Šiuos pakeitimus Lietuva dar turėtų notifikuoti Briuselyje.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šią savaitę pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma uždrausti veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnus, kuriems yra atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti išvaizdą.

Šis draudimas nebūtų taikomas gyvūnams, kuriems tokios draudžiamos procedūros atliktos iki 2013 metų. 

Pataisų iniciatorės „laisvietės“ Ievos Pakarklytės teigimu, tvarką norima sugriežtinti praėjus 20 metų nuo tada, kai Lietuvoje buvo uždrausta gyvūnams kirpti ausis, uodegas ne dėl medicininių priežasčių.

„Plika akimi išėjus į gatve matosi, kad nors tas draudimas galioja nuo 2004 metų, bet tam tikroms veislėms iš įpročio, iš nežinojimo dar vis procedūros atliekamos“, – teigė parlamentarė.

Jeigu Seimas pritartų pataisoms, nebūtų galima veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnų, kuriems, siekiant pakeisti jų išvaizdą ar fiziologines funkcijas, pažeidžiant gyvūno kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, būtų atliktos veterinarinės procedūros: patrumpintos ausys, barzdelės, skiauterės, snapai, uodegos, o taip pat pažeidžiamos ar pašalinamos balso stygos, kanopos, iltys arba ragai, nagai, sparnai, išpeštos plunksnos.

Komitetas pasiūlė nustatyti, kad gyvūnų kastravimas ir kitos leidžiamos procedūros ateityje dėl gyvūno sveikatos būtų atliekamos veterinarijos gydytojo tik rašytiniu sprendimu.

Taip pat komitetas siūlo uždraudžiama veisti genetiškai nesveikus gyvūnus.

Kauno technologijos universiteto (KTU) socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia, kad pastaruoju metu aštrėjanti Laisvės partijos laikysena jau nestebina. Pasak jo, tokie politiniai manevrai yra artėjančių rinkimų pasekmė.

„Manęs nestebina, kad Laisvės partija reiškia nepasitenkinimą, klausimas yra, ar jie eis tolimesnį žingsnį ir pradės griauti koaliciją, ar tai tiesiog bus toks nesibaigiantis pasistumdymas“, – Eltai komentavo A. Lašas.

„Jie yra didžiausioje rizikos kategorijoje būti neišrinktais per kitus Seimo rinkimus. Suprasdami, kad jų principiniai tikslai nėra įgyvendinami, galbūt net ir nebus įgyvendinami, tad jie tą nepasitenkinimą signalizuoja“, – pridūrė jis.

Manęs nestebina, kad Laisvės partija reiškia nepasitenkinimą, klausimas yra, ar jie eis tolimesnį žingsnį ir pradės griauti koaliciją, ar tai tiesiog bus toks nesibaigiantis pasistumdymas.

Politologas tikina, kad „laisviečiai“, per keletą metų koalicijoje taip ir nesulaukę palaikymo kelioms partijai itin svarbioms iniciatyvoms, gali imtis spausti didžiuosius partnerius į kampą.

„Dabar Laisvės partija neturi, ką parduoti savo rinkėjams jie praleido koalicijoje tris metus, tikėdamiesi, kad koalicija padės jiems įgyvendinti keletą tų esminių klausimų, kurie jiems aktualūs“, – teigė jis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas taip pat mano, kad „laisviečiai“ siekia atkreipti į save dėmesį, tačiau, akcentuoja jis, apie byrančią koaliciją spręsti dar anksti.

„Viena kregždė – tai dar ne pavasaris, negalime daryti kažkokių skubotų išvadų“, – komentavo M. Jurkynas.

Visgi, profesoriaus nuomone, dviejų „laisviečių“ balsavimą galima traktuoti kaip svarbų signalą koalicijai.

„Šis dviejų Laisvės partijos narių nebalsavimas yra grėsmingas. Du iš jų nepritarė koalicijos biudžeto klausimui, tai gali būti ženklas, jog iš tiesų ši partija nori stipresnių derybinių pozicijų“, – pridūrė jis.

M. Jurkynas sutinka su A. Lašo argumentais, kad Laisvės partijos replikos ar tam tikrų klausimų nepalaikymas gali būti siekis atkreipti dėmesį į jiems rūpimus klausimus.

„Artėjant rinkimams temperatūra kyla ir norisi gauti iš to politinių taškų. Laisvės partijos reitingai rodo, kad jų politinės desperacijos spektras yra tikrai platesnis nei kitų valdančiųjų partijų“, – teigė politologas.

„Tai yra būdas paryškinti save, kad jų partijai svarbūs prioritetai neranda niekaip atgarsio įstatymų pakeitimuose, tai reikalauja iš Laisvės partijos tam tikrų veiksmų“, – pridūrė M. Jurkynas.

ELTA primena, kad antradienį iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas.

Už tokį opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą balsavo 63, prieš – 53, susilaikė 6 parlamentarai.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pateikęs siūlymą tikino, kad Seimo BFK išvada dėl biudžeto neatitiko parlamento statute keliamų reikalavimų. Tuo tarpu BFK pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad tokios komiteto išvados yra įprasta praktika, o siūlymai biudžetui yra nepagrįsti finansiniais šaltiniais.

Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių“ I. Pakarklytės ir T. V. Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.

Įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai prašo Kaimo reikalų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, organizuoti minėto projekto teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą.

„Parašai ekspertiniam vertinimui jau surinkti. Naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje iniciatoriai mėgsta pabrėžti, kad šį klausimą reikia spręsti vadovaujantis argumentais, o ne emocijomis.

Naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje iniciatoriai mėgsta pabrėžti, kad šį klausimą reikia spręsti vadovaujantis argumentais, o ne emocijomis.

Sutinkame, kad būtina kalbėti faktų kalba, todėl inicijuojame kreipimąsi į ekspertus, kad jie pateiktų vertinimą, ar naktiniai taikikliai padėtų išspręsti problemas, kurias esą siekia spręsti šio projekto teikėjai“, – teigė Laisvės partijai priklausanti Ieva Pakarklytė.

ELTA primena, kad praėjusį antradienį parlamentas po pateikimo pritarė naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje numatančioms Medžioklės įstatymo pataisoms.

Už šias pataisas balsavo 62 Seimo nariai, 37 pasisakė prieš ir 3 susilaikė.

Toliau įstatymas bus svarstomas Seimo Kaimo reikalų komitete ir į parlamento salę grįš gruodžio 5 d.

Įstatymo iniciatoriai siūlo įteisinti naktinio matymo naudoti medžioklėje, tačiau aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatoma, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Taip pat siūloma papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.

Naujas įstatymo pataisas parengę Seimo nariai sako, kad diskusijos dėl leistinų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių tampa vis labiau politizuotos. Jų nuomone, būtų optimalu, jog dėl medžioklėje leistinų ir draudžiamų naudoti priemonių ir įrankių apsispręstų Seimas. Todėl siūloma šiuo metu Medžioklės taisyklėse aplinkos ministro sprendimu tvirtinamą medžioklėje naudojamų priemonių ir įrankių sąrašą perkelti į Medžioklės įstatymą.

Už tai balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 19 Seimo narių. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė siūlo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyti, kad „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

Seimo narės teigimu, šiuo metu yra susidariusi paradoksali situacija, kai moteriškos giminės pavardės moterims yra negalimos. Anot jos, vyrai turi pavardes Mažeika, Lydeka, Šarka, o moterims neleidžiama turėti pavardžių su galūne -a.

I. Pakarklytė pabrėžė, kad reikia suteikti moteris galimybę rinktis, nes pavardė yra tapatybės dalis.

Pasak parlamentarės, prieš 20 metų leidus naudoti šeiminės padėties nenusakančią pavardę su galūne -ė, tik apie 9 tūkst. moterų pasirinko tokią pavardę, todėl nekyla grėsmės tradicinei pavardžių darybai.

„Dauguma moterų renkasi tradicines priesagines pavardes“, – akcentavo I. Pakarklytė.

„Ta tradicija išlieka gyva (...), dėl to kokios nors grėsmės tradicijoms čia nėra. Žmogaus pavardė yra neatsiejama jo tapatybės ir privataus gyvenimo dalis, todėl negalime atimti pasirinkimo galimybės dėl savo pavardės vadovaudamiesi tik tradicijos argumentu. Žmogus turėtų turėti teisę vadintis taip, kaip jis nori vadintis, jeigu tai atitinka nustatytus tiesės aktus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat ir lyčiai“, – kalbėjo Seimo narė.

Anot jos, pavardžių klausimas yra kintančios tradicijos ir kultūrinis klausimas, o ne kalbinis.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Stasys Tumėnas šį projektą pavadino „tam tikra provokacija Valstybės dienos išvakarėse“.

Jis atkreipė dėmesį, kad projektas prieštarauja kokybiškai teisėkūrai.

„Jei patvirtinsime jūsų projektą, vienos pavardės su galūne -ė: Seilė, Zvonkė, Bunkė, bus įteisintos (Valstybinės lietuvių kalbos – BNS) komisijos nutarimais, kas ir turi būti, o jeigu priimsime jūsų projektą, pavardes su galūne -a įtvirtinsime įstatymu. Vadinasi, vienos pavardės nustatomos įstatymu, kitos – nutarimu. Manau, tai sujaukia kokybišką teisėkūrą“, – teigė parlamentaras.

„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša stebėjosi teiginiais, kad žodžiai, besibaigiantys raide „a“, yra moteriškos giminės.

„Išgirdome teiginį apie tai, kad žodžiai su galūne -a yra moteriškos giminės, ir štai buvo pateiktas pavyzdys, kad tai yra savaime suprantama – Šarka, Lydeka. Tad norėčiau žinoti, kas aš, Jovaiša, esu?“ – klausė parlamentaras.

Konservatorius Vilius Semeška ragino leisti moterims turėti neiškraipytas pavardes, jei jų sutuoktinių pavardė turi galūne –a.

Vis dėlto Meška nėra Meškė, kaip ir Lydeka nėra Lydekė, ir ne -ienė, tai yra galimybė pasirinkti žmonėms ir likti Meškomis, Lydekomis, o ne kažkokiems iškraipytiems žvėreliams.

„Vis dėlto Meška nėra Meškė, kaip ir Lydeka nėra Lydekė, ir ne -ienė, tai yra galimybė pasirinkti žmonėms ir likti Meškomis, Lydekomis, o ne kažkokiems iškraipytiems žvėreliams“, – sakė jis.

Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) savo nutarimu.

Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.

VLKK pirmininkės Violetos Meiliūnaitės teigimu, moterų pavardžių darybos išimčių reglamentavimas skirtinguose teisės aktuose būtų nedarnios teisėkūros pavyzdys.

„Susiklosčiusi situacija yra paradoksali. Kai moteris, norėdama pasirinkti vyro pavardę, kuri yra moteriškos giminės, pavyzdžiui, Šarka, Lydeka, gali rinktis tik su galūne -ė arba su -ienė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) yra priėmusi sprendimą ir dabar ieško, kokie čia galėtų būti argumentai. Realiai aš jų negirdžiu, nes situacija yra paradoksali ir net nelogiška, kad žmogus gali vadintis Lydekė, bet negali vadintis Lydeka“, – komentavo Seimo narė Ieva Pakarklytė. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Tam, kad susišnekėtum, reikia šnekėtis. Metų pradžioje mūsų klausė, ar esama pavardžių rašymo sistema nepažeidžia moterų teisių, ar jos nėra diskriminuojamos. Mes atsakėme, kad, mūsų nuomone, nėra diskriminuojama. Na, o viešai buvo pareikšta, kad štai VLKK atmetė prašymą svarstyti moterų pavardžių darybą. Galiu dar kartą pakartoti, kad jei būtų atlikta poreikio analizė ir būtų pateikti argumentai, kodėl šis pokytis reikalingas, VLKK tikrai šį klausimą svarstytų. Kol kas lietuvių kalbos pavardžių sistemoje tokio precedento nebuvo. Na, o tam, kad jis atsirastų, reikia svarių argumentų“, – aiškino VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.

Mūsų kai kurios naivios ar kvailokos feministės įsivaizduoja, kad galima turėti vyriškas ir moteriškas pavardes lygiai tokias pačias. Lietuvių kalboje taip niekada nebus.

 

„Pirmas teiginys, galimas modelis – tai lietuviškas modelis, bet problema yra kitur. Pavardžių sistemoje yra labai svarbu skirti vyrišką ir moterišką giminę. Mūsų kai kurios naivios ar kvailokos feministės įsivaizduoja, kad galima turėti vyriškas ir moteriškas pavardes lygiai tokias pačias. Lietuvių kalboje taip niekada nebus. Tai ką, dabar įstatymų leidėjai rašys vadovėlius, kas privalu man rašyti, kas privalu VLKK, institutui ar universitetui?! Čia matau didžiulį bardaką. Bijau, kad  VLKK nelabai norėtų diskutuoti šiuo klausimus, bet, panašu, kad reikia tai daryti. Jeigu pažiūrėsime istoriją, VLKK keturis kartus buvo išvaikyta pavardžių klausimu“, – dėstė kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona.

„Tokį projektą paskatino susiklosčiusi padėtis, kai moterys, pasirinkdamos vyro pavardę, gali rinktis tik galūnę -ienė arba -ė, net jeigu vyro pavardė yra moteriškos giminės ir baigiasi galūne -a ar -ia. Tai sukuria situacijas, kai moteris, kurios vyro pavardė yra, tarkime, Tyla, turi vadintis Tyliene arba Tyle, tačiau negali būti Tyla. Susidaro nelogiškumas, kai mūsų pavardžių darybos taisyklės neleidžia moteriai turėti moteriškos giminės žodžio kaip pavardės“, – pranešime teigė parlamentarė.

Ji siūloma Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyti, kad „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

Susidaro nelogiškumas, kai mūsų pavardžių darybos taisyklės neleidžia moteriai turėti moteriškos giminės žodžio kaip pavardės.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) savo nutarimu.

Dabar jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Tokiu būdu priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Anot I. Pakarklytės, dabartiniame reglamentavime galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų – moterys, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -ė, pavyzdžiui, Dirsė, turi teisę turėti tokią pačią pavardę, kaip ir jų vyrai, tačiau tokia teisė nėra suteikiama moterims, kurių vyrų pavardės baigiasi -a ar -ia.

„Tai sukuria skirtingas sąlygas moterims turėti tokią pačią pavardę kaip ir jų vyras, nepaisant to, kad ir vienu, ir kitu atveju, vyro pavardė yra moteriškos giminės“, – teigė ji.

I. Pakarklytė tikino ne kartą sulaukusi kreipimųsi dėl galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a iš pačių moterų, todėl, pabrėžia ji, būtina atsižvelgti į visuomenės išsakomus poreikius bei suprasti, jog kalba ir istorija keičiasi.

Sausį VLKK pranešė neketinanti plėsti moterų pavardžių rašybos būdų ir įteisinti moteriškos pavardės su galūne -a rašybos, bet sakė neuždaranti durų svarstymams, jei atsirastų daugiau kultūrinių argumentų.

Kalbos komisijos teigimu, nusistovėjusios asmenvardžių sistemos keitimas iš esmės galimas, bet dažniausiai sulaukia aštrių nevienareikšmių visuomenės reakcijų.

VLKK tuomet Seimo narei atsakė, kad kitose kalbose yra kitokių dėsningumų ir kitokių moterų pavardžių baigmenų, ir tai yra natūralus dalykas, nekeliantis nuostabos ir nesudarantis sąlygų diskriminacijai, todėl plėsti būdų ir keisti nutarimo nenumatoma.

Parlamentas šią savaitę po svarstymo pritarė tai numatantiems Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams. Už pataisas balsavo 105 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė trys parlamentarai. Seimas dar turės balsuoti dėl šių pataisų priėmimo.

Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad gyvūnų savininkams ir laikytojams, iš kurių buvo privalomai konfiskuoti gyvūnai, gali būti taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną nuo dvejų iki dešimties metų. Konfiskavus gyvūną Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas privalomai.

Siūloma, kad toks draudimas įsigaliotų nuo kitų metų.

Už draudimo laikyti gyvūną nesilaikymą grėstų administracinė atsakomybė. Pažeidimas užtrauktų baudą nuo 150 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą grėstų bauda nuo 300 iki 550 eurų.

Pataisas su kolegomis inicijavusi Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė atkreipia dėmesį, jog šiuo metu įstatymai leidžia paradoksalią situaciją, kai gyvūną kankinęs ar net jį nužudęs asmuo jau kitą dieną gali įsigyti naują.

„Tai apsauga nuo pakartotinų nusižengimų, nes iki šiol mes turėjome tokią paradoksalią situaciją, kad nors asmuo netgi nužudė, žiauriai kankino gyvūną, kitą dieną gali drąsiai įsigyti gyvūną ir tai nebus kažkoks įstatymo pažeidimas. Kad tokių atvejų būtų mažiau, reikalingas papildomas reguliavimas“, – svarstant projektą sakė I. Pakarklytė.

Aplinkos komiteto vadovė konservatorė Aistė Gedvilienė sakė sveikinanti iniciatyvą ir ragino „vienbalsiai parodyti, kad mūsų šalis dėl gyvūnų gerovės neturės problemų ateityje“.

Tokiu būdu siekiama mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą.

Kaip pažymėjo šio pasiūlymo iniciatorė, Seimo narė Ieva Pakarklytė, šie pakeitimai yra skirti tam, kad asmenys, kurie žiauriai elgėsi, kankino, suluošino ar net nužudė gyvūnus, netektų tam tikram laikotarpiui teisės laikyti gyvūną. „Tai yra apsauga nuo pakartotinų nusižengimų, nes iki šiol mes turėjome paradoksalią situaciją, kai nepaisant to, kad asmuo nužudė, žiauriai kankino gyvūną (ir deja, mes tokių atvejų turime, nėra jų daug, bet turime), jis kitą dieną gali drąsiai įsigyti gyvūną“, − Seimo posėdyje sakė parlamentarė.

Tai yra apsauga nuo pakartotinų nusižengimų, nes iki šiol mes turėjome paradoksalią situaciją, kai nepaisant to, kad asmuo nužudė, žiauriai kankino gyvūną (ir deja, mes tokių atvejų turime, nėra jų daug, bet turime), jis kitą dieną gali drąsiai įsigyti gyvūną.

Pagal svarstomas pataisas, asmuo, baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, gyvūno laikytoju negalėtų būti 2 arba 4 metus, priklausomai nuo nusižengimo sudėtingumo. Asmeniui draudimas būti gyvūno laikytoju būtų taikomas atžvilgiu tų gyvūnų rūšių, prieš kurią jis naudojo neteisėtus veiksmus.

Nuteisus asmenį pagal Baudžiamąjį kodeksą už nusikalstamos veikos padarymą (kai žiauriai elgiamasi su gyvūnu, jis kankinimas, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas), toks asmuo vykdant teismo sprendimą ir 10 metų įvykdžius teismo sprendimą negalėtų laikyti visų gyvūnų rūšių.

Už šio draudimo nesilaikymą grėstų administracinė atsakomybė. Draudimo būti gyvūno laikytoju pažeidimas užtrauktų baudą nuo 150 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą grėstų bauda nuo 300 iki 550 eurų.

Po svarstymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 105 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 3 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Abi jos yra kanapių dekriminalizavimo šalininkės. Seimo narės savo nuomonę ir pasipiktinimą dėl Ž.Diawaros sulaikymo išreiškė feisbuke.

I. Pakarklytė mano, kad būtina dekriminalizuoti kanapių turėjimą, o Ž.Diawaros nusižengimas yra mažareikšmis ir dėl jo moteris neturėtų būti persekiojama.

Priminsime, kad delfi.lt pranešė, kad Vilniaus apskrities policijos akiratyje atsidūrė buvusi V. Diawaros mylimoji Živilė.

Pasak Vilniaus pareigūnų, lapkričio 17 d. apie 22 val. Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, vidiniame namo kieme, pareigūnai pamatė įtartinai besielgiančią moterį.

Kiek dar Seimas lauks su įstatymų pakeitimais ir kiek dar gyvensime šiame absurde?

Anot pareigūnų, moters, gimusios 1979-aisiais, dalinės apžiūros metu rankinėje rasta metalinė dėžutė su augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų liekanomis. Taip pat vienas polietileninis maišelis su, kaip įtariama, narkotine medžiaga (įtariama, kad haliucinogeniniais grybais).

Kaip pranešama, verslininkė nakčiai buvo uždaryta į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„Absurdiška, apgailėtina ir labai labai pikta, kai valstybės resursai yra švaistomi ir žmonės persekiojami pagal BK straipsnius už mažareikšmius nusižengimus“, – savo feisbuko paskyroje parašė I. Pakarklytė.

Anot jos, daugybėje Vakarų valstybių nedideli narkotinių medžiagų kiekiai yra dekriminalizuoti, kai kur ir legalūs.

„Tuo metu Lietuvoje net svarstant labai minimalistinį ir konservatyvų kanapių dekriminalizavimo projektą, neapsieinama be gąsdinimų ir faktų iškraipymo“, – piktinosi I. Pakarklytė.

Pasipiktinimo savo feisbuko paskyroje neslėpė ir Morgana Danielė.

„Toliau vyksta kova su „kriminaliniais nusikaltėliais“. Kiek dar Seimas lauks su įstatymų pakeitimais ir kiek dar gyvensime šiame absurde?

Ir dar – projektas šiuo metu yra TIK kanapėms. Tačiau Seimo narių pasisakymai niekuo nesiskiria nuo praėjusių metų – vis tie patys mitais ir asmeninėmis nuomonėmis, o ne mokslo įrodymais ir faktais, grįsti „argumentai“ ir moralinės panikos kurstymas.

Štai jūsų moralinės panikos veidas – gerai įsižiūrėkite, kokioms „kovoms“ švaistomi teisėtvarkos resursai, laikas ir mokesčių mokėtojų pinigai“, – parašė M.Danielė.

Rinkos ekspertai įspėja, kad tokie Seimo narių siekiai palengvinti verslui sąlygas didins alkoholio  prieinamumą. Abejojama ir tuo, ar nesuprastės jo kokybė. 

Gerinti alkoholio gamintojų padėtį siūlo Seimo Laisvės frakcijos nariai Ieva Pakarklytė ir Vytautas Mitalas. Be to, V. Mitalas ir konservatoriai Andrius Kupčinskas bei Audrius Petrošius siūlo padidinti alkoholio kiekį, kurį galėtų gaminti įmonės, neturinčios nuosavų laboratorijų, bet sudariusios sutartis su kitais tyrėjais.

Parlamentarai sako, kad pakeitimai niekaip neatsilieptų nei galutiniam alkoholio vartojimui, nei produktų kokybei, nes reikalavimas produktus tikrinti atestuotose laboratorijose išliktų.

Pasak jų, priešingai – tai leistų visiems smulkiesiems vietos gamintojams sėkmingiau konkuruoti su importuojama produkcija, prisidėtų prie regioninio turizmo plėtros, didintų žemės ūkio kuriamą pridėtinę vertę ir gamintojų konkurencingumą eksporto rinkose. 

Tačiau Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos pirmininkė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian įsitikinusi, kad neturint savo laboratorijos patiems gamintojams kontroliuoti kokybę gali būti sunkiau. 

„Kartais ir patiems gamintojams gamybos proceso metu taip pat reikia žiūrėti kokybę... Ne galutinio produkto, bet per patį gamybos procesą kontroliuoti kokybę. Man atrodo, be laboratorijos patiems gamintojams būtų sunkiau“, – BNS teigė G.Belian.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun sako, kad atlaisvinimai „daugiausia nukreipti“ į lengvuosius gėrimus, kuriuos renkasi jaunimas.

„Sidras ir kiti mažesnės alkoholio koncentracijos, dažnai saldūs gėrimai dažniau vartojami nepilnamečių ir jaunų žmonių. Nėra teisinga gerinti sąlygas verslui, kurio produktai sukelia ligas, priklausomybę ir sužalojimus, kai išlieka sudėtinga padėtis medicinos paslaugose, didžiulis perteklinis mirtingumas“, – BNS tvirtino N. Goštautaitė Midttun.

Pasak jos, gamintojams būtų palengvinta ir gamyba, ir sumažinami jų kaštai, dėl to didėtų alkoholio prieinamumas, nes augtų gamybos apimtys, daugėtų alkoholio gamintojų.  

Todėl, pasak  koalicijos prezidentės, pakeitimai nesuderinami su Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtimi – mažinti bendrą alkoholio suvartojimą.

Ji taip pat pabrėžė, kad neturėdamos savo laboratorijų, o naudodamosis kitomis, verslas galės nusimesti dalį atsakomybės.

„Visada gali pasakyti, kad kažkas kitas kaltas, kad neteisingai, pavyzdžiui, įvertinta kažkas... Net ir apskaita tampa tokia, nes ji supaprastinama“, – įspėjo ji. 

N. Goštautaitė Midttun įsitikinusi, kad prievolės turėti laboratoriją panaikinimas gėrimų kokybės nei pablogins, nei pagerins.

Be to, pasak jos, pataisos būtų naudingos ne tik smulkiam verslui, o visiems alkoholio gamintojams ir pardavėjams: „Labai dažnai smulkų verslą turi stambus verslas“.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas BNS nurodė, kad tarnyba pritaria parlamentarų iniciatyvai liberalizuoti alkoholio gamybą, bet pabrėžė, kad dėl pokyčių neturi nukentėti gėrimų kontrolė.

„Manome, kad prievolė steigti nuosavas laboratorijas, gali būti neproporcingai didelė našta verslui, ypač mažiesiems gamintojams, todėl įmonėms turėtų būti sudaryta teisė rinktis, ar steigti nuosavą laboratoriją, ar pasinaudoti galimybe pagal sutartis tyrimus atlikti kitose atestuotose laboratorijose. Tikime, kad prievolės savo lėšomis privalomai išlaikyti laboratorijas atsisakymas paskatins, ypač  smulkiuosius gamintojus, vystyti naujus verslus“, – teigė jis.

Seimo nariai alaus ir toliau siūlo leisti pasigaminti 0,5 mln. litrų  (arba 5 tūkst. hektoliktrų), sidro – tiek pat, nors pirminiame variante siūlyta iki 10 tūkst. litrų (arba 100 hektolitrų), o vyno, midaus bei kitokio alkoholio – po 0,1 mln. litrų (1 tūkst. hektolitrų) vietoj 10 tūkst. litrų.