Vežė į Kauną

Galimybė nebeieškoti, kas galėtų Darių nuvežti į gydymo įstaigą, atsirado šių metų rugpjūtį, kai startavo pacientų pavėžėjimo paslauga. Neseniai Darius tapo ir pirmuoju recipientu, kuris pavėžėjimą išbandė dėl transplantacijos – sužinojęs, kad turi galimybę gauti donoro inkstą, jis skubiai buvo nugabentas į Kauno klinikas.

„Lankiausi ligoninėje dėl hemodializės ir gydytojas pranešė, kad yra galimybė gauti inkstą, tačiau reikia skubiai vykti į Kauną. Mano artimieji negalėjo tuo metu manęs pavežti, todėl labai džiaugiausi, kai pavyko greitai suorganizuoti automobilį ir jau kone po pusvalandžio buvau pakeliui į Klinikas – juokaudamas sakau, kad atvežė beveik kaip su greitąja“, – džiaugėsi Darius.

Nors inkstas jam, deja, netiko, vyras sako esantis labai patenkintas pavėžėjimo paslaugos efektyvumu. Pasak jo, ligoninėje tuomet teko praleisti beveik 12 valandų, tačiau, po gydytojų konsiliumo sužinojus, kad inksto persodinti vis dėlto nepavyks, teko grįžti namo.

„Žinoma, apmaudu, kad inkstas netiko, tačiau tai jau ne pirmas kartas – viskas ne taip paprasta, dėl kiekvieno recipiento yra daug niuansų“, – pasakojo Darius.

Sunku net sėdėti

Šiuo metu Darius ir toliau kas antrą dieną vyksta į Vilkaviškio ligoninę  hemodializių ir toliau viltingai laukia kvietimo dėl inksto transplantacijos.

Pavėžėjimo paslauga teikiama pacientams, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių ir ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu arba viešuoju transportu.

„Kraujo valymas nėra paprastas procesas, kartu išvalomos ne tik nuodingos, bet ir gerosios medžiagos. Po procedūros reikia laiko atsigauti, žmogus pats nelabai gali grįžti namo, neretai sunku net sėdėti, norisi prigulti. Hemodializę privalau atlikti kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį – tai svarbu mano gyvybei palaikyti. Ir tikrai sudėtinga nuolat rasti kažką, kas galėtų pavežti iki gydymo įstaigos, todėl ši paslauga – tikra pagalba, ypač dėl to, kad automobilis paima nuo namų ir vėl į juos parveža, – tai labai palengvina procesą“, – sako jis.

Pavėžėjimo paslauga šiuo metu gali naudotis 20-ies savivaldybių gyventojai. Į bandomąjį projektą šiuo metu įsitraukusios Alytaus ir Alytaus rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno ir Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šilalės rajono, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.

Užsakoma keliais būdais

Nuo pavėžėjimo paslaugos bandomojo projekto pradžios kas mėnesį atliekama daugiau nei 1 000 pavėžėjimų, didžiąją jų dalį sudaro pacientų pavėžėjimai dėl hemodializės. Planuojama, kad hemodializės poreikis ateityje augs, šios grupės pacientai turėtų sudaryti apie 30–40 proc. visų teikiamų pavėžėjimo paslaugų.

Pavėžėjimo paslauga teikiama pacientams, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių ir ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu arba viešuoju transportu.

Norintys užsakyti pavėžėjimo paslaugą tai gali padaryti keliais skirtingais būdais – kreiptis kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės įgaliotos įstaigos kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje 1808.lt, taip pat paskambinę į Karštąją liniją trumpuoju numeriu 1808.

Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką. Paslauga nemokama.

Viena moderniausių

„Diaverum“ klinikos visoje Lietuvoje konsultuoja ir teikia žmonių gyvenimą gerinančias inkstų priežiūros paslaugas lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems pacientams, suteikdama jiems galimybę gyventi visavertį gyvenimą.

Viena moderniausių Baltijos šalyse „Diaverum“ klinika įsikūrė Kaune, Savanorių pr. 68, šalia viešojo transporto „Žemaičių“ stotelės. Čia teikiamos moderniausiais sprendimais ir technologijomis paremtos hemodializės, kineziterapijos, reabilitacijos ir echoskopijos paslaugos, pacientus konsultuoja keliolika gydytojų specialistų – nefrologų, kraujagyslių chirurgų, kardiologų ir dietologų. Vis dėlto pagrindinė čia teikiama paslauga – ambulatorinė inkstų hemodializė.

Siekiame ne tik atlikti hemodializės procedūrą, bet ir suteikti pacientui išsamią visapusišką medicinos pagalbą, atsižvelgiant į jo individualius poreikius.

„Kai sakome, kad ši klinika – viena moderniausių, turime omenyje ne tik jos įrangą: naujausius hemodializės aparatus, vandens paruošimo sistemas, čia įdiegtus skaitmeninius sprendimus. Moderniausia ji ir klinikos modeliu. Iki šiol mūsų klinikose buvo teikiamos tik ambulatorinės hemodializės paslaugos. Čia mes sukuriame naują klinikos modelį, kur bus teikiamos integruotos inkstų ligomis sergančių pacientų gydymo paslaugos. Šiomis ligomis sergantys pacientai paprastai turi daug gretutinių ligų, – atkreipė dėmesį bendrovės „Diaverum“ klinikos direktorius Darius Praninskas. – Viena iš priežasčių, kodėl išsivysto lėtinė inkstų liga, yra širdies ir kraujagyslių ligos, endokrininės sistemos ligos, ypač – cukrinis diabetas. Klinikoje dirba skirtingų specializacijų gydytojai, kurie konsultuos pacientus, sergančius įvairiomis gretutinėmis ligomis. Siekiame ne tik atlikti hemodializės procedūrą, bet ir suteikti pacientui išsamią visapusišką medicinos pagalbą, atsižvelgiant į jo individualius poreikius.“

Pasak D.Praninsko, ateityje šis principas bus taikomas ir kitose tinklo klinikose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

D. Praninskas / „Diaverum“ klinikos nuotr.

Vienu metu hemodializės procedūros naujojoje klinikoje „Diaverum“ gali būti teikiamos 24 pacientams. Privati klinika dirba dviem pamainomis – 6:30–15:30 val. Priklausomai nuo pacientų skaičiaus, ateityje gali būti organizuojama trečia pamaina.

Kinezeterapija padeda nenusilpti

Žmones, sergančius inkstų ligomis, laukiančius organų transplantacijos ir gyvenančius su transplantuotais organais, vienija asociacija „Gyvastis“. Šios asociacijos prezidentės Aušros Degutytės teigimu, Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. dializuojamų žmonių.

„Džiaugiamės, kad sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose atliekamos inkstų dializės, tinklas plečiasi.

Vis daugiau žmonių suserga inkstų ligomis. Šios ligos – tylios ir klastingos, apie jas žmogus labai ilgai net nenutuokia – juk inkstų neskauda. Todėl inkstų ligos dažnai diagnozuojamos vėlyvoje stadijoje, kai išsivysto inkstų nepakankamumas. Tada prireikia ir dializės“, – dažnai pasitaikančią ligos eigą aiškino pacientų atstovė.

Anot jos, labai svarbu, kad „Diaverum“ klinikoje sudaryta galimybė hemodializės metu užsiimti kineziterapija: „Kol vyksta hemodializė, kineziterapeutas gali paraginti žmogų minti dviratį ar atlikti kitus pratimus. Tai neleistų susilpnėti dializuojamų žmonių raumenims. Tokių atvejų pasitaiko, nes tada, kai prireikia dializės, žmonės neretai arba bijo mankštintis, arba aptingsta – atsiranda raumenų silpnumas.“

Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo profesoriaus Mariaus Miglino, pandemija parodė, kad tarp valstybinių ir privataus kapitalo sveikatos priežiūros įstaigų turi būti ne priešprieša, o bendradarbiavimas.

„Kai Santaros klinikoms per pandemiją teko atsisakyti kai kurių pacientų, sergančių lėtinėmis inkstų ligomis, kuriems reikia dializių, jiems padėjo privatūs centrai. Tačiau kai tiems pacientams, kurie dializavosi privačiose įstaigose, reikėjo vakcinuotis arba jie susirgo kovidu, jiems padėjome mes, valstybinė įstaiga“, – M.Miglino žodžiais, toks bendradarbiavimas papildant vieniems kitus buvo labai sklandus.

Pasirūpina ir užsienyje

„Džiugu, kad atsiranda naujų sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specializuotas paslaugas. Taip žmonėms atsiranda galimybė pasirinkti. Kai konkuruojama paslaugų kokybe, laimi žmogus, pacientas. Kita priežastis – privačios klinikos trumpina eiles. Juk žmogus negali laukti hemodializės – ji gyvybiškai svarbi“, – pastebėjo klinikos atidaryme dalyvavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.

Pasiruošė: vienu metu hemodializės procedūrą klinikoje bus galima atlikti 24 pacientams / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jos teigimu, svarbu ir tai, kad, gavę šias paslaugas, žmonės kuo geriau jaustųsi. Tai ir yra vienas iš „Diaverum“ klinikų tikslų.

Atidaryme taip pat dalyvavęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis pabrėžė, kad privačios klinikos neretai tampa pavyzdžiu valstybinėms.

„Valstybinėse biudžetinėse įstaigose dažnai yra partiniu principu suformuoti biudžetai, tuo pačiu principu įdarbinti darbuotojai. Privačiame sektoriuje dirbama efektyviau – jis paprastai generuoja pelną. Jei taip yra, reikia ieškoti priežasčių, kodėl jo negeneruoja valstybinė įstaiga. Turi egzistuoti ir valstybinis sveikatos priežiūros sektorius, ir privatus. Privatus negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų įstaigų, nes valstybė praras įtaką ir kontrolę, tačiau privatus verslas duoda labai didelį postūmį valstybės sektoriui“, – sakė R.Žemaitaitis.

„Diaverum“ klinikos yra sudariusios sutartį su ligonių kasomis. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, procedūros atliekamos ir konsultacijos teikiamos nemokamai.

Naująją „Diaverum“ kliniką Kaune lengva pasiekti viešuoju ir privačiu transportu, jos pacientams įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Investicijos į šią kliniką siekia 500 tūkst. eurų. Čia sukurta daugiau nei 30 aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

Švedų kapitalo klinikos „Diaverum“ veikia visoje Lietuvoje, jose nuolat atliekamos hemodializės beveik pusei tūkstančio pacientų. Asmenys, kuriems nuolat reikia šių procedūrų, vykdami darbo reikalais ar pailsėti į kitas Europos Sąjungos šalis, gali būti ramūs: „Diaverum“ tinklo klinikos veikia visoje ES, ten asmenims, turintiems ligonių kasų išduodamas Europos Sąjungos sveikatos draudimo korteles, paslaugos taip pat paprastai suteikiamos nemokamai. Jei yra tam tikros priemokos – visa tai galima išsiaiškinti Lietuvoje veikiančiose „Diaverum“ klinikose.

Tuo tikslu skiriama vis daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) dializės procedūroms apmokėti, inkstų transplantacijos operacijoms atlikti. Tokio gydymo prireikia, kai žmogaus inkstai visavertiškai nebefunkcionuoja ir nepašalina iš organizmo nereikalingų medžiagų.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, inkstų nepakankamumu sergantiems žmonėms pirmiausia atliekamos dializės procedūros – hemodializė arba peritoninė dializė, kitaip tariant, pakaitinė inkstų terapija.

„Hemodializės procedūra atliekama tik gydymo įstaigoje, o peritoninė dializė atliekama namų sąlygomis. Esant tam tikroms sudėtingoms sveikatos būklėms, tokios procedūros turi būti atliekamos nuolat, nes jas nutraukus kyla grėsmė gyvybei. Dializė – labai svarbus pakaitinės inkstų terapijos metodas, taikomas tada, kai nustoja funkcionuoti abu inkstai. Juk inkstai – gyvybiškai svarbus organas, todėl tokiais atvejais – vienintelė galimybė išgyventi – pradėti dializės procedūras arba atlikti inksto persodinimo operaciją. Į šių žmonių gretas gali patekti bet kas – tiek vaikai, tiek dirbantys ar besimokantys žmonės“, – sako V. Zaksas.

Jo teigimu, 2015 m. ambulatoriškai hemodializės paslaugas gavo daugiau kaip 1,7 tūkst. pacientų, už šias paslaugas sumokėta daugiau kaip 19 mln. Eur. O peritoninės dializės tirpalams įsigyti skiriama vis daugiau PSDF lėšų. 2016 m. peritoninės dializės tirpalams apmokėti planuojama išleisti apie 1,9 mln. Eur, o 2015 m. tam panaudota 1,6 mln. Eur.

„Žmonėms dializės procedūros reikalingos, kad galėtų tęsti darbą ar mokslą, gyventi visavertį gyvenimą. Tuo tarpu inkstų transplantacija – paskutinis gydymo etapas, laukiantis po sudėtingų dializės procedūrų“, – sako V. Zaksas.

VLK duomenimis, kasmet vis didesniam žmonių skaičiui, sergančių inkstų nepakankamumu, atliekamos transplantacijos operacijos ir jie grįžta į pilnavertį gyvenimą. 2014 m. atlikta 70 inkstų transplantacijos operacijų, 2015 m. – 115, o per 9 šių metų mėnesius jau atliktos 97 tokios operacijos.

Tai ne tik labai sudėtingas, bet ir brangus gydymas, kai vidutinė vieno gydymo kaina siekia 17,6 tūkst. Eur PSDF lėšų. Žmonėms svarbu žinoti, kad ligonių kasos apmoka privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustų pacientų gydymą ir už jį nereikia mokėti. Visgi, jei pacientas būtų nedraustas, toks gydymas jam gali kainuoti labai brangiai. 

Žiūrimiausios televizijos TV3 ir SEB banko organizuojama 13-oji „Išsipildymo akcija“ supažindino su herojuke Fausta. Mažylė gimė sirgdama labai reta liga, pasitaikančia vos vienam iš 70 000 naujagimių. Svarbiausias ligos požymis – organizme susikaupia labai didelis, toksiškas, amoniako kiekis, kuris apnuodija visą organizmą, o pirmiausia – smegenis. Skubiai nesuteikus pagalbos, naujagimis miršta.

Svarbiausia pagalba – kuo skubiau išvalyti naujagimio kraują nuo amoniako pertekliaus. Tam geriausiai tinkantis metodas – ūmi inkstų pakeičiamoji terapija – hemodializė. Lietuvoje šiuo metu nėra nė vieno hemodializės aparato, tinkančio naujagimiams. Dėl to atliekama mažiau efektyvi ir komplikuota peritoninė hemodializė (dažnos procedūros atliekamos su bendra narkoze).

„Fausta gimė sirgdama labai sunkia medžiagų apykaitos liga, kurios skubiai negydant, istorija būtų pasibaigusi labai liūdnai. Reikalingas hemodializės aparatas, kuris padėtų skubiai, efektyviai išvalyti iš kraujo susikaupusias toksines medžiagas“, – pasakojo Artūras Liubšys, Vaikų ligoninės Santariškėse Neonatologijos centro vadovas.

Lietuvos ligoninės neturi hemodializės aparato, jis tik neseniai pradėtas gaminti pasaulyje. Hemodializės aparatas „Carpediem“ – vienintelis aparatas, skirtas naujagimiams su sutrikusia inkstų funkcija, su įgimtomis medžiagų apykaitos ligomis. Trapi Faustos gyvybė šiuo metu palaikoma alternatyviais būdais, tačiau ne kiekvieno naujagimio organizmas juos atlaiko.

Kol kas mergytė vis dar gydoma ligoninėje. Per pirmąsias gyvenimo dienas mergaitė nustojo valgyti, tapo vangi, mieguista, jai prasidėjo traukuliai, gilėjo sąmonės sutrikimas, kuris galiausiai perėjo į komą. Fausta buvo gydoma Vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, kuriame ir buvo nustatyta įgimta medžiagų apykaitos liga ir amoniako koncentracija kraujyje, net 20 kartų viršijanti normą. Buvo paskirta amoniaką surišančių vaistų, bei pradėta peritoninė dializė (skysčių lašinimas į pilvo ertmę, siekiant iš kraujo pašalinti amoniaką). Mergaitės būklė po truputį gerėjo, mažėjant amoniako koncentracijai. Šiuo metu mažylė tebegydoma vaikų ligoninės išnešiotų naujagimių skyriuje, maitinama specialiu mišiniu, neleidžiančiu susidaryti dideliems kiekiams amoniako. Turi nežymius neurologinius sutrikimus.

13-osios „Išsipildymo akcijos“ herojukus globoja talentingi vaikai. Faustą aplankė vienuolikmetis tarptautinių ir nacionalinių premijų laureatas Pijus Česaitis. Pijus jautriai prisimena susitikimą su mažaja ligoniuke. „Nuvykęs pas Faustą tikrai nuliūdau, man liūdna, kad ji serga ir norisi jai padėti. Grojau smuiku ir atrodo, kad jai patiko, mergaitė šypsojosi“, – prisimena Pijus. Jis sako, kad padėti mažylei – labai svarbu. Juk kiekvienas iš mūsų gali prisidėti ir išgelbėti mergytę.

Kad būtų galimybė padėti tokia liga sergantiems vaikučiams, Lietuvoje turi būti bent vienas hemodializės aparatas. „Išsipildymo akcijos“ įkvėpti geros valios žmonės visi kartu savo aukomis leis šiam stebuklui išsipildyti.

Aukojimas šių metų „Išsipildymo akcijai“ trumpaisiais telefono numeriais jau baigtas. Paaukoti galima puslapyje www.issipildymoakcija.lt.

Šiandien Kauno klinikose duris atvėrė modernus Hemodializių poskyris. Dializės Kauno klinikų Nefrologijos klinikoje atliekamos jau beveik 50 metų, tačiau tokių gerų sąlygų pacientams ir medicinos darbuotojams dar nebuvo. Nuo šiol dializės atliekamos modernesniame ir pacientų poreikiams labiau pritaikytame poskyryje, skelbiama Kauno klinikų pranešime.  

„Džiaugiuosi, kad didžiausias Baltijos šalyse hemodializių centras aukščiausio lygio medicinos paslaugas pacientams teiks dar patogesnėse ir gražesnėse patalpose“, – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Po rekonstrukcijos Nefrologijos klinikos Hemodializių poskyryje atnaujintos ne tik patalpos, bet ir šildymo, vandentiekio, elektros linijos, įrengtos galingos ventiliacijos sistemos ir modernūs vandens valymo įrenginiai, kuriais per valandą paruošiama net 1200 litrų valyto vandens.

„Jau prieš 20 metų vanduo dializei buvo valomas įrenginiais – tai buvo didžiulis šuolis Lietuvos nefrologijos istorijoje, o dabar per vieną darbo dieną galime paruošti ir sunaudoti iki 10 kubinių metrų valyto vandens hemodializės procedūroms atlikti”, – džiaugėsi Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė.

Renovuotame skyriuje pacientų lauks naujos funkcinės lovos. Pasak Detoksikacijos skyriaus vadovės prof. Editos Žiginskienės, tai aktualu ne tik pacientų patogumui procedūrų metu, nes dializuojami pacientai skyriuje praleidžia 12–16 valandų per savaitę.

„Kadangi viena dažniausių dializės komplikacijų yra arterinio kraujo spaudino kritimas, ypatingai svarbu turėti galimybę operatyviai pakeisti paciento padėtį procedūros metu“, – naujųjų lovų privalumus pabrėžė prof. E. Žiginskienė. Hemodializės procedūrų metu ne tik valomos toksinės medžiagos, bet ir filtruojamas skysčių perteklius. Todėl labai svarbu tiksliai pacientą pasverti prieš ir po procedūros. Funkcinėse elektrinėse lovose instaliuotomis svarstyklėmis galima pasverti itin sunkios būklės, nevaikštančius pacientus. Taip pat skyriuje naudojamos platforminės svarstyklės, kuriomis galima pasverti vežimėliais atvežtus pacientus, neišlipant iš jų.

„Tretinio lygio ligoninėje, kur teikiamos aukšto lygio kvalifikuotos medicinos paslaugos, ne mažiau svarbi yra aplinka, kur yra gydomi pacientai. Tiek personalas, tiek pacientai džiaugiasi, kad šiame skyriuje atliktas kapitalinis remontas, trukęs beveik metus”, – kalbėjo prof. E.Žiginskienė.

Šiuo metu Hemodializių padalinyje gydoma apie 80 ambulatorinių pacientų, sergančių galutinės stadijos lėtine inkstų liga. Vienas pacientas poskyryje praleidžia mažiausiai 4 valandas per dieną 3–4 kartus per savaitę. Dializės metu paciento kraujas prateka per dializatorių 12–15 kartų, o dializuojančio tirpalo prateka per 120 litrų.

Hemodializių poskyryje veikia 36 hemodializės vietos. Čia atliekamos įvairios dializės procedūros, sergantiems sunkiu lėtiniu ir ūminiu inkstų nepakankamumu bei apsinuodijusiems pacientams. Skyriuje įdiegtos moderniausios pakaitinės inkstų terapijos technologijos, atitinkančios pasaulinį standartą.

Kauno klinikose kasmet atliekama daugiau nei 16000 įvairių hemodializės procedūrų. Iš jų 5000–6000 atliekama pacientams, kurie gydomi stacionare.

Lietuvoje kasmet apie 300 pacientų išsivysto galutinis inkstų nepakankamumas. Hemodializuojamų pacientų yra apie 1350,  peritonine dialize gydomų apie 60, su persodintu inkstu gyvena apie 800. Šie skaičiai kinta – daliai dializuojamų pacientų persodinami inkstai (pernai tokių buvo 115), daliai transplantuotų inkstai nustoja veikti ir reikia grįžti į dializę.

Kauno klinikų Nefrologijos klinika – tai vienintelis centras Kauno regione, teikiantis įvairiapusę nefrologinę pagalbą ištisą parą (atliekamos inkstų pakaitinės terapijos procedūros, organizuojamos inkstų transplantacijos atsiradus donorui ir kt.). Pernai Kauno Klinikose atliktos 53 inkstų transplantacijos.

Balandžio 25-oji – įsimintina diena Lietuvos inkstų transplantacijos istorijoje. 1974-aisiais, prieš 41 metus, tądien Lietuvoje, Vilniuje, gydytojas Vytautas Kleiza atliko pirmąją inksto transplantaciją iš gyvo donoro.

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, per 41 metus persodinti gyvo donoro inkstai gyvenimą grąžino net 275 sunkiai sirgusiems recipientams. Šiais metais atliktos trys tokios operacijos, pernai – 13.

Nuo 1974 metų balandžio 25-osios inkstų transplantacijos iš gyvo donoro buvo atliekamos tik Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, o 2014 metų liepą pirmoji tokia operacija atlikta ir antrajame transplantacijos centre – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose.

Vilniuje, Santariškėse, dabar jau atliktos 273 gyvo donoro inksto persodinimo operacijos, Kaune – 2.

Per 45 metus – nuo 1970-ųjų vasario 18 dienos, kai mūsų šalyje buvo atlikta pirmoji inkstų transplantacija (recipientui persodintas mirusio donoro inkstas) – iš viso atliktos 1824 inkstų persodinimo operacijos (ir gyvo, ir mirusio donoro). 1502 inkstų transplantacijos atliktos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, 322 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.

Inksto transplantacija – viena iš trijų pakaitinės inkstų terapijos rūšių po hemodializės ir peritoninės dializės. Pacientai, kuriems diagnozuotas galutinis inkstų funkcijos nepakankamumas ir yra indikacijų pradėti pakaitinę inkstų terapiją, gali būti įtraukiami į recipientų, laukiančių inkstų transplantacijos, sąrašą. Inkstų transplantacija yra ekonomiškai efektyvi medicinos sritis, taupanti valstybės lėšas ir suteikianti žmogui po operacijos grįžti į visavertį gyvenimą.

Gyvoji donorystė – tai audinių arba organų dovanojimas artimam žmogui. Lietuvoje organą (inkstą arba dalį kepenų) gali dovanoti giminaičiai: tėvas, motina, senelis, brolis, sesuo, dėdė. Tačiau jei imunologinis suderinamumas geras, donoru gali tapti net ir vyras ar žmona, t.y. žmogus, nesantis biologinis giminaitis. Pastaruoju metu kai kurie gydytojai siūlo svarstyti galimybę išplėsti galimų gyvųjų donorų ratą – kad jais galėtų būti ne tik sutuoktiniai ir kraujo ryšį turintys artimi giminaičiai, bet ir, tarkime, vyro tėvai – marčiai ar žmonos tėvai – žentui.

Anksčiau inkstą galėjo dovanoti tiktai tas žmogus, kurio kraujo grupė yra tokia pati, kaip ir transplantacijos laukiančio artimojo. Dabar Lietuvoje jau atliekamos operacijos, kai donoru tampa kitos kraujo grupės žmogus. Tik tokiu atveju prieš operaciją reikalingas specialus gydymas.

Tačiau tikintis geresnių gyvosios inkstų donorystės rezultatų, svarbu ne tik medicininė pusė – t.y. geras recipiento ir donoro imunologinis suderinamumas. Ne mažiau svarbus ir kitas aspektas: kad dializės centruose dirbantys medikai, taip pat šeimos gydytojai atkreiptų dėmesį į recipientų sveikatos būklę, suvoktų gyvosios donorystės svarbą, būtų aktyvūs, pilietiški ir pasikalbėtų su recipientu bei jo artimaisiais dėl inksto dovanojimo. Gyvosios donorystės procese dalyvauja du asmenys – donoras ir recipientas. Jų abiejų operacija yra planuojama iš anksto, kruopščiai ištyrus tiek recipientą, tiek donorą.

Šiuo metu inksto transplantacijos Lietuvoje laukia 195 recipientai, su persodintu inkstu gyvena apie 750 žmonių.