Kai kurie paleisti asmenys pranešė, kad jiems buvo užrišamos akys, jie buvo mušami ir galiausiai paleisti dėvintys tik sauskelnes, nurodė Ajithas Sunghay‘us, iš Rafos pietinėje Gazos Ruožo dalyje vaizdo ryšiu kalbėdamas Ženevoje surengtoje spaudos konferencijoje. A. Sunghay‘us sakė, kad susitiko su keliais laisvę atgavusiais sulaikytaisiais, kurie tvirtino, jog Izraelio saugumo pajėgos laikė juos nežinomose vietose nuo 30 iki 55 dienų.

„Jie pasakojo, kad buvo mušami, žeminami, patyrė netinkamą elgesį ir tai, kas gali prilygti kankinimui. Jie pranešė, kad ilgą laiką praleido užrištomis akimis, kai kurie jų – kelias dienas iš eilės“, – tvirtino jis.

„Vienas vyras sakė, kad per 55 sulaikymo dienas prieigą prie dušo gavo tik vieną kartą. Esama pranešimų apie vyrus, kurie buvo paleisti, tačiau tik su sauskelnėmis“, – pridūrė jis.

A. Sunghay‘us pažymėjo, kad šių vyrų pasakojimai sutampa su pranešimais, kuriuos gavo JT žmogaus teisių biuras ir kurie yra susiję su didelio masto palestiniečių sulaikymais. A. Sunghay‘us nurodė negalintis pateikti tikslaus sulaikytų asmenų skaičiaus, tačiau jis, kaip manoma, „siekia tūkstančius“. Atstovas sakė, kad Izraelis turi pareigą užtikrinti, kad su visais sulaikytais asmenimis būtų elgiamasi pagal tarptautines žmogaus teisių ir humanitarinės teisės normas.

„Visi netinkamo elgesio su suimtais ar sulaikytais asmenimis ar jų kankinimo atvejai turi būti visapusiškai ir skaidriai ištirti“, – pridūrė jis.

Nuo tada, kai spalio 7 d. „Hamas“ prieš Izraelį surengė precedento neturinčius išpuolius, per kuriuos, izraeliečių duomenimis, žuvo maždaug 1 tūkst. 140 žmonių, Gazos Ruože vyksta karas. Atsakomasis Izraelio bombardavimas ir sausumos puolimas, pasak Gazos Sveikatos ministerijos, iki šiol pareikalavo mažiausiai 24 tūkst. 762 palestiniečių gyvybių.

Jis taip pat paragino nutraukti Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ kovas šiame palestiniečių anklave.

„Izraelis toliau nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožo civilius gyventojus ir kolektyviai juos baudžia (...) Palestiniečiai Gazos Ruože gyvena vis didesniame siaube“, – spaudos konferencijos metu nurodė V. Turkas.

Pasak jo, tokiomis apokaliptinėmis humanitarinėmis aplinkybėmis kyla didelė žiaurių nusikaltimų rizika.

V. Turkas sakė, kad 1,9 iš 2,2 mln. anklave gyvenančių žmonių buvo priversti palikti savo namus ir buvo išstumti į „vis mažėjančias ir itin perpildytas vietas Gazos Ruožo pietinėje dalyje, kur sąlygos yra antisanitarinės ir nesveikos“.

„Katastrofišką situaciją, kuri susiklostė Gazos Ruože, buvo galima pilnai numatyti ir išvengti. Mano kolegos iš humanitarinio sektoriaus apibūdino padėtį kaip apokaliptinę. Tokiomis aplinkybėmis padidėja žiaurių nusikaltimų rizika, – pridūrė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras. – Raginu nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir paleisti visus įkaitus.“

V. Turko teigimu, žmogaus teisių krizė okupuotame Vakarų Krante taip pat kelia didžiulį nerimą. Jis paragino Izraelio valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas plačiai paplitęs nebaudžiamumas už pažeidimus.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš pietų Izraelį. Pasak žydų pareigūnų, per išpuolius žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir įkaitais paimta apie 240 žmonių.

Per trumpalaikes paliaubas 80 įkaitų buvo paleista, o Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir išlaisvinti 138 grupuotės vis dar laikomus asmenis.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad per Izraelio vykdomą operaciją šioje teritorijoje jau žuvo 16,2 tūkst. žmonių, daugiausiai civilių gyventojų.

„Visos šalys supranta, ko iš tikrųjų reikia siekiant taikos ir saugumo palestiniečių ir Izraelio žmonėms; smurtas ir kerštas gali sukelti tik dar didesnę neapykantą ir radikalizaciją, – užbaigė V. Turkas. – Vienintelis būdas nutraukti besikaupiančias kančias yra nutraukti okupaciją ir pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą.“

„Tikimės, kad Izraelis ne tik paragins civilius gyventojus palikti pavojingą zoną, bet ir suteiks jiems realią galimybę rasti saugų prieglobstį kitur“, – per įprastą trumpąją spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris (Sebastianas Fišeris).

„Per šį karą jau žuvo per daug civilių gyventojų“, – pridūrė jis.

Šios išvados išpuolio sukeltų protestų ir atsakomųjų protestų bei karštų diskusijų dėl „Hamas“ ir eilinių Gazos Ruožo gyventojų santykių kontekste atrodo stulbinamai.

„Apklausa rodo, kad prieš pat išpuolius 67 proc. Gazoje gyvenančių palestiniečių „Hamas“ pasitikėjo menkai arba visiškai ja nepasitikėjo“, – teigia Prinstono visuomeninių ir tarptautinių reikalų mokyklos dekanė Amaney Jamal.

„Tai yra itin svarbu, nes (klaidingai) teigiama, jog „Hamas“ palaiko visa Gaza, todėl visa Gaza ir turėtų atsakyti už „Hamas“ įvykdytus žiaurumus.“

A. Jamal yra viena iš tyrimus ir apklausas regione atliekančio Arabų barometro iniciatorių. Tokie tyrimai atliekami ir Gazos Ruože, kurioje viena apklausa buvo baigta kaip tik išpuolio prieš Izraelį išvakarėse.

Ji nurodė, jog daugelis respondentų mano, kad 2006 m. rinkimus Palestinos teritorijose laimėjusi ir Vašingtono bei ES „teroristine“ organizacija laikoma „Hamas“ yra „korumpuota“ ir „autoritarinė“.

„75 procentai apklaustųjų nurodė per pastarąsias 30 dienų nesugebėję išmaitinti savo šeimų. Vėlgi, tai yra nualinta visuomenė – visuomenė, kuri iš esmės teigia, kad „Hamas“ vyriausybėje egzistuoja šiokia-tokia korupcija“, – pasakojo A. Jamal.

„Taikus susitarimas“

„Kai žmonėms uždavėme klausimą „Ką kaltinate?“... Manėme, kad pagrindiniu kaltininku taps blokadą įvedęs Izraelis. Tačiau daugelis respondentų nurodė, kad kalta „Hamas“ korupcija – taip manančių buvo daugiau nei kaltinančių Izraelį.“

Kalifornijoje gimusi ir savo šeimos gimtojoje Ramaloje užaugusi 52 m. A. Jamal sakė, jog taip pat yra manoma, kad „Palestinos savivalda arba „Hamas“ kontroliuojama vyriausybė ilgainiui tapo labiau autoritarinė ir labiau primena diktatūrą“.

(Gazos gyventojai) yra pasirengę su Izraeliu sudaryti taikų susitarimą 1967 m. egzistavusių sienų pagrindu.

„Eilinis Vakarų Krante arba Gazos Ruože gyvenantis palestinietis teigia, kad „turime šitą (Izraelio) okupaciją, o dabar yra dar ir šios Palestinos vyriausybės, kurios taip pat yra autoritarinės“. Taigi, dauguma sako, kad pirmiau juos buvo okupavusi viena šalis, o dabar jų yra dvi.“

Paskutinė Arabų barometro apklausa, kurios metu Gazos Ruože apklausti 399, o Vakarų Krante – 790 žmonės, vyko nuo rugsėjo galo iki spalio 6 d. Jos išvados skelbiamos žurnale „Foreign Affairs“.

„Išpuolių išvakarėse apie 60 proc. teigė maną negalintys laisvai ir atvirai reikšti savo nuomonės, (dar) maždaug 72 proc. sakė negalintys taikiai demonstruoti prieš „Hamas“ kontroliuojama valdžią“, – nurodo A. Jamal. „Baiminamasi vyriausybės keršto ar atsakomųjų veiksmų.“

Palestinos teritorijas Vakarų Krante valdanti Palestinos savivalda su prezidentu Mahmudu Abbasu priešakyje A. Jamal apklausoje pasirodė nekaip – ją teigiamai vertina vos 9 proc. apklaustųjų.

Nors A. Jamal apklausa rodo, kad dauguma respondentų yra nusistatę prieš „Hamas“, apklausos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad po „Hamas“ išpuolio Izraelyje jų nuostatos galėjo pasikeisti.

„Po spalio 7 d. įvykdytų išpuolių Izraelis atjungė vandens, maisto, kuro ir elektros tiekimą Gazos Ruožui, teritorijoje dėl to prasidėjo gili humanitarinė krizė... gali būti, kad kančią patiriantys palestiniečiai pakeitė savo nuomonę“, – teigiama ataskaitoje.

Iki išpuolių prieš Izraelį daugiau nei pusė respondentų palankiai vertino sprendimą, kurio pagrindą sudarytų dvi valstybės – Palestinos valstybė ir Izraelis.

Likusieji buvo nusiteikę už Palestinos ir Izraelio sąjungą arba vienos valstybės egzistavimu pagrįstą sprendimą. Tačiau, iki spalio 7 d. įvykių, po kurių prasidėjo plataus masto atsakomoji Izraelio karinė operacija, vienas iš penkių apklaustųjų palaikė ginkluotą pasipriešinimą.

„(Gazos gyventojai) yra pasirengę su Izraeliu sudaryti taikų susitarimą 1967 m. egzistavusių sienų pagrindu“, – paaiškino A. Jamal.

Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) nurodė, kad Gazos Ruože dirbančius JT pareigūnus Izraelio kariuomenė informavo, „kad visi Gazos Ruožo gyventojai, esantys į šiaurę nuo Vadi Gazos, per artimiausias 24 valandas turėtų persikelti į pietų Gazos Ruožą“. 

Jis pridūrė, kad tai sudarytų apie 1,1 mln. žmonių.

Pasak atstovo spaudai, šis sprendimas taip pat palies JT darbuotojus ir tuos, kurie slepiasi JT patalpose, pavyzdžiui, mokyklose, sveikatos centruose ir klinikose.

Šiuo metu JT agentūra, padedanti palestiniečių pabėgėliams (UNRWA), yra suteikusi prieglobstį daugiau kaip 60 proc. žmonių, kurie pastarosiomis dienomis buvo perkelti iš Gazos Ruožo.

Iš karto nebuvo aišku, kiek žmonių šiuo metu yra į šiaurę nuo Vadi Gazos.

„Jungtinės Tautos mano, kad toks judėjimas neįmanomas be pražūtingų humanitarinių padarinių“, – sakė atstovas spaudai.

„Jungtinės Tautos primygtinai ragina atšaukti bet kokį įsakymą, jei jis būtų patvirtintas, ir taip išvengti, kad tai, kas ir taip jau yra tragedija, nevirstų katastrofa“, – AFP teigė S. Dujarricas. 

Šeštadienį prasidėjęs „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį nusinešė 1,2 tūkst. izraeliečių gyvybių, dar 150 žmonių buvo paimti įkaitais.

Atsakydamas į tai, Izraelis jau septynias dienas vykdo oro ir artilerijos smūgius prieš „Hamas“ taikinius Gazos Ruože. Šie atsakomieji veiksmai pareikalavo daugiau kaip 1,4 tūkst. palestiniečių gyvybių.

Penktadienį yra šaukiamas JT Saugumo Tarybos posėdis dėl Izraelio ir „Hamas“ konflikto.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.