„Situacija yra pakankamai sudėtinga, nes neretai mes turime susikertančias ne tik ekonomines baimes, bet atsiranda ir tarptautinės įtampos, kurios irgi niekada niekur neišnyksta, ir šalia dabar matomų naujienų yra ir pandemijos fonas. Ta psichologinė įtampa visuomenėje jau gerokai daugiau negu porą metų. Tas įsiaudrinimas jaučiamas. Galime matyti, kad mes esame šiek tiek pavargę, mūsų įtampa didelė, mums užtenka nedidelės kibirkšties, kad mes, kaip visuomenė, įsipliekstume. Iš kitos pusės, tos nuolat besitęsiančios situacijos, nerimas po truputėlį pripratina, mes susigyvename su tuo nerimu. Bet niekur nedingstantis nerimas atsiliepia anksčiau ar vėliau“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Pašnekovė atskleidė, kas dabartiniu metu gyventojams labiausiai kelia nerimą.
„Pirmas dalykas yra ekonominė situacija, nes mums, kaip lietuviams, dažniausiai tai skauda. Jeigu mes pasižiūrėtume į tyrimus, tai jie metai iš metų rodo, kad svarbiausia problema lietuviams yra susijusi su ekonomika, socialine atskirtimi, skurdu. Mums tai yra nuolatinis nerimo objektas, šioje vietoje mes esame pakankamai apsipratę. Aišku, neįprastas šilumos kainų augimas automatiškai pabrangina kitas prekes bei paslaugas ir sukelia ypač daug nerimo. O čia dar ir situacija su Kinija paaštrina visą vaizdą. Iš tiesų, su ekonomika susijęs nerimas yra pakankamai ryškus“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.
„Tačiau šalia to atsirandančios tarptautinių santykių įtampos aktyvuoja dar ir kitus mechanizmus. Dauguma mūsų visuomenės gana atsargiai žiūri į kaimynines šalis ir jų užsienio politiką, mes esame linkę į tai reaguoti. Galima dar vesti paralelę su 2014 metų situacija. Kada Rusija ėmėsi veiksmų Kryme, Lietuvoje labai stipriai augo įvairios iniciatyvos“, – pridūrė ji.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
I. Petronytė-Urbonavičienė aiškino, kad gyventojų nerimas gali pasireikšti ir protestais.
Mes esame šiek tiek pavargę, mūsų įtampa didelė, mums užtenka nedidelės kibirkšties, kad mes, kaip visuomenė, įsipliekstume.
„Tas nuovargis labiausiai siejasi su masiniais protestas. Bendrame įtampos, nerimo, nuovargio fone labai lengva įskelti kibirkštį. Kartais dėl to kyla pakankamai radikalios išraiškos formos – mes turėjome protestą vasaros pabaigoje, pasibaigusį riaušėmis. Tai yra vienas iš besikaupiančios įtampos ženklų. Iš kitos pusės, ar tai yra grėsmė valstybei, bučiau linkusi abejoti, nes vien tik nepasitenkinimas valstybės negriauna. Taip, tas sudaro iššūkių, bet lygiai taip pat svarbu, kokie yra atsakomieji veiksmai iš valdžios institucijų, kokia yra dinamika sprendžiant iššūkius ir su jais dorojantis. Kad tai kelia įtampas ir sunkumus – taip, bet kad tai vienareikšmiškai mus sužlugdys, nedrįsčiau sakyti. Mes tikrai išgyvename sunkius laikus, bet tai yra proga susitelkti“, – kalbėjo pašnekovė.
I. Petronytė-Urbonavičienė atskleidė receptą, kuris padėtų nusiraminti.
„Jeigu tos problemos išnyktų ir nebeliktų priežasties nerimauti, turbūt būtų geriausias receptas. Klausimas, ar tai iš tikrųjų gali įvykti. Žvelgiant į pasaulines tendencijas, artimų sprendinių mes ne greitai galime matyti. Kas gali mums pagelbėti? Tam tikras susitelkimas, nepanikavimas, darbas, bandymas žiūrėti, ką mes galime padaryti čia ir dabar, kad pasijustume ir gyventume geriau, kad tam tikras problemas išspręstume savo kieme, ieškoti alternatyvų ir stengtis rasti bendrą kalbą su kitais bendrapiliečiais. Solidarumas dažnai yra viena geriausių išeičių“, – vardijo I. Petronytė-Urbonavičienė.
