Regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Intuicija. Architektas, interjero dizaineris ir verslininkas Gediminas Preišegalavičius įsitikinęs, kad gyvenimo kelias jam suformavo ir septintąjį pojūtį – grožį.
Vėjo ir laisvės jausmas
"Žmogus yra dvilypis. Jam svarbu išsaugoti dvasinio ir materialaus pasaulio harmoniją. Laimingas tas, kuris suderina šiuos abu dalykus. Senovės graikai sakė, kad sveikame kūne – sveika siela", – kalba G.Preišegalavičius.
47-erių kaunietis lavina vidinį pasaulį, bet, nepretenduodamas į dvasinio mokytojo statusą, drąsiai pareiškia: "Negalime užmiršti ir kūniško, materialiosios kultūros grožio. Suprasti grožį reikia mokytis. Ir jo pojūtį taip pat reikia lavinti – kaip regėjimą, uoslę, klausą, lytėjimą, skonį ar intuiciją."
Keturvietis lėktuvas "Mooney", 150 AG turintis galingas motociklas "Trumph Rocket", automobilis kabrioletas, jėgos aitvarai, burlentės, kalnų slidės, ledo ritulys. Visa tai Gediminui suteikia laisvės, vėjo, jėgos ir neapsakomo malonumo pojūtį.
"Taip, tai – brangūs žaislai, suteikiantys skrydžio pojūtį, kurį savyje turi visi berniukai. Tik kai kurie jį užsklendžia, o kiti, tapę vyrais, paleidžia, – kosmonautu ar lakūnu vaikystėje svajojęs tapti G.Preišegalavičius nemano, kad jo pomegiai susiję su vidutinio amžiaus krize. – Sulaukę 40 ar daugiau metų vyrai dažniausiai jau būna užauginę vaikus ir finansinės galimybės jiems leidžia turėti brangių žaislų."
Ekstremaliais ir keliančiais asociacijų su vėju dalykais jis susižavėjo seniai: buriavimas, burlentės, kalnų slidės buvo išbandytos dar mokykloje, vandenyje ar ant sniego su jėgos aitvarais Gediminas jau skrajoja keliolika metų, o 2005 m. su broliu pirko nenaują amerikietišką keturvietį lėktuvą "Mooney".
Startas vienodose pozicijose
Kažkas pinigus investuoja į daug namų, pasyviai ilsisi prabangiausiuose Turkijos ar Egipto kurortuose ar po daugiau nei 1000 litų pakloja už vieną nakvynę Palangoje. Gediminas ir jį supantis draugų ratas tokių žmonių nesupranta.
"Gyvenime nuo pradinio taško visi startuojame beveik vienodose pozicijose. Bet po to einame skirtingu keliu, – G.Preišegalavičius turi savo filosofiją. – Mūsų gyvenimui įtakos turi sutikti žmonės. Kuo stipresnis, didesnis žmogus, tuo didesnės įtakos jis mums turi. Kaip ir mes galime turėti įtakos silpnesniojo gyvenimui. Ir visi sutikti pakeliui žmonės – tėvai, draugai, nepažįstamieji palieka kokį nors pėdsaką mūsų gyvenime, kažkur nukreipia kelią. Todėl sulaukę 30 ar 40 metų mes atsiduriame skirtingose pozicijose."
G.Preišegalavičiaus mama Placida 1953 m. buvo Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionė. Jis mokėsi Juozo Aleksonio vidurinėje mokykloje (dabar – "Saulės" gimnazija), kur buvo sustiprinta fizika, matematika – tai ir kiti dalykai, sutikti žmonės Gediminui turėjo vienokios ar kitokios įtakos.
"Turbūt dabar sunku įsivaizduoti medines slides, kuriomis prieš daugiau nei pusę amžiaus slidinėjo mama. Aš norėjau išbandyti viską. Todėl jau mokykloje slidinėjau, buriavau, – juokiasi vyras. – Prieš keliolika metų brolis nustebino susidomėjęs skraidymu, o po to – pasiūlęs pirkti lėktuvą."
Danguje problemos mažutės
"Danguje visos problemos atrodo mažutės. Turi save kontroliuoti, jauti atsakomybę ir neapsakomą laisvės, vėjo pojūtį, – už nenaują lėktuvą "Mooney", kurį dviese išlaikyti daug lengviau, su broliu Gediminas sumokėjo daugiau nei 200 tūkst. litų. – Tačiau specialiai neieškau adrenalino ir nesu pramuštgalvis."
Vis dėlto kartą, kai leidžiantis Kauno Aleksoto aerodrome užgeso lėktuvo variklis, užplūdo adrenalinas ir visas gyvenimas pralėkė per keliasdešimt sekundžių.
"Iš pradžių neišsiskleidė važiuoklė, apsukau ratą, pabandžiau vėl – išsiskleidė. Bet tuomet užgeso variklis. Buvo apėmęs panašus jausmas, kaip Sausio 13-ąją. Kai lakstė kulkos, žinojai, kad gali žūti. Tačiau, kai jauti petį greta, apima vienybės jausmas, mirtis turi tarsi kitą veidą, ir savyje atrandi kažką naujo, – kalba Gediminas. Laimė, tuomet su juo skrido patyręs lėktuvo pilotas, kuris, architektui apžiūrėjus prietaisus, pasiteiravo, ar perjungtas degalų bakas. – Susikoncentravęs į vieną problemą, pamiršau perjungti pasibaigusių degalų baką į kitą. Supranti, kad aviacijoje itin svarbi kiekviena smulkmena."
Tarsi užbėgdamas už akių klausimui, ar verta rizikuoti, vyras nusijuokia ir pasakoja gyvenimišką situaciją, pabrėždamas, kad nelaimė gali atsitikti lygioje vietoje.
Tą vakarą jis sėdėjo namie, žiūrėjo televizorių. Atsistojo, žengė ir, nepajutęs nutirpusios kojos, krito: ryte atėjo į darbą su ramentais po stipraus raiščių bei čiurnos patempimo.
"Ledo ritulys? Lėktuvas? Motociklas?" – klausinėja savo įmonę turinčio Gedimino kolegos ir negali patikėti, kad ekstremalius pojūčius patiriantis vyras sunkią traumą patyrė namie, pakilęs nuo sofos.
Motociklais per dykumą
Kelionės motociklais po Šveicariją, Austriją ar vyndaryste ir savitu peizažu garsėjančią Italijos Toskaną, įsitikinęs Gediminas, taip pat padeda lavinti grožio kultūrą.
Popietę iš tuščio namo Toskanoje išlindęs susivėlęs, nesiskutęs italas, kuris išvakarėse ilgai šventė su draugais, vyno ar alyvuogių degustacija bei bendravimas G.Preišegalavičių žavėjo natūralumu. Bet įspūdingiausias nuotykis motociklais buvo kelionė JAV – nuo Čikagos iki San Fransisko išsinuomotais "Harley Davidson".
"Po kelionės Mohavio dykuma, kai reikėjo važiuoti visą dieną, atsidėkodami glostėme motociklus, – prisimena Gediminas. Rugpjūtį ten tvyrojo 55 laipsnių karštis, neveikė mobiliojo ryšio telefonas, kas dvi valandas pravažiuodavo vos vienas automobilis, o iki artimiausios degalinės buvo apie 150 km. Važiuojant motociklu vėjas pūtė tarsi karštas plaukų džiovintuvas.
Pasivažinėjimą motociklais po JAV G.Preišegalavičius vadina gyvenimo kelione. Jam įsiminė legendinis JAV "Route 66" (greitkelis 66). Greitkelis iš Čikagos į Los Andželą per Centrines Amerikos lygumas nuo 1985 m. jau nebenaudojamas pagal savo pirminę paskirtį.
"Kadaise mirgėję, dabar sukiužę vėjyje plazda reklaminiai skydai, girgžda lemputės, mirksi seni neonai, stūkso apleisti moteliai, namai, seni, rūdijantys automobiliai, – pasakoja įspūdžius Gediminas. Nors 3940 km ilgio greitkelyje įrengtos kelios vietos turistams, ten laikas sustojo prieš keliasdešimt metų. – Net ir žmonės – tarsi atkeliavę iš praeities, jie kartais primena maniakus iš amerikiečių filmų."
Brazilijoje už spygliuotos tvoros
Sėkmingai pervažiavę dykumą, legendinį "Route 66", lietuviai suklupo Monterėjuje, kai, staiga gatvėje stabtelėjus jaunai amerikietei, du Gedimino draugai, važiuojantys motociklais, patyrė nedideles avarijas.
"Ji dar skambino telefonu, kai išgirdome sirenas ir netrukus pamatėme visą mirgantį "kalėdinį" karavaną – dvi ugniagesių gelbėtojų, vieną policijos ir greitosios pagalbos automobilį", – lietuviai įsitikino, kaip operatyviai veikia JAV tarnybos.
Dar viena G.Preišegalavičiaus aistra, jėgos aitvarai, nelaimių ar net tragedijų – tokių, kokią neseniai išgyveno Brazilijoje nužudyto jėgos aitvarų mėgėjo lietuvio artimieji, – Gediminui nesukėlė.
Vis dėlto ir Fortalezoje, ir Parakuru, kur ir buvo nužudytas šilutiškis, ore tvyro nesaugumo jausmas.
Maži kaimeliai, vienas kitą pažįstantys, draugiški, tačiau už 3–4 metrų aukščio spygliuotos vielos tvorų gyvenantys žmonės.
Beje, iš namo kiemo, kur gyveno Gediminas su kitais jėgos aitvarų gerbėjais lietuviais, naktį kažkas pavogė daiktus, klebeno duris. Ryte lietuviai rado nukirptas spygliuotas vielas ir kopėčias.
"Ir gražūs, ir negražūs dalykai, kelionės, gyvenimo būdas ir profesija man padėjo susiformuoti, labiau suprasti ir išmokti jausti grožį", – įsitikinęs vyras.
Septyni jausmai
JAV, Didysis kanjonas Kalifornijoje – pirmasis įspūdingas vaizdas, kuris Gediminui susijęs su regėjimu.
Klausa? Motociklo, lėktuvo variklio garsas: "Kai žemai skrenda brolio lėktuvas, arba toks garsas, kurį skleidė Aleksoto aerodrome skridę prancūzų naikintuvai "Mirage". Vau!"
Lytėjimas? Moteris. Švelnumas.
Skonis? Maistas, Bretanės austrės: "Užsimerkiu ir matau krantą, jaučiu jūros kvapą, matau jūrą, žydrą dangų ir jaučiu vėją."
Uoslė? Vieno garsaus italų dizainerio parduotuvė, kuri specialiai turi ypatingą kvapą. Ir Kalėdų eglutės kvapas.
Intuicija? Gediminas atsimena dieną, kai staiga prieš ledo ritulio rungtynes kolegoms intuityviai leptelėjo: "Mes kelerius metus nerakiname drabužinės ir niekas nedingsta..." Po rungynių jie nerado pavogtų pinigų.
"O septintasis jausmas, kurį atradau gyvenime, grožis – vienas iš jausmų, kurį reikia lavinti. Tai ir virtuvė, ir dizainas, ir laisvalaikis, ir mada, ir kelionės, – įsitikinęs materialios grožio kultūros ekspertu save įvardijantis G.Preišegalavičius. – Visi jausmai – subjektyvūs, kaip ir pasaulis. Ir mums reikia lavinti abu – dvasinį ir materialaus grožio pasaulį."
