Leidinio žiniomis, incidentas įvyko naktį į sekmadienį centrinėje Torunės dalyje. Nukentėjo penki žmonės.

„Ligšiolinis tyrimas leidžia daryti išvadą, kad incidentas įvyko dėl nacionalistinių priežasčių. Užpuolikus užfiksavo stebėjimo kameros. Pareigūnai ieško žmonių, galinčių padėti identifikuoti įtariamuosius, taip pat įvykio liudininkų“, - sakė žurnalistams Torunės policijos atstovas Wojciechas Chrostowskis.

„Kartu su pažįstamais buvau užpultas Torunės centre, prie įėjimo į senamiestį. Grupės jaunų vaikinų surengtos atakos priežastis buvo tai, kad mes tarpusavyje kalbėjomės rusiškai. Jie neturėjo jokių skrupulų, mušė net ir merginą. Mano draugui, kuris yra į tėvynę grįžęs lenkas, skilo kaukolė. Užpuolikai šaukė: „Lenkija lenkams“ ir „Duokim ukrainiečiams“, - parašė feisbuke vienas iš nukentėjusiųjų.

„Mane labiausiai sukrėtė praeivių abejingumas – jie visiškai nereagavo į susiklosčiusią situaciją. Užpuolikai spėjo mus sumušti, nueiti, sugrįžti ir vėl užpulti. Lankiausi jau ne vienoje šalyje, visur su manimi buvo pagarbiai elgiamasi, galėjau tikėtis kitų žmonių pagalbos. Aš suprantu, kad tokių tipų niekur netrūksta, bet kaip tai gali nutikti didelio Lenkijos miesto centre?“ – cituoja nukentėjusiojo žodžius „Gazeta Wyborcza“. 

Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas sako, kad įvykių Ukrainoje kontekste, Lietuvos ir Lenkijos ginčai yra absurdiški, o Vilniaus ir Varšuvos santykių griovimas naudingas tik Maskvai.

Jis kartu su Baltijos šalių politikais, akademikais ir visuomenininkais Vilniuje diskutavo apie Baltijos kelio reikšmę ir dabartinius įvykius Ukrainoje bei Rusijos politiką.

Europos sąjungos ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko teigimu, dėl propagandos net paprastiems rusams sunku suvokti, kad Ukraina gali siekti euroatlantinės integracijos.

„Kaip man atrodo stebint Rusijos žiniasklaidą, kalbant ne tik su politiniu elitu, bet ir paprastais žmonėmis, kurie turi šeimyninių, istorinių, ekonominių, religinių ryšių su Ukraina, jų požiūris daugiausiai toks, kad kokia bebūtų Ukraina, ji yra Rusijos istorijos paveldo dalis, kurios atžvilgiu Rusija turi išskirtines teises. Ir jiems sunku suvokti, kaip gali Ukraina pasirinkti kitokį kelią, nei Rusijos nuomone yra teisinga ir naudinga. Čia yra akivaizdi suvokimų priešprieša, su kuria dar ilgai susidursime. Ir čia reikia būti realistais. Nes ta nuomonė nesikeis, o stebint valstybinę propagandą, ta sėkla dar labiau yra sėjama“, – sako V. Ušackas.

„Kai žiūrime, kas vyksta Donecke ir Luhanske, tai tame kontekste matome, kokie yra absurdiški ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos. Jie yra beprasmiai, jie yra kenksmingi – reikia atvirai pasakyti. Yra politikų, kurie dirba Putino politikos labui. Ranka rankon dirba. Nes gerų Lietuvos ir Lenkijos santykių griovimas naudingas tik Kremliaus imperialistinei politikai“, – sako „Gazeta Wyborcza“ redaktorius A. Michnikas.

Yra nemažai lenkų, kuriems nepatiko Poznanės "Lech" fanų elgesys per Europos lygos rungtynes su Vilniaus "Žalgiriu". Tada stadione Lenkijos klubo sirgaliai išskleidė didžiulį plakatą "Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną".

Lenkai interneto portale "Gazeta Wyborcza" sukūrė atsiprašymo laišką, po kuriuo ragina savo tautiečius pasirašyti. Beje, laiškas išverstas ir į lietuvių kalbą. Naktį iš penktadienio į šeštadienį laišką jau buvo pasirašę 5277 žmonės, skelbia wyborcza.pl.

Štai laiško turinys: "Ketvirtadienį įvykusių Poznanės „Lech“ ir Vilniaus „Žalgirio“ rungtynių metu sirgalių asociacija „Wiara Lecha“ išskleidė plakatą su užrašu „Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną“. Tik paskutinis idiotas ir piktos valios žmogus galėjo sugalvoti tokį užrašą. Sirgaliai turėtų už šią šlykščią išdaigą atsiprašyti.

Tikimės, kad mūsų laišką pasirašys daug lenkų, taip pat ir tie, kas daugelį kartų gynė stadiono chuliganų smerktiną elgesį. Tikimės, kad laišką pasirašys Poznanės „Lech“ ir kitų Lenkijos futbolo klubų sirgaliai.

Šį kartą verta pamiršti apie tai, kas mus skiria, nes visiems mums rūpi geri santykiai su Lietuva ir lietuviais, mūsų kaimynais, su kuriais mus sieja tikrai daug. Gerų santykių siekė Lenkijos prezidentai Lechas Walesa, Aleksandras Kwašniewskis, Lechas Kaczynskis, o dabar – Bronislawas Komorowskis.

Surenkant kuo daugiau parašų po šiuo laišku, norime lietuviams parodyti, jog Lenkijoje nėra vietos primityviam, įžeidžiančiam lietuvių tautą, elgesiui“.