Kraujas bus imamas iš piršto. Kvietimo sulauks per 6 tūkst. gyventojų.

„Žmonės gaus pakvietimus paprastu paštu“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas Martynas Simanavičius.

„Atrinkdami žmones, nekreipėme dėmesio nei į persirgimą, nei į vakcinaciją“, – apie atranką pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Kvietimus gaus tik Vilniaus ir Kauno miestų, rajonų gyventojai.

„Gaus kvietimus atvykti į nurodytą sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų duodamas nedidelis kraujo mėginys“, – procedūrą apibūdino M. Stankūnas.

Vilniaus ir Kauno mokslininkai bandys išsiaiškinti, koks lietuvių COVID-19 imunitetas.

„Tyrimas finansuojamas valstybės lėšomis iki 75 tūkst.“, – pažymėjo M. Simanavičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šis tyrimas yra atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva“, – pažymėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Ginreta Megelinskienė.

„Esminis tikslas – patikrinti, koks susidarė imunitetas, kiek žmonių jį turi“, – tikslą apibūdino M. Simanavičius.

Trumpai tariant, bus bandoma atsakyti, kokiu būdu imunitetą žmonės įgijo – persirgę ar pasiskiepiję, turi antikūnų ir kokia jų koncentracija.

„Vertinant antikūnų kiekį, t. y. kokia koncentracija antikūnų išlieka kurį laiką po ligos ar po skiepo žmogaus kraujyje“, – tyrimo principą pristatė M. Simanavičius.

„Kaip skiriasi imuniteto lygis pagal amžių, lytį, kitus dalykus. Bus sudarytas vaizdas, kokia dabar situacija“, – aiškino M. Stankūnas.

Anot mokslininkų, Lietuva, kuri kelia tokius klausimus ir skiria tūkstančius eurų, kad į juos atsakytų, – ne vienintelė.

„Panašūs tyrimai kitose šalyse atliekami, bet sprendimus norime priimti pagal savo gyventojų duomenis. Nacionalinis tyrimas labai svarbus“, – pažymėjo M. Simanavičius.

Pirminių rezultatų sulauksime gegužės pabaigoje.

„Tyrimas svarbus ir mokslo bendruomenei, nes mes daug dalykų apie šią infekciją dar nelabai žinome“, – informacijos trūkumą akcentavo M. Stankūnas.

„Padės atsakyti į klausimus dėl tolesnės vakcinacijos poreikio – reikia ar nereikia“, – apie svarbą prakalbo ir M. Simanavičius.

Iki šiol daugelis gyventojų pasiskiepiję tik viena, dviem ar trimis vakcinos dozėmis.

„Ketvirtąja vakcinos doze pasiskiepiję per 35 tūkst. asmenų. Sergamumo situacija yra aktuali ir skiepytis praėjus tam tikram laikui, kaip rekomenduodama – šešiems mėnesiams po pastarosios dozės, vis tiek verta“, – sakė G. Megelinskienė.

„Paskiepytųjų skaičius nemažas Lietuvoje – per 70 proc. Sustiprinančiąja doze irgi daugiau nei trečdalis gyventojų pasiskiepiję. Ir prasirgusių nemaža dalis. Tai virusui sudaro stiprų barjerą plisti“, – imuniteto svarbą akcentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Nors žiema pragyventa ir COVID-19 netoks grėsmingas, tačiau ir dabar, keičiantis orams, jis vis dar cirkuliuoja.

„Nėra nė vienos savivaldybės Lietuvoje, kurioje būtų nulinis sergamumo lygis“, – apie vis dar plintantį virusą sako D. Razmuvienė.

„Jei žiūrėtume į mirtingumo statistiką, kuri yra liūdniausia ir sunkiausia, mes kiekvieną dieną vis dar vidutiniškai fiksuojame po dvi mirtis“, – kad virusas vis dar nusineša gyvybių, sakė M. Stankūnas.

Kur dar kiti ankstyvam pavasariui būdingi susirgimai.

Panašus tyrimas dėl imuniteto COVID-19 buvo atliekamas ir 2020 m. Tačiau tyrimas buvo paprastesnis – naudojant greituosius testus. Jau tada buvo atsakyta, kad su virusine liga susidūrė kas dešimtas.

„Akivaizdu, kad šimtaprocentinio imuniteto tarp Seimo narių mes tikrai šiai dienai neturime“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Dar praėjusią savaitę Seimo pirmininkė inicijavo apklausą, kurios metu aiškinosi, kiek Seimo narių turi imunitetą koronavirusui. Tai reiškia – yra pasiskiepiję arba persirgę COVID-19.

Tiesa, apklausoje dalyvauti panoro ne visi. „Yra 98 Seimo nariai, kurie pateikė duomenis, kad jie yra imunizuoti, t. y. vakcinuoti arba persirgę. Trys iš jų pateikė duomenis, kad neturi imuniteto. Taigi, nepateikė duomenų šiuo metu apie 40 Seimo narių“, – situaciją komentavo laikinai einanti Seimo kanclerio pareigas Vaida Servetkienė.

Duomenų nepateikė iš skirtingų partijų narių sudaryta Lietuvos regionų frakcija: Jonas Pinskus, Rita Tamošūnienė, Petras Gražulis, Voldemaras Valkiūnas ir kiti.

„Tai tiesiog techninė klaida. Mes neapsvarstėme to dalyko ir tikrai pateiksime“, – tvirtino Regionų frakcijos seniūnas J. Pinskus.

„Čia argumentacijos, bet žinant kontingentą galimai ir apskritai yra nusiteikę prieš skiepus, prieš ribojimus, prieš bendrą tvarką“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Duomenų apie imunitetą nepateikė ir 32 didžiausios opozicinės frakcijos nariai. „Valstiečiai“ sako, kad tokiems duomenims rinkti Seimo pirmininkė neturi teisinio pagrindo, be to, neaišku, kas, kur ir kaip duomenis saugos.

„Vieną dieną yra užsigeidžiama covido informacijos, kitą dieną užsigeis gal Seimo pirmininkė kokią urologo apžiūrą žiūrėti“, – kalbėjo Agnė Širinskienė.

Seimo kanceliarija tikina, jog prašo pateikti tik imunitetą turinčiųjų ir jo neturinčiųjų skaičių. Jokių kitų asmeninių duomenų pateikti nereikia. „Informaciją renkame per frakcijas, tai tikrai neprašome vardinių sąrašų“, – teigė V. Servetkienė.

„Frakcijos seniūnai bus tie, kuriems Seimo pirmininkas „permeta“ visą naštą ir aš tikrai nematau įstatyme jokios galimybės“, – tikino A. Širinskienė.

Tikimasi, kad nors ir pavėluotai, bet frakcijos duomenis apie imunitetą pateiks.

„Aš asmeniškai tikrai Seimo pirmininkei apie savo sveikatos būklę neketinu atsiskaitinėti. Apie jokias apžiūras: nei covido, nei kokias nors kitokias“, – savo nuomonės laikėsi A. Širinskienė.

Siekiant nustatyti bendrą imunizacijos lygį šalyje, tokie duomenų, kurių per apklausą buvo prašoma iš Seimo narių, renkami ir apie švietimo darbuotojus, vežėsi ir kitų profesijų atstovus.

„Bandymas prisidengti asmens duomenimis ir panašiais dalykais, turint omenyje, kad Seimo nariai turėtų rodyti savo pavyzdžiu, ką reikėtų daryti, mano atrodo, visiškai niekinis, nieko bendro su tai neturintis. Tai, ko gero, nebrandus politinis elgesys, niekaip kitaip pavadinti neišeina“, – kalbėjo komunikacijos specialistas Arijus Katauskas.

Seimo vicepirmininkas taip pat sakė, kad lygesnių tarp lygių būti netūrėtų. „Visi matome, kad yra ir įtampos visuomenėje. Ir visuomenė dar nėra pilnai įgavusi imunitetą. Tikrai turėtų būti Seimo narių pareiga rodyti tam tikrą pavyzdį, būti priekyje, suprasti, susitelkti“, – tikino jis.

Nuo rugpjūčio 23-osios tiek parlamento kanceliarijos darbuotojai, tiek ir lankytojai į Seimą gali patekti tik su galimybių pasu ar neigiamu testu. Tačiau parlamentarams šis reikalavimas negalioja. Norint, kad galimybių pasas būtų privalomas, o ne rekomenduojamas, reikėtų keisti Seimo statutą.

„Manau, kad tokia galimybė tikrai yra jas priimti, bet mes turėtume apskritai pasižiūrėti, kokia yra dinamika“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Galimybių pasas Seime dar aktualesniu taps prasidėjus rudens sesijai. Anot vicepirmininko, galimybių pasas, nepaisant to, kad neprivalomas, bus tikrinamas įeinant į Seimo posėdžių salę. Tada vis tiek paaiškės, kas iš parlamentarų imuniteto neturi.

Kaip socialiniame tinkle rašė medikas, po pirmosios vakcinos dozės praėjus dviem savaitėms antikūnų kiekis buvo 2961,5. O štai po antrosios dozės praėjus 3,5 mėn. antikūnų kiekis siekė 4080.

„Praėjo 3,5 mėn. po antro skiepo „Pfizer“ vakcina. Pasidariau kiekybinį antikūnų tyrimą savarankiškai toje pačioje laboratorijoje, kur ir dariausi tokį testą po pirmo skiepo, prieš pat antrą skiepą. Kaip matote, gana aukštas antikūnų kiekis laikosi stabiliai, tad organizmas tinkamai sureagavo į viruso baltymo spyglį ir kiek ilgai bus tokioje būklėje, stebėsiu asmeniškai“, – situaciją komentavo medikas.

„Praeitą savaitę Santaros klinikos darė kiekybinius antikūnų tyrimus savo darbuotojams taip pat praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po antros vakcinos dozės. Tai, kiek klausiau kolegų, pas visus buvo 2000–5000 santykinių vienetų antikūnų, pas kai ką net iki 20000. Plaukai nenuslinko, daugiau nepabalo, pavyko du kartus paatostogauti šiltuose kraštuose ir grįžti be jokių suvaržymų. Taigi, privalumų nemažai, minusų nejaučiu. Ar skiepysiuosi nuolatos? Bus matyti, kokia bus situacija, kokia sveikata, kokie reikalavimai, bet šiaip pasitikiu savo imuninės sistemos atmintimi, kuri prisimins priešą, jei bus tokia būtinybė“, – įrašą socialiniame tinkle baigė D. Rauba.

„Aš šiek tiek kitaip iš pradžių supratau galimybių pasą. Todėl jį palaikiau. Tačiau dabar pradedu abejoti juo. Visų pirma buvau įsitikinęs, kad, jeigu tai yra galimybių pasas, tai ir turėsi visas galimybes gyventi vėl normalų gyvenimą. Pasirodo n*figa. Išlieka krūva visokių ribojimų – naktiniai klubai lieka uždaryti, būriuotis bus galima iki 10 žmonių, renginiuose toliau nebus nei maisto, nei gėrimų, barai dirbs iki 21 val. ir t. t. Persirgimas covidu, pasiskiepijimas ar neigiamas testas per 24 val. – ar tai nėra veiksniai beveik iki minimumo sumažinantys galimybę susirgti? Jeigu ne, tai ko dar reikia, kad žmonės grįžtų į normalų gyvenimą be jokių ribojimų. Neįsivaizduoju“, – socialiniame tinkle rašė M. Bertulis.

Labai tikiuosi, kad naktiniai klubai transformuosis į barus ir vakarėlius už tamsintų langų pradės 14 val. dienos, o baigs 21 val. Aš rimtai.

Keliautoją suglumino ir numatyta koronaviruso testo atsakymo galiojimo trukmė. „Ir galios testas darytas tik prieš 24 valandas? Tai reiškia aš turėsiu darytis 7 testus per savaitę, norėdamas dalyvauti normaliame gyvenime? Tarkime, noriu penktadienį ir šeštadienį išeiti į barą su draugais arba tavo mama, tai turėsiu darytis du testus. Ir dar vieną ant pachmielo. Aišku, čia jau mano bėdos. O jeigu, tarkime, neplanuotai sugalvoji išeiti į barą, spontaniškai. Važinėji dviračiu, pamatai seną bičiulį sėdintį ir gurkšnojantį alutį viduje, bet negali užeiti, nes vakar nepasidarei testo... 24 valandų testas yra too much. Manau, drąsiai užtektų 48 valandų, kas vis tiek ženkliai sumažina tikimybę, kad žmogus bus užsikrėtęs. Nes aš sunkiai įsivaizduoju, kaip tos vaistinės ar kiti mobilūs punktai spės pateikti atsakymą per parą. Galbūt pavyks, tik abejoju, ypač, kai užplūs renginių pasiutpolkė vasarą, o visi jų bus išsiilgę ir norės juose dalyvauti. Aš iš viso būčiau už, kad žmonės be imuniteto, t. y. galimybių paso negalėtų dalyvauti normaliame gyvenime, tačiau tokiu atveju turėtų žmonėms leisti skiepytis be jokių apribojimų bei dalyvauti gyvenime be jokių apribojimų“, – situaciją komentavo žinomas vyras.

Evaldo Šemioto nuotr.

Visada atsiranda tokių, kurie bandys apeiti taisykles. Tačiau faktas vienas – šiuo metu tai nėra galimybių pasas.

„Aušrinė Armonaitė sako, jog palaipsniui bus plečiamos laisvės žmonėms su galimybių pasu. Okey, fair enough. Tačiau vis tiek lieka tas pats klausimas – kodėl žmonės priimantys saugaus gyvenimo taisykles, sutinkantys su visomis sąlygomis, iki minimumo sumažinantys šansus susirgti šia liga, negali grįžti į senus gerus 2019-uosius ir gyventi visiškai be jokių apribojimų? Tuo pačiu suprantu ir žinau, kodėl taip nebus. Nes to neįmanoma sukontroliuoti. Policininkai juk netikrins sausakimšame naktiniame klube žmonių, ar visi turi reikalingą QR kodą. Atsiras gal kokių kodų padirbinėtojų arba persirgę draugai siųs kitiems nepersirgusiems draugams savo kodus. Visada atsiranda tokių, kurie bandys apeiti taisykles. Tačiau faktas vienas – šiuo metu tai nėra galimybių pasas. Tai yra 1962 metų juodaodžių galimybių Amerikoje pasas. Va tokį palyginimą šaunu. Kaip ir gali kažką, bet kaip ir negali nieko. P. S. Labai tikiuosi, kad naktiniai klubai transformuosis į barus ir vakarėlius už tamsintų langų pradės 14 val. dienos, o baigs 21 val. Aš rimtai. Pa**bat man, kuriuo metu šokti, norisi šventę švęsti“, – įrašą socialiniame tinkle baigė M. Bertulis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė galimybių pasui: tvarkai, pagal kurią nuo gegužės 24-osios imunitetą dėl skiepų ar persirgimo arba neigiamą testo rezultatą turintieji turės daugiau galimybių dalyvauti renginiuose ir šventėse.

„Galimybių paso turinys būtų skiriamas būtent žmonėms, kurie yra pasiskiepiję, tie, kurie yra persirgę, taip pat mūsų politinis sprendimas, kad sudarome galimybę tiems, kurie turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas darytą testą atitinkamą. Taip pat jis galioja vaikams iki 16 metų“, – pristatydamas projektą sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, lošimo vietos ir lažybų punktai galės jį turintiesiems teikti paslaugas viduje. Naktiniai klubai veikti vis dar negalės. Galimybių paso reikalavimus atitinkantiems žmonėms būtų leidžiama rengti iki 500 žiūrovų turinčius renginius tiek uždarose, tiek atvirose vietose. Jie privalėtų užimti sėdimas vietas ir užimti ne daugiau kaip 75 proc. jų.

Šiuo metu leidžiami renginiai tik iki 150 žmonių, užimant ne daugiau trečdalio vietų. Be kitų palengvinimų, su galimybių pasu būtų leidžiama burtis viešose erdvėse po dešimt asmenų, kai kitais atvejais šis skaičius yra perpus mažesnis, tai galiotų ir asmeninėms šventėms.

Naujausiais duomenimis, įstaigose COVID-19 serga vos penki globotiniai ir dvylika darbuotojų. Palyginimui, 2020 m. gruodžio 28 d. sergamumas buvo didžiausias ir sirgo net 1744 gyventojai bei 734 darbuotojai.

„Artėjame prie situacijos, kai bus paskiepyti visi norintys socialinės globos įstaigų globotiniai ir darbuotojai. Šiuo metu jau viršijome ekspertų rekomendacijas, pasak kurių, būtinas bent 70 proc. populiacijos imunitetas. Tačiau globotinių kaita vyksta – vieni išvažiuoja, atvažiuoja nauji, tad skiepijimo procesas neturi nutrūkti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak ministrės, socialinės globos namų gyventojų ir darbuotojų vakcinacija yra puikus pavyzdys, kaip skiepai stabdo koronaviruso plitimą. Žiemos pradžioje globos įstaigos buvo koronaviruso židiniai, o dabar – gerosios praktikos pavyzdys kovojant su COVID-19.

Skiepijimas nuo COVID-19 ligos vyksta pačiose socialinės globos įstaigose, darbuotojus ir globotinius skiepija pirminės sveikatos priežiūros centrų specialistai.

Preliminarus atsisakiusiųjų skiepytis globotinių skaičius yra apie 7 proc. Tačiau dvejojančiųjų ar atsisakančiųjų skaičius kaskart sumažėja, kai pačioje įstaigoje matomas skiepijimo procesas ar patirtimi apie saugesnį buvimą dalijimąsi tarp pačių socialinės globos namų gyventojų.

Socialinės globos įstaigose visoje Lietuvoje rūpinamasi apie 13 tūkst. garbingo amžiaus ir negalią turinčių gyventojų. Šiuo metu socialinės globos paslaugas teikiančiose 205 įstaigose dirba virš 8,5 tūkst. darbuotojų.

Nors beždžionėms išsivystė pirminis atsparumas koronavirusinei infekcijai COVID-19, kol kas neaišku, kiek laiko toks imunitetas išsilaikytų žmonėms. Turės praeiti mėnesiai ar net metai, kad būtų įmanoma išsiaiškinti, ar milijonai žmonių, užsikrėtusių koronavirusu nuo pandemijos pradžios, yra apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo.

Pekino jungtinės medicinos kolegijos tyrėjai atliko eksperimentą su rezusais, dažnai pasitelkiamais tokio pobūdžio bandymams dėl jų imuninio atsako panašumo į žmogaus organizmo imuninę reakciją. Mokslininkai norėjo nustatyti, ar persirgus COVID-19 susidaro trumpalaikis imunitetas.

Šeši rezusai buvo užkrėsti viruso SARS-CoV-2 doze per trachėją. Beždžionėms išsivystė lengvi arba vidutinio sunkumo ligos simptomai; joms pasveikti prireikė apie dviejų savaičių.

Praėjus 28 dienoms po pirminės infekcijos keturios iš šešių beždžionių gavo naują viruso dozę, bet šįkart joms nepasireiškė jokių simptomų, išskyrus trumpalaikį kūno temperatūros padidėjimą, rašo studijos autoriai.

Dažnai imdami mėginius tyrėjai nustatė, kad didžiausia viruso koncentracija beždžionių organizme buvo praėjus trims dienoms po užkrėtimo.

Po pirminio užkrėtimo beždžionėms pasireiškė stipresnis imuninis atsakas – organizme gaminosi vadinamieji neutralizuojamieji antikūnai. Tikėtina, kad šie antikūnai dar kurį laiką apsaugo beždžiones nuo pakartotinės infekcijos, rašo tyrėjai.

Vis dėlto kol kas nežinoma, kiek išsilaiko šis imunitetas – tam nustatyti reikalingi tolesnis tyrimai, nurodė straipsnio autoriai.