Šiemet didelis dėmesys skiriamas temai, kaip žaidimus pritaikyti buityje.

Kaip save paskatinti sportuoti, mokytis ar laikytis darbo grafiko? Viena priemonių – vadinamasis sužaidybinimas, kada į realų gyvenimą perkeliami tam tikri žaidimo elementai. Pavyzdžiui, mobilioji programėlė, kuri už kiekvieną nubėgtą kilometrą duoda taškų; matematikos užduotis, kuria atlikęs, mokinys „pakyla“ į naują lygį, ir pan.

Vienas renginio „Game On“ dalyvių, programuotojas Darius Ašeriškis sako, kad šie pasaulyje vis dažniau taikomi metodai duoda gerų rezultatų, kadangi žaidimai – neatskiriama žmogaus egzistencijos dalis.

Renginyje „Game on“ įvairių šalių kūrėjai pristatys savo žaidimus, lankytojai pamatys, ką gali virtualioji realybė, taip pat bus pristatytos naujausios, Lietuvoje dar neparduodamos, technologijos.

Jame bus galima iš arti susipažinti su išskirtiniais kompiuteriais „Magnum GameOn“. Novatoriškumu, galimybėmis, net dizainu kompiuteriai nustebins ir visko mačiusius didžiausius žaidimų entuziastus.

„Mes žinome, kokia tikriems žaidėjams svarbi aukščiausio lygio įranga, užtikrinanti nepriekaištingą kompiuterio darbą. Juk žaidimams gyvybiškai svarbus didelis vaizdo ir procesoriaus plokščių našumas. Tad specialiai žaidimų festivaliui „Game On“ pagaminome unikalius kompiuterius, kuriems panaudojome patikimiausių savo partnerių siūlomus sprendimus – sudėjome tai, kas šiuo metu rinkoje yra geriausia“, – sako kompanijos „Inida“ vadovas Ramūnas Dirvelis.

Naujųjų „Magnum GameOn“ kompiuterių procesoriumi buvo pasirinktas šeštos kartos „Intel Core i7 6700k“ procesorius. Keturių branduolių procesorius, išleistas su „Intel® Hyper-Threading“ technologija, leidžia kiekvienam branduoliui atlikti dvi skirtingas užduotis ir taip padidina kompiuterio darbo greitį bei užtikrina kokybišką daugiaprogramį režimą. Papildomo greičio suteikia ir „Intel® Turbo Boost 2.0“ technologija.

Vaizdui apdoroti pasirinkta analogų rinkoje kol kas neturinti vaizdo plokštė „ASUS GeFore GTX 1080 Founders Edition“. Šiuo metu tai pati pažangiausia vaizdo plokštė, užtikrinanti trigubai geresnę žaidimo kokybę, lyginant ją su praeitos kartos vaizdo plokštėmis. „ASUS GeForce GTX 1080“ yra sukurta pagal „NVIDIA Pascal™“ architektūrą, leidžiančią prisitaikyti prie naujų žaidimų, itin didelių rezoliucijų ir kelių monitorių naudojimo vienu metu.

Unikalūs kompiuteriai, kurie bus naudojami „Game On“ vyksiančiose žaidėjų varžybose taip pat gali pasigirti „NVIDIA GameWorks™“ technologija, užtikrinančia ne tik sklandų žaidimą, bet ir 360° nuotraukų peržiūros galimybę. Na, o įmontuota „GPU Tweak II“ programa leidžia valdyti vaizdo plokštę ir, atsižvelgiant į individualius poreikius, nustatyti standartinį arba pažangųjį lygius.

Be to, visai „Magnum GameOn“ kompiuterių serijai būdingas ypatingas dizainas, kurio sprendimą pasiūlė kompanija „ABC Data Lietuva“. Žaidėjų aplinką paįvairins ir pojūčius žaidžiant sustiprins išskirtiniai korpusai, turintys tamsoje šviečiančias LED apšvietimo juostas.

Kompiuteriuose naudojamai įrangai taikomi aukščiausi standartai. Atskiri komponentai yra pelnę ne vieną apdovanojimą – aukšta gaminių kokybė užtikrina kompiuterio našumą, elektros energijos taupymą, gamyboje nenaudojamos kenksmingos medžiagos.

Žaidimai tampa kiekvieno didingo įvykio epicentru, tiek programinės, tiek techninės įrangos prasme. Nenuostabu, kad žaidimų industrija susilaukia išskirtinio dėmesio iš technologijų gamintojų. Didžiausios pasaulio kompanijos nuolat siūlo vis tobulesnę kompiuterinę įrangą, kuri žaidėjus pasiekia pirmiausia, o jų tarpe sulaukus pasisekimo tos pačios technologijos būna diegiamos ir į platesniam vartotojų ratui siūlomus gaminius.

Šį savaitgalį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiantis žaidimų ir technologijų renginys „GameOn“ kviečia ne tik pažiūrėti, tačiau ir patiems išmėginti naujausią kompiuterinę įrangą, kurią parodoje pristatys „HP“, „LG“, „MSI“, „HyperX“, „Logitech“, „Razer“ bei daugelis kitų žinomų kompanijų atstovų.

Unikalūs produktai žaidėjams

„GameOn“ parodoje bus demonstruojama galybė technologinių naujovių, o kai kurie iš eksponatų dar net nepasiekė Lietuvos parduotuvių lentynų. Vienas tokių žaisliukų yra klaviatūra „HyperX Alloy FPS“, kurios oficialus startas numatomas tik 2017-aisiais. Ši specialiai žaidėjams sukurta klaviatūra pasižymi įspūdingu atsako greičiu ir išskirtiniu dizainu, kuris ypač patiks šaudyklių mėgėjams.

Žaidėjams skirtų atributų kolekciją papildys ir naujausi „Logitech G“ produktai. Vienas iš įdomiausių šio rudens serijos žaisliukų yra įspūdinga „G900 Chaos Spectrum“ kompiuterio pelė, kurios kaina siekia 150 eurų. Nors iš pirmo žvilgsnio tokia kaina už pelę, skirtą kompiuteriniams žaidimams, gali pasirodyti kaip pinigų išmetimas į balą, tačiau gamintojas ir profesionalūs kiberatletai sako priešingai. „G900 Chaos Spectrum“ jau dabar pamėgta daugelio e-sportininkų dėl ypač spartaus ir tikslaus darbo. Ši įspūdinga pelė turi vos vienos milisekundės atsako laiką, o jos optinis sensorius yra vienas tiksliausių rinkoje.

„HP“ kompanija taip pat ketina pristatyti savo išskirtinio dizaino namų kompiuterį „OMEN X“. Kompanijos laboratorijose sukurtas žaidimų kompiuteris pasižymi išskirtiniu dizainu, neeiliniu galingumu ir yra visiškai pasirengęs 4K raiškos erai. Greta stacionaraus, net 35 kilogramus sveriančio monstro bus demonstruojami ir naujos kartos, „OMEN“ šeimos nešiojamieji kompiuteriai. Išskirtinis dizainas ir našumas skirti tiems, kurie nori žaisti „Civilization“ ar „Total War“ serijų žaidimus ne tik namuose, bet ir kelyje.

Technologijos, kurias naudosime kasdien

Jei aukščiausios kategorijos kompiuteriai jums atrodo per brangi pramoga, „GameOn“ technologijų parodoje bus galima rasti ir kiekvienam namų ūkiui skirtus sprendimus. Kompiuterinės technikos tiekėjai „Inida“ į parodą atveš kompiuterius „Magnum GameOn“, kuriais naudosis ir e-sporto turnyre dalyvaujantys atletai.

Kompiuterių priedų ieškantys lankytojai galės išbandyti neseniai anonsuotą „Logitech G“ „Prodigy“ produktų seriją, skirtą žaidėjams. Akivaizdu, kad su nauja produktų linija „Logitech G“ taiko į pigių, bet kokybiškų žaidėjams skirtų produktų nišą. Paprastai specialiai žaidėjams sukurta žaidimų įrangą kainuoja ypač daug, tačiau „Logitech G“ sugebėjo naujausias žaidėjams sukurtas technologines naujoves sudėti į priimtiną sumą kainuojančius produktus.

Jiems konkurenciją kurs „Aula“ kompanijos produktai, kurie puikiai tiks ieškantiems pigių bet kokybiškų kompiuterių priedų, skirtų žaidėjams. „Aula Shax Gaming Headset“ žaidžiant neleis praleisti net menkiausio garso, sėlinančio priešo ar tolimo sprogimo, nes šios ausinės apgaubia visas ausis ir yra uždaro tipo. Jos taip pat turi mikrofoną, todėl galėsite lengvai kalbėtis su draugais internete, sudaryti sąjungas ir kartu kurti strateginius planus.

„Planuodami kiekvieną renginio dalį, nuo konferencijos iki parodos, mes ne tik ieškojome įvairovės, bet ir stengėmės, kad renginio programa būtų vertinga kiekvienam apsilankiusiam. Kalbant apie įrangą žaidėjams, paprastai dėmesys telkiamas tik į brangiausius produktus, kurie šiandien gali būti vertinami kaip sporto inventorius. Tačiau profesionalių žaidėjų ar svajojančių jais tapti yra keleriopai mažiau nei mėgėjų, žaidžiančių savo malonumui. Šie žmonės paprastai yra ne tokie reiklūs įrangai, skiria jai mažiau lėšų, tačiau kaip ir dauguma mūsų, ieško kokybės ir išskirtinumo. Šių metų „GameOn“ demonstruosime keliolika rūšių skirtingų pelių, nuo pigiausių iki brangiausių, nuo gerai žinomų vardų iki menkai girdėtų. Viską galėsite paliesti ir išmėginti, o tuomet ir sprendimai prieš Kalėdas bus paprastesni“, – tikina renginio organizatorius Jonas Brazys.

Rekordinis ekranų skaičius

Pagrindinis renginio technologinis partneris „LG“ parodoje ketina pasiekti dar nematytą rekordą ir demonstruos beveik 300 įvairiausių savo ekranų. Naujausių technologijų palytėti monitoriai ir televizoriai užims beveik visą parodą. Verta paminėti, kad tiek daug ekranų iki šiol neturėjo nei vienas renginys Baltijos šalyse.

Tačiau geriau vieną kartą pamatyti ir išbandyti, negu šimtą kartų išgirsti. Visas šias bei daugybę kitų technologijų naujovių bus galima išmėginti „GameOn“ parodos metu, spalio 29–30 dienomis, Vilniuje. Bilietais į renginį prekiauja „Tiketa“.

Šioje industrijoje dirbantys Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventai Paulius Liekis ( „Fatmap“ trimačių technologijų vadovas) ir Aras Pranckevičius ( „Unity“ direktorius) dalinasi įžvalgomis apie paskutinių kelių dešimtmečių pokyčius bei ateities perspektyvas.

Žaidimų kūrėjai vieningai konstatuoja, kad kompiuterinių žaidimų industrija nestovi vietoje ir dar nepasiekė savo populiarumo viršūnės. Daugiau šios industrijos ateities prognozių paaiškės spalio 29–30 dienomis Vilniuje vyksiančiame didžiausiame šalyje žaidimų kultūros festivalyje „GameOn“.

„GameOn“ aktyviai dalyvausiančio Kauno technologijos universiteto šių metų akcentas – sužaidybinimas. Parodoje bus galima aplankyti KTU stendą, sudalyvauti universiteto organizuojamos kūrybinėse dirbtuvėse, nemokamai parsisiųsti KTU mokslininkų parengtą „Sužaidybinimo gidą“ ir pasisemti žinių KTU organizuojamoje diskusijoje, kurioje dalyvaus ir A. Pranckevičius. 

Žaidimo reklamai – iki 300 mln. dolerių

Kompaktiški ir galingi išmanieji įrenginiai, šiuolaikiška žaidimų grafika bei nauji žanrai, galimybė įsigyti arba žaisti juos čia ir dabar – tiesiog internetu. Visa tai ir dar daugiau, atrodytų, tenkina net išrankiausių vartotojų poreikius. Vis dėlto kompiuterinių žaidimų kūrėjai neskuba idealizuoti situacijos ir sako, kad per dvidešimtmetį pasiektas milžiniškas progresas atitinkamai nutolino ir tobulybės sąvoką.

„Vien žaidimų kūrimo procesas pasikeitė išties drastiškai. Norint sukurti didesnį žaidimą, kaip pavyzdžiui „Doom II“, šiandien reikia gerokai labiau paplušėti. Jeigu 1993 metais tą per dvejus metus padaryti galėjo 5 ar 10 žmonių komanda, šiandien situacija kitokia: dabar, kuriant vieną geriausių pasaulyje žaidimų, prireikia 500 ar net 1000 žmonių komandos, tų pačių dvejų metų darbo ir dar iki 300 milijonų dolerių reklamai“, – žaidimų kūrimo užkulisius atskleidė A. Pranckevičius.

Tiesa, jei šiandieninis kūrimo procesas reikalauja gerokai daugiau pastangų ir žmogiškųjų išteklių, tai kitas žaidimų platinimo etapas, anot pašnekovų, klostosi kur kas paprasčiau. Prieš 15–20 metų reikėjo susirasti platintoją ir vesti derybas dėl gaminio įvedimo į rinką. Šiandien žaidimo kūrėjas gali tuo užsiimti pats, patalpindamas savo produktą į internetines parduotuves.

Be to, interneto dėka gerokai ištobulėję komunikacijos būdai leidžia greičiau ir paprasčiau atrasti bendraminčių ir bendradarbių kuriamam projektui. Galiausiai, atsiradus minios finansavimo platformoms, tapo kur kas paprasčiau rasti investicijų savo idėjoms realizuoti. Netgi mokslo įstaigos į kompiuterinių žaidimų pramonę nebežiūri kaip į pokštą, bet būtent jai ruošia aukšto lygio specialistus.

Lenkia TV ir kiną

Kalbinti KTU absolventai svarbiu aspektu laiko ir tai, jog prieš 15 metų aukšto lygio žaidimui sukurti pirmiausia reikėdavo didžiulių lėšų vadinamajam „varikliui“ įsigyti, o dabar šis pradinis žingsnis gali būti nemokamas arba kainuos ne itin brangiai.

A. Pranckevičius pastebi, kad JAV kompiuterinių žaidimų industrija pagal finansinius rodiklius ir žmonių praleidžiamą laiką prilygsta televizijai ir kinui kartu sudėjus.

Mėgėjiškų žaidimų kūrimo pradžia Lietuvoje P. Liekis laiko 1995–2000 metus. Tuomet, anot jo, šia sritimi ėmė domėtis vis daugiau moksleivių ir studentų. Ji buvo visiškai nauja, neištyrinėta, stokojo elementarios informacijos.

„Tada neegzistavo jokie socialiniai tinklai. Net „Google“ nebuvo. Tikrai sunku pasakyti, kiek buvo tokių bandytojų, kaip mes. Keliese bandėme jėgas KTU gimnazijoje. Žinau, kad kažką „krapštė“ ir Vilniaus licėjaus jaunimas“, – pirmuosius bandymus prisiminė A. Pranckevičius.

Pasak pašnekovų, pastaruoju metu gamintojai linkę orientuotis į vidutinio lygio žaidėją, siūlydami lengvesnius žaidimus ir taip stengdamiesi užimti kuo didesnę rinką ir suburti kuo gausesnį vartotojų ratą. Tai ypač pastebima kalbant apie išmaniesiems įrenginiams – planšetėms ir telefonams – skirtas pramogines programėles.

Tiesmukos pramogos nebepakanka

Dar viena gana inovatyvi šiuolaikinių žaidimų savybė yra funkcija, kurią šie atlieka. Šiandien  nebepakanka vien tiesmukos pramogos. Tam tikri žaidybiniai elementai pasitelkiami netgi siekiant geresnių rezultatų darbinėse užduotyse.

„Darbuotojai, fiksuodami įvairius duomenis ir matydami pasiekimus bei tam tikrą progresą, stengiasi eiti iki galo, dėti dar daugiau pastangų rezultatui pasiekti. Tai juos motyvuoja, o statistika rodo geresnius darbinius rezultatus“, – mano P. Liekis.

A. Pranckevičiaus teigimu, kai kurie kompiuteriniai žaidimai lavina orientavimąsi erdvėje, judesių motoriką, loginį bei strateginį mąstymą, kitus įgūdžius.

„Kompiuterinių žaidimų populiarumo mastą puikiai iliustruoja elektroninio sporto „Esports“ judėjimas, tapęs masiniu reiškiniu visame pasaulyje. Į arenas susirenka dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai žaidžia „online“ režimu. Nors tokie renginiai sulaukia stebėtinai didelio susidomėjimo, jų populiarumas vis dar nesustoja augęs ir ateityje tik didės“, – prognozuoja KTU absolventas P. Liekis.

Daugiau – www.gameon.lt.