-
Skandalingo stendo istorija nesibaigė: teigia, kad sulaukė spaudimo 7
„Jei po dviejų poveikis yra nulinis, tai kaip trečias gali tą nulį pastiprinti? Po dviejų skiepų antivakseriu tapęs Andrius“, – štai šie žodžiai, išdėstyti Šiauliuose iškabintame lauko stende, traukė miestiečių žvilgsnius ir kėlė aistras socialiniuose tinkluose.
Kaip rašė portalas kauno.diena.lt, tai – asociacijos „Petys už laisvę“, kurios vadovas yra prieš galimybių pasą pasisakančios „Gustuko picerijos“ direktorius Mantas Zemeckas, plakatas.
Šį pirmadienį bendrovė „Owexx“ skelbia, kad 11 lauko reklamos stendų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose ir Joniškyje jau rodomi bendrovės bei Vyriausybės kanceliarijos kampanijos „Nelik paskutinis“ klipai. Vilniuje papildomai bus rodoma medžiaga, kuria pasidalins miesto savivaldybė.
Klipus parodys 367 tūkst. kartų
„Iš pradžių planavome, kad kampanijos vertė sieks apie 30 tūkst. eurų, tam ir sukūrėme savo klipą. Tačiau kuomet Vyriausybės kanceliarija sutiko pasidalinti savo klipu, nutarėme, kad jis taps papildoma ir nauja kampanijos dalimi – tad paskyrėme papildomus ekranus ir transliacijos laikus, dėl ko kampanijos vertė smarkiai ūgtelėjo. Tikimės, kad taip pat didės ir jos nauda visuomenei“, ‒ sako „Owexx“ vadovas Viktoras Tolvaiša.
Jo iškabinimas buvo klaida. O klaidų, priešingai negu skiepų, kartoti neverta.
Skiepytis kviečiantys klipai visą mėnesį bus rodomi keturiuose ekranuose Vilniuje, dviejuose – Kaune ir Klaipėdoje, po vieną Šiauliuose, Mažeikiuose ir Joniškyje. Skaičiuojama, kad šiuose ekranuose klipai bendrai bus parodyti 367 tūkst. kartų.
„Kurdami savo klipą, siekėme atsiriboti nuo vertinimų – pasirinkome pateikti oficialią statistiką, kuri savaime yra iškalbi. Faktų kalbą pasirinkome kaip atsvarą asociacijos „Petys už laisvę“ išvedžiojimams, kurie buvo iškabinti mūsų reklamos stende“, ‒ sako V. Tolvaiša.
Jo teigimu, Šiauliuose kampanija truks ilgiau nei kituose šalies miestuose. Lauko reklamos ekrane, esančiame prie pat stendo, kuriame vieną dieną iškabojo asociacijos „Petys už laisvę“ plakatas, skiepytis kviečiantys klipai bus rodomi bent tris mėnesius.
Teigia, kad sulaukė spaudimo
V. Tolvaiša pripažįsta, kad bendrovė sulaukė ir asociacijos „Petys už laisvę“ reakcijos. Anot jo, prieš kelias dienas gautas raštas, kuriame tvirtinama, kad abejones skiepų nauda skelbiančio tento nukabinimas kenkia asociacijos ir kiekvieno jos nario dalykinei reputacijai bei turtiniams ir neturtiniams interesams. Rašte taip pat reikalaujama jau kitą dieną sugrąžinti tentą į reklaminį stendą.
Mes gyvename teisinėje valstybėje, mes turime sutartį ir norime, kad būtų įvykdyta sutartis, o mes nieko papildomai nereikalaujame.
„Owexx“ vadovo teigimu, bendrovė sugrąžinti tento neketina. „Jo iškabinimas buvo klaida. O klaidų, priešingai negu skiepų, kartoti neverta“, ‒ sako jis.
Portalas kauno.diena.lt dėl šios situacijos susisiekė su asociacijos „Petys už laisvę“ vadovu bei „Gustuko picerijos“ direktoriumi M. Zemecku. Jis teigė pastaruoju metu vengiantis komentuoti žiniasklaidai, tačiau labai trumpai išdėstė poziciją dėl teiginių apie spaudimą.
„Gal spaudimą jūs neteisingai suprantate? Mes esame asociacija, kuri ieško teisybės, tai jeigu teisybės ieškojimas yra spaudimas, tai jūs galite tai traktuoti kaip spaudimą“, – sakė M. Zemeckas.
Pasiteiravus, ar asociacija pareiškė priekaištų bendrovei „Owexx“ dėl pašalintos informacijos stende, pašnekovas priminė, kad gyvename teisinėje valstybėje.
„Mes gyvename teisinėje valstybėje, mes turime sutartį ir norime, kad sutartis būtų įvykdyta, o mes nieko papildomai nereikalaujame“, – sakė M. Zemeckas.
Paklaustas, ar norėtų, kad plakatas vėl būtų sugrąžintas, pašnekovas teigė daugiau plėtotis čia tema nenorintis ir teigė, kad pamatysime, kokioje teisinėje valstybėje gyvename ir ar čia gali egzistuoti kitokia nuomonė.
-
Stende – abejonės skiepais: „Gustuko picerijos“ vadovo įkurtos asociacijos laukia nemalonumai? 31
Žodžio laisvė ar visuomenei pavojingas melas?
„Pavojingam bukumui jau, atrodo, nėra ribų. Jau ir lauko stendai Šiauliuose su tiesiogine dezinformacija cituojant neegzistuojantį antivakserį anonimą. Stendą užsakė vogto pavadinimo aktyvistai gustukai, kurie tuo pačiu dar renka parašus referendumams, organizuoja autobusus „atsiimti Lietuvai“ per Sausio 13-ąją ir dar kepa picas. Na, ir su žmogaus anatomija nedraugauja, bet čia smulkmena, – po pasidalinta stendo nuotrauka feisbuke rašė žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas. – Stendą patalpinusi įmonė sako, kad ji ne prieš skiepus ir netgi transliavo skiepų komunikacijos klipus, bet va pinigėliai nesmirda.“
Žurnalistas kreipėsi ir į Šiaulių merą Artūrą Visocką. „Mere, kaip su šituo darysim? Kas čia – žodžio laisvė ar visuomenei pavojingas melas? Ar planuojat reaguoti, ar apsimesit negirdėjęs? Ir vėl tas pats klausimas – iš kur pinigai? Stendams, reklaminėms skrajutėms, reklamai feisbuke, filmams, užsakytiems autobusams į Vilnių sausio 13-ą? Iš žmonių, viskas iš žmonių – kartoja gustukininkai, knygnešiai, marširuotojai, STI ekspertai. Visa pavojinga, melaginga ir valstybę mėginanti destabilizuoti veikla yra finansuojama iš žmonių. Kaip patogu“, – rašė A. Tapinas.
Panašu, kad į kai kuriuos iškeltus klausimus atsakymų tikėtis neverta. Portalui kauno.diena.lt pabandžius susisiekti su „Gustuko picerijos“ vadovu Mantu Zemecku, kuris yra ir asociacijos „Petys už laisvę“ vadovas, buvo teigiama, kad jis su žiniasklaida nebendrauja.
„Nesusisieksite, nes kontaktų neturiu leidimo duoti. Jis šiuo metu su žurnalistais nenori kalbėtis. Jeigu domina, galite parašyti į feisbuką, jis perskaito žinutes, norės – pats atrašys“, – sakė picerijos administratorė.
Šūkis „Petys už laisvę“ yra naudojamas skiepytis nuo COVID-19 raginančiai kampanijai, tačiau „Gustuko picerijos“ savininkas M. Zemeckas įkūrė asociaciją tokiu pačiu pavadinimu, mat šūkis „Petys už laisvę“ nebuvo oficialiai registruotas.
Žada kreiptis į teismą
Dėl prekės ženklo, kurį mes neatlygintinai suteikėme SAM, o kažkas jį panaudojo, tai greičiausiai dar šiandien parengsime kreipimąsi į teismą.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Neringa Mikėnaitė teigia, kad šūkio „Petys už laisvę“ kūrėjai (VšĮ „Stiprūs kartu“), ministerijos turimais duomenimis, planuoja imtis atitinkamų teisinių priemonių dėl visuotinai žinomo žodžių junginio pasisavinimo.
VšĮ „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis portalui kauno.diena.lt teigė, kad painiavos dėl šūkio „Petys už laisvę“ nepaliks ramybėje.
„Kiek žinau, tą plakatą nuima pats savininkas, – trečiadienio rytą sakė E. Jakilaitis. – O dėl prekės ženklo, kurį mes neatlygintinai suteikėme SAM, o kažkas jį panaudojo, tai greičiausiai dar šiandien parengsime kreipimąsi į teismą dėl prekės ženklo pasisavinimo“, – komentavo E. Jakilaitis.
E. Jakilaitis (Ž. Gedvilos/ BNS nuotr.)
Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis teigė, kad į šią situaciją dėl stendo taip pat nenumos ranka.
Anot savivaldybės atstovo, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius, išduodamas leidimus įrengti išorinę reklamą atskirai stovintiems išorinės vaizdinės reklamos įrenginiams, derina tik planuojamos įrengti reklamos plokštumos plotą, kadangi skleidžiama informacija nuolat keičiasi. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduodami leidimai įrengti išorinę reklamą nustato, kad leidimo turėtojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, Išorinės reklamos įrengimo taisyklių ir kitų teisės aktų, nustatančių reklamos naudojimo reikalavimus.
„Šiuo atveju galimai pažeistos LR reklamos įstatymo 4 str. 2 dalies 3, 5, 6 dalys, kuriose nurodyta, kokia reklama draudžiama (dezinformuojama, skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, piktnaudžiaujama žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka). Šio pažeidimo nagrinėjimas LR reklamos įstatyme priskirtas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Savivaldybės atstovai, užfiksavę minėtą reklamą, nedelsiant perduos duomenis minėtai tarnybai. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nustačius Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija galėtų taikyti reklamos turėtojui sankcijas ir iš savo pusės – panaikinti leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimą (jei nebūtų reaguojama į įspėjimą ir pažeidimas nebūtų pašalintas). Savivaldybių institucijos yra įgaliotos nagrinėti tik su reklamos turiniu nesusijusius LR reklamos įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalių nuostatų pažeidimus (kai reklama įrengiama tam neskirtose vietos, neturint leidimo ir pan.)“, – portalui atsiųstame laiške rašė V. Lebedis.
Stende pateikta informacija, preliminariu vertinimu, yra ne reklama
VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė trečiadienio rytą teigė, kad gavo Šiaulių miesto savivaldybės kreipimąsi dėl šio lauko stendo ir situaciją analizuoja.
Vėliau VVTAT situaciją pakomentavo plačiau ir, preliminariu vertinimu, stende pateikta informacija – ne reklama.
„Vadovaujantis Reklamos įstatymo nuostatomis, reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „įstatymuose pateikiami nevienodi reklamos apibrėžimai. Tačiau visuose minėtuose teisės aktuose nurodomas svarbiausias reklamos požymis – reklama yra informacija, kuria siekiama padėti parduoti arba skatinti įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis“, – teigiama VVTAT atsiųstame laiške.
Anot tarnybos atstovės, įstatymuose bei suformuotoje teismų praktikoje kaip esminis reklamos požymis, išskiriantis ją iš kitos informacijos, yra įtvirtintas specialus jos tikslas – daryti įtaką ekonominei elgsenai. Siekiant nustatyti, ar informacija gali būti vertinama kaip reklama, turi būti konstatuotas skatinimo tikslas, t.y., turi būti nustatyta, kad ši informacija yra ar gali būti reikšminga vartotojui, priimant sprendimą dėl prekės ar paslaugos įsigijimo, ir tokiu būdu ja siekiama daryti įtaką ekonominei elgsenai, skatinant jį naudotis tam tikromis prekėmis ar paslaugomis ar atsisakyti tam tikrų prekių (paslaugų) naudojimo. Taigi, reklamos požymis, išskiriantis reklamą iš kitų informacijos rūšių, yra siekis daryti asmenims poveikį jiems renkantis prekes arba paslaugas.
„Preliminariu vertinimu, matyti, jog skleidžiama informacija nedaro įtakos gavėjo/vartotojo ekonominiam elgesiui bei neskatina įsigyti konkrečių prekių ar naudotis konkrečiomis paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, asociacijos „Petys už laisvę“ skleidžiama informacija neatitiktų Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme įtvirtintos reklamos sąvokos. Tokia informacija laikytina viešąja, kaip tai numato Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalis. Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo kontrolę atlieka Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba“, – teigė D. Malinauskienė.
Antradienį bendrovės „Owexx“ reklaminiame stende Šiauliuose patalpintas asociacijos „Petys už laisvę“ plakatas, skelbiantis abejones skiepijimo nauda šįvakar jau buvo nukabintas, o bendrovė planuoja reklaminiuose ekranuose didžiuosiuose šalies miestuose neatlygintai skelbti skiepytis skatinančią kampaniją, kurios vertė sieks iki 30 tūkst. eurų.
-
Administracinio nusižengimo protokolo sulaukusi skandalingoji picerija: mes pasiruošę eiti iki galo 17
„Tu gali būti griežtas, bet teisingas. Ir toks požiūris yra sveikintinas. Arba gali būti drąsus menkysta, nes už savo sprendimus neneši jokios asmeninės atsakomybės (čia mes apie mūsų (bet ne mums tarnaujančią) Vyriausybę). Tuo pat metu gali manyti, kad esi kompetentingas ir turi daug galių, nes tau už nugaros stovi visas išsigimęs valstybės prievartos mechanizmas, kuriam teisės viršenybės principas yra ne šio pasaulio dimensija. Būtent su tuo šiandien susiduriame mes visi, įskaitant ir „Gustuko“ piceriją. Du mėnesius vykdžiusios intensyvius patikrinimus ir surašiusios ne vieną patikrinimo aktą dėl tariamai padarytų teisės aktų pažeidimų, institucijos vis tik nusprendė, kad „Gustuko“ picerijos veikla „dėl sisteminių teisės aktų pažeidimų“ turi būti sustabdyta. Ir toks sprendimas yra priimtas, nepaisant fakto, kad sisteminių teisės aktų pažeidimų „Gustuko“ picerijos veikloje nėra!“ – socialiniame tinkle rašė picerijos atstovai.
Nesupraskite neteisingai – pats sprendimas mūsų negąsdina ir tikrai esame pasiruošę jį „nokautuoti“, tačiau teisinis reguliavimas nustato, kad tokio pobūdžio sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.
„Taip, mums jau surašytas ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau vien tik protokolo surašymas dar nereiškia, kad „Gustuko“ picerija įsiteisėjusiu nutarimu yra pripažinta kalta padariusi kokius nors su vadinamojo galimybių paso naudojimu susijusius teisės aktų pažeidimus – administracinio nusižengimo byla dar net neišnagrinėta, nutarimas skirti nuobaudą nėra priimtas, jau nekalbant apie tai, kad jis neįsiteisėjęs (negali įsiteisinėti tai, kas dar nėra priimta). Kita vertus, dėl to neturime jokių pretenzijų visus šiuos patikrinimus atlikusiems žmonėms, nes jie, kaip sakoma, tiesiog vykdė jiems duotus nurodymus... „Gustuko“ picerijai sprendimas visiškai jos sustabdyti veiklą, o vėliau, galbūt – ją ir uždrausti, būtų tiesiog nepakeliamas. Nesupraskite neteisingai – pats sprendimas mūsų negąsdina ir tikrai esame pasiruošę jį „nokautuoti“, tačiau teisinis reguliavimas nustato, kad tokio pobūdžio sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo. Kitaip tariant, sprendimas sustabdyti veiklą įsigaliotų ir turėtų būti vykdomas iškart, net jei būtų apskųstas teismui. De facto tai reikštų mūsų verslo sužlugdymą, nes sustabdyti veiklą tektų iškart, o laukti atsidarymo tektų tol, kol vyktų teisminiai procesai, kurie, kaip žinote, trunka mėnesių mėnesiais“, – rašoma socialinio tinklo paskyroje.
Picerijos veikloje nuo pirmadienio įsivyrauja pokyčiai. „Bičiuliai, atsižvelgiant į visa tai, mes priėmėme sprendimą nuo šio pirmadienio savo klientams pasiūlyti tik maisto išsinešimo paslaugą, visą kitą veiklą apribodami. Tikimės, kad mus suprantate ir dėl to ant mūsų nepykstate. Kita vertus tai tikrai nereiškia, kad mes atsitraukiame ir susitaikome su neteisėta valdžios prievarta, sprendimais ir veiksmais, su tuo teisiniu nihilizmu ir šantažu mūsų visų atžvilgiu. Todėl pergrupavę jėgas, mes mobilizuojamės ir nedelsiant perkeliame tolimesnes kovas su sistema į teismo posėdžių salę. Taip, mūsų laukia ilga ir sudėtinga teisinė kova – kova už save ir už jus, mūsų brangūs bičiuliai. Bet mes pasiruošę eiti iki galo – pasėję vėją, jie turės pjauti audrą!“ – tikino picerijos atstovai.
Mes pasiruošę eiti iki galo – pasėję vėją, jie turės pjauti audrą!
Primename, kad apie sprendimą picerijoje aptarnauti nevakcinuotus lankytojus „Gustuko“ picerija viešai paskelbė rugpjūčio pradžioje. „Nuo šių metų rugsėjo 14 dienos visos Lietuvos maitinimo įstaigos savo klientus galės priimti tik su galimybių pasu. Tik šį dokumentą turintys žmonės turės teisę naudotis šiomis paslaugomis. Taip mūsų Vyriausybė nusprendė apsaugoti dalį visuomenės nuo nepaskiepytų žmonių. Kad apsisaugotume nuo pavojingų kontaktų ir nepaliktume nuskriaustų… Oficialiai pranešame – nuo rugsėjo 14 dienos mūsų picerijoje galės lankytis tik nepasiskiepiję žmonės. Taip prisidėsime prie visų mūsų saugumo, ir išlaikysime galimybę visiems turėti pasirinkimo teisę. Priimsime ir pasiskiepijusius, bet tik su asmenine atsakomybe, kad neturėsime vieni kitiems pretenzijų. Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti žmonėmis visiems!“ – štai tokia žinute viešoje erdvėje tąkart pasidalijo picerijos atstovai.
Toks picerijos pareiškimas atsidūrė ne tik internautų, bet ir tarnybų akiratyje. Rugpjūčio 12 dieną picerija socialiniame tinkle pasidalijo įrašu, kuriame – ir sveikatos apsaugos ministro patarėjos Justinos Aleksaitės komentaras. „Nuo rugsėjo 14 (dienos, – red. past.) pasirūpinsime, kad piceriją aplankytų patikrinimas“, – viešoje erdvėje rašė J. Aleksaitė.
Vėliau „Gustuko“ picerija visuomenės akiratyje atsidūrė dėl sprendimo kurti „paprastų žmonių verslo“ asociaciją. Tiesa, pavadinimą pasirinko, panašu irgi ne atsitiktinį – „Petys už laisvę“.
„Petys už laisvę“ – dar pavasarį pasirodžiusi socialinė reklama, kuria žmonės raginti vakcinuotis nuo COVID-19. Paradoksalu, jog būtent tokį pavadinimą asociacijai nori suteikti žmonės, kurie pasiskelbė nuo rugsėjo vidurio aptarnausiantys nevakcinuotus klientus.
Minėtą kampaniją „Petys už laisvę“, raginančią skiepytis, sukūrė Šaulių sąjungos Pelėdų būrys su būrio vadu ir žurnalistu Edmundu Jakilaičiu. „Mes kūrėme ne tam, kad jį registruotume, o tam, kad visas teises, visus klipus, komunikaciją produkciją padovanotume valstybei ir mes neturėjome tikslo turėti šio pavadinimo savo nuosavybėje. Jeigu „Gustuko“ picerija ar kokia nors kitokia „Tuktuko“ picerija sugalvotų registruoti, tai pirmiausia turbūt turėtų reaguoti valstybės institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija pirmiausia. Bet jeigu reakcijos nebūtų, mes jau svarstėme galimybę kaip grupė fizinių asmenų kreiptis į Registrų centrą, kad būtų užkirstas kelias šito pavadinimo pasisavinimui. Kiek aš girdžiu, tai žmonės yra nusiteikę prieš vakcinaciją, prieš galimybių pasus ir t. t. Tai aš nemanau, kad turėtume gyventi kreivų veidrodžių karalystėje. Viskas turėtų būti taip, kaip turėtų būti. Jeigu tai yra vakcinacijos šūkis, tai nereikia kažkaip bandyti visko apversti aukštyn kojomis ir pasisavinti ar kažkaip bandyti kitaip nepadoriai elgtis. Jeigu tai bus bandoma daryti ir valstybė nereaguos, tai mes aišku sureaguosime ir tas šūkis nebus įregistruotas“, – situaciją komentavo E. Jakilaitis.
Picerijos pavadinimas viešoje erdvėje buvo linksniuotas ir rugsėjo pradžioje, kai maisto pristatymo bendrovė „Bolt Food“ nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su picerija. Pastarosios atstovai įsitikinę, kad tai – siekis susidoroti su mažu verslu. Tačiau „Bolt Food“ teigimu, sprendimas nutraukti bendradarbiavimą priimtas remiantis konkrečiais aspektais.
-
Nevakcinuotus klientus priimanti picerija: negalime izoliuoti vienos dalies, o kitai atrišti rankas 14
„Kiekvieną dieną tų iššūkių daugėja, nes, kaip esate pastebėję ir spaudoje ir visur, gauname naujų nutarimų 20 val. vakare, o jau kitą dieną mes juos turime įvykdyti, kas realiai nei fiziškai, nei finansiškai kartais yra neįmanoma, tai tampame įstatymų pažeidėjais prieš savo valią. Verslas visada turi matyti perspektyvą, turi prognozuoti, eiti į priekį. Mes šiai dienai absoliučiai nežinome, kas bus rytoj, nebegalime nei planuoti ar kolektyvo plėsti, žiūrėti perspektyvas. Nesame dar tokioje situacijoje buvę, kad negalėčiau atsakyti, kas bus rytoj“, – teigė picerijos savininkas.
Visada yra priešiškumo. Kur yra viena nuomonė, yra ir kita nuomonė, mes irgi ją gerbiame.
Nors rugsėjo 13-ąją buvo pirmoji diena, kai į kavinių vidų buvo galima eiti tik su galimybių pasu, tačiau picerija jau anksčiau sakė, kad įsileis visus norinčius. „Taip, mes nežinome, kiek to galėsime laikytis, šiai dienai pasitvirtinome savo vidaus taisykles ir mes manome, kad radome galimybę priimti visus norinčius. Aišku, mes laikysimės visų atstumų, saugumo priemonių, bet pas mus galės lankytis visi norintys klientai“, – situaciją komentavo M. Zemeckas.
„Mes aptarnausime bekontaktiniu būdu, kas yra numatyta aktuose iki penkiolikos minučių, ir mes manome, kad nepažeisime įstatymų. Norėčiau pakartoti dar vieną dalyką, kad nesame turėję nuobaudų, visada laikėmės įstatymų, nesame kažkokie pažeidėjai ar valstybės priešai, kaip kartais yra minima. Mes šiai dienai nusprendėme pasilikti prie šitos pozicijos, kad toliau būsime su visais žmonėmis, jų neskirstysime“, – tvirtino pašnekovas.
Pasak M. Zemecko, žmonių palaikymas įmonei šiomis dienomis yra pats svarbiausias motyvatorius. „Turite suprasti, kad mes esame smulkus verslas, baudos yra milžiniškos, labai daug žmonių palaikymo, daugybė žmonių nori mus paremti, palaikyti, bet mes jau daug kartų sakėme – mums užtenka, kad jūs pas mus lankotės ir bandysime toliau neskirstyti žmonių, nes tos negatyvumo bangos kiekvieną dieną vis didėja, tai norime pabandyti išlikti tais, kurie toliau su visais draugiškai bendrauja“, – sakė picerijos savininkas.
Galbūt ir mes dalinai turėtume suprasti tų žmonių nepasitenkinimą, kad mes čia taip garsiai šaukiame ir matome, kokia situacija yra ligoninėse ir yra pavojus.
Pašnekovo teigimu, iš kitų įmonių picerija sulaukė daugybės klausimų. „Visiškai visos (institucijos, – red. past.) negali atsakyti 100 proc. į visus norimus klausimus, nes vyksta aktai po aktų, nutarimai po nutarimų, tai mūsų labai daug klausia. Bet mes negalime 100 proc. visiems pagelbėti, visiems atsakyti, mes patys nežinome, kaip kiekvieną įstatymą traktuoti, todėl mes draugiškai patariame iš savo patirties, bet skambučių – begalė“, – tvirtino vyras.
Kaip skelbta anksčiau, picerijos iniciatyva sukurta asociacija „Petys už laisvę“. „Šiai dienai užsiregistravusių narių mes turime 192. Šį šeštadienį mes Šiaulių arenoje rengiame pirmąjį asociacijos susirinkimą, kuriuo bus patvirtinti mūsų įstatai, nuostatai, tikslai. Susidomėjimas milžiniškas. Manome, kad pirmieji darbai bus pradėti dviejų savaičių laikotarpyje. Mes paviešinsime, ką nutarėme, kokie tikslai ir kokiu keliu mes eisime. Pirmi asociacijos tikslai yra koordinuotai visiems padėti, visiems atsakyti, turime tikrai stiprią teisininkų komandą. Noriu pabrėžti – stiprią ir kaip teisininkai, ir kaip idėjiniai žmonės. Jie vienareikšmiškai palaiko mūsų poziciją, todėl mes manome, kad pradėsime nuo teisinių dalykų. O ateityje mes turime daug požiūrių, sakykime, kad ir susivienyti daugybei klausimų, vienas kitą atstovauti vadovaujantis patirtimi. Tų minčių labai daug ir kiekvieną dieną jų, manau, bus daugiau ir daugiau“, – apie ateities perspektyvas kalbėjo verslininkas.
Galbūt tie pasai netruks ilgai. Gal bus priimti kažkokie žmogiškesni sprendimai. Mes labai tikimės, bet kol kas mūsų niekas negirdi, tai net nežinome, kaip toliau elgtis.
Pasak M. Zemecko, iniciatyva sulaukė ne tik palaikymo, bet ir negatyvių komentarų. „Visada yra priešiškumo. Kur yra viena nuomonė, yra ir kita nuomonė, mes irgi ją gerbiame. Galbūt ir mes dalinai turėtume suprasti tų žmonių nepasitenkinimą, kad mes čia taip garsiai šaukiame ir matome, kokia situacija yra ligoninėse ir yra pavojus. Bet labai norėtume, kad žvelgtume ir į kitą pusę. Vis dėlto esame visi lietuviai, esame viena tauta, visi iškovojome nepriklausomybę, ateities valstybės raidą turime kurti kartu. Negalime izoliuoti vienos visuomenės dalies, o kitai visuomenės daliai visiškai atrišti rankas. Manau, tai tikrai nebus pasiteisinimas ar sprendimas. Šiai dienai, į mano nuomonę, kiek buvo visur paskelbta, niekas neatsižvelgė, mūsų net neklausė, nediskutuoja. Tai, kas vyksta, vertinu labai negatyviai“, – tvirtino M. Zemeckas.
„Labai bijome baudų, nes esame smulkus verslas ir suprantame, kad negalime to daryti. Bet mes ruošėmės tam, darėme, stengėmės ir tikimės, kad galbūt parodysime ne priešiškumą, bet norą pasilikti su visais žmonėmis. Galbūt tie pasai netruks ilgai. Gal bus priimti kažkokie žmogiškesni sprendimai. Mes labai tikimės, bet kol kas mūsų niekas negirdi, tai net nežinome, kaip toliau elgtis“, – teigė picerijos savininkas.
Primename, kad apie sprendimą picerijoje aptarnauti nevakcinuotus lankytojus „Gustuko picerija“ viešai paskelbė rugpjūčio pradžioje. „Nuo šių metų rugsėjo 14 dienos visos Lietuvos maitinimo įstaigos savo klientus galės priimti tik su galimybių pasu. Tik šį dokumentą turintys žmonės turės teisę naudotis šiomis paslaugomis. Taip mūsų Vyriausybė nusprendė apsaugoti dalį visuomenės nuo nepaskiepytų žmonių. Kad apsisaugotume nuo pavojingų kontaktų ir nepaliktume nuskriaustų… Oficialiai pranešame – nuo rugsėjo 14 dienos mūsų picerijoje galės lankytis tik nepasiskiepiję žmonės. Taip prisidėsime prie visų mūsų saugumo, ir išlaikysime galimybę visiems turėti pasirinkimo teisę. Priimsime ir pasiskiepijusius, bet tik su asmenine atsakomybe, kad neturėsime vieni kitiems pretenzijų. Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti žmonėmis visiems!“ – štai tokia žinute viešoje erdvėje tąkart pasidalijo picerijos atstovai.
Toks picerijos pareiškimas atsidūrė ne tik internautų, bet ir tarnybų akiratyje. Rugpjūčio 12 dieną picerija socialiniame tinkle pasidalijo įrašu, kuriame – ir sveikatos apsaugos ministro patarėjos Justinos Aleksaitės komentaras. „Nuo rugsėjo 14 (dienos, – red. past.) pasirūpinsime, kad piceriją aplankytų patikrinimas“, – viešoje erdvėje rašė J. Aleksaitė.
Vėliau „Gustuko“ picerija visuomenės akiratyje atsidūrė dėl sprendimo kurti „paprastų žmonių verslo“ asociaciją. Tiesa, pavadinimą pasirinko, panašu irgi ne atsitiktinį – „Petys už laisvę“.
„Petys už laisvę“ – dar pavasarį pasirodžiusi socialinė reklama, kuria žmonės raginti vakcinuotis nuo COVID-19. Paradoksalu, jog būtent tokį pavadinimą asociacijai nori suteikti žmonės, kurie pasiskelbė nuo rugsėjo vidurio aptarnausiantys nevakcinuotus klientus.
Minėtą kampaniją „Petys už laisvę“, raginančią skiepytis, sukūrė Šaulių sąjungos Pelėdų būrys su būrio vadu ir žurnalistu Edmundu Jakilaičiu. „Mes kūrėme ne tam, kad jį registruotume, o tam, kad visas teises, visus klipus, komunikaciją produkciją padovanotume valstybei ir mes neturėjome tikslo turėti šio pavadinimo savo nuosavybėje. Jeigu „Gustuko“ picerija ar kokia nors kitokia „Tuktuko“ picerija sugalvotų registruoti, tai pirmiausia turbūt turėtų reaguoti valstybės institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija pirmiausia. Bet jeigu reakcijos nebūtų, mes jau svarstėme galimybę kaip grupė fizinių asmenų kreiptis į Registrų centrą, kad būtų užkirstas kelias šito pavadinimo pasisavinimui. Kiek aš girdžiu, tai žmonės yra nusiteikę prieš vakcinaciją, prieš galimybių pasus ir t. t. Tai aš nemanau, kad turėtume gyventi kreivų veidrodžių karalystėje. Viskas turėtų būti taip, kaip turėtų būti. Jeigu tai yra vakcinacijos šūkis, tai nereikia kažkaip bandyti visko apversti aukštyn kojomis ir pasisavinti ar kažkaip bandyti kitaip nepadoriai elgtis. Jeigu tai bus bandoma daryti ir valstybė nereaguos, tai mes aišku sureaguosime ir tas šūkis nebus įregistruotas“, – situaciją komentavo E. Jakilaitis.
Picerijos pavadinimas viešoje erdvėje buvo linksniuotas ir rugsėjo pradžioje, kai maisto pristatymo bendrovė „Bolt Food“ nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su picerija. Pastarosios atstovai įsitikinę, kad tai – siekis susidoroti su mažu verslu. Tačiau „Bolt Food“ teigimu, sprendimas nutraukti bendradarbiavimą priimtas remiantis konkrečiais aspektais.
-
Galimybių pasas įžiebė aršią kovą: pagarsėjusios picerijos ir „Bolt Food“ draugystė baigta 76
„Tęsiame rubriką – kaip sunaikinti smulkaus verslo atstovus, kurie turi kitokią poziciją... Nepavykus to padaryti per valstybines institucijas, žengiamas antras žingsnis – pajamų mažinimas. Gavome laišką iš partnerio Boltfood.be, kad jie vienašališkai nutraukia bendradarbiavimą su mūsų picerija. Priežastys: 1. Mūsų picerijos aktyvumas platformoje yra tik 81,55 proc. mūsų darbo laiko, nes rekomendacinis prašymas yra 84 proc. Ryškus rekomendacijos nevykdymas. 2. Ši įmonė teigia, kad yra gavusi nusiskundimų dėl nepagarbaus mūsų personalo bendravimo su jų darbuotojais. Pirmą kartą apie tai girdime. Tai tas pats, kas „Coca-Cola“ vairuotojas susipyktų su „Maximos“ sandėlininku ir jau nuo rytojaus „Maxima“ nebeprekiautų „Coca-cola“. „Boltfood“ teigia, kad patyrė daugybę nepasitenkinimo iš savo klientų dėl vėluojančių užsakymų. Pažiūrėjus praeitos savaitės statistiką, klientų vertinimo skalėje mūsų maistas ribose tarp 1-5 balų surinko 4,82 įvertinimą. Ar nepatenkinti klientai gali palikti tokį aukštą balą?“ – rašoma socialiniame tinkle.
Šioje situacijoje viskas aiškiau negu aišku… Didelė kompanija išmeta mažą iš žaidimo. Patys suprantate, kas už tokių didelių įmonių stovi.
Feisbuko nuotr.
Picerijos atstovų tikinimu, ši maitinimo įstaiga turi geriausią vertinimą Šiaulių mieste. „Visą mūsų su „Bolt“ bendradarbiavimo laikotarpį iš jų nesame sulaukę nei vienos pretenzijos, nei pastabų, kad kažkas negerai. Patys gerai suprantate, kad versle visada ieškoma bendrų sprendimų, kompromisų. Šioje situacijoje viskas aiškiau negu aišku… Didelė kompanija išmeta mažą iš žaidimo. Patys suprantate, kas už tokių didelių įmonių stovi. Koks paradoksas, kita išvežimų platforma, su kuria bendradarbiaujame, neturi mums jokių pretenzijų. Vadybininkės paprašius galimybės pabendrauti su „Bolt“ vadovu, kad paieškotume bendrų sprendimų, gautas atsakymas raštu: „Tokios galimybės nėra, atsiprašau.“ Jūs dar tikite, kad gyvename laisvoje šalyje?“ – klausė picerijos atstovai.
Mato trūkumų
Dėl sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su „Gustuko“ picerija, portalo žurnalistai komentaro kreipėsi į „Bolt Food“ atstovus.
„Rūpindamiesi „Bolt Food“ maisto pristatymo paslaugos kokybe, nuolat peržiūrime, kaip partneriai teikia paslaugą mūsų klientams. Vykdant restoranų kokybės vertinimą stebime tokius kriterijus, kaip partnerio aktyvumas, užsakymų pagaminimo laikas, mums labai svarbus ir bendravimas su maistą pristatančiais kurjeriais. Restoranas Šiauliuose buvo vertinamas įprasta tvarka ir nustačius tam tikrus trūkumus buvo priimtas sprendimas nutraukti bendradarbiavimą su šiuo restoranu. Patiksliname, kad ši restorano paskyra mūsų užsakymų sistemoje šiuo metu nėra užblokuota – sprendimas nutraukti bendradarbiavimą įsigalios tik po 30 dienų – partneris gali naudotis visos „Bolt“ programėlės funkcijomis“, – situaciją komentavo „Bolt Food“ maisto pristatymo plėtros vadovas Baltijos šalyse Ruslanas Savičius.
Restoranas Šiauliuose buvo vertinamas įprasta tvarka ir nustačius tam tikrus trūkumus buvo priimtas sprendimas nutraukti bendradarbiavimą su šiuo restoranu.
Pasak įmonės atstovo, sprendimas dėl bendradarbiavimo nutraukimo priimtas vadovaujantis ne asmeniniais interesais. „Pabrėžiame, kad esame verslo organizacija ir priimdami sprendimus vadovaujamės dvišaliais įsipareigojimais, o ne asmeninėmis simpatijomis ar politika. Šiuo metu peržiūrime rodiklius, kuriais remiantis buvo nuspręsta nutraukti bendradarbiavimą su minėtu restoranu ir dar kartą įvertinsime šį sprendimą“, – teigė „Bolt Food“ atstovas.
Portalo žurnalistams picerijos savininkas Mantas Zemeckas teigė, kad po viešai išsakytos pozicijos, jiems visgi pavyko pabendrauti su „Bolt Food“ vadovu. „Praėjusią savaitę po didelio žmonių palaikymo ir pasipiktinimo mes sulaukėme generalinio vadovo skambučio. Jie sakė, kad savo oficialią poziciją išdėstys per šią savaitę. Ką mes su juo padiskutavome, tai jis pripažino, kad nėra jie nė vieno partnerio išmetę ir kad čia nesusipratimai ar papildomi niuansai. Bet mes labai nesiplėtojome, jis paskutinėmis savaitėmis buvo atostogose, sakė, kad šią savaitę mus informuos, kas čia per situacija“, – kalbėjo pašnekovas.
„Mes gavome jų laišką, kad mums pagal sutartį yra duotas mėnuo pabaigti mūsų bendradarbiavimą, bet aišku, mes nutraukėme jį iškart, nes nebematome prasmės dirbti su partneriu, su kuriuo neturime kaip argumentuotai padiskutuoti ar ieškoti sprendimų. Mes nebepriimame „Bolt Food“ užsakymų“, – situaciją komentavo maitinimo įstaigos savininkas.
Paklaustas, ar „Gustuko“ picerijos ir „Bolt Food“ draugystė baigta visiems laikams, M. Zemeckas tarstelėjo: „Šiai dienai – 99 proc. Nebent mes gautume išsamų paaiškinimą“.
Patys galimybių paso neprašo?
Praėjus kelioms dienoms po žinios apie „Gustuko“ picerijos ir „Bolt Food“ draugystės pabaigą, picerija socialiniame tinkle dar kartą linksniavo maisto išvežiojimo bendrovės pavadinimą. Šįkart – picerijai užkliuvo galimybių paso klausimas.
„Mūsų buvęs partneris „Bolt“ savo klientams aiškina, kad mes tapome nesaugūs. Užtikrinti saugumą versle mūsų valstybėje pavesta valstybinėms institucijoms, kurios ir buvo nesenai mus aplankiusios. Tikrino, ar mes laikomės ne tik visų higienos normų, švaros, tvarkos, taip pat tikrino ir su pandemijos reikalavimais susijusius dokumentus. Specialistai nenustatė jokių pažeidimų. O „Bolt“ jau tapo aukštesnė institucija už mūsų valstybines institucijas. Pašnekėjome apie mus, o dabar apie „Bolt“ saugaus darbo specifiką. Jūs žinojote, kad norint dirbti „Bolt“ kurjeriu nereikia pateikti jokios informacijos, ar tu pasiskiepijęs, ar persirgęs ir turi antikūnų, ar testuotis kas dešimt dienų. Verslai, priėmę sprendimą priimti žmones tik su galimybių pasais, kažkodėl drąsiai įsileidžia „Bolt“ darbuotojus, nors jie galimai net neturi galimybių paso“, – piktinosi picerijos atstovai.
„Tai kas dabar nuo ko turi saugotis? Tai kuris iš mūsų verslų nesaugus? Norime „Bolt“ kompanijos paprašyti nustoti šmeižti mūsų verslą, o patiems pradėti elgtis atsakingai. Šį atsakymą, užfiksuotą nuotraukoje, gavo viena mūsų klientė paklaususi „Bolt“ kompanijos, kodėl tarp partnerių nebėra „Gustuko“ picerijos“, – rašoma picerijos socialinio tinklo paskyroje.
Feisbuko nuotr.
Ar norint dirbti „Bolt Food“ kurjeriu yra reikalaujama turėti galimybių pasą? Šį klausimą portalo žurnalistai uždavė minėtai įmonei.
„Nuo pat pandemijos pradžios su „Bolt Food“ paslaugas teikiantiems kurjeriams primename apie koronaviruso prevenciją: būtinybę dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, dėvėti veido kaukes bei raginame pasiskiepyti dėl savo ir aplinkinių saugumo. Klientams užsakymus iš partnerių pristatantys kurjeriai, besinaudojantys „Bolt Food“ programėle, šia veikla užsiima savarankiškai ir nėra restoranų klientai. Todėl pagal dabar galiojančią Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, atvykę paimti užsakymų, kurjeriai neprivalo parodyti galimybių paso, bet įėję į partnerių patalpas privalo dėvėti burną ir nosį dengiančias veido kaukes. Lygiai tokie patys reikalavimai kurjeriams taikomi ir tuomet, kai užsakymą jie perduoda „Bolt Food“ klientams“, – teigė R. Savičius.
Įmonės atstovas pridūrė, kad siekiant sumažinti užsikrėtimų riziką, programėlėje yra įdiegta funkcija, kurią pasirinkus klientui užsakymas bus paliktas šalia durų, taip išvengiant tiesioginio kontakto su maistą pristatančiu kurjeriu.
Primename, kad apie sprendimą picerijoje aptarnauti nevakcinuotus lankytojus „Gustuko picerija“ viešai paskelbė rugpjūčio pradžioje. „Nuo šių metų rugsėjo 14 dienos visos Lietuvos maitinimo įstaigos savo klientus galės priimti tik su galimybių pasu. Tik šį dokumentą turintys žmonės turės teisę naudotis šiomis paslaugomis. Taip mūsų Vyriausybė nusprendė apsaugoti dalį visuomenės nuo nepaskiepytų žmonių. Kad apsisaugotume nuo pavojingų kontaktų ir nepaliktume nuskriaustų… Oficialiai pranešame – nuo rugsėjo 14 dienos mūsų picerijoje galės lankytis tik nepasiskiepiję žmonės. Taip prisidėsime prie visų mūsų saugumo, ir išlaikysime galimybę visiems turėti pasirinkimo teisę. Priimsime ir pasiskiepijusius, bet tik su asmenine atsakomybe, kad neturėsime vieni kitiems pretenzijų. Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti žmonėmis visiems!“ – štai tokia žinute viešoje erdvėje tąkart pasidalijo picerijos atstovai.
Toks picerijos pareiškimas atsidūrė ne tik internautų, bet ir tarnybų akiratyje. Rugpjūčio 12 dieną picerija socialiniame tinkle pasidalijo įrašu, kuriame – ir sveikatos apsaugos ministro patarėjos Justinos Aleksaitės komentaras. „Nuo rugsėjo 14 (dienos, – red. past.) pasirūpinsime, kad piceriją aplankytų patikrinimas“, – viešoje erdvėje rašė J. Aleksaitė.
Feisbuko nuotr.
Picerijos savininkas M. Zemeckas tąkart portalo kauno.diena.lt žurnalistams patikino, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vizito picerijoje sulaukta iškart po kelių dienų, kai verslas paskelbė savo poziciją dėl nevakcinuotų klientų priėmimo. „Sulaukėme jų už dviejų dienų. Pridėjome (socialiniame tinkle, – aut. past.) dokumentą kaip įrodymą, kad jų sulaukėme. Tai, kad žmogus viešoje erdvėje parašė savo nuomonę – visi esame laisvi piliečiai. Bet kai toks atsitiktinumas, kai iš tos pačios struktūros...“ – situaciją komentavo M. Zemeckas.
Vėliau „Gustuko“ picerija visuomenės akiratyje atsidūrė dėl sprendimo kurti „paprastų žmonių verslo“ asociaciją. Tiesa, pavadinimą pasirinko, panašu irgi ne atsitiktinį – „Petys už laisvę“.
„Petys už laisvę“ – dar pavasarį pasirodžiusi socialinė reklama, kuria žmonės raginti vakcinuotis nuo COVID-19. Paradoksalu, jog būtent tokį pavadinimą asociacijai nori suteikti žmonės, kurie pasiskelbė nuo rugsėjo vidurio aptarnausiantys nevakcinuotus klientus.
„Bendri darbai būtų tie, kad norėtume teisinės pagalbos, nes supratome karantino laikotarpiu vieną situaciją, kad mes po vieną esame labai silpni tiek finansiškai, tiek žinių bagažu. Nusprendėme, kad mums visiems susivienijus būtų daug lengviau dalintis patirtimi, naudotis teisininkų pagalba. Mes nusprendėme, kad visi kartu galėtume nuveikti daugiau nei po vieną“, – tąkart žurnalistams teigė picerijos savininkas M. Zemeckas.
Minėtą kampaniją „Petys už laisvę“, raginančią skiepytis, sukūrė Šaulių sąjungos Pelėdų būrys su būrio vadu ir žurnalistu Edmundu Jakilaičiu. „Mes kūrėme ne tam, kad jį registruotume, o tam, kad visas teises, visus klipus, komunikaciją produkciją padovanotume valstybei ir mes neturėjome tikslo turėti šio pavadinimo savo nuosavybėje. Jeigu „Gustuko“ picerija ar kokia nors kitokia „Tuktuko“ picerija sugalvotų registruoti, tai pirmiausia turbūt turėtų reaguoti valstybės institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija pirmiausia. Bet jeigu reakcijos nebūtų, mes jau svarstėme galimybę kaip grupė fizinių asmenų kreiptis į Registrų centrą, kad būtų užkirstas kelias šito pavadinimo pasisavinimui. Kiek aš girdžiu, tai žmonės yra nusiteikę prieš vakcinaciją, prieš galimybių pasus ir t. t. Tai aš nemanau, kad turėtume gyventi kreivų veidrodžių karalystėje. Viskas turėtų būti taip, kaip turėtų būti. Jeigu tai yra vakcinacijos šūkis, tai nereikia kažkaip bandyti visko apversti aukštyn kojomis ir pasisavinti ar kažkaip bandyti kitaip nepadoriai elgtis. Jeigu tai bus bandoma daryti ir valstybė nereaguos, tai mes aišku sureaguosime ir tas šūkis nebus įregistruotas“, – situaciją komentavo E. Jakilaitis.
