Uostas prižiūrėjo gatves
– Kaip atsidūrėte Ventspilio uoste, kuris laikomas lyg ir Klaipėdos konkurentu?
– Po to, kai pernai buvo areštuotos uosto sąskaitos, skubiai paskirtas uosto valdytojas Andris Purmalis. Su juo esame seniai pažįstami. Gavau pasiūlymą padėti daryti tvarką Ventspilio uosto valdyme. Su uosto veikla Klaipėdoje buvau susijęs per dešimt metų. Klaipėdos uosto veiklos rezultatai latvių kolegoms yra ir gražūs, ir priimtini. Jie norėtų pasinaudoti kaimynų gerąja praktika. To daryti niekas nedraudžia.
– Darbas asociacijoje ir uosto administracijoje juk iš esmės skiriasi?
– Taip. Juo labiau kad dabar laisvasis Ventspilio uostas tapo valstybinis. Ventspilio valdybos veikla pagal darbo principus, tikslus, funkcijas beveik nesiskiria nuo Klaipėdos. Tik gal Ventspilyje yra daugiau perteklinių veiklų. Be viso to, ką daro Klaipėdos uosto direkcija, Ventspilio uosto administracija dar valdo ir vadinamąjį aukštųjų technologijų parką arba kažkas panašaus kaip Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.
Laivyba: vienas iš laivų įplaukia į laisvąjį Ventspilio uostą. / Vidmanto Matučio nuotr.
– Bet tai ne visai uosto direkcijos darbas?
– Galima sutikti. Turėtų būti tokia kompanija kaip LEZ valdymo įmonė Klaipėdoje. Technologijų parko 3 atskiros teritorijos yra mieste, bet ne prie vandens. Dar daugiau, Ventspilio uosto administracija valdo, tvarko bei prižiūri ir per 60 Ventspilio gatvių, kurių bendras ilgis 64 km. Valo bei plauna gatves, pjauna žolę, genėja medžius ir taip toliau. Dalis gatvių neturi nieko bendro su uostu, jos eina į gyvenamuosius rajonus.
– Ar tokia situacija atsirado todėl, kad uostą ir miestą valdė tas pats asmuo – Aivars Lemsbergs?
– Anksčiau Ventspilio uostas lygiomis dalimis priklausė valstybei ir savivaldybei. Tas pats asmuo buvo ir Ventspilio meras, ir uosto valdybos pirmininkas. Nuo praeitų metų gruodžio Ventspilyje viskas keičiasi. Anksčiau uosto valdyboje buvo po 4 vyriausybės ir vietos savivaldos atstovus, dabar uosto valdybą sudaro 4 atstovai – po vieną iš Latvijos transporto, ekonomikos, finansų ir aplinkos ministerijų.
– Tai kaip bus su gatvėmis, kita uostui primesta, bet jo funkcijoms nebūdinga infrastruktūra?
– Vyksta turto atskyrimo procesas. Kitų metų balandį baigsis sutartis dėl 44 gatvių priežiūros. Dalis jų bus perduotos miestui. Pamažu planuojama atskirti ir kitas uosto veiklai nebūdingas funkcijas. Galbūt ir technologijų parką valdys atskira valstybės bendrovė. Uostas nenori daryti staigių judesių, nenori gadinti santykių su miestu. Turime pavyzdį Klaipėdoje, kur tarp uosto ir miesto yra įtempti santykiai. Priešiškumą dar didina ir visuomeninės, bendruomenių organizacijos. Kitais metais vyks Ventspilio savivaldos rinkimai, ateis nauji žmonės, bus aiškiau matyti, kaip uostas bendraus su miestu.
Norima baltarusių trąšų
– Klaipėdoje su pavydu būdavo žvelgiama, kaip tvarkomos Ventspilio gatvės.
– Tas pats asmuo, kuris buvo ir meras, ir uosto valdytojas, darė tvarką taip, kaip įsivaizdavo. Bet negalima sakyti, kad Ventspilyje yra netvarka. Duok Dieve, kad Klaipėdoje tokia tvarka būtų.
– Tuo pat metu krova Ventspilyje vis slūgo ir slūgo?
– To vieno žmogaus „dėka“ kroviniai ir dingdavo iš Ventspilio. Anksčiau Ventspilio uostas krovė didžiulį kiekį Baltarusijos trąšų. Kai „Belkalij“ atstovai atėjo pas jį prašyti, kad pagerintų kalio trąšų krovos infrastruktūrą, tas žmogus atsakė: „Jums reikia, jūs ir investuokite“. Baltarusiai nemėgsta tokio bendravimo. Trąšos iš Ventspilio atsidūrė Klaipėdos uoste.
– Dabar tarsi kažkas panašaus vyksta Lietuvoje?
– Baltarusiai mėgsta dėmesį, geranoriškumą, bet ne replikų svaidymą. Tuo požiūriu, kuris yra Lietuvoje, jie nėra patenkinti. Ventspilio uosto valdytojas kalbėjosi su Baltarusijos ambasadoriumi. Jo nuomone, buvusi padaryta klaida visus kiaušinius sudėjus į vieną pintinę, tai yra visas trąšas perkėlus į Klaipėdą. Kalbos, kad Baltarusija statysis uostus Rusijoje, yra utopija. Galbūt Baltarusija skaidys trąšų krovinio srautą – dalį paliks Klaipėdoje, dalį perves į Ventspilį, gal dalį ir į Rusiją.
– Tai Ventspilis turi viziją susigrąžinti dalį trąšų?
– Patys baltarusiai supranta, kad būtina turėti keletą trąšų krovinio srautų. Tik nereikėtų manyti, kad Ventspilis turi kokį nors norą pasisavinti trąšų krovinį iš Klaipėdos. Kaip nuspręs baltarusiai taip ir bus. Klaipėdos geografinės sąlygios yra geresnės nei Ventspilio, nes atstumas iki jos 300 kilometrų artimesnis. Ventspilyje niekas nedirbs, jei to daryti neapsimokės.
Ar netaps terminalai „paminklais“?
– Tai ką Ventspilis kraus, juk šiemet krova krito itin smarkiai?
– Ventspilyje yra pastatytas labai geras, švarus, uždaro ciklo anglių terminalas su 2,4 kilometro ilgio galerija. Gali stovėti prie anglių iškrovimo stoties ir stebėti, kad vykstant iškrovimui nė viena dulkelė ant marškinių nenusės. Nepaisant to, Rusija anglių tiekimą per Ventspilio uostą nuo šių metų sausio nutraukė. Lygiai taip pat rusai kalba, kad nuo 2023 m. nutrauks naftos produktų krovą. Jais gali tikėti, jų kalbos tapo konkretesnės, nes pasistatė ir statosi terminalus savo uostuose.
– Ar išeitų, kad ekologiškas, per 80 mln. eurų kainavęs anglių terminalas gali tapti „technikos paminklu“?
– Mąstome, kaip pertvarkyti turimą pajėgumą. Ekologiškas anglių terminalas su visiškai uždaru ciklu galėtų krauti ir kitus dulkėtus krovinius. Kuriame motyvacines priemones, kaip išjudinti terminalų veiklą. Ventspilyje labai gerai tai, kad visa uosto teritorija yra laisvoji ekonominė zona. Tai atveria lankstesnes mokestines lengvatas ir galimybes. Pasirašydami veiklos sutartis su krovos kompanijomis, investicijų į infrastruktūrą paketais skatinsime atskirų terminalų krovos galimybes. Tarkim, jei terminalo pajėgumas 10 mln. tonų per metus, jam nustatoma minimali 2 mln. tonų krovos apimčių riba, jei kraus 3 mln. tonų – jam 50 proc. mažės žemės nuomos mokestis, kraunant 4 mln. tonų jo visai neliks, o kraunant per 5 mln. tonų nuo kiekvienos papildomos tonos grąžinsime po 0,5 euro investicijų išraiška į infrastruktūrą įdėdami į tuos terminalus.
Vieta: laisvasis Ventspilio uostas ir miestas išsidėstę palei Ventos upės žiotis. / Redakcijos archyvo nuotr.
– Nuo kada tokia sistema pradėtų veikti?
– Planuojame nuo kitų metų. Dabar prie to ir dirbu. Šiemet lapkritį uosto valdybai turiu pristatyti Ventspilio uosto strateginio išvystymo penkerių metų planą. Jis apima ne tik investicijas į infrastruktūrą, bet ir uosto laivyną, navigacijos tobulinimą, valdymą, kitas sritis.
Pagarbus požiūris į Klaipėdą
– Pagal investicijų sutarčių sudarymą su uosto naudotojais galima įžvelgti ir kažkokią analogiją su Klaipėdos uostu?
– Iš tiesų, terminalų įsipareigojimas didesniam krovinių srautui Klaipėdos uoste jau seniai yra. Valstybė turi būti garantuota, kad jos investicijos sugrįš. Ventspilio uostas tapo valstybinis ir elgiasi panašiai kaip Klaipėdos valstybinis uostas. Gerų pavyzdžių iš Lietuvos įgyvendinsime ir daugiau. Pagal Druskininkų variantą, kuris yra įsirengęs suskystintų dujų išdujinimo stotelę ir atsiveža dujas iš bendrovės „Klaipėdos nafta“, kažką panašaus planuojame ir Latvijos Kurzemės regione. Čia nėra dujų tinklo. Pirmieji šio projekto gamtinių dujų vartotojai būtų uosto krovos kompanijos ir technologijų parkas. Uosto administracija parengs siūlymus regiono savivaldai. Galėtų būti įrengtos nedidelio pajėgumo išdujinimo stotelės. Automobiliais arba barža dujos į Ventspilį ir Kurzemės regioną būtų gabenamos iš „Klaipėdos naftos“ dujų paskirstymo stoties. Šį planą uosto valdybos nariams jau pristačiau rugpjūtį, jis labai palankiai priimtas. Apskritai į mano asmenį Ventspilyje žvelgiama pakankamai pagarbiai. Mat esu iš Klaipėdos uosto, kuris latviams kelia pagarbą, jie manęs klausia, kur yra Klaipėdos uostininkų sėkmės formulė, kodėl tokia plati krovinių nomenklatūra ir viską Klaipėda sėkmingai krauna.
– Bet ir iš Klaipėdos žvelgdami mes jaučiame pagarbą Ventspiliui, bet jau dėl gražiai sutvarkytos gatvės dešiniajame Ventos upės krante.
– Labai atsakingai ir gražiai yra tvarkomas visas miestas. Ventspilio išdėstymas yra labai palankus, nes viename upės krante yra uostas, o kitame miestas. Ir gražiai matyti uostas. Bet ar ne panašiai ir Klaipėdoje? Čia girdisi amžinas priekaištas, kad miestiečiai neturi priėjimo prie vandens. Bet kas draudžia sėsti į keltą, nuplaukti į Smiltynę ir mėgautis vandeniu, uosto vaizdais, kaip Ventspilyje.
– Klaipėdos uoste dirba daug Latvijos statybos bendrovių. Ar Ventspilio uoste sutikote kokių nors lietuviško verslo pėdsakų?
– „Garant Service“ neseniai remontavo vieno iš mūsų laivų variklius. Tai buvo bene pirmoji lietuviško verslo kompanija Ventspilio uoste. Anksčiau dėl tos pačios vienos uostą ir miestą valdžiusios personos lietuviškoms kompanijoms pasakydavo, kad jos nelįstų, nėra pageidaujamos, esančios juodajame sąraše. Mano žiniomis, laivyno remonto ir rekonstrukcijos darbų konkursuose yra pasirengusi dalyvauti ir Vakarų laivų gamykla. Yra ir kitų projektų.
– Bet ir dabar, kai Ventspilio uostas tapo valstybinis, pakliūti galima tik laimėjus viešųjų pirkimų konkursus?
– Taip, tačiau konkursai tapo atviri ir skaidrūs. Latvijoje yra vienas esminis skirtumas, dėl ko viešuosiuose konkursuose kenčia Lietuva. Čia beveik nėra teismų dėl viešųjų pirkimų konkursų. Visus konkursus įvertina ir patvirtina dvi valstybės komisijos – viena smulkiems, kita stambiems projektams. Jei ji įvertina, kad konkurso sąlygos buvo teisingos, nebėra prasmės sprendimo skųsti, nes konkursas net ir per teismus jau nebestabdomas, traukinys, kaip sakoma, važiuoja į priekį. Kviesčiau daugiau kompanijų iš Lietuvos dalyvauti Latvijos uostų viešuosiuose pirkimo konkursuose, nes po praėjusių metų įvykių juose skaidrumo pastebimai padaugėjo.
