Aplinkos ministerijos siūlymu, Vyriausybė trečiadienį pritarė, jog Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato teritorija būtų perskiriama į dvi dalis ir rezervatas sumažėja 24,7 hektaro. Iš viso Nemuno priešakinės deltos gamtinis rezervatas iki šiol sudarė 2 tūkst. 416 ha.

Taip pat numatyta iš Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato teritorijos išimti Rusnaitės upės vagą ir apie 100 metrų pločio vandens juostą Kuršių mariose vandens keliui formuoti.

Iš Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato išimtai teritorijai nustatyta ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zona; likusios teritorijos ir funkcinio prioriteto zonos nekeičiamos.

Pasak Aplinkos ministerijos, šie pakeitimai reikalingi Šilutės rajono savivaldybei, siekiant plėtoti vandens turizmą Nemuno upe ir jos atšakose.

„Atlikus ribų plano korekciją būtų efektyviau išnaudojamas Pakalnės uosto ir išvystytos rekreacinės infrastruktūros potencialas, vandens keliui sutrumpėjus apie 10 kilometrų, sumažėtų vandens transporto variklių oro taršos kiekis ir išlaidos laivų kurui, sumažėtų kliūčių žuvų migracijai“, – teigiama ministerijos parengtame projekte.

Pasak ministerijos, Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje gyvūnų ir augalų rūšims, natūralioms buveinėms, gyvenamosioms teritorijoms, kultūros paveldo teritorijoms reikšmingas neigiamas poveikis nenumatomas.

Pabrėžiama, kad planuojant įrengti Rusnaitės upėje vidaus vandens kelią privalomai turės būti parengtas techninis projektas, kurio apimtyje atliekamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, tyrimai, ekspertinis vertinimas, nustatomos konkrečios sąnašų išpylimo vietos, tikslus ekonominis pagrindimas ir, nustačius poreikį, parenkamos ir įgyvendinamos poveikio išvengimo, švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Pokyčiai bus naudingi vietos žvejams

Vyriausybės trečiadienį priimti pokyčiai Nemuno deltoje bus naudingi vietos žvejams, teigia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis.

„Pirmiausia, tai naudinga bus vietos žvejams, nes jeigu jie nori išplaukti, dabar jie turi plaukti aplink, kas irgi gamtosaugai nėra gerai“, – BNS teigė įstaigos vadovas.

Pasak A. Stanislovaičio, tai bus naudinga ir žuvų migracijai.

„Antras dalykas, prieš pradedant procedūras, mes klausėme ichtiologų, kurie nerimavo dėl žuvų migracijos, nes labai sekli upė pasidariusi“, – sakė A. Stanislovaitis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu Rusnaitės upė yra užnešta sąnašomis dėl vykstančių natūralių procesų.

„Upė išimta iš rezervato, kad būtų galima ją gilinti ir sutvarkyti, tiek žuvų migracijos, tiek laivybos kelius, nes ji yra užnešta dėl natūralių procesų“, – tvirtino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas.

Teismas penktadienį pranešė patenkinęs Baltijos aplinkos forumo skundą tarnybai ir panaikino skundžiamą įsakymą.

Ginčas kilo dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo sustabdymo. Baltijos aplinkos forumas kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti pernai liepą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo sustabdytas regioninio parko ribų ir tvarkymo planų koregavimo procesas, šios tarnybos pradėtas 2017 metais.

Teismas šį skundą tenkino, nusprendęs, kad tarnyba, vykdydama teritorijų planavimo procedūrą, turėjo remtis ne ministro įsakymu, o šį planavimą reglamentuojančiais teisės aktais.

„Teismas nevertino aplinkos ministro pavedimo politinio tikslingumo požiūriu, nepasisakė ir dėl šio pavedimo politinių motyvų, juolab kad ministro pavedimas, kaip administracinis aktas, yra nevertintinas administracinio teismo, todėl ši bylos dalis nutraukta“, – taip pat teigiama pranešime.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, kol kas nėra nuspręsta, ar šis sprendimas bus skundžiamas, ar tarnyba dėl rezervato steigimo spręs iš naujo.

„Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba sprendimą dėl tolesnių veiksmų priims kitą savaitę. Šiuo metu analizuojami teismo išdėstyti motyvai, konsultuojamasi su teisininkais“, – BNS informavo A. Stanislovaitis.

Visuomenininkai siekia, kad Punios šilo apsauga būtų stiprinama

Pasak pareiškėjų Baltijos aplinkos forumo, Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimo į vieną – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją – planavimo procesas privalo būti baigtas, užtikrinant viešojo intereso apsaugą.

Sprendimą šį procesą stabdyti jie teigė esant nepagrįstu ir pažeidžiančiu viešąjį interesą.

„Baltijos aplinkos forumo teigimu, Punios šilo teritorijoje nustatytoms gamtinėms saugomoms vertybėms privalo būti taikoma didesnė apsauga, nei esanti šiuo metu, aiškiai ribojant žmogaus ūkinę veiklą, įsteigiant atitinkamą saugomą teritoriją – rezervatą. Priešingu atveju kyla pavojus, kad tokios saugomos gamtos vertybės nebus išsaugotos“, – rašoma pranešime.

Reaguodami į penktadienį priimtą teismo sprendimą, Baltijos aplinkos forumas teigė, kad nors teismas aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pavedimo pagrįstumo nevertino, tai turėtų padaryti visuomenė iš šalies vadovai.

„Tai, jog Saugomų teritorijų tarnyba vykdė nepagrįstą ir nekompetentingą K. Mažeikos pavedimą, demonstruoja, kad aplinkos ministras kompromituoja visą aplinkosaugos sektorių bei yra nesuderinamas su profesionalų Vyriausybės idėja. Mums gaila, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tapo kvailo ministro sprendimo įkaite. Todėl raginame aukščiausius valdžios vyrus principingai vertinti tokią aplinkos ministro nekompetenciją“, – teismo sprendimą komentavo Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinį ginčą, nusprendė, kad tarnyba, vykdydama aplinkos ministro pavedimą, priėmė nemotyvuotą, teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą, todėl panaikino tarnybos direktoriaus įsakymą kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Teismas sprendime pažymėjo, kad nors tarnyba privalo vykdyti aplinkos ministro pavedimus, tačiau vykdydama teritorijų planavimo procedūrą, ji privalėjo vadovautis saugomų teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie pagal savo pobūdį yra aukštesnės galios teisės aktai nei ministerijos darbo reglamentas.

Teisėjų teigimu, veikdama pagal savo kompetenciją, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba neturėjo pagrindo vykdyti aplinkos ministro pavedimą, nes tokio pobūdžio aktas nėra numatytas teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese.

Teismas priteisė iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atlyginti Baltijos aplinkos forumui 3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pernai birželį pasirašęs įsakymą dėl rezervato plėtros stabdymo, teigė, jog  tai neleistų laisvai lankytis Punios šile, buvo teigiama, kad tam reikia keisti Saugomų teritorijų įstatymą.

Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.