„Manau, kad oro gynybos klausimas pirmiausiai turi būti išspręstas politiniu lygiu, ir mes kol kas dar negalime pasakyti, kad įveikėme visą kelią. Bet tai yra tikrai brangios sistemos, kurios reikalauja įvairaus pobūdžio instrumentų, karinės įrangos. Ir, aišku, kad tai užtruks nemažai laiko“, – žurnalistams Rukloje teigė G. Nausėda.
Prezidentas oro gynybos įdiegimo procesą palygino su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje. Pasak jo, visų pirma reikia politinio sutarimo, kad oro gynybos sistemos šiuo metu Lietuvai yra absoliuti būtinybė.
„Tai kaip ir su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje – norint pradėti procesą reikia pirmiausiai tapti kandidatu ir tada daryti visus žingsnius, kad sistema būtų sukurta ir narystė būtų pasiekta. Lygiai taip pat ir su oro gynyba. Aš manau, kad mūsų laukia ilgas kelias ją sukuriant, bet turime pradėti nuo politinio sutarimo, kad šiandien tai yra absoliuti būtinybė ir be oro gynybos mes tiesiog negalime pajudėti iš vietos“, – akcentavo G. Nausėda.
„Jeigu nebūtume NATO nariai, ko gero, būtų net neįmanoma sukurti oro gynybos sistemos tik savo nacionalinėmis jėgomis“, – taip pat pažymėjo prezidentas.
V. Rupšys: į karinių pajėgumų vystymą reikia žiūrėti subalansuotai
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atkreipė dėmesį, kad vertinant bendrą subalansuotą karinių pajėgumų vystymą negalima visą dėmesį skirti vienai gynybos sričiai.
E. Ovčarenko / BNS nuotr.
„Oro gynyba yra labai aktualus ir dažnai užduodamas klausimas tiek visuomenės, tiek žurnalistų ir tuo pačiu politikų kalbant apie oro gynybą. Bet žiūrint iš bendro subalansuoto pajėgumų vystymo perspektyvos, mes negalime visą dėmesį skirti oro gynybai, negalime visą dėmesį skirti lauko artilerijai, negalime visą dėmesį skirti manevrui ir t.t.“, – žurnalistams Rukloje sakė V. Rupšys.
Aišku, mūsų yra didžiulė laimė, kad mes esame NATO nariai. Tai tikrai nereikia mums visų oro gynybos dimensijų išvystyti, mes esame tikrai dengiami kitų NATO valstybių, esame dengiami NATO valstybių.
Lietuvos kariuomenės vado teigimu, reikia į karinių pajėgumų vystymą žiūrėti subalansuotai: įvertinus, kiek Lietuva gali ir tiek, kiek realiai reikia.
„Aišku, mūsų yra didžiulė laimė, kad mes esame NATO nariai. Tai tikrai nereikia mums visų oro gynybos dimensijų išvystyti, mes esame tikrai dengiami kitų NATO valstybių, esame dengiami NATO valstybių, kurios turi ilgo nuotolio oro gynybos sistemas. Todėl mes prioretizuojam pagal oro gynybos sluoksnius grynai žiūrime operaciškai, mokomės taktiškai. Ir tikrai mūsų manevro vienetai yra dengiami trumpojo nuotolio ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis“, – patikino jis.
Lietuva svarsto pasinaudoti JAV lendlizo įstatymu
Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pasirašius lendlizo įstatymą, Lietuva svarsto juo pasinaudoti, kad atstatytų Ukrainai perduotą ginkluotę.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas V. Rupšys antradienį sakė, kad siūlo Krašto apsaugos ministerijai naudotis šia galimybe atstatyti prarastus resursus.
„Mano siūlymas Krašto apsaugos ministerijos vadovybei yra naudotis, bet čia yra daug techninių detalių. Reikia domėtis, kas pakliūna į lendlizo sąrašą, kokios yra detalės“, – žurnalistams Rukloje, Jonavos rajone, sakė kariuomenės vadas.
„Mes kalbamės ir pasinaudosime tuo, kai tik tai bus galimybė“, – pridūrė jis.
Vado teigimu, JAV lendlizo įstatymas suteikia Lietuvai „daug optimizmo“, jis leis ir toliau vystyti nacionalinius pajėgumus.
J. Bideno pasirašytas įstatymas yra pagrįstas Antrojo pasaulinio karo laikų sistema, kuri padėjo sąjungininkėms nugalėti nacistinę Vokietiją.
Lendlizo įstatymas turėtų palengvinti amerikietiškų ginklų tiekimą Rusijos invazijos niokojamai Ukrainai.
„Lendlizo instrumentas labai gerai pasiteisino Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir manau, kad tai yra teisingas kelias – suteikti dar labiau materialiai apčiuopiamą pagalbą Ukrainai, užpildyti jos poreikius tais pajėgumais, kuriai jie yra būtini“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis pridūrė, kad dabar svarbu galvoti ir apie tai, kas bus po karo, todėl Vakarams reikia kalbėti apie Ukrainos ir jos ekonomikos atstatymą.
„Tikiu, kad tiek JAV, tiek Europos Sąjunga bus įsitraukusi į šį procesą“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Tikisi aktyvesnio karinio bendradarbiavimo su Australija
Lietuvos prezidentas G. Nausėda tikisi aktyvesnio Lietuvos ir Australijos karinio bendradarbiavimo.
Taip jis kalbėjo Rukloje, Gaižiūnų poligone, kur stebėjo tarptautines karines pratybas Geležinis vilkas 2022 I“.
E. Ovčarenko / BNS nuotr.
„Australija pirmą kartą dalyvauja kaip stebėtoja. Galimas dalykas, kad mūsų bendradarbiavimas su Australijos kariuomene tik stiprės“, – sakė G. Nausėda.
Australija pirmą kartą dalyvauja kaip stebėtoja. Galimas dalykas, kad mūsų bendradarbiavimas su Australijos kariuomene tik stiprės.
Pasak šalies vadovo, karių skaičiumi šios pratybos yra menkesnės nei ankstesniais metais, tačiau jos yra „labai rimtos“, vertinant dalyvaujančių šalių skaičių, kovinės technikos kiekį.
„Geriausia palaikyti kovinę parengtį bei didinti ir mūsų, ir visų NATO karių profesionalumą – per intensyvų pratybų tvarkaraštį“, – kalbėjo jis.
Kasmetinės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir jai priklausančių batalionų pratybos šiemet yra dalis plataus masto NATO mokymų, kuriose sąjungininkai kartu atlieka kolektyvinės gynybos užduotis stiprindami Aljanso rytinį flangą, dalis.
Šalies vadovas Rukloje kartu su kariuomenės vadu V. Rupšiu išklausė informaciją apie pratybų eigą, apžiūrėjo sutelktą NATO pajėgų ir Lietuvos kariuomenės karinę techniką, susitiko su pratybose dalyvaujančiais kariais.
„Lygiagrečiai su šitomis pratybomis ir toliau teikiame visokeriopą paramą Ukrainos kariuomenei – tiek materialiai, tiek žiniomis: rengiame ir dalyvaujame jų karių rengime“, – sakė V. Rupšys.
Pasak generolo leitenanto, tai, kas buvo reikalinga Ukrainai, „praktiškai iš mūsų arsenalo yra iškeliavę“.
„Dabar žiūrime papildomas priemones. Jų ekspertai atvyksta į Lietuvą, žiūri, stebi, ką galėtume dar teikti iš ginkluotės ar amunicijos“, – teigė jis.
Kaip žurnalistams sakė mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas Mindaugas Petkevičius, pratybose treniruojasi ir į Lietuvą Vokietijos atsiųsta vadinamųjų ABC karių kuopa, dislokuota šalyje, prasidėjus karui Ukrainoje.
Vokietijos ABC kariniai daliniai yra skirti saugoti kariuomenę nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo poveikio.
„Tai yra didelis pajėgumas ir jį reikia treniruoti. (...) Vienas vienetas yra „atakuotas“ chemiškai ir šiuo momentu matote, kad jie švarina“, – žurnalistams komentavo pulkininkas.
Kelių savaičių trukmės pratybose dalyvauja apie tūkstantį karinės technikos vienetų – tankų, pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių, artilerijos pabūklų, aprūpinimo bei administracinės paskirties transporto ir daugiau kaip 3 tūkst. karių iš Lietuvos bei kitų NATO valstybių.
