Asocijavosi su stebuklais

Ingos Gruzdienės medicinos centre su gydytoja ginekologe R. Valickiene susitinkame po darbo dienos. Tenka palaukti, kol gydytoja baigs konsultuoti paskutinę pacientę. Išlydėjusi ją, gydytoja plačiai nusišypso, atsiprašydama, jog norint išklausyti pacientę kartais užtrunkama.

– Po medicinos studijų porą metų dirbote Gimdymo skyriuje, bet vėliau pasirinkote ginekologiją. Supratote, kad ši sritis jums artimesnė?

– Po rezidentūros retas kuris pradeda nuo ginekologijos. Dažniausiai profesinio kelio pradžia būna akušerija. Studijuojant ši sritis atrodo pati suprantamiausia, tik vėliau suvoki, kad tai labai gili ir emociškai jautri sritis, kur tobulėjimui nėra ribų, net turint geriausią medicinos techniką nėra jokių garantijų.

Taip susiklostė gyvenimo aplinkybės, kad vėliau pradėjau dirbti ginekologijos skyriuje. Esu sėsli, man sunku ką nors keisti, bet pasiryžau pokyčiams. Ginekologija – specifinė sritis, kur labai plati pacienčių įvairovė ir niekada nežinai, su kuo teks susidurti. Ji man visada asocijavosi su stebuklais, aprėpiančiais visą moters gyvenimo plotmę: nuo gimimo, žydėjimo iki senatvės.

– Kokios bėdos pacientes dažniausiai atveda pas jus į I. Gruzdienės medicinos centrą?

– Bendroji ir endokrinologinė ginekologija, gimdos kaklelio ir gimdos gleivinės patologijos, konsultacijos dėl operacijos, moters menopauzinės būklės – toks kasdienis mano darbas.

Įkvėpti, palaikyti ir nuraminti

– I. Gruzdienės klinikoje dauguma dirbančių gydytojų yra iš Kauno. Jūs – klaipėdietė, viena iš klinikos senbuvių? 

– Klinikoje dirbu daugiau nei penkerius metus, pradėjau dar ankstesnėje vietoje, S. Nėries gatvėje. Esu tikra klaipėdietė: čia gimusi ir užaugusi. Myliu Klaipėdą ir niekada neturėjau minčių palikti šį miestą.

– Užsiminėte, kad mėgstate bendrauti ir negailite patarimų. Kokių patarimų pacientės dažniausiai iš jūsų išgirsta?

– Pacientėms nuolat akcentuoju sveikos gyvensenos svarbą. Kartais rizikos faktoriai, susiję su onkologija, gerokai sumažėja vien pakeitus gyvenimo būdą. Antsvoris labai gali įtakoti krūties, gimdos gleivinės, žarnyno vėžių išsivystymą, tad šiandien gyvensenos įtaka sveikatai – labai svarbi.

Ginekologijos srityje dirbu nuo 2000-ųjų, tad kai kuriuos mano patarimus padiktuoja ir gydytojos patirtis. Dalyvaudama įvairiuose pasaulinio lygio mokymuose, edukacijose, pastebiu, kad labai daug dėmesio skiriama moters gyvenimo kokybei. Anksčiau medicinoje buvo griežtai vadovaujamasi nustatytais kanonais, dabar rekomenduojama labai individualizuoti gydymą. 

– Gydytojai ginekologei tenka išklausyti daug pacienčių istorijų, tad turbūt tampate ir psichologe?

– Darbe pasitaiko pačių įvairiausių situacijų. Stengiuosi paguosti moterį, kai jai sunku: nustatomas nevaisingumas, pasikartoja negimdinis nėštumas ir prognozė susilaukti vaikų – itin maža. Niekada negali atimti vilties. Svarbu palaikyti moters emocinę būklę.

Taip, emocine prasme tai sunkus darbas, ypač kai tenka susidurti su sunkiomis sveikatos problemomis, sunki ligos forma nustatoma jaunai moteriai ir nelabai kuo gali padėti. Prie tokių dalykų neįmanoma priprasti. Tai sekina emociškai, nes vis galvoji ir galvoji apie pacientę. Tačiau būtina atsiriboti, nes gydytojas turi kelti pasitikėjimą, įkvėpti viltį, drąsinti ir nuraminti.

– Kokios savybės reikalingos geram ginekologui?

– Mokėjimas išklausyti, suprasti, nuraminti ir nesmerkti. Konkretumas. Svarbiausia – profesionalumas. Man ginekologės darbe svarbu nepražiūrėti. Grįžusi namo pergalvoju, ar tikrai yra taip, kaip galvojau, ar paskyriau tinkamus tyrimus – šios mintys nuolat sukasi galvoje. Mėgstu konsultuotis su kolegomis iš visos Lietuvos. Manau, kuo daugiau nuomonių, tuo geresnį sprendimą galima priimti.

Galva išsivalo minant dviratį

– Kaip pabėgate nuo sunkių minčių apie darbą?

– Šiltuoju metų laiku minu dviratį. Kai įveikiu 10–16 kilometrų, galva išsivalo. Mėgstamiausia trasa – Palangos, Šventosios link. Daugiausia esu numynusi 40 kilometrų. Myliu jūrą, mišką. Mėgstu teatrą, klasikinę muziką, knygas ir ramybę. Kai tenka daug bendrauti su žmonėmis, kartais norisi vienumos. Turiu tinkamai pailsėti ir atsiriboti nuo darbo rūpesčių, kad turėčiau potencialo padėti pacientėms.

– Jūsų labai malonus, melodingas ir raminantis balso tembras.

– Stengiuosi kalbėti tam tikru balso tembru, kad transliuojama žinia pasiektų pacientę ir balso tonas nebūtų įsakmus. Būkime atviri – vizitas pas ginekologą nėra pats maloniausias. Ši sritis labai intymi ir pacientės jaučia nerimą. Į mūsų kliniką atėjusiai moteriai svarbi jauki ir raminanti aplinka. Stengiuosi, kad mano balsas nekeltų streso, įtampos. Kartais pacientėms sakau: „Džiaugiuosi, kad atėjote ir pasitikrinote.“

Neapsiriboja gyvenamąja vieta

– Kokiuose miestuose ir šalyse dirbate?

– Baigusi medicinos studijas, ieškojau geresnių alternatyvų darbui ir patraukiau į Žemaitijos pusę: pradėjau dirbti Mažeikiuose, paskui – Telšiuose, prieš metus – Ingos Gruzdienės klinikoje Klaipėdoje, taip pat skraidau į Airiją. Vienoje vietoje dirbau tik būdama rezidente. Man patinka dinamiškas darbas, tad neriboju savęs gyvenamąja vieta.

– Pastebite skirtumų tarp pacienčių skirtinguose miestuose, šalyse?

– Žemaitės, klaipėdietės, kaunietės skiriasi, bet visos jos yra atviros, nuoširdžios, draugiškos. Airijoje sulaukiu įvairiausių tautybių pacienčių. Sveikatos bėdos suvienodina visas moteris.

– Ar apsilankymas pas ginekologą moterims vis dar kelia tam tikrų baimių bei nemalonių asociacijų?

– Per dieną 80 proc. pacienčių pasako, kad ginekologas – pats baisiausias daktaras. Suprantu, kad nėra lengva pasakoti apie intymius dalykus, nėra maloni ir apžiūra. Stengiuosi, kad pacientės per konsultaciją jaustųsi komfortiškai. Smagu paneigti mitą, kad ginekologo apžiūra – skausminga ir baisi. Galiu pasidžiaugti, kad ne vienai moteriai reguliarus lankymasis pas ginekologą tampa įpročiu. Norėčiau moterims patarti nebijoti kreiptis į gydytoją bet kokiu klausimu. Mano kabinete jos gali būti drąsios – bus išklausytos ir suprastos.

– Kuri specialybės sritis jums artimesnė?

– Man įdomios visos sritys: ir akušerija, ir ginekologija. Būtent dėl šios įvairovės rinkausi ir akušerės-ginekologės specializaciją: įdomu konsultuoti, atlikti echoskopijos tyrimus, priimti gimdymą, operuoti.

Įkvepia gimdymo stebuklai

– Kas sunkiausia jūsų darbe?

– Neparsinešti pacienčių bėdų namo. Dažniausiai tai būna susiję su itin asmeniškomis, intymiomis bėdomis, kartais – ir su nauja gyvybe. Pakeliui į darbą klausausi garso knygų, o grįždama mintyse apdoroju iš pacienčių išgirstą informaciją. Akušeris-ginekologas ne tik nustato diagnozę ir paskiria gydymą, bet tampa ir psichologu. Mano darbe itin svarbi empatija ir mokėjimas išklausyti. Kartu su moterimis išgyvenu jų problemas. Kai kurias istorijas nešiojuosi labai ilgai.

– Kas teikia pasitenkinimą darbu?

– Labiausiai gerų emocijų suteikia nėštumas ir gimdymas. Tai stebuklai, kuriuos ne kiekvienas gali pamatyti ir patirti savo darbe. Nesvarbu, kiek metų dirbi šį darbą, kūdikio gimimas kaskart labai jaudina ir teikia džiugių emocijų.

– Ar sutiktumėte, jeigu jūsų vaikai nuspręstų rinktis tą pačią profesiją?

– Penkiolikmetis sūnus – „tiksliukas“. Abejoju, ar jis seks mano pėdomis. Pagal polinkius galbūt 12 metų dukra galėtų tapti gydytoja. Šiame darbe itin svarbus yra pašaukimas. Neprieštaraučiau, jei dukra nuspręstų tapti gydytoja.

Ant sofos nesėdi

– Kelionės užima nemažą jūsų laiko dalį. Ką tuo metu veikiate?

– Kaip minėjau, klausausi garsinių knygų. Dabar klausausi knygos apie vaikų finansinį raštingumą. Vienu metu mokiausi prancūzų kalbos. Kartais tiesiog medituoju, pabūnu su savimi. Lėktuve visada skaitau knygas – nuo savišvietos iki klasikos.

– Kaip pailsite po sunkios darbo dienos?

– Pailsėti nuo minčių apie darbą padeda bėgimas, ypač ilgesnių distancijų. Esu nubėgusi 42 kilometrų maratoną – du kartus Paryžiuje ir kartą Vilniuje, o pusmaratonių – daugybę. Plaukimas man prilygsta meditacijai. Baseine lankausi tris kartus per savaitę. Esu aistringa baleto gerbėja. Nuo jaunystės šoku baletą. Esu išbandžiusi modernius šokius, bet dabar vėl grįžau prie klasikos. Mėgstama veikla kompensuoja sunkų bei intensyvų darbą.

– Gal svajojote tapti balerina, o ne gydytoja?

– Dar paauglystėje kryptingai apsisprendžiau būti gydytoja, nors specializaciją pasirinkau neiškart. Studijuodamas mediciną išbandai įvairias sritis. Pastebėjau, kad kai kuriuos dalykus teko kalti, o akušerijoje-ginekologijoje viskas buvo įdomu, net mokytis nereikėjo.

– Kaip randate laiko tokiam intensyviam gyvenimui?

– Niekada nesėdžiu ant sofos. Grįžusi namo, paruošiu vakarienę vaikams, apsiaunu kedus ir einu pabėgioti, paskui pavedžioju šunis, paskaitau, kol užmiegu.

– Kiek turite augintinių?

– Du šunis ir katę. Vieną šunį radau miške, o katę parsivežiau iš degalinės. Kitą šuniuką, kurį auginame nuo mažens, paėmėme iš draugų.