Ataskaitoje, kurią parengti paskatino G. Floydo mirtis dėl JAV baltojo policininko veiksmų, M. Bachelet sako, kad afrikiečių kilmės žmonių nužmoginimas skatina toleranciją rasinio diskriminavimo ir smurto kultūrai.

JT žmogaus teisių komisarė išdėstė keturių punktų darbotvarkę, kad padėtis iš esmės pasikeistų, ir paragino valstybes ją įgyvendinti.

Tarp M. Bachelet rekomendacijų yra kompensacijos už istorinį rasizmą ir finansavimas tokioms grupėms kaip „Black Lives Matter“ („Juodųjų gyvybės svarbios“, BLM).

„Status quo yra netinkamas“, – sakė buvusi Čilės prezidentė M. Bachelet, savo 23 puslapių ataskaitą įteikusi JT Žmogaus teisių tarybai.

„Sisteminiam rasizmui reikia sisteminio atsako“, kad būtų panaikinti per šimtmečius įsišakniję diskriminacija ir smurtas, sakė ji.

„Mums reikia transformuojančio metodo, kaip spręsti tarpusavyje persipynusias, rasizmą skatinančias ir prie naujų, visiškai išvengiamų tragedijų, tokių kaip George'o Floydo mirtis, vedančias problemas“, – nurodė ji.

Ataskaita pateikta trys dienos po teismo sprendimo skirti buvusiam policininkui Derekui Chauvinui (Derekui Šovinui) 22 su puse metų įkalinimą už G. Floydo nužudymą Mineapolyje 2020 metų gegužę.

Nufilmuotas įrašas, kuriame matyti, kaip D. Chauvinas beveik 10 minučių keliu spaudžia G. Floydo kaklą, nepaisydamas mirštančio žmogaus dejonių, išprovokavo judėjimą BLM ir su jo vėliava visame pasaulyje vykusius protestus prieš rasinę diskriminaciją ir policijos smurtą.

„Nužmoginimas“

Po G. Floydo mirties JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (OHCHR) pernai birželį buvo pavesta parengti išsamią ataskaitą dėl sisteminio rasizmo, teisėsaugos agentūrų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų juodaodžių atžvilgiu ir vyriausybių atsako į taikius protestus prieš rasizmą.

Ataskaitoje taip pat kalbama apie atskaitomybę ir kompensavimą aukoms.

Analizė ataskaitoje grindžiama internetu vykusiomis konsultacijomis su daugiau kaip 340 žmonių, daugiausia juodaodžių.

M. Bachelet biuras gavo informacijos apie daugiau kaip 250 afrikiečių ir afrikiečių kilmės žmonių mirtį Europoje ir Amerikos žemynuose. Mažiausiai 190 šių žmonių mirė dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų.

Daugeliu atveju gauta informacija rodo, kad aukos „nekėlė realios mirties ar rimto sužeidimo grėsmės“, sakoma ataskaitoje.

Tyrimas parodė, kad daugelyje Europos ir Amerikos valstybių neproporcingai daug afrikiečių kilmės žmonių gyvena skurde ir susiduria su rimtomis kliūtimis, jei nori įsigyti išsilavinimą, įsidarbinti, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, dalyvauti politiniame gyvenime. Tas pats pasakytina ir apie kitas pagrindines žmogaus teises.

„Afrikiečių kilmės žmonių nužmoginimas... palaiko ir skatina toleranciją rasinei diskriminacijai, nelygybei ir smurtui“, – rašoma ataskaitoje.

Pokyčių programa

Ataskaitoje raginama nedelsiant užbaigti „ekonominių, kultūrinių, pilietinių ir politinių teisių sistemingus pažeidimus“.

Dokumento autoriai taip pat kviečia išgyvendinti rasizmo „neigimo kultūrą“.

Be to, ataskaitoje sakoma, kad jokiu negali būti nebaudžiamumo už teisėsaugos pareigūnų įvykdomus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau taip pat turi būti skatinamas pasitikėjimas ir stiprinama institucijų priežiūra.

Trečia, būtina išklausyti juodaodžių ir prieš rasizmą nusistačiusių aktyvistų balsus, o į jų reiškiamą susirūpinimą reikia reaguoti, nurodoma dokumente.

Tai turėtų apimti atstovavimą kiekvieno lygio valstybės institucijose, įskaitant teisėsaugos, baudžiamojo teisingumo ir teisėkūros struktūras.

Galiausiai, pažymima ataskaitoje, privalu imtis priemonių dėl istorinio rasizmo paveldo, užtikrinant atskaitingumą ir žalos atlyginimą.

„Už šiuolaikinių pavidalų rasizmo, nužmoginimo ir atskirties slypi nesugebėjimas pripažinti atsakomybės už pavergimą... ir visokeriopai atitaisyti padarytas skriaudas“, – pabrėžė ataskaitos autoriai.

Be kita ko, tai turėtų apimti pastangas atitaisyti „šimtmečius trukusį smurtą ir diskriminaciją... įskaitant oficialų pripažinimą ir atsiprašymus, tiesos sakymo procesą ir kompensacijas“, sakoma dokumente.

Europos ir abiejų Amerikos žemynų privalo „išardyti struktūras ir sistemas, sukurtas ir nulemtas pavergimo, kolonializmo“ ir diskriminacijos, konstatuojama ataskaitoje.

Tokia žinia nuskambėjo pagausėjus smurtinių nusikaltimų Vidurio Vakarų mieste, kurį po G. Floydo žūties krėtė protestai.

Iš karto po incidento nebuvo paskelbta išsamios informacijos apie nušautą asmenį ar pareigūnus.

„Remiantis pirminiais liudininkų parodymais,.. [sustabdytas] asmuo pirmas apšaudė Mineapolio policijos pareigūnus, kurie tuomet apsikeitė ugnimi su įtariamuoju“, – per spaudos konferenciją pareiškė miesto policijos viršininkas Medaria Arradondo (Medarija Aradondas).

Pasak M. Arradondo, incidentas buvo nufilmuotas prie uniformų prisegtų kamerų, o vaizdo įrašas turi būti paskelbtas vėliau ketvirtadienį.

Po to šalia degalinės pietinėje miesto dalyje įvykio vietoje susirinko žmonių, o policija paragino gyventojus susilaikyti nuo „destruktyvaus nusikalstamo elgesio“.

„Norime padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume visų [Konstitucijos] Pirmosios pataisos suteikiamas teises laisvai rinktis ir rengti demonstracijas, bet dar kartą pabrėžiu, kad negalime leisti destruktyvaus nusikalstamo elgesio. Mūsų miestas jau ir taip pernelyg daug išgyveno“, – pabrėžė M. Arradondo.

Per incidentą nenukentėjo nei automobilyje kartu su auka buvęs kitas vyras, nei kulką paleidęs pareigūnas.

G. Floydas mirė gegužės 25 dieną, kai dabar jau atleistas policininkas Derekas Chauvinas (Derekas Šovinas) ilgiau nei aštuonias minutes spaudė jam kaklą. Tas incidentas išprovokavo neramumus visoje šalyje.

Daugelį amerikiečių pribloškė praeivio nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip tas beginklis juodaodis prašo pasigailėjimo ir kartoja „negaliu kvėpuoti“.

G. Floydo mirtis išprovokavo visoje šalyje naują pasipiktinimo rasizmu ir policijos brutalumu bangą.

Akcijos vyko miestuose visoje Europoje.

Demonstracijose keliuose Prancūzijos miestuose dalyvavo tūkstančiai žmonių, o Paryžiuje ir Lione kilo susirėmimų.

Policija Londone sulaikė kelis kraštutinių dešiniųjų demonstrantus, kai šie užsipuolė rasinę lygybę palaikančius žmones. Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pasmerkė jų „rasistinį banditizmą“.

Jau kelias savaites besitęsiančias istorines demonstracijas išprovokavo gegužės 25 dieną Mineapolyje įvykęs incidentas, kurio metu baltaodis policininkas nužudė juodaodį George'ą Floydą (Džordžą Floidą). Jis tapo naujausia baltaodžių teisėsaugos Jungtinėse Valstijose auka.

Jo skausmingą mirtį, kuomet policininkas beveik devynias minutes keliu buvo prispaudęs jam kaklą, filmavo keli praeiviai ir vėliau vaizdo įrašas greitai pasklido internete ir sukėlė pasipiktinimo bangą pirmiausia Jungtinėse Valstijose, o vėliau ir pasaulyje.

Masiniai neramumai paskatino precedento neturinčią pasaulinę diskusiją apie vergovės paveldą, Europos kolonializmą ir baltųjų smurtą prieš kitos rasės žmones, taip pat apie policijos sukarinimą Amerikoje.

Šeštadienį policininkai sustabdė protestuotojus Paryžiuje ir neleido jiems žygiuoti per sostinę, panaudoję ašarines dujas po to, kai kai kurie demonstrantai apmėtė pareigūnus įvairiais daiktais.

Prancūzijos pietrytiniame Liono mieste policijos pareigūnai panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad nutrauktų maždaug 2000 žmonių demonstraciją.

Paryžiuje vykusią demonstraciją surengė grupė, siekianti teisingumo Adamai Traorei – jaunam juodaodžiui vyrui, kuris 2016 metų mirė policijos nuovadoje. Jo sesuo Assa per protesto akciją brėžė paralelę su G. Floydo mirtimi Mineapolyje ir dar kartą paragino atlikti išsamų tyrimą dėl jo nužudymo.

„Amnesty International“ savo išplatintame pareiškime paragino imtis „sisteminės policijos praktikų reformos“ Prancūzijoje.

Demonstracijos Prancūzijoje įvyko po to, kai šalies policijos priežiūros tarnyba praėjusią savaitę paskelbė pernai sulaukusi beveik 1500 skundų, iš kurių pusę sudarė skundai dėl tariamo policijos smurto.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras) antradienį pažadėjo „nulinį“ rasizmo teisėsaugos sistemoje „toleravimą“ ir pareiškė, jog kai kurie pareigūnai akivaizdžiai „neįvykdė savo pareigos Respublikai“.

Tačiau tokie ministro pasisakymai kelias dešimtis policijos pareigūnų paskatino šeštadienio vakarą su savo automobiliais susirinkti Paryžiuje prie Triumfo arkos ir protestuojant numesti ant žemės antrankius. Policijos profsąjungos atstovas Brutas Yoannas Marasas (Briutas Jonasas Marasas) agentūrai AFP pareiškė: „Mano kolegos jaučiasi nuvilti ir apleisti mūsų prižiūrinčio ministro“.

„Rasistinis banditizmas“

Londone kraštutinių dešiniųjų pažiūrų protestuotojai miesto centre susirėmė su policininkais po to, kai susirinko, kad stotų prieš žmones, kurie demonstravo prieš rasizmą.

Tūkstančiai žmonių nesilaikė dėl koronaviruso įvestų apribojimų ir susirinko Parlamento aikštėje ir jos prieigose, todėl prireikė „didelio masto“ policijos operacijos, nurodė Londono policija.

Per televiziją parodytuose vaizduose matyti, kaip kai kurie agitatoriai puola su kumščiais policininkus, mėto į juos butelius bei dūminius užtaisus, o taip pat stoja į kovą su protestuotojais iš priešingos stovyklos.

Britanijos ministras pirmininkas pasmerkė tokį smurtą ir pareiškė, kad „rasistiniam banditizmui nėra vietos mūsų gatvėse“.

Policija JK sostinėje sulaikė daugiau nei šimtą žmonių. Šeši pareigūnai patyrė nesunkių sužalojimų.

Protestai prieš rasizmą vyko ir kituose Britanijos miestuose, įskaitant Braitoną pietuose ir Liverpulį šiaurėje.

Tūkstančiai žmonių žygiavo ir keliuose Šveicarijos miestuose. Didžiausia akcija įvyko Ciuriche, kur susirinko 10 tūkst. žmonių. Policija pranešė, kad vienas pareigūnas buvo sužeistas po to, kai keli šimtai kraštutinių kairiųjų pažiūrų aktyvistų ėmė mėtyti daiktus. Pareigūnai sulaikė kelis asmenis.

Anksčiau šią savaitę maždaug 10 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse prieš rasizmą Ženevoje.

Vokietijos pietiniame Štutgarto mieste akcijoje dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių, pranešė agentūra dpa. Šalies šiauriniame Liubeko mieste susirinko apie 500 žmonių, o Hamburge – 250. Apie čia kilusius kokius nors neramumus nepranešama.

Mitingai Australijoje

Tūkstančiai žmonių, nepaisydami dėl koronaviruso įvestų apribojimų, jau antrą savaitę iš eilės renkasi keliuose Australijos miestuose.

Didžiausias mitingas įvyko Vakarų Australijos sostinėje Perte. Daugelis demonstrantų laikė transparantus „Nutraukite mirtis areštinėje“ ir „Baltoji Australija, nustok sau meluoti“, siekdami atkreipti dėmesį į tai, kad per pastaruosius tris dešimtmečius daugiau nei 400 čiabuvių mirė suimti policijos.

Mažesni protestai dėl aborigenų teisių buvo surengti Darvine, Šiaurinėje teritorijoje, bei kaimyniniame Kvinslende. Abiejuose šiuose regionuose gyvena daug čiabuvių bendruomenių.

Azijoje šimtai žmonių susirinko viename Taipėjaus parke ir laikė plakatus su užrašais, kaip, pavyzdžiui, „Tai yra judėjimas, ne tik akimirka“. Taip pat buvo surengta tylos minutė pagerbti G. Floydo atminimą.

Dešimtys žmonių per lietų taip pat žygiavo Tokije.

Kanados rytinės Naujojo Bransviko provincijos pareigūnai šeštadienį pranešė pradėję tyrimą dėl incidento, kuomet policijos pareigūnas nušovė 48 metų čiabuvį vyrą. Tai buvo jau antras toks incidentas šį mėnesį.

O Jungtinėse Valstijose alyvos į ugnį įpylė naujas incidentas, kuomet penktadienio vakarą Atlantoje policijos buvo nušautas dar vienas juodaodis. Šeštadienį dėl to atsistatydino miesto policijos viršininkė.

„Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir, berods, aštuonios administracinių nusižengimų bylų teisenos“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Renatas Požėla.

„Mes už tai, kad žmonės taikiai, protingai reikštų savo įsitikinimus, bet jokiu būdu nevartodami tokių epitetų ir neįžeidinėdami institucijų ar konkrečių pareigūnų, ar dar blogiau – nenaudodami prievartos priemonių“, – tvirtino jis.

Policijos vadovo teigimu, administracinė atsakomybė bus pritaikyta kai kurių plakatų turėtojams, o baudžiamoji gresia susistumdyme dalyvavusiems asmenims.

Birželio 5 dieną apie tūkstantis jaunuolių Vilniuje dalyvavo demonstracijoje už juodaodžių teises, reikšdami solidarumą su protestais Jungtinėse Valstijose ir pasaulyje dėl afroamerikiečio George'o Floydo (Džordžo Floido) žūties po policijos pareigūno veiksmų.

Į akciją Vilniaus Katedros aikštėje rinkosi daugiausia studentai ir vyresniųjų klasių moksleiviai, tarp jų buvo ir keletas grupelių juodaodžių. Protestuotojai laikė plakatus ir skandavo „Black lives matter“ (angl. „Juodųjų gyvybės svarbios“), „Aš negaliu kvėpuoti“, taip pat  – „Fuck the police“ (velniop policiją).

Nuėję prie JAV ambasados jie tęsė akciją klūpėdami 8 minutes 46 sekundes – būtent tiek pareigūnas iš Minesotos laikė prispaudęs G. Floydą, kuris nuo šių veiksmų mirė.

Protestuotojus prie ambasados pasitiko grupelė vilniečių su šūkiais „Laisvę Lietuvai“, taip pat su liaudies dainomis.

Įvyko nedidelis susistumdymas – vienas iš minios už juodaodžių teises protestuotojų nuplėšė jų laukusios oponavusios grupės atstovo plakatą, jį pargriovė ant žemės. Po kelių sekundžių įsikišo policija, užkirsdama kelią tolesniam konfliktui. 

Tūkstančiai žmonių pirmadienį praėjo pro karstą su G. Floydo palaikais, pagerbdami nužudytąjį. Tuo metu teismas skyrė 1 mln. JAV dolerių (884,7 tūkst. eurų) užstatą baltajam policininkui, kuris kaltinamas praėjusį mėnesį Mineapolyje nužudęs šį 46 metų juodaodį.  

Praeidami pro atvirą karstą kai kurie žmonės persižegnodavo, kiti priklaupdavo arba nuleisdavo galvą, tylia malda atiduodami paskutinę pagarbą vyrui, tapusiam pastarojo Amerikos susidūrimo su rasine neteisybe simboliu.  

Šešias valandas trukęs atsisveikinimas vienoje Hjustono bažnyčių, sutraukęs daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, pasak organizatorių, buvo paskutinė iš virtinės pagerbimo ceremonijų prieš G. Floydo laidotuves. Jis bus palaidotas šalia savo motinos mieste, kuriame užaugo.    

Vašingtone demokratų įstatymų leidėjai priklaupę tylos minute pagerbė G. Floydo atminimą ir pristatė policijos reformų paketą, parengtą reaguojant į šio afroamerikiečio ir kitų neginkluotų juodaodžių amerikiečių žūtį dėl teisėsaugininkų veiksmų.  

Sekmadienį vakare buvo pranešta, kad Mineapolio valdžia ketina išformuoti ir pertvarkyti vietos policijos departamentą. Šiame mieste gegužės 25 dieną įvyko incidentas, per kurį mirė G. Floydas, areštuotas įtarus jį bandymu parduotuvėje atsiskaityti padirbtu banknotu. 

44 metų Derekas Chauvinas (Derekas Šovinas), baltaodis policininkas, beveik devynias minutes keliu spaudęs ant žemės paguldyto ir antrankiais surakinto G. Floydo kaklą, kol šis liovėsi kvėpuoti, pirmadienį pirmą kartą stojo prieš teismą.

Šiurpią G. Floydo mirtį mobiliuoju telefonu nufilmavo praeivis.

19 metų policijoje dirbusiam D. Chauvinui gresia iki 40 metų kalėjimo, jeigu bus pripažintas kaltu dėl antrojo ir trečiojo laipsnio nužudymo, taip pat dėl nužudymo iš neatsargumo.

Minesotos valstijos kalėjime laikomas D. Chauvinas Henesio apylinkės teismo posėdyje dalyvavo vaizdo ryšiu. Per procedūrinį posėdį jis neprivalėjo pripažinti savo kaltės arba atmesti kaltinimus.

Teisėjas paskelbė, kad kaltinamasis gali būti paleistas už 1 mln. dolerių užstatą su kai kuriomis sąlygomis arba už 1,25 mln. dolerių (1,11 mln. eurų) užstatą – be jokių išankstinių sąlygų.

Pagal teisėjo nustatytas paleidimo sąlygas D. Chauvinas turi atiduoti savo šaunamuosius ginklus, negali dirbti jokiose teisėsaugos arba apsaugos struktūrose ir negali mėginti užmegzti kokių nors kontaktų su G. Floydo šeima.

Trys kiti policininkai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, praėjusią savaitę buvo apkaltinti bendrininkavimu nužudant. 

Visi keturi policininkai buvo atleisti iš tarnybos.

Mokytoja savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pati pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame ji matoma plėšanti plakatus.

„Kažkokie dvigubi standartai mūsų sostinėje, Vilniuje, ką čia Šimašius išdarinėja. Kai buvo prie generolo Vėtros dedamos lietuviškos vėliavos ir plakatai, gėlės, tai „Grinda“ nurinkinėjo“, – vaizdo įraše kalbėjo moteris.

Jos teigimu, JAV nėra rasizmo. 

„Prie Amerikos ambasados išdarinėja tokius dalykus... Tai yra absurdas. Ką tie plakatai šneka? Amerikoje vergija jau baigėsi prieš 170 metų ir ten jokio rasizmo nėra, yra tik žmonių nusikaltimai“, – teigė mokytoja.

Kaip jau rašyta, G. Floydas mirė po sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.

G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus.

Primename, kad praėjusių metų rugsėjį A. G. Astrauskaitė dažais apipylė Lukiškių aikštėje stovėjusį „Laisvės kalvos“ maketą.

Be to, moteris buvo sulaikyta policijos, kai Trispalvės alėjoje, neturėdama leidimo mitinguoti, mojavo trispalve.

"Facebook" nuotr.