„Mes kalbame apie žmones, kurie nori įsigyti medžioklei, savigynai, sportui skirtus ginklus. Siūloma, kad tie žmonės tiek norėdami gauti naują leidimą, tiek ir atsinaujindami leidimą kas 5 metus turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus“, – Eltai teigė Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisų iniciatorius NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Kam to riekia? Tam, kad žmonės daugiau žinotų apie savo vietą gynybos planuose, kad žmonės, kurie turi ginklus, kurie treniruoja savo įgūdžius, žinotų daugiau apie galimą jų įtraukimą į visą gynybos planavimą“, – teigė parlamentaras.

Pasak NSGK pirmininko, ši prievolė negaliotų profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, statutiniams pareigūnams ir šauliams.

Kas 5 metus turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus.

Visgi, L. Kasčiūno teigimu, nutarta atsisakyti siūlymo išklausius pilietinio pasipriešinimo kursus laikyti egzaminą.

„Kai kurie komiteto nariai išreiškė, kad galbūt tokie kursai galėtų būti be egzamino. Tai aš įsiklausiau ir vardan bendro kompromiso tokį pasiūlymą pateikiau“, – sakė jis.

NSGK pirmininkas viliasi, kad šios pataisos bus priimtos mėnesio bėgyje ir įsigalios nuo sausio 1 dienos.

Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad pilietinio pasipriešinimo kursą turės išklausyti ne tik norintieji gauti leidimą ginklui, tačiau ir asmenys, norintys jį prasitęsti. Leidimas nešiotis arba laikyti ginklą pratęsiamas kas 5 metus.

Leidimus laikyti nešiotis A, B kategorijos ginklus turi apytiksliai 56948 asmenys. Kitąmet leidimus prognozuojama pratęsti apie 12 tūkst. asmenų. Taigi, iš viso, įskaitant tuos, kurie leidimą ginklui gautų pirmą kartą ir jei jų skaičius nemažėtų, tokį kursą praeitų apie 20 tūkst. asmenų per metus, teigia pataisų iniciatorius L. Kasčiūnas.

Ketvirtadienį, apie 8.44 val., į Vilniaus ligoninę kreipėsi ir dėl šautines žaizdos kojoje buvo paguldytas 63 metų vyras.

Pasak policijos, jis paaiškino, kad trečiadienio vakarą, apie 21.30 val. Trakų rajone, Matiškių kaime esančiuose savo namuose, neatsargiai elgdamasis su savigynai išduotu pistoletu, netyčia persišovė koją.

Policija surinkto medžiagą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Legaliai savigynai įsigytą šaunamąjį ginklą galima nešiotis ir viešoje vietoje, tačiau jo neturi matytis, sako policijos atstovas Julius Vaiškūnas. Jis Tai LRT Radijui komentavo situaciją, kai Kaune policijai žinomas asmuo nušovė jaunuolį ir dar du sužalojo.

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas J. Vaiškūnas teigia, kad numatytos visos aplinkybės, kada žmogus gali įsigyti ir panaudoti ginklą.

– Kai ginklas jau išduotas, kokia vykdoma tų asmenų arba ginklų kontrolė?

– Visi asmenys, turintys ginklą savigynai, yra žinomi. Yra centralizuota asmenų, turinčių ginklus, apskaita. Taip pat yra kontroliuojama ginklų laikymo vietas – atsižvelgiama į ginklo laikymo sąlygas namuose.

– Tačiau įtariamasis Kaune nusikaltimą įvykdė viešoje vietoje, turėjo ginklą. Ką įstatymai sako apie ginklų nešiojimąsi viešose vietose?

– Savigynai asmuo su savimi gali turėti ginklą. Jį turi nešiotis paslėptą, kad jis nebūtų matomas pašaliniams asmenims.

– O kodėl reikia nešiotis su savimi ginklą?

– Matote, įstatymas leidžia savigynai turėti ginklą. Žmonės, kurie pageidavo tokius ginklus turėti, įsigijo juos savigynai ir nešiojasi.

– Kur eilinis pilietis, įsigijęs ginklą, turi teisę jį panaudoti? Kokiais atvejais? Žinoma, atmeskite medžioklę ir oficialius pareigūnus, apsaugininkus.

– Kiekvienu atveju reikėtų vengti ginklo panaudojimo, tačiau yra nemažai atvejų, kai asmuo gali tai padaryti. Pavyzdžiui, kai vykdomas jo užpuolimas, kai kitos priemonės yra išnaudotos ir nėra galimybės pasipriešinti. Taip pat ginklą galima panaudoti, kai įsilaužiama į būstą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme yra numatyti net keli atvejai, kai ginklą panaudoti galima.

– Daugelis žmonių yra susidarę nuomonę, kad eiliniam piliečiui ginklas nereikalingas, nes, nušovus kokį nors žmogų, kad ir ginantis, kaip sakote, jam įsiveržus į namus, žmogus sunkiai gali įrodyti, jog gynėsi.

– Nenorėčiau su jumis sutikti. Jeigu ginklas buvo panaudotas teisėtai, t. y., įstatymo nustatytais atvejais, tai įstatymas asmenį gina. Jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse, savigynai ginklą panaudoti tikrai galima.

– Kalbant apie šį Kauno atvejį, bent jau žiniasklaidoje nurodoma, kad pilietis buvo žinomas policijos pareigūnams. Kaip pas jį galėjo patekti ginklas? Apskritai, ar patekę į policijos akiratį, teisti asmenys turi teisę įsigyti ginklą?

– Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato apribojimus asmenims, kurie negali turėti ginklų. Tarp jų yra asmenys, turintys galiojantį teistumą, per trejus paskutinius metus bausti už administracinės teisės pažeidimus, kuriuos padarė neblaivūs. Yra kitų aplinkybių, dėl kurių žmonės negali turėti ginklų. Tačiau, jeigu asmuo neatitinka nė vienos iš draudžiamų aplinkybių, tai toks asmuo gali turėti ginklą. Jeigu teistumas jau yra išnykęs, buvęs seniau ir, jeigu jis buvo ne už smurtinį nusikaltimą, o už, pavyzdžiui, finansinį nusikaltimą, žmogus gali įsigyti ginklą.

– Ar po tokių situacijų, kai nukenčia nekalti žmonės, gali būti persvarstomas šis įstatymas?

– Tai būtų klausimas ne policijai, o politikams, nes policija tik užtikrina, kad būtų laikomasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų. Jie tik gali teikti siūlymus vienais ar kitais atvejais, kad būtų sugriežtintos kažkurios įstatymo pozicijos.

Incidentai, kai per išgertuves panaudojami savigynai išduoti ginklai, yra visos visuomenės problema, mano vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Taip jis komentuoja incidentą, kai bute Vilniuje girtas policijos pareigūnas savigynai skirtu ginklu ne tarnybos metu šovė į kitą vyriškį.

„Matyt, alkoholis ir psichinė būklė – ne tik pareigūnų problema. Kalbėkime apie visuomenės problemą. Pareigūnas yra visuomenės dalis. Tai vyko ne tarnybos metu, jis, deja, tragiškai naudojo savigynai išduotą ginklą, ne tarnybinį ginklą. Problema, matyt, visos visuomenės, šiuo atveju – tos ypatingos kategorijos asmenų, kurie gauna ginklus naudotis savigynai“, – teigia S. Skvernelis.

Pasak jo, tai, kokios psichinės būklės asmuo, ar jis gali turėti ginklą, nustato medicininė komisija, kuri patikrina sveikatos būklę.

„Manau, kad policijos departamentas tikrai yra vienas iš lyderių, kalbant apie sistemą, nes turi daugiau kaip 30 psichologų etatų. Šioje vietoje tikrai nenorėčiau daryti išvadų. Vyksta ikiteisminis tyrimas“, – pabrėžia vidaus reikalų ministras.

Jis priduria, kad, jo žiniomis, tyrimas kvalifikuojamas kaip nužudymas. „Kokie buvo motyvai? Galbūt tai nėra susiję su psichologine būsena, o tiesiog yra visai kitas šio nusikaltimo motyvas. Kol kas tai geriau pasakytų policija“, – sako S. Skvernelis.

Pirmadienį teismas sprendė dėl pareigūno, kaip įtariama, paleidusio mirtiną šūvį, kardomosios priemonės. Skelbiama, kad įtariamasis yra Vilniaus apskrities Kelių policijos tyrėjas Audrius Naudžiūnas.

Nužudymu įtariamas policijos tyrėjas pirmadienio popietę buvo atvežtas į Vilniaus miesto apylinkės teismą – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras įtariamąjį prašė suimti dviem mėnesiams. Po daugiau kaip valandos trukusio nagrinėjimo teisėjas prašymą patenkino.

Pasak žiniasklaidos, A. Naudžiūnas tyrė ne vieną avariją, visuomenėje sukėlusią atgarsį. Viena jų – generalinio prokuroro Dariaus Valio sukeltas eismo įvykis Vilniuje, per kurį nukentėjo pėsčioji.