumu.

„Ukrainos pozicija šiuo atveju yra suprantama ir galbūt tai bus naujas Europos diplomatijos etapas, pasimokymas iš Ukrainos, kad galime bendrauti tarp valstybių, tačiau pabrėžiant vertybinius interesus ir aklai nesivadovaujant diplomatiniu ir politiniu korektiškumu. Veikiausiai čia pamoka Europos Sąjungai“, – Eltai teigė G. Česnakas.

Be to, Kyjivas išreiškė norą, kad šalyje apsilankytų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pažadėtų daugiau ginklų, taip argumentuodamas atsisakymą priimti Vokietijos prezidentą. G. Česnako teigimu, nors po šio Ukrainos sprendimo Vokietija neturi atsitraukimo galimybės, tačiau didesnės ginkluotosios paramos tikėtis nevertėtų.

„Manau, kad Vokietijos pozicija Ukrainos atžvilgiu ir paramos teikimas neturėtų ilgam laikui nukentėti todėl, kad ir pats Vokietijos prezidentas pripažino padaręs klaidų Rusijos vertinimuose. Dėl to Vokietija tarsi neturi atsitraukimo galimybės, ji pažadėjo padėti Ukrainai, nepaisant šiek tiek diplomatinio eksceso, Vokietija supranta ir savo klaidas. Tai, manyčiau, kad tikėtis ginklų tiekimo sustiprėjimo negalima, bet pakenkti irgi iš esmės neturėtų“, – pridūrė jis.

M. Šešelgytė: prezidentas Vokietijoje yra nominali figūra

Politologė M. Šešelgytė pažymi, kad Ukrainos sprendimas išreikšti nepageidavimą šalyje lankytis Vokietijos prezidentui yra ne tik vertybinės politikos demonstravimas, tačiau ir spaudimo būdas. Vis tik, politologės teigimu, Vokietija jau ėmėsi kuo griežtesnių veiksmų, todėl šiuo metu galima pastebėti Ukrainos lūkesčių ir Vokietijos galimybių susidūrimą.

Margarita Šešelgytė/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

„Vokietijos pasikeitimas yra milžiniškas tiek gynybos klausimais, tiek energetikos, bandant perorientuoti energetinių išteklių gavimą iš Rusijos iš kitų šaltinių. Čia yra labai didelis žingsnis Vokietijai, ir tai užtrunka ne dieną ir ne dvi. Bet, ko gero, kai Ukrainoje vyksta konfliktas, tai kiekviena diena yra labai svarbi, nes žūsta žmonės ir čia susiduria lūkesčiai ir galimybės. Nelabai sutampa noras, kad viskas vyktų greičiau, kai praktiškai to padaryti yra neįmanoma“, – teigė M. Šešelgytė.

Prezidentas Vokietijoje yra tokia tarsi nominali figūra, jis nėra pagrindinis sprendimų priėmėjas, nes sprendimus priima kancleris.

Kita vertus, M. Šešelgytė pažymi, kad Ukrainai kur kas svarbesnis Berlyno kanclerio vizitas, kadangi Vokietijos šalies vadovas yra tik „nominali“ figūra.

„Bet šiuo atveju svarbu turėti omenyje, kad prezidentas Vokietijoje yra tokia tarsi nominali figūra, jis nėra pagrindinis sprendimų priėmėjas, nes sprendimus priima kancleris Olafas Scholzas. Gali būti, kad Ukraina laukia būtent šio pareigūno vizito“, – akcentavo politologė.

ELTA primena, kad Vokietijos prezidentas F.W. Steinmeieris antradienį pasisiūlė kartu su kitais ES vadovais apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo vizitas „nepageidaujamas“.

Nuo pat pirmųjų karo savaičių Kyjivas kritikuoja Vokietiją įvairiais aspektais – kad jos politika Rusijos atžvilgiu prieš karą buvo per švelni, kad per lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei reikalingus ginklus ir kad vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui.

Vokietijos valdančiosios koalicijos politikai trečiadienį išreiškė susierzinimą dėl Ukrainos sprendimo.

„Tai daugiau nei erzina“, – sakė O. Scholzo socialdemokratų (SPD) užsienio politikos ekspertas Nilsas Schmidas.

„Esame šalys sąjungininkės ir būtų buvęs geras ženklas, jei Steinmeieris būtų galėjęs vykti į Kyjivą kartu su kitų valstybių vadovais“, – sakė jis transliuotojui „Deutschlandfunk“.

Jis pridūrė, kad daugeliui Vokietijos gyventojų šis sprendimas buvo „visiškai nesuprantamas“.