Kol galimybių pasas galiojo, daug kas skubėjo skiepytis tik dėl to, kad galėtų apsipirkti parduotuvėje.

"O kaip kitaip reikėjo patekti į prekybos centrą? Atrodė, kad skiepytis teisinga, o ir psichologiškai ramiau, jaučiausi saugesnė. Buvau pavargusi nuo sėdėjimo tarp keturių sienų, norėjosi gyvai pabendrauti ar kokiame spektaklyje apsilankyti. Be galimybių paso nebūčiau galėjusi to padaryti", – neslėpė klaipėdietė Birutė.

O kaip kitaip reikėjo patekti į prekybos centrą? Atrodė, kad skiepytis teisinga, o ir psichologiškai ramiau, jaučiausi saugesnė.

Pasak viešosios įstaigos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Sauliaus Dabravalskio, šiuo metu vis rečiau skiepijasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

"Sustabdžius galimybių paso galiojimą labai sumažėjo besiskiepijančių vaikų. Tai taip pat lėmė ir suaugusiųjų skiepijimąsi. Šiuo metu matome žymų besiskiepijančiųjų skaičiaus sumažėjimą. Vidutiniškai šiomis dienomis paskiepijame nuo dviejų iki aštuonių 5–11 metų vaikų. Anksčiau per dieną jų paskiepydavome apie 25–30", – kalbėjo vyriausiasis gydytojas.

Saulius Dabravalskis: sustabdžius galimybių paso galiojimą žymiai sumažėjo besiskiepijančių vaikų.

Kadangi serga ir pasiskiepijusieji, pripažinta, kad skiepai nebeatlieka šimtaprocentinės apsaugos.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose vasarį sergamumo rodikliai šiek tiek sumažėję, palyginti su sausio mėnesiu.

Galimybių paso sustabdymas niekaip nelėmė pandemijos valdymo ugdymo įstaigose.

Vasario 7–11 d., prieš moksleivių žiemos atostogas, teigiamų greitųjų testų skaičius minėtose įstaigose siekė 141, iš viso atlikti 96 PGR testai, iš kurių buvo 90 teigiami.

Klaipėdos sveikatos biuro vadovės Jūratės Grubliauskienės teigimu, galimybių pasas vis dėlto nedarė jokios įtakos ugdymo įstaigose.

"Mokinių testavimas vyko dėl to, kad mokiniai ir jų tėvai suprato testavimo reikšmę, o kai kurie prisijungė vėliau dėl galimybės testuojantis likti kontaktiniame ugdyme. Abejoju, kad testų atsakymai padidino vakcinacijos apimtis, nes ir dabar buvo dalis moksleivių, kurie skiepijosi ir testavosi, bet buvo grupė, kuri nesiskiepijo ir nesitestavo. Galimybių paso sustabdymas niekaip nelėmė pandemijos valdymo ugdymo įstaigose", – teigė J.Grubliauskienė.

Vieno grožio savininkė tikino, kad lankytojų antplūdžio sustabdžius galimybių pasą nepajuto.

„Galiu kalbėti tik apie savo saloną. Pas mus, ačiū Dievui, dauguma klientų buvo paskiepyti ir mes tikrai neturėjome stokos, kad būtų tuščia. Tiesiog šitas laikotarpis yra supuolęs su tuo laikotarpiu, kada gruodžio mėnesį žmonės daug gražinasi, ir dabar praėjo mėnuo, kada vėl sistemiškai ateina tvarkytis. Plius paleido tą pasą, tai gal ir supuolė tie momentai, bet kad jų padaugėjo, aš negaliu pasakyti. Bet gal ir atsiras tokių klientų, kurie sėdėjo namie, laukė“, – sakė grožio salono savininkė Elena Dudinskaja.

Ji pripažino, kad, kai buvo įvestas galimybių pasas, pasitaikydavo ir nepasiskiepijusių klientų, prašiusių juos priimti.

„Be abejo, buvo, bet tvarka yra tvarka. Niekas nenori mokėti baudų, tai labai disciplinuoja ir motyvuoja. Baudos buvo didelės, ir tokioje pozicijoje draugų, pažįstamų negali būti, nes mes dirbame salone, kur esame atsakingi ne tik už savo klientus, bet ir už savo kolektyvą. Tokių dalykų mes neleidome“, – teigė E. Dudinskaja.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Moteris tikino girdėjusi, kad dalis gyventojų grožio procedūras bandė atlikti ir patys, namuose.

„Bandymų tikrai buvo, buvo galima ir pasijuokti iš kai kurių klientų, nes kai kurie bandė save pakirpti, vyrus pakirpti. Ačiū Dievui, buvo žiemos periodas, buvo galima ant galvos užsidėti kepurę. Buvo tikrai daug morališkų traumų klientams“, – pasakojo pašnekovė.

E. Dudinskaja tvirtino, kad šiuo metu yra grįžę 90 proc. jos klientų.

„Kai epidemija bus sustabdyta, mes suprantame, kad viskas nebus taip, kaip buvo. Kalbant apie mūsų sferą, labai daug salonų užsidaro, neišsilaiko. Tikrai daug kolegų išeina į namus dirbti nelegaliai. Epidemija padarė šešėlinį variantą“, – kalbėjo ji.

Vilnietis humoristas Juozas Zavaliauskas sako, kol galimybių paso reikalaudavo, į parduotuvę eiti būdavo ramiau. „Dabar tyčia užėjau pasižiūrėti, koks čia vaizdelis, jeigu labai daug liaudies bus, kadangi dabar visi ištroškę, ateina tie antivakseriai susirinks aišku. Tai pažiūrėsiu, kiek žmonių, pasikeisiu pinigėlių ir grįžtu atgal, jeigu daug“, – sakė vilnietis.

Žmonių antplūdžio nėra

Kažkaip nėra labai daug, tikėjau, kad bus labai daug žmonių, bet atrodo, kad labai normaliai.

„Kažkaip nėra labai daug, tikėjau, kad bus labai daug žmonių, bet atrodo, kad labai normaliai. Galima ir užeiti“, – situaciją prekybos centre žurnalistams komentavo J. Zavaliauskas.

Šeštadienio dieną eilių nebuvo. Prie didžiųjų prekybos centrų eilių neturėtų būti, nes ribojimas patekimas ne į juos, o į atskiras jų parduotuves. „Prie kiekvienos parduotuvės yra informaciniai lipdukai, kuriuose pateikiama informacija, kiek joje vienu metu gali būti žmonių. Ir tai yra apskaičiuota pagal tos konkrečios parduotuvės plotą. Kontrole, jeigu tokios prireiktų, užsiima pačios parduotuvės“, – teigė „Akropolis group“ rinkodaros departamento vadovas Dominykas Mertinas.

Parduotuvės, tokios kaip „Maxima“, „Rimi“, „Norfa“ srautą reguliuoja skaičiuodami krepšelius ir vežimėlius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai kurie dar nežino, kad Lietuvoje galimybių paso nebereikia ir nori jį parodyti prie durų stovintiems žurnalistams. O apie pokyčius žinantys sako tą patį. „Vienodai, kai turi pasą, tai ką, patikrina ir patikrina“, – teigė vyras.

„Aš jį turėjau seniai ir dabar jau atsisakau, nejaučiu kažkokio skirtumo“, – kalbėjo senjorė.

„Kas turi, tai tikrai netrukdė parodyti tą galimybių pasą. Jokių problemų“, – sakė kita pašnekovė.

Kiek prekybininkams kainavo galimybių pasas?

30 proc. žmonių linkę viskam prieštarauti, tai va tie 30 proc. ir neturėjo galimybių paso.

Prekybininkai skaičiuoja, kad dėl galimybių paso buvo netekę maždaug ketvirtadalio lankytojų.

„30 proc. žmonių linkę viskam prieštarauti, tai va tie 30 proc. ir neturėjo galimybių paso“, – teigė prekybos centre sutiktas vyras.

Be to, „Akropoliams“ galimybių pasas kainavo apie 70 tūkst. eurų per mėnesį. Didžiąją dalį sudarė atlyginimai apsaugos darbuotojams, kurie tikrino galimybių pasus. O nuskaitymo technika kainavo dar apie 30 tūkst.

Galimybių pasas – ne panaikintas, o sustabdytas

Sprendimą galimybių pasą sustabdyti Vyriausybė priėmė prieš kelias dienas. Bet esminis žodis – sustabdyti, o ne visiškai atsisakyti. „Kokiam laikotarpiui, jeigu klaustumėte, pasakyti tikrai negaliu. Džiaugčiausi, jeigu visam laikui, bet priklausys nuo to, kaip toliau klostysis epidemiologinė situacija“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Iš techninės pusės, jeigu bus grąžinta, galėsime grįžti, parodėme jau, kad mokame su tuo dirbti ir tikimės, kad nereiks“, – sakė D. Mertinas.

Skundžiasi prekybininkai

Halės turguje galimybių pasus tikrinančiai Marijai kartu su galimybių paso panaikinimu teks atsisveikinti ir su tikrintojos pareigybe.

Nors vieniems darbo neliks, kitiems tai – išsigelbėjimas. Prekybininkai vieningi: dėl galimybių paso srautai sumažėjo kone perpus. Ir su kartėliu prideda: kartais turguje prekiautojų daugiau nei pirkėjų.

„Labai jaučiasi. Visiškai tuščias turgus. Kalvarijų turgavietė sakė, kad ten nėra galimybių pasų ir ten didesnis srautas žmonių“, – šnekėjo prekybininkė Birutė.

Birutė kalbėjo ne tuščiai. Turguje dirba jau šešiolika metų.

„Pas mus krizė. Mes iš viso stovime ir nežinome. Dar nuo kovo pakėlė nuomą 15 proc., tai mes išvis dabar galvojame, ką čia daryti. Gal išeiti“, – svarstė Birutė.

„Mes, aišku, ne prieš galimybių pasą, ne prieš skiepus, bet mums reikia, kad būtų prekyba“, – antrino kita prekeivė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kitokios nuomonės maistu prekiaujantis Tomas. Nors pripažino, kad srautai gerokai sumažėję, bet galimybių pasą jis palaiko ir sakė, kad tai prideda saugumo.

„Džiaugiuosi, kad aš pats turiu galimybių pasą, džiaugiuosi, kad mane patikrina kiekvieną kartą. Jaučiuosi kažkiek saugesnis“, – tikino Tomas.

Tačiau būna, kad patikrinimai vykdomi pro pirštus.

Lietuvoje nėra laisvo gyvenimo. Galimybių pasai, išgalvotos nesąmonės... Kam to reikia?

„Matau, kad ir ta pati apsauga nelabai tikrina tuos galimybių pasus“, – teigė Tomas.

Viena į turgų neįleista pensininkė – dukart pasiskiepijusi, o trečio karto bijo. Dabar be paso eina tik į mažas parduotuves, bet norėtų nusipirkti batų ar drabužių.

„Man batus nupirko dukra, kol turėjo pasą. Bet dabar baigėsi ir dukrai“, – atviravo ji.

„Lietuvoje nėra laisvo gyvenimo. Galimybių pasai, išgalvotos nesąmonės... Kam to reikia?“ – antrino ir kitas gyventojas.

Reguliuotų srautą

Vietoje galimybių paso prekybos vietos žadama įvesti pirkėjų srautų reguliavimą pagal plotą vienam klientui.

„Dauguma prekybininkų tą srautą reguliuoja krepšeliais, kai yra tik tiek krepšelių, kiek gali būti žmonių. Jeigu bus nustatytas kvadratų skaičius, kaip dabar minima, 15 kv. metrų, tai yra tikrai logiškas, pagrįstas skaičius. Kitos valstybės irgi tokį taiko“, – komentavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Prekybininkai sakė nuolat esantys po padidinamuoju stiklu, tad klientų skaičių ribojimui pritaria. Svarbiausia, kad pats galimybių pasas būtų panaikintas.

„Jį įgyvendinti nebus sunku, mes netgi prognozuojame, kad nebus eilių už durų“, – tvirtino R. Vainienė.

Galutinį sprendimą Vyriausybė priims šiandien.

„Galimybių pasas nėra naikinamas, jis yra stabdomas“, – aiškino SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

„Tai atskiria žmones. Manau, tegul panaikina“, – svarstė viena gyventoja.

„Negi žmonės dabar stovės eilėje? O su galimybių pasu praėjai ir viskas“, – nesutiko kita.

„Turint galimybių pasą, nereikia stovėti eilėje, viskas patogu“, – antrino jaunuolis.

„Aš nepritariu, manau, kad reikėtų palikti galimybių pasą. Bus antplūdis, eis kas nori ir kur nori. Manau, kad reguliavimui jis vis tiek yra gerai“, – šnekėjo dar viena vilnietė.

Prezidento pozicija

Negi žmonės dabar stovės eilėje? O su galimybių pasu praėjai ir viskas.

Prezidentūra pokyčiams pritaria.

„Šią dieną jo reikia atsisakyti, jį stabdyti iš karto, negalvoti apie tam tikrus etapus, jį pasidėti į rezervą“, – komentavo prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Šiandien apsisprendus, tvarka įsigalios po kelių dienų.

„Pora dienų įsigaliojimui. Greičiausiai įsigaliotų šeštadienį“, – teigė A. Ščeponavičius.

Apie kitus naujus ribojimus, kurie atsirastų sustabdžius galimybių pasą, kol kas nekalbama. Visos kitos priemonės lieka.

„Atstumai, kaukės, respiratoriai, srautų valdymas, vėdinimas, dezinfekcija – šios priemonės lieka“, – sakė A. Ščeponavičius.

„Dabartiniu metu, kai jis galbūt bus sustabdytas, galbūt jo iš viso nebeliks, žmonės turės turėti didesnę atsakomybę“, – kalbėjo epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Panašūs ploto reikalavimai buvo ir per karantinus. Ar dabar priemonė pasiteisins, anot epidemiologės, sunku pasakyti. Tačiau ji pridūrė, kad omikron atmainos pikas dar nepasiektas.

Prezidentūros nuomone, dabar svarbiausia dėmesį telkti į vakcinavimą, testavimą, saugos priemones ir visuomenės sveikatos stiprinimą.

Surinko 114 tūkst. parašų

Nuo gruodžio 12 d. internete sklido raginimai pasirašyti peticiją "Dėl galimybių paso stabdymo".

Peticijoje nurodyta, kad iki gruodžio 24 d. bus siekiama surinkti 100 tūkst. parašų.

Tačiau jau dabar skaičiai gerokai viršija numatytuosius tikslus.

Dokumentas, kuris per keturias dienas sulaukia daugiau nei 80 tūkst. parašų, rodo aiškią piliečių valią.

Nuo peticijos paskelbimo datos iki vakar jau surinkta per 114 tūkst. parašų, skaičiai toliau auga.

Į peticiją sureagavo ir Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

"Šis dokumentas yra prasmingas poveikio politikai ir teisei būdas. Tai mano kaip profesoriaus ir teisės praktiko asmeninė nuomonė, o šis komentaras jokiu būdu nesietinas su kitomis mano užimamomis pareigomis. Minėtas dokumentas – tai pagalba Prezidentui apsispręsti dėl būtinumo stabdyti neteisėtus ribojimus: piliečių valia demokratinėje valstybėje yra svarbiausias elementas, į kurį atsižvelgdama privalo veikti politinė valdžia. Juk Konstitucijos 2-asis straipsnis aiškiai nustato, kad suverenitetas priklauso Tautai. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Dokumentas, kuris per keturias dienas sulaukia daugiau nei 80 tūkst. parašų, rodo aiškią piliečių valią", – rašė I.Vėgėlė.

Ignas Vėgėlė: dokumentas, kuris per keturias dienas sulaukia daugiau nei 80 tūkst. parašų, rodo aiškią piliečių valią.

Įtvirtino ne įstatymu

Peticijoje pateiktos penkios nuostatos, leidžiančios suvokti galimybių paso neteisėtumą, ir nurodomi konkretūs Lietuvos Konstitucijos bei įstatymų pažeidimai.

Pirma, galimybių pasas yra įtvirtintas Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu.

Antra, Vyriausybės nustatyti ribojimai nėra pagrįsti ir proporcingi.

Trečia, nepateisinamai diskriminuoja grupę asmenų.

Ketvirta, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, teisę į žmogaus asmens neliečiamumą ir orumą (21 str.), privatų gyvenimą (22 str.), teisę į aukštąjį mokslą (41 str.), tėvų teises ir pareigas bei nuostatą, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, o valstybė globoja šeimas (38 ir 39 str.), taip pat žmogaus teisę pasirinkti darbą (48 str.).

Penkta, pažeidžia tarptautines konvencijas, kurių nare yra Lietuvos Respublika.

Padės tik Prezidentas

Esu prieš galimybių pasą, reikia ieškoti kitų būdų stabdyti plitimą, o ne žmonių spaudimu į kampą draudimais.

"Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis nustato, kad dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Respublikos Prezidentas, o jo teikimas sustabdo šio akto galiojimą. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis esate vienintelis politinis pareigūnas Lietuvoje, turintis galią skubiai stabdyti žmogaus teises pažeidžiantį reguliavimą", – peticijoje skelbė peticijos prieš galimybių pasą autorė Vita Gruodytė.

Po peticija žmonės rašė įvairius komentarus. Kai kurių teigimu, galimybių pasas tik skaldo visuomenę, o ne stabdo plintantį virusą.

"Galimybių pasas yra supriešinimo įrankis."

"Esu prieš galimybių pasą, reikia ieškoti kitų būdų stabdyti plitimą, o ne žmonių spaudimu į kampą draudimais."

"Už laisvę rinktis, už laisvę gyventi be diskriminacijos!"

Įžvelgia diskriminaciją

I.Vėgėlės teigimu, ši peticija yra tinkamas būdas išreikšti piliečių valią.

Mano įsitikinimu, tai labai taikli ir prasminga iniciatyva, išreiškianti piliečių valią ir skatinanti Prezidentą reaguoti.

"Kodėl nebuvo pasirinkta įstatymu pripažinta peticijos forma – kreiptis peticija į Seimą ar Vyriausybę, – galima tik spėlioti. Tačiau akivaizdu, kad įvertinant nuoseklią vykdomosios valdžios vykdomą vienos asmenų grupės diskriminaciją (pradedant ribojimais kavinėse ir restoranuose, maisto prekybos vietose ir baigiant teise į darbą), kuriai viešai pritaria žinomi politikai, tikėtis, kad Seimas ar Vyriausybė atsižvelgtų į šios grupės asmenų įstatyminę peticiją Seimui ar Vyriausybei yra, ko gero, naivu. Be to, Peticijų įstatymas yra ydingas, nes nenustato terminų, per kuriuos peticijos turi būti išnagrinėtos: neretai tokios peticijos ilgam užsiguli institucijų stalčiuose. Todėl mano įsitikinimu, tai labai taikli ir prasminga iniciatyva, išreiškianti piliečių valią ir skatinanti Prezidentą reaguoti", – svarstė advokatas.

Prie peticijos plitimo galima prisidėti ir paaukojant bent vieną eurą.

Iš viso jau paaukota per 19 tūkst. eurų, kurie bus skirti šios peticijos administravimui – teisinei konsultacijai, viešinimui, agitacijai.

Sukasi užburtas ratas

Prisijungę prie internetinių svetainių www.esveikata.lt arba www.gpasas.lt tėvai praleidžia daugiau laiko, nei turėtų. Dėl nepaaiškinamų techninių priežasčių atsiunčiamas ne vaiko, o suaugusiojo galimybių pasas.

"Mano dukra – nepilnametė. Prisijungti prie www.esveikata.lt galiu tik aš. Tačiau bandydama išimti vaiko galimybių pasą 100-ąjį kartą, pasidaviau, to padaryti neįmanoma. Nepaisant to, kad monitorius rodo visus vaiko duomenis, sugeneruoja mano galimybių pasą. Identiška situacija ir www.g.pasas.lt. Paspaudus "atsisiųsti" kompiuterio ekrane ir vėl nušvinta ne vaiko, o mano pavardė", – dienraščiui skundėsi klaipėdietė.

Panašūs komentarai – ir socialiniuose tinkluose.

Sureagavo ir Registrų centro atstovai, kurie paaiškino, kad išimti iš šių sistemų galimybių pasą nepilnamečiui nėra galimybės.

"Vaiko galimybių pasą, pasirinkus jo atstovavimą e.sveikatos sistemoje, atsisiųsti iš gpasas.lt nėra galimybių. Vaiko galimybių pasą galite atsiimti atvykę į Registrų centro klientų aptarnavimo, "Sodros" aptarnavimo padalinius, Lietuvos pašto skyrių arba vaistinę", – kažkodėl "Facebook" paskyroje "Registrų centras" rašė nežinomas atstovas.

Oficialioje Registrų centro internetinėje svetainėje tokios informacijos nėra.

Todėl tėvai, norėdami gauti vaiko galimybių pasą, privalės eiti į vieną iš nurodytų įstaigų, su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Ugdymo įstaigose nereikės

Vyriausybė nutarė, kad nuo gruodžio 28 d. galimybių pasas vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių iki 16 metų bus reikalingas lankantis koncertuose, kino teatruose, kavinėse ir kitose vietose.

Dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis pridėtas tam, kad vaikai, kuriems gruodžio 28 d. arba vėliau sukaks 12 metų, spėtų pasiskiepyti ir gauti galimybių pasą.

Sveikatos apsaugos departamentas skelbia, kad galimybių paso nurodytai amžiaus grupei nereikės tik ugdymo įstaigose ir su ugdymu susijusiose veiklose.

Keisis taisyklės ir dėl PGR testo galiojimo. Neigiamas PGR arba kaupinių tyrimo rezultatas vaikams galios ilgiau – septynias dienas.

Jau gali kreiptis

Galimybių pasas po vakcinacijos 12–16 m. vaikams įsigalios praėjus savaitei nuo "Comirnaty" ar "Spikevax" vakcinos antrosios dozės suleidimo bei praėjus dviem savaitėms nuo minėtų vakcinų vienos dozės suleidimo, persirgusiajam COVID-19 liga.

5–11 m. vaikai bus skiepijami mažesnio tūrio "Comirnaty" vakcina, o 12–16 m. – įprastomis "Comirnaty" ir "Moderna" vakcinomis.

Negalintys arba nenorintys skiepytis galimybių pasą 12–16 m. vaikai galės gauti persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta PGR arba antigeno testais, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų.

Galimybių pasas bus suteiktas ir jeigu prieš mažiau nei 60 dienų asmuo gavo teigiamą kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą. Šis tyrimas 12–16 m. vaikams bus atliekamas valstybės biudžeto lėšomis.

Taip pat ne anksčiau kaip prieš 7 dienas atliktas PGR tyrimas arba nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių tyrimas PGR metodu ir nustatytas neigiamas rezultatas.

Nuo gruodžio 15 d. uostamiestyje oficialiai pradėti vakcinuoti ir vaikai.

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, uostamiesčio regione gyvenantys 35–37 metų vyrai kaltinami dėl neteisėto kito asmens dokumento panaudojimo.

Ikiteisminiai tyrimai, kuriuos atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai, buvo pradėti šių metų lapkričio pradžioje.

Vyrai įkliuvo, kai į prekybos centrus pateko pasinaudoję svetimais galimybių pasais. Ne jiems priklausančiais dokumentais disponavę asmenys buvo patikrinti ir sulaikyti prekybos centre buvusių policijos pareigūnų, kurie tuo metu tikrino parduotuvės lankytojų dokumentus bei galimybių pasus.

Teisme bus sprendžiamas klausimas ir dėl kaltinamųjų mobiliųjų telefonų, kuriuose jie laikė ne jiems priklausančius galimybių pasus, konfiskavimo, skelbia prokuratūra.

Prokurorai, įvertinę tai, kad ikiteisminio tyrimo metu vyrai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir dėl bylų nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

„Toks iš pažiūros nekaltai atrodantis veiksmas užtraukia griežtą baudžiamąją atsakomybę, kuri numatyta asmenims nuo 16 metų. Apsaugos darbuotojų, policijos pareigūnų apgaudinėjimas, naudojant svetimus galimybių pasus, yra nusikaltimas, kurį lydi griežtos bausmės. Be to, labai svarbu suvokti, jog dabartiniame pandemijos fone ypač svarbu atsakingai rūpintis tiek savo, tiek aplinkinių sveikata, savo veiksmais nekelti kitiems rizikos“, – pranešime teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas.

Prokuratūra pažymi, jog svetimo galimybių paso panaudojimas yra tyčinis apysunkis nusikaltimas, už kurį numatytos griežtos bausmės – nuo 100 iki 4 tūkst. MGL (5 – 200 tūkst. eurų) dydžio baudos arba 15–90 parų areštas, ar net laisvės atėmimas iki šešerių metų.

„Mūsų frakcijos pozicija yra pakankamai kategoriška. Mes manome, kad galimybių pasas nuo 12 metų yra ir netinkama, ir netaikli, nereikalinga priemonė“, – ketvirtadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus sakė A. Veryga.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras pabrėžia, kad ši priemonė nėra taikli, kadangi vakcinacija skatinama ne tose amžiaus grupėse, į kurias reikėtų orientuotis pirmiausiai. Taip pat vaikai, pasak LVŽS frakcijos nario vertinimu, karantino ir nuotolinio mokymo metu ir taip patyrė psichologinių sunkumų, kuriuos galimybių pasas esą gali dar labiau paskatinti.

Manome, kad galimybių pasas nuo 12 metų yra ir netinkama, ir netaikli, nereikalinga priemonė.

„Riboti galimybes vaikams, kuriuos labai sudėtinga bendrai iškviesti po karantino, „iškrapštyti“ iš namų, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Tiek daug kartų buvo kalbėta, kad vaikai jau turi įvairiausių psichologinių problemų, turi kitų bėdų“, – įsitikinęs jis.

Be to, „valstietis“ laikosi pozicijos, kad galimybių paso reikalavimas nuo 12 metų netgi paskatins patyčias tarp vaikų.

„Manome, kad tai sukurs tam tikrą erdvę vaikams, kai kurioms patyčioms ir panašiai. Nes žinome, kad nebūtinai vaikai patys tokio amžiaus priiminėja sprendimus. Žinome, kaip greitai vaikai pradeda vienas kitą vertinti, tyčiotis. Tai yra visiškai netikusi, netaikli, nereikalinga priemonė“, – įsitikinęs A. Veryga.

Aurelijus Veryga/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

ELTA primena, kad galimybių pasas nuo gruodžio 28 dienos bus reikalingas ir asmenims nuo 12 metų amžiaus. Iki šiol jis buvo reikalingas nuo 16 metų. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad šio dokumento mokyklose nebus reikalaujama.

„Informuojame, jog penktadienį, nenustačius pažeidimo, administracinė teisena buvo nutraukta“, – BNS pirmadienį informavo Kauno apskrities policija.

Nenustačius pažeidimo, administracinė teisena buvo nutraukta.

Policija teigia tikrinusi spalio 22-ąją viename naujienų portalų paskelbtą informaciją, jog spalio 21 dieną, apie 20.30 val. Kaune, Europos prospekte esančiame prekybos centre, parlamentaras galėjo lankytis neturėdamas galimybių paso ir „galimai padarė nusižengimą, susijusį su COVID-19 plitimo ribojimais“.

Apie tai, jog policija domisi šia situacija, praėjusią savaitę viešai informavo pats P. Gražulis, pabrėžęs, jog jis turi galimybių pasą.