Švedijos švietimo ministrė Lotta Edholm rugpjūtį paskelbė, kad vyriausybė nori atšaukti Nacionalinės švietimo agentūros sprendimą, kad skaitmeniniai įrenginiai ikimokyklinėse įstaigose būtų privalomi. Ministrė planuoja ir visiškai nutraukti skaitmeninį mokymą vaikams iki šešerių metų.

Nors Švedijos mokinių gebėjimas skaityti yra didesnis nei Europos vidurkis, tarptautinis ketvirtos klasės skaitymo lygio įvertinimas parodė, kad 2016–2021 m. švedų vaikų įgūdžiai suprastėjo.

Tai gali paaiškinti koronaviruso pandemija arba augančių mokinių imigrantų, kuriems švedų kalba nėra gimtoji, skaičius. Tačiau švietimo ekspertai sako, kad ir pernelyg didelis kompiuterių naudojimas pamokų metu gali sumažinti jaunuolių pažangą.

Apie internetinį mokymą diskutuojama visoje Europoje ir kitose Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, Lenkija pradėjo programą, pagal kurią vyriausybė finansuoja nešiojamąjį kompiuterį kiekvienam mokiniui, pradedančiam lankyti ketvirtą klasę, tikėdamasi, kad šalis taps technologiškai konkurencingesnė.

JAV, paskatinta pandemijos, pradinių ir vidurinių mokyklų mokinius irgi aprūpino nešiojamais kompiuteriais. Tačiau šalyje vis dar egzistuoja skaitmeninė atskirtis, dėl kurios JAV mokyklos linkusios naudoti ir spausdintus, ir skaitmeninius vadovėlius.

Vokietija, kuri yra viena turtingiausių Europos šalių, lėtai skaitmenina vyriausybines programas ir visų rūšių informaciją, įskaitant švietimą.

Siekdama atremti Švedijos mažėjančią skaitymo kokybę, šalis investuos apie 500 mln. kronų į vadovėlių grąžinimą 2024 ir 2025 m.