Kaip pranešė kariuomenė, Karo policijos lydimos karinės technikos kolonos Ruklos kryptimi nuo penktadienio iki sekmadienio.

Dvi savaites Gaižiūnų poligone Jonavos rajone ir Generolo Silvestro Žukausko poligone Švenčionių rajone gynybos ir puolimo operacijas atlikti treniravosi apie 3500 karių.

Pratybose dalyvavo ir 600 karinės technikos vienetų iš skirtingų Lietuvos kariuomenės padalinių ir septynių kitų NATO valstybių – Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

 I. Budzeikaitės nuotr.

Pasak kariuomenės, pagrindinę pratybų dalį sudarė aktyvios ir agresyvios gynybos treniruotės, kurias atliko Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausančių Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai bei kontratakas vykdę sąjungininkai iš NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės.

Mokymuose taip pat dalyvavo padaliniai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Lietuvos Šaulių sąjungos, Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro, taip pat JAV 2-ojo kavalerijos pulko bei JAV 1-9 lauko artilerijos pulko.

Be įprastų pėstininkų manevrų „Geležinio vilko“ pratybose buvo išbandytas išskaidytų vadaviečių principas – atskiros jos dalys saugumo sumetimais veikė nepriklausomai viena nuo kitos, padidintais atstumais.

 I. Budzeikaitės nuotr.

Taip pat buvo testuojamos ryšio sistemos, leidžiančios komunikuoti didesniais atstumais tarp brigados ir pavaldžių batalionų, treniruotasi reaguoti į bepiločių orlaivių spiečiaus ataką, laikytis priešiškos elektroninės kovos prevencijos priemonių.

Pratybos „Geležinis vilkas“ yra vienos didžiausių karinių mokymų Lietuvoje, kasmet organizuojamų pavasarį ir rudenį, jomis siekiama įvertinti Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausančių batalionų kovinę parengtį.

„Šiandien mes atidarome simboliškai štai šias dirbtuves, kurios yra svarbus mūsų kariuomenės aprūpinimo elementas, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. – Ne tik svarbu, kad patys stipriname savo kariuomenę, perkame naują ginkluotę, naują įrangą, pasitikime savo partneriais, (...) taip pat labai svarbu, kad visa tai, kas yra aplink, padeda mūsų kariuomenei veikti sklandžiai kaip laikrodis.“

Ji pabrėžė, kad tokių objektų atidarymas įrodo, jog šalies gynyba išaugo iš laikų, kai finansavimo užtekdavo tik karių atlyginimams, o ginkluotė dažnai būdavo dovanota.

„Ką Ukrainoje vykstantis karas įrodo – kad logistika yra nei kokia podukra, nei trečia sesuo, o tikrai labai svarbi kariuomenės funkcionavimo dalis ir mes išėjom iš tos stadijos bazinių poreikių“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Apie tai kalbėjo ir Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas pulkininkas Arūnas Dzidzevičius, pastebėjęs, kad logistika sulaukia žymiai didesnio dėmesio.

Jeigu mes anksčiau su pavydu sakydavome, kad artilerija yra mūšio karalienė, tai matome, kad dabar mūšyje atsiranda ir kita karalienė – logistika.

„Jeigu mes anksčiau su pavydu sakydavome, kad artilerija yra mūšio karalienė, tai matome, kad dabar mūšyje atsiranda ir kita karalienė – logistika. Džiugu, kad šiandien yra galbūt jos didenybė princesė logistika, bet tai jau yra mums inspiracija, kad nebesame podukros vietoje“, – tvirtino jis.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, įrengus šias dirbtuves, „kariuomenė turės, kur laikyti papildomas, gerokai didesnes atsargas, kurias esant reikalui galėtų iš karto naudoti, turės, kur parkuoti ir remontuoti savo techniką, kai to prireiks.“

Maždaug 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto teritorijoje įrengtos 22 remonto vietos, čia dirba apie šimtas karių.

Aštuonios vietos skirtos šarvuotai ratinei technikai, tai yra pėstininkų kovos mašinoms „Vilkas“, šešios – sunkvežimiams, po keturias – vikšrinei technikai ir visureigiams.

Čia atliekami sudėtingiausi remonto darbai, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos: keičiami varikliai, greičių dėžės, montuojamos važiuoklės, aptarnaujama ginkluotė, bokšteliai.

Remonto darbai trunka nuo kelių valandų iki dienų, čia taisoma ir kituose regionuose eksploatuojama technika.

„Praktiškai viską galime padaryti čia, kadangi turime didelius rezervus, detalių atsargas“, – sakė A. Dzidzevičius.

Lietuvos kariuomenė siekia turėti kelias tokias dirbtuves.

Jose savo techniką taisyti galėtų ir sąjungininkai, su jais nuolat bendradarbiaujama ir keičiamasi informacija, o technikai vyksta į kursus Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje.

Dirbtuves Rukloje statė bendrovė „Jungtiniai projektai“, darbų vertė – 12 mln. eurų.

Šis pavojingas serialas prasidėjo dar penktadienio popietę – kaip teigiama minėtose suvestinėse, 13.18 val. poligono budėtojas pranešė apie degančią žolę. Teko gesinti apie 80 arų miško paklotės. Lokalizuoti kilusį gaisrą pavyko tik per pustrečios valandos. Kartu su ugniagesiais gelbėtojais jį gesino ir kariai bei du miškininkai.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį – 23.26 val. poligono budėtojas vėl pranešė apie degančią žolę. Šį kartą išdegė apie vienas aras pievos. O gaisrą pavyko užgesinti per gerą valandą.

Dar karščiau šiame poligone buvo šeštadienį. Apie tai, kad jame dega miško paklotė buvo pranešta 13.11 val. Ugniagesiams gelbėtojams atskubėjus per vienuolika minučių, degė ne tik miško paklotė, bet ir kelmai. Šį kartą gaisras gesintas beveik pusšeštos valandos. Ugniagesiams gelbėtojams vėl padėjo kariai ir miškininkai. Šį kartą išdegė apie vieną hektarą miško paklotės.

Net ir po šio atvejo sekmadienio vidurdienį, 12.26 val., vėl pranešta apie gaisrą Gaižiūnų poligone. Ir vėl degė pieva. Šį kartą lokalizuoti gaisrą, pasitelkus pagalbon miškininkus, pavyko tik per pusketvirtos valandos.

Anot kariuomenės pranešimo, pratybas stebės NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadas generolas Guglielmas Luigi Miglietta (Guljelmas Luidžis Miljeta), Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, kiti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai.

Liepos 9–15 dienomis vykstančiose Lietuvos kariuomenės ir Prancūzijos-Vokietijos brigados bendrose pratybose kariai treniruojasi vykdyti gynybos ir puolimo operacijas, dalyvauja koviniuose šaudymuose.

Pratybose dalyvauja apie 400 karių iš Prancūzijos-Vokietijos brigados ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų bataliono bei 100 vienetų karinio transporto priemonių, tarp jų – šarvuotosios kovinės mašinos „Boxer“, keturratės ginkluotosios žvalgybos mašinos „Fennek“, Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų šarvuotieji transporteriai „Griffon“, sunkiosios šarvuotosios transporto priemonės AMX-10RC ir lengvosios šarvuotos žvalgybinės transporto priemonės VBL.

Prezidentūra pranešė, kad šalies vadovas taip pat lankys į pratybas „Greitas grifonas“ atvykusius Vokietijos brigados bataliono karius, stebės šio bataliono šaudymo pratybas.

Praėjusią savaitę į Lietuvą su 80 karinės technikos vienetų atvyko maždaug 250 vokiečių karių, kurie dalyvaus pirmosiose bendrose pratybose po birželį pasiekto susitarimo dėl Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai.

Kaip skelbė Lietuvos kariuomenė, brigados valdymo elementas nuolatiniam buvimui yra dislokuotas Lietuvoje nuo rugsėjo pradžios, o brigados vienetai dislokuoti Vokietijoje ir yra pasirengę nedelsiant atlikti kovines užduotis.

Pratybose „Greitas grifonas“ Gaižiūnų poligone su sąjungininkais iš Vokietijos treniruosis Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai. Bendrų pratybų tikslas – Vokietijos brigados karių integraciją į Lietuvos gynybos planus.

Vokietija taip pat vadovauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Maždaug 250 vokiečių karių dalyvaus pratybose „Greitas grifonas”, pirmosiose bendrose pratybose po birželį pasiekto susitarimo dėl Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Nurodoma, kad brigados valdymo elementas nuolatiniam buvimui yra dislokuotas Lietuvoje nuo rugsėjo pradžios, o brigados vienetai dislokuoti Vokietijoje ir yra pasirengę nedelsiant atlikti kovines užduotis.

Pratybos „Greitas grifonas“ vyks Gaižiūnų poligone, su sąjungininkais iš Vokietijos treniruosis Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai. Bendrų pratybų tikslas - Vokietijos brigados karių integraciją į Lietuvos gynybos planus.

Į Lietuvą šeštadienį oficialaus vizito taip pat atvyks ir Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht), ji inauguruos Lietuvai priskirtos brigados valdymo elementą ir stebės pirmąsias šio vieneto pratybas.

Lietuvos ir Vokietijos krašto apsaugos ministrai – A. Anušauskas ir Ch. Lambrecht po dvišalio susitikimo ir Vokietijos brigados valdymo elemento inauguracijos vyks stebėti pratybas, kuriose Vokietijos kariai treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalionu.

Vokietijos 41-osios brigados pajėgumai į Lietuvą dalyvauti pratybose atvyks nuolat.

Vokietija taip pat vadovauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikimui, kuriuo poligone esančią valstybinę miško žemę pavertė kitomis naudmenomis.

Pasak KAM, Gaižiūnų karinio poligono žemės sklype numatoma „amunicijos sandėlių saugumui užtikrinti reikalingos infrastruktūros objektų statyba, sprogdinimo aikštelės saugos zonos sutvarkymas“, todėl kitomis naudmenimis paversti būtina 14 hektarų miško žemės ploto minėtame sklype.

Miškų valstybės kadastro duomenimis, iš viso Gaižiūnų poligone yra 897,8 hektaro miško žemės ploto.

Čia negali vykti intensyvus kovinis rengimas, pastatų, inžinerinės infrastruktūros statyba, kelių sunkiasvorei karinei technikai tiesimas.

Gaižiūnų ir Pabradės poligonų plėtra Seimo yra pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Be dviejų Lietuvoje esančių poligonų plėtros, planuojama įrengti ir trečiąjį – Rūdninkų – karinį poligoną Šalčininkų rajone.

Tai numatyta parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

„Šiuo metu Gaižiūnų karinio poligono žemės sklype numatoma amunicijos sandėlių saugumui užtikrinti reikalingos infrastruktūros objektų statyba, sprogdinimo aikštelės saugos zonos sutvarkymas“, – rašoma dokumente.

Dėl to 14 hektarų miško žemės ploto minėtame sklype būtina paversti kitomis naudmenomis.

Miškų valstybės kadastro duomenimis, iš viso Gaižiūnų poligone yra 897,8 hektaro miško žemės ploto.

Čia negali vykti intensyvus kovinis rengimas, reikia sukurti infrastruktūrą, įrengti kelius sunkiasvorei karinei technikai.

„Norint plėsti pratybų įvairovę ir gerinti sąlygas Lietuvos kariuomenės poligonuose, miško žemės plotus karinių poligonų teritorijose būtina paversti kitomis naudmenomis“, – teigiama projekte.

Gaižiūnų ir Pabradės poligonų plėtra Seimo yra pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Šiuo metu Gaižiūnų poligone iki kitos savaitės vidurio vyksta tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2022 I“.

Nepaisant dviejų Lietuvoje esančių poligonų plėtros, planuojama įrengti ir trečiąjį – Rūdninkų – karinį poligoną Šalčininkų rajone.

16.45 val. buvo gautas pranešimas, kad dega miško paklotė.

Kaip skelbia Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Gaižiūnų poligono teritorijoje apie 1,2 ha plote degė medžiai ir miško paklotė.

Gesinti gaisrą ugniagesiams padėjo viena miškininkų cisterna ir kariuomenės šarvuotis. Dirbo vienas miškininkas ir šeši kariūnai.

Pirmadienį buvo užregistruota ir daugiau gaisrų gamtoje.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, po pietų Kauno rajone, Rokų seniūnijoje, gaisras kilo Patamulšėlio kaime esančiame Dubravos miške.

Išdegė 1 ha miško paklotės. Ugniagesiams padėjo dvi miškininkų cisternos ir 10 miškininkų.

Tuo metu per gaisrą gamtoje Šilutės rajone nukentėjo žmogus.

14.26 val. buvo gautas pranešimas, kad Šilutės seniūnijoje, Traksėdžių kaime, atviroje teritorijoje, trijų arų plote degė žolė.

Gesindamas gaisrą ranką apdegė vyras. Medikai jam vietoje suteikė pirmąją pagalbą.

Tradiciškai varžybose dalyvauja geriausi pėstininkų skyriai iš Sausumos pajėgoms pavaldžių karinių vienetų, taip pat kariai iš kaimyninių užsienio šalių bei Lietuvoje dislokuotų rotacinių pajėgų.

Šiemet dėl pereinamosios nugalėtojų taurės rungsis kariai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) 2-osios, 5-osios ir 8-osios rinktinės, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Štabo kuopos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotų pėstininkų, Karaliaus Mindaugo husarų (du skyriai), Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono. Taip pat karių skyriai iš Čekijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (du skyriai), Latvijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos.

Nuo varžybų starto iki finišo, per 40 valandų, komandos poligono teritorijoje vykdys taktinį žygį ir nustatytose vietose turės atlikti jiems iš anksto paruoštas užduotis.

Bus tikrinamas karių gebėjimas naudoti jiems priskirtus ginklus ir ekipuotę, įveikti gamtines kliūtis, minų laukus ir užterštą vietovę, reaguoti į tiesioginį ir netiesioginį kontaktą su priešu, maskuotis, orientuotis vietovėje, naudoti ryšio įrangą ir procedūras, suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir kt.