Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas sako, kad bus išplėstas esamas sirenų tinklas ir iš esmės padidintas perspėjamų apie nelaimes gyventojų skaičius.

Taip pat bus sudaryta galimybė centralizuotai valdyti dalį perspėjimo sirenomis sistemos.

„Įgyvendinus projektą numatoma įsigyti ne mažiau kaip 197 sirenas, kurios galės perspėti ne mažiau kaip 75 proc. gyventojų, gyvenančių vietovėse, patenkančiose į Baltarusijos atominės elektrinės skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą –  iki 100 kilometrų poveikio zoną“, – pranešime teigė E. Trunovas.

„Moderni perspėjimo sirenomis sistema bus įdiegta 17 savivaldybių. Sirenos savivaldybėms turėtų būti perduotos 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje“, – sakė jis.

Moderni perspėjimo sirenomis sistema bus įdiegta 17 savivaldybių.

PAGD teigia arčiausiai Astravo AE esančioms Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų savivaldybėms pernai perdavusi septynias mobiliąsias pastatomas ir 13 mobiliųjų automobilinių sirenų.

Naujos sirenos bus perkamos Europos Sąjungos, Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.

Pasirengimas galimai avarijai Astravo AE yra viena iš prioritetinių PAGD veiklų.

Anot departamento, norint užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą nelaimės atveju, būtina laiku apie ją perspėti.

Perspėjimui ir informavimui ekstremaliosios situacijos atveju Lietuvoje naudojami tinklo pranešimai į mobiliuosius telefonus, perspėjimo sirenos, radijas ir televizija.

„Daug kur numatomos liūtys su perkūnija, vietomis lis smarkiai, kris kruša. Vietomis kils škvalas 15-20 m/s, kai kur iki 25 m/s“, – rašoma PSGD atsiųstoje žinutėje.

Stipri audra pridarė žalos ir praėjusią naktį. Medžiams užvirtus ant elektros tinklų, ESO duomenimis, 5 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo nutrauktas elektros tiekimas.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ketvirtadienio dieną aukščiausia oro temperatūra nuo 26 iki 31 laipsnio šilumos, o vakariniame šalies pakraštyje nuo 23 iki 25 laipsnių šilumos.

Nelieka senųjų įrenginių

Uostamiestyje, kaip ir visoje Lietuvoje, vakar vykęs perspėjimo sistemos patikrinimas praėjo be didesnių trukdžių.

Klaipėdoje įrenginiai įsijungė 11.52 val. ir aidėjo iki 12.03 val. Iš 51 mieste esančios sirenos tylėjo tik dvi.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vyriausiasis specialistas Žilvinas Vainora paaiškino, kad 12 savivaldybei priklausančių sirenų yra valdomos centralizuotai, o likusios priklauso atskiriems ūkio subjektams, tad įjungiamos ten, kur yra sumontuotos.

Viena nesuveikusi sirena priklauso savivaldybei, antra – ūkio subjektui.

Prieš kurį laiką uostamiesčio savivaldybė ėmė atnaujinti minėtus įrenginius.

"Savivaldybė turi 12 sirenų. Jos visos yra valdomos distanciniu būdu – radijo bangomis. Be to, jos yra keičiamos. Šiuo metu iš 12 sirenų 8 jau yra pakeistos į naujo tipo. Iki metų galo šis skaičius turėtų pasiekti 10", – inforamvo Ž.Vainora.

Anot jo, jeigu pakaks lėšų, kitąmet senųjų sirenų uostamiestyje jau nebus likę.

Naujosios "prabils"

Pastebima, kad naujos sirenos yra modernesnės, mat kilus pavojui jos ne tik kauks. Jomis bus galima perduoti ir žodinę informaciją.

"Žmonėms, kurie girdės sirenas, nereikės jungtis radijo ar televizijos ir klausytis, kodėl kaukia sirenos, – jos tai "pasakys" pačios", – dėstė Ž.Vainora.

Tiesa, ši funkcija dar neįdiegta į naująsias miesto sirenas. Tai planuojama padaryti kitąmet.

Atnaujinti sirenas, anot pašnekovo, kainuoja gana daug. Šiemet išlaikyti ir modernizuoti 12 miestui priklausančių įrenginių turėtų atsieiti apie 20 tūkst. eurų.

"Dabar kasmet mes gauname maždaug 20 tūkst. eurų, tačiau taip yra tol, kol mes jas keičiame. Pati sirena labai brangi", – paaiškino savivaldybės darbuotojas.

Skaičiuojama, kad vieno tokio įrenginio kaina siekia apie 5 tūkst. eurų.

Kai kur garsas nepasiekia

Atnaujinus visas miestui priklausančias sirenas bus sprendžiama, ar nereikėtų jų įrengti daugiau.

Užkaukus sirenoms garsas po miestą išsisklaido gana neblogai, tačiau pripažįstama, kad vis dar yra vietų, kur gyventojai signalo gali ir neišgirsti.

"Situacija su pietine miesto dalimi, gyvenamaisiais kvartalais yra gana nebloga. Sakyčiau, daugiau problemėlių yra Dragūnų kvartale, Mažajame Kaimelyje. Ten galbūt reikėtų daugiau įrenginių", – apibūdino Ž.Vainora.

Skaičiuojama, kad vienos sirenos garsas turėtų sklisti apie 350 m atstumu.

"Tačiau jos girdimos ir kur kas toliau", – patikino pašnekovas.

Siuntė ir pranešimus

Atliekant perspėjimo sistemos patikrinimą, gyventojai buvo informuojami ir trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus. Žinutės gyventojams skriejo kas 1 minutę.

Teigiama, kad toks gyventojų perspėjimo būdas yra šiuolaikiškesnis nei informuoti sirenomis.

"Sirenos yra statomos atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Jeigu kvartalas apgyvendintas negausiai, ten sirenos niekas nemontuos. Gyvenvietėje turi būti bent 200 žmonių. O trumpieji pranešimai į mobiliuosius telefonus siunčiami bet kur", – pabrėžė Ž.Vainora.

Kaip paaiškėjo, šiuo metu visi miestiečiai išgirstų apie gresiančią nelaimę.

11.52 val. gyventojai turėjo išgirsti šaižų sirenų gausmą. Buvo įjungtos centralizuoto ir nuotolinio valdymo sirenos garsiniu signalu "Dėmesio visiems". Taip pat apie sistemos patikrinimą žmonėms buvo išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus.

Sirenos kaukė tris minutes. Klaipėdoje suveikė visi mieste esantys įrenginiai.

Uostamiestyje ant įvairių pastatų įkurdinta 51 sirena. 39 jų yra valdomos centralizuotai – jos įjungiamos paspaudus specialų mygtuką Klaipėdos apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Tam, kad kauktų likusios, reikia įjungti atskirai kiekvienoje įmonėje, kurių teritorijoje sirenos yra.

Senųjų sirenų, kurių amžius skaičiuojamas dešimtimis metų, skleidžiamas garsas girdimas vos 600 metrų spinduliu, o naujesnių – 2 kilometrų. Tų, kurios priklauso savivaldybei, priežiūra kasmet pareikalauja nemažai išlaidų.

"Sirenos suveikė. Kasmet po vieną kitą iš 51 turimų vis atnaujiname. Kitas patikrinimas numatomas pagal eiliškumą, veikiausiai dar po pusės metų. Galbūt teks dažninti tuos patikrinimus. Tai operatyvinė veikla, todėl gali atsirasti ir poreikis", – tikino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją. Paprastai sirenos įjungiamos du kartus per metus, kai atliekamas perspėjimo sistemos patikrinimas.

Pasenusioms gyventojų perspėjimo sistemoms savivaldybėse atnaujinti reikėtų 5,5 mln. eurų, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai.

Pasak departamento Civilinės saugos valdybos viršininko Jūrio Targonsko, sudėtingiausia situacija yra Vilniuje, kur veikia vos trys perspėjimo sirenos, tačiau problemų yra ir kituose didmiesčiuose, dauguma sirenų yra labai senos.

„Sirenoms daugiausia 40 metų, jos labai senos, steigtos sovietmečiu, jos nyksta, o valstybės investicijų nėra. Mažesniuose miestuose, kur nebuvo miestų plėtros, kur jos išliko pakankamai normalios dėl tvarkingos priežiūros, gyventojai jas girdi. Tokiuose didmiesčiuose, kaip Vilnius, Klaipėda, kur vyko miestų plėtra, tuose naujuose rajonuose, žinoma, niekas negirdi, nes nėra naujų sirenų“, - BNS sakė J.Targonskas.

„Dėl pinigų - pateiktas investicinis projektas, reikia 5,5 mln. eurų visai Lietuvai“, - pridūrė jis.

Anot J.Targonsko, sistemos galėtų būti perkamos centralizuotai ir diegiamos tuose taškuose, kuriuos nustatys savivaldybės civilinės saugos planuose.

PAGD taip pat planuoja gauti europinių lėšų ir jau kitąmet įrengti 26 naujas sirenas potvynio zonose 14-oje savivaldybių.

„Atsiras po vieną-dvi naujas sirenas, valdymo pultai tose savivaldybėse, kurie bus pagrindas po to sistemas modernizuoti - atsižvelgiant į naujus valdymo punktus, galės būti valdomos moderniomis technologijomis, bus „kalbančios“, - sakė jis.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas BNS sakė, kad situacija „nėra nauja“ jau 10-15 metų, nes perspėjimo sistemai nebuvo skiriama valstybės investicijų. Pasak jo, atnaujinti sistemą Vilniuje galėtų kainuoti iki 1 mln. eurų.

„Dabar mes rengiame sirenų techninę specifikaciją, jų išdėstymo planą, tada išryškės tų reikiamų sirenų skaičius, apibrėžti reikalavimai. Kai turėsime tą planą, bus tiksliai aišku, kiek reikės pinigų, bus esminis klausimas kas ir iš kur tuos pinigus gaus. Realiai savivaldybės biudžete neatsiras tokios sumos, nes ji artės prie milijono eurų“, - sakė jis.

Tuo metu J.Targonskas pažymėjo, jog Lietuvoje be sirenų veikia ir antroji sistemos dalis - perspėjimo pranešimai telefonais. Kaip anksčiau nustatė Valstybės kontrolė, 2014-aisiais tokius pranešimus gavo 83 proc. Lietuvos gyventojų, tinkamai nusistačiusių telefonus.

„Būna visokių technologinių kliūčių: ar telefonas atsinaujina, ar yra užimtas. Niekur pasaulyje nėra užtikrinama, kad perspėjimus gautų 100 procentų gyventojų“, - teigė jis.

Tiesa, gyventojai turi patys nustatyti telefoną, kad šis galėtų automatiškai priimti pranešimus. Tokios galimybės kol kas dar neturi 4G interneto vartotojai, tačiau jie, kaip ir kiti vartotojai, gali atsisiųsti mobilią aplikaciją, kuri priims tokius pranešimus.

Valstybės kontrolė, atlikusi savivaldybių auditą, penktadienį pranešė, kad Lietuvoje pavojaus atvejų šiuo metu sirenų perspėjimą išgirstų tik 51,5 proc. piliečių.

PAGD spalio 21 dieną visoje Lietuvoje rengs sirenų patikrinimą - tuomet bus išanalizuojami naujausi duomenys, kiek sirenų funkcionuoja tinkamai.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje iš viso veikė 868 perspėjimo sirenos.

Kilus pavojui dauguma klaipėdiečių išgirstų apie tai įspėjančių sirenų gausmą. Po trečiadienį uostamiestyje atlikto Perspėjimo ir informavimo sistemos tikrinimo paaiškėjo, kad iš 51 mieste esančios sirenos neužkaukė tik dvi.

Trečiadienį perpiet visoje šalyje vyko Perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas.

Patikros metu mieste buvo įjungiamos garsinės sirenos. Jos Klaipėdoje įsijungė 11.52 val. ir mieste aidėjo iki 12.03 val.

Tikrinimo metu gyventojai buvo informuojami per Lietuvos nacionalinį radiją, vietines radijo stotis. Gyventojai, kurie savo telefonuose turi įsidiegę specialią programėlę buvo informuojami ir trumpaisiais pranešimais.

Jie į telefonus skriejo kas vieną minutę.

Šiuo metu visoje Klaipėdoje ant įvairių pastatų yra įkurdinta 51 sirena.  

Klaipėdos savivaldybės vyriausiojo civilinės saugos specialisto Žilvino Vainoro teigimu, per patikrą uostamiestyje neįsijungė dvi sirenos.

Jau prieš kurį laiką buvo konstatuota, kad uostamiestyje žmones apie pavojų įspėti turinčios sirenos – pasenę, todėl praėjusių metų pabaigoje pradėtas jų naujinimas.

Nuo praėjusių metų visiškai atnaujintas valdymo pultas bei pastatytos dvi naujos sirenos.

„Nesuveikė viena nauja sirena ir kita iš Dujų terminalo. Ji irgi naujai pastatyta“, – informavo Ž.Vainora.

Savivaldybei šiuo metu priklauso 12 sirenų, jos įjungiamos centralizuotai iš vieno valdymo pulto. Likusi dalis įspėjančių garsiakalbių priklauso įvairioms gamykloms, jų įjungimu, priežiūra ir rūpinasi tie verslo subjektai, kurių teritorijoje įrengimai pastatyti.

Pašnekovo teigimu, uostamiesčio savivaldai priklausančių sirenų naujinimas dar tęsis kelis metus.

Minėtas atnaujinimas, anot vyriausiojo civilinės saugos specialisto, nėra pigus, tačiau greitai atsiperkantis. Vienos sirenos kaina siekė apie 15 tūkst. litų.

Valdymo pulto pakeitimas kainavo kiek pigiau nei viena sirena.

Ž.Vainora pastebėjo, kad praėjusių metų pulto atnaujinimo darbai jau spėjo ir atsipirkti.

„Anksčiau mes išleisdavome daugiau nei 2 tūkst. litų per mėnesį vien linijų išlaikymui, o dabar nemokame už tai nė cento“, – paaiškino pašnekovas.

Vyriausybė Seimui teikia įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaidos priemonės būtų įpareigotos nemokamai skelbti perspėjimo pranešimus apie ekstremalias situacijas bei mobilizaciją.

Civilinės saugos ir Visuomenės informavimo įstatymų pataisas Vyriausybei trečiadienį pristačiusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodė, kad minėtais atvejais šiuo metu įstatymai nenustato prievolės žiniasklaidai savivaldybių ir valstybės institucijų informaciją skelbti nemokamai.

Įstatymų pataisomis taip pat būtų numatoma prievolė sudaryti galimybes perspėjimo pranešimus institucijoms skelbti tiesiogiai.

Siūloma nustatyti, kad gyventojai apie gresiantį pavojų civilinės saugos srityje būtų informuojami nedelsiant - šiuo metu tokio reikalavimo nėra.

Už gyventojų informavimo apie pavojų tvarką būtų atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Projektais taip pat siūloma įpareigoti ir mobiliojo ryšio operatorius, kad šie savo lėšomis išlaikytų infrastruktūrą, kuri leistų naudotis PAGD įdiegtomis perspėjimo sistemomis ir nedelsiant informuoti gyventojus apie galimą pavojų.

„Šiuo metu visi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai turi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtą techninę įrangą, suteikiančią galimybę valstybei informuoti visuomenę apie gresiančias nelaimes ar ekstremalias situacijas. Priėmus įstatymo pakeitimus, operatoriai privalės šią įranga naudoti, ją palaikydami savo lėšomis, taip pat neturės teisės apmokestinti galimybės teikti informaciją gyventojams – tai leis užtikrinti sklandų perspėjimo sistemos veikimą bei sutaupyti apie 300 tūkstančių eurų biudžeto lėšų per metus“, – pranešime spaudai teigė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Įstatymais ketinama reglamentuoti, kad PAGD bei savivaldybių administracijos galėtų nemokamai naudotis ir kitomis techninėmis perspėjimo sistemos priemonėmis, kurios priklauso valstybės, savivaldybių institucijoms bei verslui.

Projektams dar turės pritarti Seimas.

Vidaus reikalų ministerija iki kovo pabaigos ketina pasirašyti susitarimą su trimis didžiausiomis mobiliojo ryšio operatorėmis dėl bendradarbiavimo, sprendžiant pagalbos skambučių ir gyventojų perspėjimo problemas, sako vidaus reikalų ministras. Anot Sauliaus Skvernelio, operatoriai prašo konsolidavimo, kad duomenis jei galėtų perduoti vienai institucijai - Bendrajam pagalbos centrui.

„Bendravimas (su operatoriais - BNS), manau, nevyko tokiu lygiu, kokiu turėjo vykti. (Antradienį - BNS) buvo priimti sprendimai, terminai, kada bus pasirašyta konkreti bendradarbiavimo sutartis tarp Vidaus reikalų ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir operatorių“, - BNS sakė Saulius Skvernelis, kuris antradienį susitiko su bendrovių „Bitė Lietuva“, „Omnitel“ ir „Tele2“ atstovais.

Pasak jo, konkreti bendradarbiavimo sutartis turėtų būti pasirašyta iki kovo 31 dienos.

Ministro teigimu, su operatoriais buvo kalbėta apie gyventojų perspėjimo sistemos problemas bei apie naujas technologijų vystymo kryptis.

„Visi operatoriai aiškiai pasakė, kad jiems nepriimtina duomenis siųsti įvairioms institucijoms, jie prašo konsolidavimo, kad galėtų savo duomenis, kurie reikalingi valstybei, duoti vienam centrui, šiuo atveju tai būtų Bendrasis pagalbos centras“, - teigė vidaus reikalų ministras.

Susitikime taip pat aptarta pagalbos iškvietimo sistema iš avarijų vietos „eCall“, kurią ketinama pradėti taikyti nuo birželio.

„Kalbėjome apie vietos nustatymo problemas, duomenų teikimą. Mes norime, kad paklaida (vietos nustatymo - BNS) būtų kuo mažesnė, ypač, kas susiję su užmiesčio teritorijomis, kad nebūtų 20 kilometrų spindulys, kad būtų nurodoma bent jau kryptis“, - pasakojo S.Skvernelis.

Bendrojo pagalbos telefono problemos iškilo po to, kai 2013-ųjų rugsėjį žiauriai nužudyta nepilnametė, kuri telefonu kreipėsi pagalbos į BPC, tačiau jo darbuotojams nepavyko nustatyti aukos buvimo vietos. Po to nuspręsta, kad visi mobiliojo ryšio operatoriai turi teikti vietos nustatymo paslaugas, o valstybė už šias paslaugas nebekompensuos.

RRT tuomet įpareigojo bendroves „Omnitel“ ir „Bitė Lietuva“ teikti vietos nustatymą. 2013-ųjų pabaigoje tarnyba teigė esanti patenkinta bendrovių įdiegtomis vietos nustatymo technologijomis. „Tele2“ šią paslaugą teikė jau anksčiau.