Brigitte García pernai, būdama 26 metų, tapo jauniausia Pietų Amerikos šalies mere.

Be kitų dalykų, ji rūpinosi geresniu geriamojo vandens tiekimu maždaug 17 tūkst.  San Visentės miesto, esančio už 100 km į rytus nuo Gvajakilio, gyventojų.

Pasak policijos, G. García ir jos atstovo spaudai Jairo Looro kūnai buvo rasti šeštadienio vakarą automobilyje Ramiojo vandenyno paplūdimyje netoli San Visentės.

„Esu sugniuždytas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė buvęs Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa, kuris, kaip ir B. García, priklauso kairiųjų partijai „Pilietinės revoliucijos judėjimas“.

Šios partijos kandidatė į prezidentus Luisa González, dalyvavusi rinkimuose praėjusiais metais ir pralaimėjusi antrajame ture, rašė: „Ekvadore niekas nėra saugus“.

Praėjusiais metais Ekvadore buvo nužudyti keli politikai.

Likus 11 dienų iki pirmojo prezidento rinkimų turo rugpjūčio mėnesį kandidatas Fernando Villavicencio, žadėjęs kovoti su korupcija, buvo nušautas po rinkimų kampanijos renginio Kite. Vyriausybė dėl jo mirties apkaltino organizuotas nusikaltėlių gaujas.

Ekvadore niekas nėra saugus.

Ekvadoras yra kokaino tranzito šalis, o keli nusikalstami sindikatai kovoja dėl kontrabandos kelių kontrolės.

Saugumo padėtis Ekvadore pastaruoju metu smarkiai pablogėjo. Praėjusiais metais 100 tūkst. gyventojų teko apie 46,5 žmogžudystės ir tai buvo didžiausias nužudymų skaičius šalies istorijoje ir vienas didžiausių Lotynų Amerikoje.

Sausio mėnesį prezidento Danielio Noboa vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri vis dar galioja, po to, kai Ekvadoro kalėjimuose – kai kuriuos jų kontroliuoja gaujos – nuolat vyko kruvinos muštynės ir pabėgo vienos gaujos vadeiva.

D. Noboa taip pat išleido dekretą, kuriuo 22 nusikalstamas grupuotes paskelbė teroristinėmis organizacijomis ir kariniais taikiniais.

Vietos gyventojai agentūrai AFP sakė nežinantys mirčių aplinkybių, tačiau teigė, kad Laboule ir Thomassino rajonuose Petion-Ville‘io priemiestyje nuo aušros siautėjo, jų teigimu, ginkluoti nusikaltėliai.

Liudininkai pasakojo, kad gaujų nariai šioje vietovėje užpuolė banką, degalinę ir gyvenamuosius namus. Po pietų Petion-Ville‘yje toliau aidėjo šūviai.

„Jie atvažiavo dėvėdami balaklavas, automobiliais, motociklais, su savo greitosios pagalbos automobiliu, tada ėmė žudyti Petion-Ville‘io gyventojus“, – sakė vietos gyventojas Vincentas Jeanas Robertas.

„Aš buvau ant motociklo, kai jie atvažiavo ir pradėjo šaudyti“, – AFP pasakojo taksi motociklo vairuotojas, vardu Cadetas, pridūręs: „Mes nežinome, ar tai buvo banditai, ar policija.“ Jis įtarė, kad aukomis tapo tie, kurie vėlai vakare buvo išėję iš namų „ieškoti ko nors pavalgyti savo vaikams“.

Pirmadienio rytą smurto sūkuryje vienas teisėjas vos liko gyvas per išpuolį prieš jo namus, AFP sakė jo giminaitis.

Haityje jau tris savaites vyksta gaujų sukilimas, kurį rengia gerai ginkluotos grupuotės, teigiančios, kad nori nuversti ministrą pirmininką Arielį Henry. Praėjusią savaitę A. Henry sutiko atsistatydinti, kad būtų sudaryta laikinoji vyriausybė, nes tai padaryti spaudė kaimyninės Karibų jūros regiono šalys, įskaitant regioninę organizaciją CARICOM, ir JAV.

Padėtis išlieka baisi, ir nors Vašingtonas pirmadienį išreiškė viltį, kad pereinamojo laikotarpio šalies valdymo institucija, įsteigta prieš savaitę vykusiame susitikime dėl krizės, gali būti pasirengusi „jau šiandien“, iki vakaro nieko nebuvo paskelbta.

„Kaip suprantu, Haičio suinteresuotos pusės yra labai arti sprendimo dėl to, kas gali tapti nariais, ir tebevyksta aktyvios diskusijos su CARICOM lyderiais dėl Pereinamojo laikotarpio prezidentinės tarybos sudėties“, – žurnalistams Vašingtone sakė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

„Tikime, kad šios tarybos paskelbimas padės sudaryti sąlygas laisviems ir sąžiningiems rinkimams ir Daugianacionalinės saugumo paramos misijos dislokavimui“, – sakė jis, turėdamas omenyje JT remiamas ir Kenijos vadovaujamas pajėgas, kurių tikslas – užtikrinti stabilumą Haityje.

Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) paragino skubiai dislokuoti tarptautinę saugumo paramos misiją į šią Karibų jūros regiono šalį, teigdamas, kad gaujų smurto, per kurį taip pat buvo sužeisti 692 žmonės, aukų skaičius yra stulbinantis.

„Tikrovė tokia, kad dabartinėmis aplinkybėmis nėra jokios realios alternatyvos gyvybėms apsaugoti“, – sakė jis pareiškime, kuriame paragino imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tolesniam Haičio panirimui į chaosą.

„Mums tiesiog senka laikas“, – teigė jis.

Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai JT Saugumo Taryba ruošėsi trečiadienį surengti skubų posėdį dėl padėties Haityje, kur plėšikaujančios gaujos grasina kruvinu pilietiniu karu, jei neatsistatydins laikinasis ministras pirmininkas Arielis Henry (Arielis Anri).

Praėjusį ketvirtadienį ginkluotos grupuotės, kontroliuojančios daugybę šalies teritorijų, paskelbė apie koordinuotas pastangas nušalinti A. Henry, o nuo to laiko buvo atakuojama Port o Prenso oro uostas, kalėjimai, policijos nuovados ir kiti strateginiai objektai.

Galingas gaujos lyderis Jimmy Cherizier (Džimis Šerizjė), pravarde „Barbecue“, antradienį perspėjo, kad jei ministras pirmininkas neatsistatydins, dabartinis chaosas virs pilietiniu karu ir genocidu.

Jungtinės Valstijos paragino smurto nuniokoto Haičio premjerą paspartinti politines permainas ir surengti rinkimus.

„Raginame jį paspartinti perėjimą prie įgaliotos ir įtraukios valdymo struktūros, kuri skubiai padėtų šaliai pasirengti daugianacionalinei saugumo paramos misijai, kuri spręstų saugumo situaciją ir sudarytų sąlygas laisviems ir sąžiningiems rinkimams“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

M. Milleris teigė, kad JAV ir Karibų jūros regiono šalių blokas CARICOM norėjo, kad A. Henry „padarytų nuolaidų Haičio žmonių labui“.

Tačiau jis pridūrė: „Mes neraginame jo atsistatydinti ir nespaudžiame jo atsistatydinti“.

Atsistatydinimas – pagrindinis įtakingo gaujos lyderio J. Cherizier reikalavimas.

Nuo 2021 metų, kai buvo nužudytas prezidentas Jovenelis Moise'as (Žovenelis Moizas), A. Henry turėjo atsistatydinti vasarį, bet vietoj to susitarė su opozicija dėl valdžios pasidalijimo, kol bus surengti nauji rinkimai.

V. Turkas atkreipė dėmesį į praėjusį savaitgalį įvykusį masinį pabėgimą iš kalėjimo, kurį Haičio pareigūnai apibūdino kaip mirtiną grėsmę nacionaliniam saugumui.

Anot jo, šiuo metu žinoma, kad pabėgo daugiau kaip 4,5 tūkst. kalinių, tarp kurių yra ir garsių gaujų narių.

Per gaujos išpuolį Haičio sostinės kalėjime žuvo keliolika žmonių, o keli tūkstančiai kalinių pabėgo, sekmadienį buvo pranešęs naujienų agentūros AFP žurnalistas ir viena nevyriausybinė organizacija.

Po išpuolio Haičio vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir komendanto valandą.

„Ši situacija yra daugiau nei nepakeliama Haičio žmonėms“, – sakė V. Turkas.

JT Žmogaus teisių biuras pareiškė esąs susirūpinęs, kad smurtas Haityje tampa nekontroliuojamas.

„Susirėmimai tarp gaujų tampa vis žiauresni ir dažnesni, nes jos stengiasi išplėsti savo teritorinę kontrolę sostinėje ir kituose regionuose, kėsindamosi į žmones, gyvenančius varžovų kontroliuojamose teritorijose“, – sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovė Marta Hurtado.

Šiais metais iki kovo 15 dienos „531 žmogus žuvo, 300 buvo sužeisti ir 277 pagrobti per su gaujomis susijusius incidentus, kurie daugiausia vyko sostinėje Port o Prense“, sakė ji žurnalistams Ženevoje.

Vien per pirmąsias dvi kovo savaites per gaujų susirėmimus žuvo mažiausiai 208 žmonės, 164 buvo sužeisti ir 101 pagrobtas, sakė M. Hurtado.

„Dauguma aukų žuvo arba buvo sužeisti snaiperių, kurie, kaip pranešama, atsitiktinai šaudė į žmones jų namuose arba gatvėse“, – pridūrė ji.

Užfiksuota atvejų, kai į mokinius ir mokytojus pataikė paklydusios kulkos, netoli mokyklų padaugėjo tėvų ir mokinių pagrobimų, todėl daugelis mokyklų buvo priverstos užsidaryti.

N. Hurtado teigė, kad, nesant saugios mokyklos aplinkos, „daug vaikų buvo prievarta užverbuoti ginkluotų gaujų“.

Tūkstančiai perkeltųjų asmenų

Nuo 2021 metų liepos, kai buvo nužudytas prezidentas Jovenelis Moise'as (Žovenelis Moizas), Haityje, skurdžiausioje Amerikų valstybėje, gilėja politinė ir ekonominė krizė, o gaujos dabar kontroliuoja daugiau nei pusę šalies teritorijos.

Dėl nuolatinio nestabilumo ir smurto smarkiai išaugo produktų kainos, todėl pusė gyventojų neturi pakankamai maisto, sakė M. Hurtado.

Ji pridūrė, kad mažiausiai 160 000 žmonių buvo perkelti ir gyvena nesaugiomis sąlygomis, o ketvirtadalis jų gyvena laikinose gyvenvietėse, kuriose ribotos galimybės naudotis pagrindinėmis sanitarinėmis sąlygomis.

„Seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites gaujos taip pat naudoja siekdamos terorizuoti, pavergti ir bausti gyventojus, – sakė M. Hurtado. – Gaujos naudoja seksualinį smurtą prieš pagrobtas mergaites, kad priverstų šeimas sumokėti išpirką.“

JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) paragino Haičio valdžios institucijas nedelsiant spręsti saugumo padėties problemas, stiprinant policiją ir reformuojant teismų sistemą.

„Siekiant nutraukti smurto, korupcijos ir nebaudžiamumo ciklą, visi atsakingi asmenys, įskaitant tuos, kurie teikia paramą ir finansavimą gaujoms, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami laikantis teisinės valstybės principų“, – sakė M. Hurtado.

„Taip pat raginame tarptautinę bendruomenę skubiai apsvarstyti galimybę dislokuoti specializuotas paramos pajėgas“, – pridūrė ji.