Milijoninės skolos

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet vasario 21 d. pritarė Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimui bendrovės „BG Shipping“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Kai 2020 m. bendrovei buvo iškelta bankroto byla, jos kreditorių finansiniai reikalavimai siekė vos per 26 tūkst. eurų. Per 2021 m. jie taip pūtėsi, kad pakilo net daugiau nei 4,342 mln. eurų.

Vien pasaulinio garso konteinerių gabenimo bendrovei „OOCL (Europe) Limited“ po 2020 m. Londono arbitražo sprendimo išlindo per 4 mln. eurų skola.

Taip pat nustatyta, kad bendrovė „BG Shipping“ skolinga ir kitoms su laivyba susijusioms Lietuvos ir užsienio kompanijoms.

Buvęs bendrovės „BG Shipping“ vadovas nurodė, kad prie bankroto privedę „OOCL (Europe) Limited“ nesąžiningi konkurenciniai veiksmai. Ji Lietuvoje įkūrusi savo padalinį, o su „BG Shipping“ vienašališkai nutraukusi pinigų pervedimą jai atstovavusiai „BG Shipping“ už paslaugą. Taip „OOCL (Europe) Limited“ bendrovei „BG Shipping“, anot jos buvusio vadovo, likusi skolinga per 1 mln. eurų.

Priminsime, kad „BG Shipping“ kurį laiką vadovavo su „Baltijos grupe“ siejamas Ivanas Mozuras.

Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas sprendimą apie tyčinį bendrovės „BG Shipping“ bankrotą, konstatavo, kad buvęs vadovas ir jo sutuoktinė, kuri buvo bendrovės vyriausioji buhalterė, išimdavo dideles pinigų sumas, įformindavo kaip paskolas patiems sau.

Dalijo pinigus kreditais

Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas sprendimą apie tyčinį bendrovės „BG Shipping“ bankrotą, konstatavo, kad buvęs vadovas ir jo sutuoktinė, kuri buvo bendrovės vyriausioji buhalterė, išimdavo dideles pinigų sumas, įformindavo kaip paskolas patiems sau. Taip, kaip nustatė teismas ir pagrindžia bankų sąskaitų išrašai, nuo 2014 iki 2018 m. buvo išmokėta per 871 tūkst. eurų. Iš tos sumos bendrovei buvusi grąžinta tik nedidelė dalis imtos paskolos.

Paskolos suteiktos ir kai kurioms nemokioms su laivyba susijusioms bendrovėms, taip pat sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai su nekilnojamojo turto bendrovėmis. Teismas įvertino, kad buvusios suteiktos paskolos bendrovėms „Transmar“, kuri 2016 m. likviduota, „Baltijos grupė“, kuri likviduota 2018 m.

Nemažos pinigų sumos pervestos ir bendrovės „BG Shipping“ vadovo sūnaus vadovaujamai mažajai bendrijai „Moringa“. Jai 2017–2019 m. sumokėta per 143 tūkst. eurų paskola, per 2018–2019 m. grąžinta tik 32 tūkst. eurų.

Pinigai būdavo mokami ir mažajai bendrijai „Transmaras“, kuriai vadovavusi viena iš „BG Shipping“ darbuotojų. Vėliau ji likviduota, o gauti apie 0,5 mln. eurų išgaravo, tai yra ji jų negrąžino.

Minima ir daugiau bendrovių, kur buvę pervesti pinigai.

Pagal bendrovės ataskaitas, ji nuo 2014 iki 2019 m. dirbusi nuostolingai. Klaipėdos apygardos teismas vertino, kad nuostolius lėmė blogas valdymas, kryptingi ir sąmoningi veiksmai didinant sąnaudas ir įvairiais būdais mažinant bendrovės turtą. Per penkerius metus bendrovėje turto neliko, bet liko 4,342 mln. eurų skola kreditoriams, kurios padengti nėra kuo.

Teismas vertino, kad „BG Shipping“ bankrotą nulėmę ne „OOCL (Europe) Limited“ ar jos įkurto padalinio OOCL (Lithuania) konkurenciniai veiksmai, o pačios „BG Shipping“ suinteresuotų asmenų sąmoningi veiksmai bloginant bendrovės finansinę padėtį.

Teismo byloje minima, kad galimu piktnaudžiavimu dėl pinigų panaudojimo užsiima Ekonominių nusikaltimų tyrimo policija.

Atskiras skundas ir argumentai

Nors Lietuvos apeliacinis teismas ir palaikė Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl „BG Shipping“ tyčinio bankroto, pati byla dar neįsiteisėjo.

Įprasta, kad tokiose bylose, kur figūruoja didelė suma, iškeltos prielaidos dėl galimo piktnaudžiavimo ar net pinigų pasisavinimo per paskolas, aiškinimasi teismuose ilgai ir įnirtingai.

Teismui buvo pateiktas atskiras buvusio „BG Shipping“ vadovo skundas su septyniolika argumentų, kur jis tikina, kad „nėra nustatyta jokių tyčinių veiksmų“, „nesąs nustatytas tikslus bendrovės nemokumo momentas“, „nenustatytas ryšys tarp tyčinio bankroto požymių ir bendrovės nemokumo“.

Teigta, kad per mažąją bendriją „Transmaras“ pinigai buvę pervedami kompanijai „OOCL (Europe) Limited“. Šie mokėjimai neva ir privedę „BG Shipping“ prie bankroto.

Nurodyta, kad teismai netyrę, kodėl „OOCL (Europe) Limited“ sąmoningai žlugdžiusi „BG Shipping“, kai nuo 2019 m. balandžio kontrahentams nurodė vykdyti veikla per jos įkurtą „OOCL Lithuania“.

Lietuvos apeliacinis teismas atskiro skundo ir pateiktų papildomų įrodymų iš esmės nenagrinėjo, o dalį ir atmetė pagal pateiktus kitų teismo dalyvių priešpriešinius argumentus. Tai gali būti pagrindas ateityje šiai bylai dar būti atverstai aukštesnės instancijos teismuose.

Žiniasklaidos atliktas tyrimas (portalas delfi.lt) atskleidė, kad vykdant atliekų biologinio apdorojimo sutartį ir jos pakeitimus, tarp užsakovo UAB „VAATC“ ir operatoriaus UAB „Energesman“, atbuline data, galimai nesilaikant viešųjų pirkimų sutartyje numatytų terminų, buvo indeksuotos kainos. Privačiai įmonei papildomai išmokėta virš vieno milijono eurų. Šie pinigai išmokėti sudarius neviešą protokolą. Pačią sutartį savivaldybei pavaldi įmonė žiniasklaidai atsisakė pateikti, motyvuodama konfidencialumu. Priminsime, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tvirtina, kad tokia viešojo pirkimo sutartis negali būti konfidenciali.

Žurnalistinio tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad Vilniaus mero pavaduotojo Valdo Benkunsko kuruojamoje įmonėje VAATC valdyba nebuvo sudaryta. Prokurorų prašoma išsiaiškinti, ar galėjo daugiau nei milijono eurų papildomą įmonės finansinę naštą VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius prisiimti vienasmeniškai prieš tai informavęs mero pavaduotoją V. Benkunską.

Ikiteisminį tyrimą prašoma pradėti ne tik dėl sprendimus priėmusių asmenų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pareiškimą pasirašę politinių partijų atstovai įtaria, kad viešieji pinigai gali būti naudojami kitiems neteisėtiems tikslams, pavyzdžiui, galimam rinkimų kampanijos finansavimui. Svarbu ir tai, kad esminiai pakeitimai turi būti atliekami gavus Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą, todėl papildomai kreiptasi ir į tarnybą, kurios prašoma taip pat įvertinti, ar sprendimas sumokėti virš 1 milijono eurų yra teisėtas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus šios valstybės įmonės pranešimą apie sudarytas išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti gyventojų registro duomenis.

Įtariama, kad pagal pasirašytas sutartis sudarytos galimybės privačioms bendrovėms gauti duomenis už kelis kartus mažesnę kainą negu kitiems duomenų gavėjams.

„Tokiu būdu galimai buvo padaryta didelė žala valstybei, nes nebuvo gautos numatytos pajamos“, – rašoma STT pranešime spaudai.

Registrų centrui nuo birželio vadovauja buvęs STT direktorius Saulius Urbanavičius. Jis kartu su susisiekimo ministru Roku Masiuliu prieš porą savaičių pranešė, kad kelios neįvardijamos bendrovės duomenis iš Registrų centro gaudavo išskirtinėmis sąlygomis.

S. Urbanavičius teigė, kad kai įmonėms Registrų centro duomenys buvo parduodami po 6 centus, o ne po 27 centus, kaip yra nurodžiusi Vyriausybė. 

Tuomet pateikti skaičiavimai, kad centras per trejus metus kai kurioms įmonėms galėjo suteikti duomenų už 200 mln. eurų, tuo metu realiai jų gavo tik apie 300 tūkst. eurų.