Mokslo metams pasibaigus prie vyriausybės į protesto akciją rinkosi tautinių mažumų mokyklų moksleiviai, mokytojai, Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos politikai. Jie reikalavo stabdyti nuo 2011 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomą reformą, pagal kurią iki šio rugsėjo visos šalies vidurinės mokyklos turi tapti keturmetėmis gimnazijomis, progimnazijomis ar pagrindinėmis mokyklomis. Vilniaus krašte tokių reorganizuotinų tautinių mažumų mokyklų – 17.

„Tėvai ir mokiniai pageidauja, kad, sakykime, miesto mokyklos, kurios išliko, būtų išsaugotos kaip ilgosios gimnazijos. Kita grandis mokyklų tipų – tai jau rajoninės mokyklos, kur trūksta galbūt vieno-dviejų vaikų iki atitikties kriterijų, kad tos mokyklos būtų akredituotos“, – pageidavimus išsakė Seimo pirmininko pavaduotojas, Lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius.

Liberalų sąjūdžio politikai sako, kad mokyklų reformai labiausiai priešinasi ne tautinės bendrijos, o LLRA politikai, diktuojantys savo nuostatas lenkų tautinei mažumai. Todėl liberalų sąjūdis įkūrė Tautinių bendrijų komitetą į kurį kviečia burtis kitaip mąstančius tautinių mažumų atstovus ir ginti savo poziciją.

„Tėvai yra protingi ir realiai vertina demografinę situaciją Pietryčių Lietuvoje. Kai kuriose teritorijose yra akivaizdu, kad nepakanka pagrindinio rodiklio – mokinių skaičiaus – 11-12 klasėse ir dar per ketverius metus priaugančiose klasėse, kad būtų galima teikti tokią mokyklą akredituoti“,– sakė Šalčininkų r. Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė.

„Nuo pat darželio iki universiteto turime sąlygas mokytis gimtąja kalba, bet mes turime sukurti sąlygas, kad tautinių bendrijų vaikučiai galėtų gauti kokybišką švietimą ir lietuvių kalba – jie turėtų mokėti valstybinę kalbą. LLRA vykdo politiką, kuri visiškai prieštarauja nemažai daliai mūsų tautinių bendrijų atstovų. Tokia politika nukreipta į rinkimus“, – sakė Liberalų sąjūdžio Tautinių bendrijų komiteto pirmininkė Julija Mackevič.

Norima, kad naujasis Tautinių bendrijų komitetas nebūtų biurokratinis darinys, o taptų judėjimu, kviečiančiu tautinių mažumų atstovus burtis bendrai veiklai atstovaujant ne vienos politinės jėgos interesams.

Dieveniškių technologijų ir verslo profesinė mokykla išleido jau penkiasdešimtąją mokinių laidą. Jiems profesinio mokymo pažymėjimus įteikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Švietimo ir mokslo ministerija turėtų daugiau dėmesio skirti profesiniam mokymui regionuose, kuriuose yra didelis nedarbas.

Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, įsikūrusi technologijų ir verslo mokykla rengia kirpėjus, virėjus, kaimo turizmo organizatorius, kitus specialistus. Dauguma mokinių – Šalčininkų rajono gyventojai, tačiau yra atvykstančių studijuoti ir iš Vilniaus ar Varėnos rajonų. Pirmadienį ši įstaiga išleido jau penkiasdešimtąją absolventų laidą, jiems profesinio mokymo pažymėjimus įteikė šalies vadovė D. Grybauskaitė. Profesiją įgiję mokiniai neabejoja – diplomas pravers.

„Turim darbą, ūkininkaujam po truputį. O labai gerai, kad yra specialybė, nes jeigu kas, tai galima dirbti ir toliau kažkur. Jei reikės, jeigu atsiras noras [kitur ieškotis darbo], turim šitą specialybę“, – pasakoja Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos absolventas Vladislavas Ivanovas.

„Mūsų laikais tikrai ne rodiklis, kad jeigu baigsi mokslus, rasi darbą. Aišku, jeigu intensyviai ieškosi, tai galima [rasti], tikėkimės, kad pasiseks“, – teigia Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos absolventė Laima Subočienė.

Mokyklos direktorė sako, kad per 60 procentų baigusiųjų susiranda nuolatinį darbą vietos įmonėse, kiti – dirba sezoninius darbus, emigruoja.

„Mes esame pajėgus greitai rinkai pateikti naujų programų su sąlyga, kad į mus investuoja, į praktinio mokymo bazę. Teorinę dalį ir dokumentinę dalį mes pajėgūs per kelis mėnesius paruošti, o įrengti bazę mums labai sunku“, – tikina Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė.

Prezidentės teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų daugiau dėmesio skirti profesiniam mokymui regionuose, kuriuose – didelis nedarbas. Šalies vadovės manymu, darbo rinką aktyvintų ir į rajoną pritraukiamos investicijos, vietos verslo iniciatyvos.

„Reikėtų daugiau dėmesio šiems regionams, ypač Rytų Lietuvai, ir profesiniam mokymui. Nes mūsų verslui, ypač smulkiam, vidutiniam verslui, būtina turėti geriau paruoštą darbo jėgą, o svarbiausia, kad tai patiems regionams suteikia ir tam tikro pasitikėjimo žmonėmis ir galimybes užsidirbti, ir likti regione“, – tvirtina D. Grybauskaitė.

Šiuo metu Šalčininkų rajone darbo neturi beveik 11 proc., Dieveniškėse – net 17 proc. gyventojų.