Komisija, pasak jos atstovo, tokį sprendimą priėmė trečiadienį.

„Dėl viceministro priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl interesų derinimo įstatymų nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto ir nusišalinti, o dėl ministro komisija priėmė sprendimą tyrimo nepradėti, nes papildomai susirinko informaciją, įvertino iš tarnybų gautą informaciją, iš kitų šaltinių ir nenustatė pagrindų galimo interesų derinimo įstatymo pažeidimo“, – BNS ketvirtadienį sakė VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas.

Dėl viceministro priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl interesų derinimo įstatymų nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto ir nusišalinti, o dėl ministro komisija priėmė sprendimą tyrimo nepradėti.

Lapkričio pabaigoje į komisiją kreipėsi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jos vadovė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė anksčiau sakė, jog akcijų nedeklaravę D. Kreivys ir G. Norkūnas sukėlė abejonių dėl HJŲ veiklos skaidrumo.

Ministerija nurodo, kad sprendimas dėl viceministro G. Norkūno kuravimo sričių pakeitimo priimtas laikinai, kol bus gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas.

Finansų viceministras G. Norkūnas ir toliau kuruos biudžeto, valstybės iždo, valstybės turto valdymo departamentus, viešųjų finansų sistemos valdymo grupę, viešąją įstaigą „Lietuvos prabavimo rūmai“, valstybinę įmonę Turto bankas, akcinę bendrovę „Giraitės ginkluotės gamykla“ bei valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybą.

„Man atrodo, vakar buvo labai aiškiai paaiškinta, kad įmonė, kurios akcijas ne jis pats, o antrinė jo įmonių grupės įmonė įsigijo, yra ne Energetikos ministerijos pavaldume. Tai reiškia, kad net teoriškai jis neturi įtakos tai įmonei“, – žurnalistams Seime sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis.

D. Kreiviui nedeklaravus, jog jis netiesiogiai valdo „Ignitis grupės“ akcijas, opozicija dėl šios situacijos kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). G. Landsbergis sako, kad VTEK turėtų nurodyti, ar ministrui būtina papildyti interesų deklaraciją.

Tai reiškia, kad net teoriškai jis neturi įtakos tai įmonei.

„Jei bus rekomendacija papildyti kažkokią informaciją dėl interesų, neabejoju, ministras tą padarys. Bet tiesioginio pavaldumo nėra, dėl to kad įmonė „Ignitis“ yra valdoma Finansų ministerijos“, – tvirtino konservatorių lyderis.

Premjerė I. Šimonytė antradienį taip pat nurodė nematanti problemų dėl D. Kreivio nedeklaruoto ryšio su „Ignitis grupe“, tačiau taip pat ragino palaukti VTEK išvadų.

Kitas opozicijos atstovas „darbietis“ Vytautas Gapšys sako, kad ministrai ir viceministrai turėtų tokius sandorius deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar to reikalauja įstatymas.

„Kai deklaruoji išskirtinį skaidrumą, kaip deklaravo Šimonytės (premjerės Ingridos Šimonytės – BNS) Vyriausybė, manau, tokias akcijas tikrai reikia deklaruoti, juolab energetikos ministras priima sprendimus dėl energetikos srities ir tame tarpe buvo priiminėjami sprendimai dėl „Ignitis“. Manyčiau čia buvo prievolė deklaruoti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Širinskienė.

„Kai valdantieji buvo opozicija, sėkmingai skųsdavo ministrus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. (...) Dabar labai tikiuosi, kad konservatoriai apskųs taip pat ir Kreivį ir išsiaiškins“, – kalbėjo ji.

Dabar labai tikiuosi, kad konservatoriai apskųs taip pat ir Kreivį ir išsiaiškins.

„Kai esi energetikos ministras, tikrai didžiulė atsakomybė, kad dėl tavo veiklos nekiltų ne tik kad tiesioginio interesų konflikto, bet kaip šiuo atveju nesiginčijame, matyt, kad yra interesų konflikto regimybė“, – pridūrė politikė.

A. Širinskienės vertinimu, nepaisant to, kiek akcijų įsigyta, ekonominis interesas atsiranda nuo neapibrėžtos sumos, todėl svarbus pats jų turėjimo faktas, kurį reikėtų deklaruoti.

Kelias „Ignitis grupės“ akcijas turintis V. Gapšys sako, kad ministrai ir viceministrai turėtų tokius sandorius deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar iš jų to reikalauja įstatymas.

„Tie asmenys, kurie priima sprendimus ir jautrius sprendimu vien dėl to skaidrumo bendro turėtų tai padaryti nepaisant to, ar įstatymas numato jiems tą prievolę konkrečiai, ar jie patys turėtų tai susivokti. Tai yra jautri sritis, ypač matant, kaip ta energetikos situacija dabar vystosi ir kad dabar vieni ar kiti sprendimai su tomis įmonėmis susiję, tai aš manau, kad tikrai tai praverstų padaryti tas deklaracijas“, – žurnalistams Seime sakė jis.

V. Gapšio teigimu, aiškios deklaracijos politikams būtų padėjusios išvengti papildomų klausimų.

„Sistema tikrai yra nesudėtinga, man atrodo, netgi automatiškai daugumą tų sandorių išmeta, parodo, kad galima juos deklaruoti. Man nekilo problemų, tai buvo kelių minučių klausimas tos deklaracijos užpildymas, ar aš būtinai privalėjau tai daryti – tai aš manau, kad neprivalėjau, bet, matot, tas apsidraudimas pasiteisino, būčiau, matyt, atsakinėjęs į kitus klausimus šiandien, jeigu būčiau to nepadaręs“, – kalbėjo V. Gapšys.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „valstietis“ Valys Ąžuolas sako, kad jam įdomu, kaip reaguos prezidentas Gitanas Nausėda. 

„Prezidentas priimdamas (skirdamas energetikos ministru – BNS) Kreivį sakė, kad tikisi, jog nesikartos senos istorijos, kai buvo išlindę dalykai su mamos ir „Moki-veži“ akcijomis. Dabar išlindo su „Igničio“ akcijomis. Tai ar bus principingas prezidentas ir pasakys, kad nepasitiki šiuo ministru, ar tai bus nurašyta kaip nieko tokio“, – žurnalistams Seime antradienį sakė V. Ąžuolas.

Būdą kaip D. Kreivys deklaravo turimas akcijas, jis pavadino „gudravimu“. V. Ąžuolas teigė abejojantis, ar politikai tikrai nežino, kaip ir kada reikia deklaruoti įsigijimus. 

„Tai atsakymas visiems, kodėl energetikos ministras yra suinteresuotas kuo didesniu „Igničio“ pelnu. Tai todėl ir suinteresuotas – kuo didesnis pelnas, tuo daugiau už akcijas gaus dividendų“, – tvirtino  V. Ąžuolas.