Aukštas pareigas ėjęs valstybės tarnautojas trečiadienį stojo prieš Vilniaus apygardos teismą dėl kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu.

Per posėdį jis teigė, kad pilnai pripažįsta visus jam pareikštus kaltinimus.

Taip nuoširdžiai turbūt niekas nesigaili, kaip aš.

„Nepateisinami veiksmai, labai gailiuosi dėl to. Kai darai tokią veiklą, nesusimąstai, kad blogai darai, nesusimąstai apie pasekmes, kad nėra kelio atgal. Tokio elgesio priežastis – geresnio gyvenimo troškimas – lengviau paprasčiau ir pasekmių nesuvokimas, pradedant šeimos sugriautu gyvenimu, kaltės jausmu prieš vaikus ir tėvus. Jie tokio elgesio nepateisino ir neauklėjo taip. Draugų netektys, labai sunku iš tikrųjų“, – sakė G. Pridotkas.

Jis sakė suprantąs įvykdęs sunkų nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

„Taip nuoširdžiai turbūt niekas nesigaili, kaip aš“, – sakė kaltinamasis.

Jis prokurorui Vytautui Kukaičiui pripažino nemanęs, kad bus sulaikytas. Kaltinamasis sakė besitikintis kuo mažesnės bausmės.

Byla bus nagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka

Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis šią baudžiamąją bylą teismui perdavė su galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes G. Pridotkas pripažino kaltę, o teisme atsakė į teisėjo ir prokuroro klausimus, detaliai paaiškino situaciją.

Kai asmuo pripažįsta kaltę, jis gali gauti trečdaliu mažesnę bausmę, nei už tokią nusikalstamą veiką numato įstatymas. Pavyzdžiui, už kyšininkavimą G. Pridotkui gresia laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

G. Pridotkui pripažinus kaltę, byla teisme nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, liudytojai į posėdžius nebus kviečiami.

Per teismo posėdžius gegužę bus skelbiama 43 bylos tomų medžiaga, vėliau savo baigiamąją kalbą sakys prokuroras, jis pasiūlys bausmę kaltinamajam.

Ėmė kyšius už palankumą ateityje

ELTA primena, kad buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius G. Pridotkas kaltinamas tuo, kad panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo. Bendra kaltinime nurodyta galimai gautų kyšių, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto suma siekia 296 tūkstančius 871 eurą.

G. Pridotkas teismui pasakojo, kad ketino palikti tarnybą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, norėjo pradėti savo verslą, jis prašė seniai pažįstamo verslininko paskolinti pinigų. Vėliau G. Pridotkas parengė COVID-19 valdymo planus, jie buvo šabloniniai, planus gavusios įmonės, apmokėjo sąskaitas į G. Pridotko mažosios bendrijos sąskaitą, realiai taip buvo legalizuoti G. Pridotko pinigai – 53 tūkstančiai eurų. Verslininkas taip pat tikėjosi G. Pridotko palankumo ateityje.

Kitas verslininkas G. Pridotkui pareiškė, kad kyšį sumokės, jei jo įmonė laimės insituto paskelbtą konkursą. Buvo svarstoma, kaip tie pinigai būtų perduodami.

Aš pasakiau, kad turiu mažąją bendriją ir į jos sąskaitą galima perversti pinigus.

„Aš pasakiau, kad turiu mažąją bendriją ir į jos sąskaitą galima perversti pinigus“, – pasakojo G. Pridotkas.

Buvo rengiamos suklastotos tariamų paslaugų pirkimo sutartys ir sąskaitos faktūros,  realiai paslaugos nebuvo perkamos, realiai įmonės paslaugų nepirko, tačiau nuo pervedamų sumų buvo mokami mokesčiai valstybei, PVM mokestis.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje STT gavus informacijos apie Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų lėšomis vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių įtariamas neteisėtas finansines ir asmenines sąsajas su projektus vykdančiais, administruojančiais asmenimis.

Europos deleguotųjų prokurorų biuro Lietuvoje prokurorai kartu su STT tyrėjais ir antikorupcinės žvalgybos analitikais, šioje byloje atlikę daugiau nei kelių šimtų ūkinių-finansinių operacijų, susirašinėjimų, kontaktų, judėjimo ir kitų duomenų analizę, surinko pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, kurie leido atskleisti sudėtingą nusikalstamų veiksmų schemą: projektų vykdytojai ir kiti suinteresuoti asmenys, veikdami per tarpinių įmonių grandinę bei jų vadovus, imituodavo įvairių paslaugų pirkimų – pardavimų sandorius, atlikdavo fiktyvias finansines transakcijas, tikslu jose paslėpti išankstinius nusikalstamus susitarimus, t. y. kyšių perdavimą, pinigų plovimą ir neteisėtą praturtėjimą.

Šiame atliktame ikiteisminiame tyrime baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti 23 asmenys. 3 asmenų, padariusių korupcinio ir finansinio pobūdžio veikas, atžvilgiu procesai jau užbaigti supaprastinta proceso forma, t. y. teismo baudžiamaisiais įsakymais. Bendra jiems skirtų baudų suma – daugiau nei 77 tūkst. eurų, dar 60 tūkst. eurų buvo konfiskuoti. 12 asmenų buvo pripažinti padarę tarpines nusikalstamas veikas ir teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojams.

Teisėsauga tyrė ir sutuoktinės veiksmus

Teisėsauga tyrė ir G. Pridotko sutuoktinės, buvusios laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės Evelinos Pridotkienės dalyvavimą neteisėtai įgyjant turtą. E. Pridotkienės bylą teismas sausio 31 dieną baigė baudžiamuoju įsakymu  ir skyrė jai daugiau nei 18 tūkst. eurų baudą. Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

Nustačius naujų nusikalstamų veikų požymius, įskaitant įtariamą ne mažiau kaip 100 000 eurų Europos Sąjungos lėšų užvaldymą sukčiavimo būdu, 7 kitų asmenų atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas ir šiuo metu tęsiamas toliau.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra Žemės ūkio ministerijai pavaldi ir atskaitinga įstaiga, ji atlieka įstatymais ir kitais teisės aktais jam pavestas rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas 39 srityse bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse.

Kaip BNS informavo departamento atstovė Auksė Kontrimienė, E. Pridotkienė yra pateikusi prašymą išeiti iš darbo, jis yra patenkintas.

Paskutinė jos darbo diena departamente – vasario 15-oji.

E. Pridotkienė laikinai ėjo NTAKD direktorės pareigas 2022-ųjų balandžio–birželio mėnesiais, iki šiol ji taip pat vadavo departamento Stebėsenos ir analizės skyriui.

2022 metų birželį teisėsauga pradėjo tyrimą dėl E. Pridotkienės ir jos vyro neteisėto praturtėjimo.

Buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas nusikalstamu būdu galėjo įgyti daugiau kaip 296 tūkst. eurų, korupcijos byla šią savaitę perduota teismui.

Kaip skelbia kartu su Europos prokuratūra tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), G. Pridotkas kaltinamas stambaus masto kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu.

Teisėsaugos duomenimis, jis, panaudodamas savo paties ir sutuoktinės E. Pridotkienės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšių už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, finansuojamuose Europos Sąjungos lėšomis, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo.

Kaip antradienį sakė Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis, ikiteisminio tyrimo metu kreiptasi į teismą užbaigti procesą E. Pridotkienės atžvilgiu.

„Šiuo metu galiu pasakyti, kad yra priimtas teismo sprendimas, jis yra neįsiteisėjęs, bet sprendimas jos atžvilgiu yra priimtas. Byla jos atžvilgiu perduota kaltinant dėl kitų trijų nusikalstamų veikų padarymo – neteisėto praturtėjimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos“, – teigė V. Kukaitis.

Pasak jo, dėl E. Pridotkienės teismas sausio 31 dieną priėmė baudžiamąjį įsakymą ir  skyrė jai daugiau nei 18 tūkst. eurų baudą.

Kaip skelbia kartu su Europos prokuratūra tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), G. Pridotkas kaltinamas stambaus masto kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu.

Teisėsaugos duomenimis, jis, panaudodamas savo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšių už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, finansuojamuose Europos Sąjungos lėšomis, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo.

„Bendrai tyrimo metu surinkti duomenys leido suformuluoti kaltinimą ir šiandien perduoti Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą kaltinamuoju aktu“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Anot jo, per pusantrų metų trukusį ikiteisminį tyrimą atlikti keli šimtai finansinio ir ūkinio pobūdžio operacijų. Iš viso šioje byloje baudžiamojon atsakomybei patraukiami 23 asmenys.

STT Centrinės tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vadovas Egidijus Kulikauskas teigė, kad iš viso tirtos 57 nusikalstamos veikos, atlikta per 40 kratų, sulaikyta 18 asmenų.

„Buvo surinkta pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, kurie ir leido STT identifikuoti sudėtingą nusikalstamų veiksmų schemą“, – sakė E. Kulikauskas.

STT atstovo teigimu, tyrimo metu nustatyta, kad bendra gautų kyšių suma – 129 tūkst. 891 euras, nusikalstamų būdu legalizuota turto už 53 tūkst. 100 eurų, neteisėto praturtėjimo būdu įgyta 113 tūkst. 880 eurų.

S. Lisausko/BNS nuotr.

„Šioje byloje pavyko identifikuoti vieną sunkiausių korupcinio pobūdžio veikų – latentinį korupcinio pobūdžio slėpimą, atliekant suklastotas fiktyvias ūkines operacijas ir fiktyvias pinigines transakcijas“, – sakė V. Kukaitis.

„Kaltinime suformuluotos tokios faktinės aplinkybės, kad surinkti duomenys leidžia manyti, jog kyšiai perduoti atliekant fiktyvias paslaugas, pinigai pervedami banko sąskaitų pagalba“, – pridūrė jis.

V. Kukaičio teigimu, dar ikiteisminio tyrimo metu trims asmenims teismas priėmė baudžiamuosius įsakymus ir skyrė bendrai daugiau nei 77 tūkst. eurų dydžio baudas, konfiskuota turto už 60 tūkst. eurų.

Anot prokuroro, dvylika asmenų, kurie buvo patraukti kaip padarę tarpines nusikalstamas veikas, teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisėsauga tyrė ir G. Pridotko sutuoktinės, buvusios laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorės Evelinos Pridotkienės dalyvavimą neteisėtai įgyjant turtą.

V. Kukaičio teigimu, ikiteisminio tyrimo metu kreiptasi į teismą užbaigti procesą E. Pridotkienės atžvilgiu.

„Šiuo metu galiu pasakyti, kad yra priimtas teismo sprendimas, jis yra neįsiteisėjęs, bet sprendimas jos atžvilgiu yra priimtas. Byla jos atžvilgiu perduota kaltinant dėl kitų trijų nusikalstamų veikų padarymo – neteisėto praturtėjimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos“, – teigė V. Kukaitis.

Pasak jo, dėl E. Pridotkienės teismas sausio 31 dieną priėmė baudžiamąjį įsakymą ir  skyrė jai daugiau nei 18 tūkst. eurų baudą.

Kaip teigė prokuroras, jei asmuo, kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, neprašo surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimo, šis įsakymas įsigalioja per 14 dienų.

Vytautas Kukaitis. S. Lisausko/BNS nuotr.

E. Kulikauskas pranešė, kad iš šio ikiteisminio tyrimo atskirtas ir toliau tęsiamas tyrimas dėl septynių asmenų, kurie įtariami korupcinio pobūdžio veikomis, tarp jų – nemažiau nei 100 tūkst. eurų Europos Sąjungos lėšų užvaldymas sukčiavimo būdu.

Gediminas Pridotkas. NMVRVI nuotr.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra Žemės ūkio ministerijai pavaldi ir atskaitinga įstaiga, kuri atlieka ir plėtoja inovatyvius laboratorinius tyrimus maisto, geriamojo vandens ir pašarų saugos ir kokybės, veterinarijos, žuvų ir kitų hidrobiontų, gamtinio vandens ir kitose srityse.

Kaip skelbia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vyras kaltinamas stambaus masto kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėto praturtėjimu, dokumentų klastojimu bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu.

Ikiteisminį tyrimą atlikto STT drauge su Europos prokuratūra.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, tyrimo metu aiškintasi, kokiomis aplinkybėmis buvęs NMVRVI direktorius kartu su savo sutuoktine galėjo įgyti turtą, kurio vertė didesnė kaip 250 tūkst. eurų, ar turtas buvo įgytas iš teisėtai gautų pajamų.

Tirta, ar asmenys galimai galėjo neteisėtai praturtėti, veikdami kartu su privačių įmonių atstovais, kuriant apsimestinių paslaugų teikimo pirkimo ir pardavimo sandorius. Aiškintasi, ar už galimai neteisėtą finansinį atlygį galėjo būti siekiama palankumo NMVRVI organizuojamuose ir vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, finansuojamuose Europos Sąjungos lėšomis.

Tyrimo metu buvo atlikta virš 50 kratų įtariamųjų gyvenamosiose ir darbo vietose.

Rizikos vertinimo institutas yra Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldi ir atskaitinga įstaiga, atliekanti jam pavestas rizikos vertinimo funkcijas bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos, kokybės bei veterinarijos srityse.