„Ką mes matome su dujomis, jeigu kalbėtume apie buitinius vartotojus, tai tą kainą, kokią jie moka dabar, labai tikėtina, kad tokia stabilizuosis ir kitų metų pirmą ketvirtį“, – Žinių radijui pirmadienį sakė D. Maikštėnas.

„Matome, kad kažkokio drastiško kilimo net atėjus žiemos periodui neturėtų būti“, – pridūrė jis.

Pasak D. Maikštėno, kitų metų gamtinių dujų kainas „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ fiksuoja lėtesniu tempu, užfiksuodama mažesnės portfelio dalies kainas.

„Dabar jau nėra tokių milžiniškų rinkos išbandymų ir tam tikra dalis vėl fiksuojama, bet daug lėtesniu tempu. Kadangi turime laiko, fiksuojame mažesnę dalį, ji vėlgi yra patvirtinta pagal tam tikras kvotas, tai yra jau to tokio taikos meto geroji praktika“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.

Matome, kad kažkokio drastiško kilimo net atėjus žiemos periodui neturėtų būti.

 

Anksčiau grupė BNS informavo, jog siekdama sumažinti gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams iš anksto užfiksavo penktadalio kitų metų pirmąjį ketvirtį buitiniams vartotojams planuojamo patiekti dujų kiekio kainą.

„Ignitis grupės“ teigimu, 0,2 teravatvalandės (TWh) dujų kiekiui užfiksuota 52 eurų už megavatvalandę (MWh) kaina, tuo metu dabar, „Igničio“ teigimu, vartotojų mokami tarifai su valstybės kompensacija atitinka apie 53 eurų didmeninę kainą.

Bendrovės teigimu, dujų kaina užfiksuota finansinėmis išvestinėmis priemonėmis apdraudžiant ateities sandoriais pagal Nyderlandų TTF biržos indekso vertę įsigytą ir kitų metų pradžioje numatomą pristatyti dujų kiekį, taip pat dalį rinkoje įsigytų dujų saugant Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.

Nepaisant rinkoje pastaruoju metu smarkiai sumažėjusių dujų kainų, Lietuvos gyventojai už jas vis dar moka didelę kainą, o Vyriausybė antrąjį pusmetį ir toliau mokės milijonines kompensacijas. Taip atsitiko, nes 71 proc. jiems skirtų dujų antrajam šių metų pusmečiui „Ignitis“ įsigijo po 125,2 euro už MWh vidutinę kainą.

D. Maikštėnas sako, jog už tokią kainą įsigyti dujų nuspręsta tuomet, kai 120 eurų už MWh siekusi jų kaina pernai lapkritį ir gruodį vėl pradėjo kilti. Tuo metu valstybės biudžete, jo teigimu, 2023 metams buvo numatytos 130 eurų už MWh dujų kainos.

„Matydami tendenciją, kad vėl ateina antra banga, turėdami valstybės biudžetą 130 (2023-iems paskaičiuota dujų kaina – BNS) susiderinome su reguliuotoju – tai buvo ne „Igničio“ sprendimas, o tai buvo bendras reguliuotojo patvirtintas sprendimas, kad vėl reikia tam tikro saugos diržo“, – teigė D. Maikštėnas.

„Praeitų metų gruodį, kai (...) vėl pradėjo kasdien augti po 10–15 procentų, buvo visiška nežinomybė, kokio šaltumo bus žiema, kas vyks su pramone ir galėjo būti taip, kad dujų kaina iškils į tokias aukštumas, kad valstybės biudžete neužteks valstybės kompensacijoms numatyto kiekio“, – pridūrė jis.

„Jeigu būtų tokia situacija, kokia buvo lapkričio-gruodžio mėnesiais, idealiai taip pat mes elgtumėmės ir tai būtų idealiai teisingas sprendimas“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.

Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje spalio ateities dujų sandorių kaina pirmadienio rytą buvo 34,8 euro už MWh, tuo metu 2023–2024 metų žiemos mėnesių sandorių kainos svyravo nuo 48,9 iki 51 euro.

„Komitetas (...) sudarė potencialių konkurso laimėtojų sąrašą, į kurį pirmu eilės numeriu įrašytas konkurso dalyvis, pasiūlęs 20 mln. eurų elektrinių plėtros vystymo mokestį, o antru eilės numeriu įrašytas konkurso dalyvis, pasiūlęs 5 mln. eurų mokestį“, – pranešė VERT.

Du konkurso dalyviai liepos 7–10 dienomis varžėsi elektroniniame aukcione, teikdami pasiūlymus dėl elektrinių plėtros vystymo mokesčio. Pradinis pasiūlymas turėjo būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėjo būti didinami ir vėlesni pasiūlymai.

Pasak tarybos, dalyvis, pasiūlęs didžiausią įmoką, laimėtoju bus pripažintas tik įsitikinus, kad jis nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams. Tikimasi, kad konkurso laimėtojas bus žinomas rugsėjo pradžioje.

Valstybės valdoma „Ignitis grupė“ pirmadienį paskelbė esanti preliminari aukciono laimėtoja – už teisę be valstybės paramos vystyti pirmąjį 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės vėjo parką Baltijos jūroje ji pasiūlė 20 mln. eurų mokestį – didžiausią pirmadienį pasibaigusiame aukcione pasiūlytą sumą.

BNS remdamasi šaltiniais anksčiau skelbė, kad antroji konkurso dalyvė yra didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“, tačiau Lenkijos įmonės atstovai to nekomentuoja.  

Pasak VERT, konkurso laimėtojas vystymo mokestį turės sumokėti per 60 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo laimėtoju dienos, be to, jis savo lėšomis turės atlikti jūrinės teritorijos tyrimus, išvystyti infrastruktūrą, būtiną prijungti elektrines prie elektros perdavimo tinklų.

Vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyvių komitetą sudaro reguliuotojo, Energetikos ministerijos, Konkurencijos tarybos, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos agentūros atstovai.

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo aukciono rezultatų.

Numatoma, kad vėjo elektrinės jūroje bus pastatytos iki 2030 metų ir gamins apie 3 TWh elektros per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio ir bei sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo. ​​

Paraišką dalyvauti konkurse pateikė jau anksčiau tai viešai patvirtinusi valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su partnere – viena didžiausių pasaulyje tarptautinių jūros vėjo parkų vystytojų „Ocean Winds“ – tai BNS patvirtino grupės atstovas Artūras Ketlerius.

Antras dalyvis, BNS žiniomis, yra Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“. „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis antradienį BNS teigė, jog kol bus tikrinama dalyvių kvalifikacija, įmonė savo dalyvavimo konkurse viešai nekomentuos.

„Šiai dienai turime užsiregistravusius du dalyvius“, – žurnalistams antradienį sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narė Jelena Dilienė.

Pasak jos, konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti rugsėjo pradžioje.

„Mes tikimės, kad rugsėjo pradžioje jau turėsime nugalėtojo pavadinimą ir žinosime, kas plėtos pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje“, – teigė J. Dilienė.

Tikimės, kad rugsėjo pradžioje jau turėsime nugalėtojo pavadinimą ir žinosime, kas plėtos pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje.

Anot VERT narės, dalyviai į konkursą užsiregistravo paskutinę savaitę: „Tikrai ne paskutinę minutę ir ne paskutinę dieną“.

Kai kuriems rinkos dalyviams anksčiau priekaištavus, kad suteikta per mažai laiko pasirengti konkursui ir pateikti paraiškas, todėl dalis jų nutarė nedalyvauti, J. Dilienė teigė, kad rinkos reguliuotojas siūlė ilgesnį nei numatyta 60 dienų  terminą.

„Mes išreiškėme tam tikrą nuomonę, kad jeigu terminas būtų ilgesnis, turbūt visos šalys jaustųsi komfortiškai, bet tikriausiai yra tam tikri motyvai. Taip pat suprantame atsinaujinančios energetikos vystymosi spartos svarbą, kad, žinoma, reikia, kad tas konkursas įvyktų kuo greičiau, kuo aiškiau būtų teisinis ir faktinis tikrumas, kas tą parką plėtos“, – teigė J. Dilienė.

Pasak VERT atstovės, rinkos reguliuotojas potencialius konkurso dalyvius aukcione ragino dalyvauti „formaliai ir neformaliai“.

„Turime įvairiausius bendradarbiavimo su rinkos dalyviais formatus, viešąsias konsultacijas ir dėl mūsų teisės aktų bei tvarkos aprašo buvo rengiama ne viena viešoji konsultacija. Raginome aktyviai dalyvauti, taip pat teikėme dalykines konsultacijas dėl konkrečių klausimų“, – teigė J. Dilienė.

„Tiek ir kitų susitikimų metu mes tikrai raginome ir išreiškėme viltį, kad konkursas įvyks ir visgi turėsime postūmį atsinaujinančioje energetikoje“, – pridūrė VERT narė.

Pasak jos, ketvirtadienį įvyks konkurso komiteto posėdis, kuriame bus vertinama, ar užsiregistravusių dalyvių pateikti dokumentai atitinka reikalavimus.

„Dabar prasidės kitas, turbūt pats rimčiausias – kvalifikacijos tikrinimas, sudėtingas laikui imlus etapas, bus vertinami finansiniai ir juridiniai dokumentai. Kadangi kol kas turime nedaug dalyvių, tai tas procesas turėtų užtrukti apie mėnesį“, – teigė J. Dilienė.

„Tikimės, kad iki liepos pradžios antras etapas bus užbaigtas“, – pridūrė ji.

Pirmąjį aukcioną laimėtų dalyvis, trečiajame konkurso etape pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.

Pasak J. Dilienės, paaiškėjus aukciono laimėtojui iki 60 dienų bus vertinama, ar jis atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus. 

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį būsimo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio aukciono.

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.

Grupės atstovas Artūras Ketlerius BNS sakė, jog visus dokumentus grupė ketina pateikti iki konkurso pabaigos – gegužės 29-osios, pirmadienio.

„Dabar vyksta procesas, visus dokumentus pateiksime iki termino pabaigos“, – BNS antradienį sakė A. Ketlerius.

Pirmasis vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos konkursas bus laikomas įvykusiu, jei paraiškas dalyvauti jame pateiks bent du dalyviai. Jei paraiškų bus bent dvi, 30 dienų bus tikrinama, ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.

„Ignitis grupė“ kol kas vienintelė viešai paskelbė apie dalyvavimą aukcione. Antradienį paskelbtoje atnaujintoje strategijoje grupė skelbia, jog 2023–2026 metais tikisi laimėti du vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionus – vieną Lietuvoje, kitą – bet kurioje „namų rinkoje“ – Baltijos šalyse, Suomijoje arba Lenkijoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra pareiškęs, kad „Ignitis grupės“ sėkmė vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis.

Rinkoje spėjama, kad konkurse gali dalyvauti ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovę „Orlen Neptun“. Jos atstovas BNS teigė, kad tai susiję su „Orlen“ planais plėsti žaliąją gamybą, tačiau neatskleidė, ar koncernas ketina dalyvauti šiame aukcione.

Tuo metu dalis konkursu anksčiau susidomėjusių įmonių – „Green Genius“ bei „Enefit Green“ – BNS dar kovą teigė dėl nusprendusios pirmajame aukcione nebedalyvauti dėl jo sąlygų.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas tuomet BNS teigė, kad dėl trumpų terminų konkurse taip pat nusprendė nedalyvauti bent kelios juo anksčiau susidomėjimą rodžiusios užsienio kompanijos.

Apie ketinimus plėtoti vėjo parkus Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritoriniuose vandenyse praėjusią savaitę paskelbė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

Galimybe dalyvauti vėjo parkų jūroje konkursuose anksčiau taip pat domėjosi Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

Pirmąjį aukcioną laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį būsimo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio aukciono.

„Komisija nusprendė, kad kilo interesų konfliktas priimant tam tikrus sprendimus, susijusius su „Ignitis grupe“, nustatė, kad viceministras teikdamas savo deklaracijas privačių interesų neatskleidė taip, kaip reikalauja įstatymas“, – trečiadienį BNS sakė VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas.

Pasak jo, viceministras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

VTEK sprendime pažymima, kad kuruodamas „Ignitis grupės“ veiklą finansų viceministras nuo 2021 metų sausio 5 dienos iki 2022 metų lapkričio 24 dienos dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant su ja susijusius sprendimus ir taip veikė interesų konflikto situacijoje bei pažeidė įstatymą.

Taip pat konstatuota, kad G. Norkūnas privačių interesų deklaracijose nenurodė duomenų apie turimas „Ignitis grupės“ akcijas ir tuo pačiu apie privatų interesą.

Viceministras teikdamas savo deklaracijas privačių interesų neatskleidė taip, kaip reikalauja įstatymas.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei rekomenduota ateityje nustatant viceministrų kuravimo sritis įvertinti su jų privačiais interesais susijusias rizikas.

G. Norkūnas BNS teigė, kad su komisijos sprendimu dar nėra susipažinęs, jį turėtų gauti per penkias dienas, o kol kas situacijos nekomentuos.

„Šiandien buvo posėdis, kuriame dalyvavau, atsakiau į klausimus, po posėdžio gavau elektroniniu paštu iš VTEK pranešimą, kuriame sakoma – sprendimas, kuriame atsispindės argumentai ir motyvacija, bus pateiktas per penkias darbo dienas. Susipažinęs su sprendimu turbūt ir komentuosiu, o dabar neturiu ką komentuoti. Iš spaudos matau, koks jų sprendimas, bet to tikrai per mažai komentuoti“, – trečiadienį sakė viceministras.

Šiuo metu viceministro deklaracijoje nurodoma, kad 2020 metų spalį jis įsigijo „Ignitis grupės“ akcijų, o jų skaičius nesuteikia reikšmingos įtakos įmonės valdyme.

Apie galimą G. Norkūno interesų konfliktą pirmasis pranešė LRT Tyrimų skyrius. Pernai lapkritį jis paskelbė, kad tiesiogiai už „Ignitis grupės“ veiklą atsakingas finansų viceministras yra jos akcininkas ir gauna dividendų, tačiau tai jo interesų deklaracijoje neatsispindėjo – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Viešai kilus klausimams dėl galimo interesų konflikto finansų ministrė G. Skaistė pernai lapkritį pakeitė G. Norkūno kuruojamas veiklos sritis ir „Ignitis grupės“ priežiūrą laikinai pavedė viceministrui Mindaugui Liutvinskui.

G. Skaistė anksčiau yra sakiusi, jog žinojo apie G. Norkūno turimas „Igničio grupės“ akcijas, tačiau dėl to problemų neįžvelgusi. Anot jos, apie akcijas viceministras ją informavo pradėdamas darbą ministerijoje, dėl to vyko konsultacijos su VTEK.

G. Skaistės teigimu, G. Norkūno akcijų paketas yra nedidelis ir esminės įtakos įmonės sprendimų priėmimui turėti negali. 

„Per artimiausius metus Latvijoje mes planuojame investuoti apie 700 milijonų eurų ar daugiau. Daugiausia vėjo ir saulės energijos gamyboje, kad pasiūlytume aplinkai ir visuomenei žemiausias energijos kainas regione“, – Latvijos nacionalinei televizijai teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Taip pat skelbiama, kad „Ignitis“ planuoja sukurti didžiausią elektromobilių įkrovimo tinklą Baltijos šalyse.

„Manome, kad Baltijos šalims svarbu turėti stiprų elektromobilių įkrovimo tinklą. Kelis tūkstančius įkrovimo punktų turėsime ir Latvijoje“, – teigė D. Maikštėnas.

Tikimasi, kad būsimi saulės ir vėjo parkai gamybą pradės nuo 2025 metų, o 2030 metais jų pagaminama energija padidės iki 2,5 gigavato (GW).

„Apie trečdalis mūsų plėtros portfelio yra Latvijoje, kadangi mes tikime, kad Latvija turi stiprų potencialą pagaminti gerokai daugiau žaliosios energijos“, – teigė D. Maikštėnas.

„Ignitis grupės“ akcininkės Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad „Ignitis grupės“ investicijos Latvijoje bei Lenkijoje leidžia sumažinti elektros kainas ir Lietuvos vartotojams.

Pernai skelbta, kad „Ignitis grupės“ antrinė bendrovė „Ignitis renewables“ įsigijo dvi Latvijos bendroves, vystančias vėjo ir saulės projektus, taip pat iš Švedijos kapitalo tarptautinės miškų pramonės grupės „Sodra Group“ išsinuomavo žemės sklypą, skirtą vėjo jėgainių parkui Latvijoje. 

Tuo metu, anot jo, ar grupė dalyvaus antrajame, su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcione, lems pirmojo aukciono rezultatas bei finansinės grupės galimybės. Antrą aukcioną ketinama skelbti rugsėjį.

„Kalbant apie jūrinio vėjo parko projektą Lietuvoje, kurio aukcionas bus paskelbtas pavasarį, mes aktyviai jam ruošiamės ir dalyvausime jame kartu su mūsų partneriu „Ocean Winds“, – 2022 metų veiklos rezultatų pristatyme antradienį sakė D. Maikštėnas.

„Kalbant apie jūrinio vėjo parko projektą Lietuvoje, kurio konkursas bus paskelbtas rudenį, mūsų dalyvavimas priklausys nuo pavasarį vyksiančio konkurso rezultatų“, – pridūrė jis.

Pasak „Ignitis grupės“ vadovo, jei bendrovė laimės pirmąjį aukcioną, priimant sprendimą dėl dalyvavimo antrajame bus vertinamos finansinės galimybės.

„Jeigu mums nepasiseks pavasarį vyksiančiame konkurse, mes dalyvausime rudens aukcione. Kita vertus, jeigu mums pasiseks pavasarį, mes jau būsime pasiekę savo tikslą, tačiau įvertinsime savo finansines galimybes dalyvauti konkurse rudenį“, – teigė D. Maikštėnas.  

Pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų skelbti kovo 30 dieną.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė anksčiau teigė, jog pirmuoju konkursu aktyviai domisi tiek Lietuvos, tiek užsienio bendrovės, o jį laimės vystytojas, kuris pasiūlys didžiausią mokestį valstybei.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė.

„Ignitis grupė“ dar 2020 metų rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią taip pat metais įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ bei EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Madride, Ispanijoje. 

Pirmajame konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas.

Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai. 

Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį, pranešė grupė.

„Teismo sprendimas reiškia, kad pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turės būti paskirta ekspertizė arba reikalavimas bus paliktas nenagrinėtas“, – pranešime teigė „Ignitis grupė“. 

Pasak jos, ekspertizės klausimas tokios bylose yra įprasta praktika – grupė jį kėlė nuo proceso pradžios. Grupės vertinimu, anksčiau nustatyta ir su Lietuvos banku suderinta ESO akcijų kaina yra teisinga.

Ginčas su buvusiu smulkiuoju ESO akcininku Vytautu Petru Vaitaičiu prasidėjo 2020 metais, kai jis nesutiko su ESO privalomo akcijų išpirkimo kaina.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai kovą nusprendė, kad ESO 2020 metais privalomai išpirkdama akcijas nustatė teisingą jų kainą. Teismas tuomet atmetė V. P. Vaitaičio skundą dėl jam nepalankaus Vilniaus apygardos teismo sprendimo – teismas 2021 metais netenkino jo reikalavimo vietoj 0,88 euro už vieną turėtą ESO akciją sumokėti 22,57 euro, taip pat priteisti 9 tūkst. eurų neturtinės žalos.

V. P. Vaitaitis šį sprendimą apskundė LAT.

„Ignitis grupė“ 2020 metais nusprendė, kad bendrovių „Ignitis gamyba“ ir ESO smulkieji akcininkai, kurie laikosi 2020 metų kovą pasiekto susitarimo, išsaugos privilegiją įsigyti grupės akcijų pirminio viešo siūlymo (IPO) metu.

Susitarimas numatė, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ smulkieji akcininkai turės pirmumo teisę per IPO įsigyti „Ignitis grupės“ akcijų už sumą, lygią jų valdytą akcijų skaičių padauginus iš išpirkimo kainos ir pridėjus už 2019 metus išmokėtus dividendus.

Su Lietuvos banku suderinta ESO akcijų privalomo išpirkimo kaina buvo 0,88 euro, „Ignitis gamybos“ – 0,64 euro.

Prieš mėnesį pradėjusi tyrimą, VTEK aiškinasi, ar G. Norkūnas nepateko į interesų konfliktą, kai galbūt dalyvavo ministerijos rašto dėl valstybės siekiamų tikslų ir lūkesčių, susijusių su „Igničio grupės“ veikla, rengimo procedūrose. Taip pat aiškinamasi, ar jis dalyvavo rengiant ministerijos pasiūlymus dėl bendrovės pelningumo rodiklių patikslinimo.

Taip pat VTEK aiškinasi dėl tinkamo G. Norkūno privačių interesų deklaravimo. Valdydamas dalį šios bendrovės akcijų, G. Norkūnas 2021–2022 metais kuravo jos veiklą, tačiau savo privačių interesų deklaracijose G. Norkūnas buvo nurodęs, kad jo ryšys su šia bendrove nutrūko dar 2020 metų gruodį.

LRT skelbė, kad tiesiogiai už „Igničio grupės“ veiklą atsakingas finansų viceministras yra jos akcininkas ir gauna dividendus, tačiau tai jo interesų deklaracijoje neatsispindėjo – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Pasak LRT, „Igničio grupės“ akcijų turi ir su energetikos ministru susijusi įmonė bendrovė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi Dainius Kreivys, tačiau jis nebuvo šio ryšio deklaravęs. Ministro elgesio VTEK nusprendė netirti.

Tai numato „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir Finansų ministerijos numatoma pasirašyta sutartis dėl energetikos kainų kompensavimo nebuitiniams vartotojams, jos projektui pritarė ESO valdyba, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“

„Tai grupės rezultatams įtakos neturės, nes ESO nėra galutinis pinigų gavėjas, o tik mokėjimus administruojanti šalis“, – nurodoma pranešime.

Vyriausybė iki 174 mln. eurų dalinėms kompensacijoms už sausį-kovą suvartotą elektrą įmonėms skyrė sausio 4-ąją. 

2023 metų biudžete kompensacijoms už elektrą verslui pirmajam ketvirčiui numatyta 234 mln. eurų, o ketvirtajam 2022 metų ketvirčiui buvo skirta dar 212 mln. eurų.  

Iš valstybės biudžeto sausį-kovą verslui kompensuojama 50 proc. elektros kainos, viršijančios 28 centus už kilovatvalandę (be PVM ir akcizo).