Planuojama, kad keleivinių traukinių eismui įtakos turėsiantys darbai vyks iki kitų metų gegužės pabaigos. Tuo metu vyks tik rytiniai ir vakariniai reisai tarp Vilniaus ir Klaipėdos, o sekmadieniais traukinių eismas vyks įprastai.

Traukinių eismui tarp Vilnius ir Šiaulių bei Kauno ir Šiaulių šie darbai turės nedidelį poveikį.

Valstybinių švenčių ir ilgųjų savaitgalių metu (vasario 15-18 dienomis ir kovo 8–11 dienomis) bei Velykų savaitę (kovo 28 – balandžio 2 dienomis) traukiniai važiuos įprastai.

Bendra projekto vertė siekia apie 411 mln. eurų, jį įgyvendina Ispanijos bendrovių „Elecnor S.A.“ ir „Instalaciones Inabensa S.A.“ konsorciumas.

Šiuo metu jau atlikta apie 50 proc. ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo darbų. Iki 2024 metų pabaigos elektrifikuoto geležinkelio dalis turėtų siekti apie 35 proc., o ištisinis tokių ruožų ilgis sieks 731 kilometrą.

„Skaičiuojame, kad geležinkelių tinkle veikiančių vežėjų kuro sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 30 proc., o į aplinką nebus išmesta apie 150 tūkst. tonų teršalų per metus“, – pranešime sako LTG grupės vadovas Egidijus Lazauskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra elektrifikuoti geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena.

„Dauguma stočių ir tarpstočių sistemų šiame ruože jau baigia savo gyvavimo ciklą, jos buvo įrengtos 1970–2012 metais. Visose šiame ruože esančiose geležinkelio stotyse ir tarpstočiuose, įskaitant pervažas, bus įdiegta ir atnaujinta mikroprosesorinė eismo valdymo sistema“, – sakė T. Jonikaitis.

Pasak jo, tai vienintelė keleivių ir krovinių jungtis tarp Lietuvos ir Vakarų Europos: „Čia eismo saugumas ir pralaidumas strategiškai svarbūs ne tik bendrovei, bet ir valstybės mastu“.

Modernizuojant sistemas bus atnaujintos ar įdiegtos iešmų valdymo pavaros, šviesoforai, traukinių vietos nustatymo įranga, pervažų signalizacija ir kitos su traukinių eismo valdymu susiję įrenginiai bei sistemos.

Sutartį su rangovu „LTG Infra“ tikisi pasirašyti kitų metų pradžioje, o baigti darbus per porą metų. Projekto vertė paaiškės bendrovei radus rangovą.

Panašios apimties projektas – signalizacijos sistemų modernizavimas – buvo įgyvendintas 2012 metais ruože Kaunas–Kybartai, kai pusiau automatinė relinė sistema buvo pakeista kompiuterizuotu automatiniu sprendimu. Šie darbai vienkelio geležinkelio ruožo pralaidumą padidino nuo 2 iki 3 kartų.

Finansavimo sutartį pasirašė Susisiekimo ministerija, „LTG Infra“ ir Centrinė projekto valdymo agentūra, pranešė „LTG Infra“.

Tai jau antra finansavimo sutartis Vilniaus–Klaipėdos linijos elektrifikavimui – pirmoji pasirašyta 2020 metais, tuomet Vilniaus mazgui buvo skirta 38,9 mln. eurų ES Sanglaudos fondų lėšų.

Iki 2023 metų pabaigos elektrifikuojant pagrindinę ir labiausiai apkrautą šalies geležinkelio liniją Vilnius–Klaipėda, darbai vyks trim etapais: Vilniaus geležinkelio mazge, kur bus elektrifikuota 114 km kelių, atkarpoje Kaišiadorys–Radviliškis – 261 km kelių, ir ruože Radviliškis–Klaipėda – 356 km kelių.

Bendra linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo vertė siekia 397,5 mln. eurų (be PVM), o projekto rangovas – Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas.

Lietuvoje geležinkelis yra vienas mažiausiai elektrifikuotų Europoje –  jis sudaro vos 9 proc. viso šalies tinklo. Baigus projektą bus elektrifikuota 35 proc. šalies geležinkelių, o užbaigus ir „Rail Baltica“ projektą – apie 40 proc. ES valstybėse elektrifikuoto geležinkelio vidurkis siekia 54,3 proc.

Šiuo metu Lietuvoje yra elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai – Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena–siena su Baltarusija.

Mažeikius Lietuvoje ir Rengę Latvijoje jungiančiame geležinkelio ruože jau važiavo pirmasis bandomasis traukinys. Darbai 19 kilometro ilgio geležinkelyje kainavo 9,4 mln. eurų.

Atstatyti ruožą iki šių metų pabaigos „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Komisijai, 2017 metais skyrusiai įmonei beveik 28 mln. eurų baudą.

Pasak Michailo Lipkino, nors sutartyje su „Lietuvos geležinkeliais“ numatyta, kad darbai turi būti baigti iki 2020-ųjų kovo pabaigos, bendrovė nekeičia savo planų juos baigti dar šiemet.

„Viskas eina pagal planą, darbai vyksta sklandžiai. Buvo pirminė techninė komisija, yra pastabų, kurias taisome, tačiau viskas vyksta pagal grafiką“, – BNS sakė M. Lipkinas.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovo Gintaro Liubino, 19 kilometrų ilgio Rengės ruože dabar vyksta baigiamieji darbai.

Atstatyti Rengės ruožą iki šių metų pabaigos „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Komisijai.

„Šiuo metu yra įrengta viršutinė kelio konstrukcija, suremontuotos pervažos, pralaidos ir tiltai. Taip pat atstatyta vandens nuvedimo griovių funkcija, pašalinti želdiniai, baigti eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių bei elektros sistemų veikimo atstatymo ir įrengimo darbai“,  – BNS sakė G. Liubinas.

Jo teigimu, gruodžio 16 dieną „Lietuvos geležinkelių“ projekto priežiūros komisija spręs, ar galima įjungti signalizacijos įrenginius į bendrą sistemą bei artimiausiu metu atnaujinti eismą.

„Vitras-S“ šiemet kovą pasirašė 11,35 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl 2008 metais išardyto 19 km ilgio kelio iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikių rajone į Rengę Latvijoje atstatymo. Darbus finansuoja „Lietuvos geležinkeliai“.

Atstatyti Rengės ruožą iki šių metų pabaigos „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Komisijai, 2017 metais skyrusiai įmonei beveik 28 mln. eurų baudą. Keliu produkciją į Latviją gabendavo „Orlen Lietuva“.

Traukiniu vyko apie 400 keleivių, jis buvo priverstas penkias valandas stovėti Kenos stotyje. Traukinį saugojo pasieniečiai.

Tarp keleivių buvo 230 Rusijos piliečių.

Šiame kelio ruože daugiau nei dvi valandas negalėjo pravažiuoti traukiniai.

Per incidentą žmonės nenukentėjo.