Palyginti ilgą pristatymo laiką iš esmės lemia tai, kad šie produktai dabar labai paklausūs, nurodė ministrė. Šiuo metu Latvijos oro erdvę saugo daugiausia NATO oro patruliavimas.

Latvijos gynybos ministerija turi tris raketų sistemų projektus: pakrančių apsaugos nuo laivų, vidutinio nuotolio oro gynybos ir raketinės artilerijos.

Latvija ir Estija bendrai nusprendė pirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą IRIS-T. Tai bus didžiausias karinis įsigijimas po Latvijos nepriklausomybės atgavimo. Galima kontrakto vertė ir kitos detalės neskelbiamos, bet sistemų pristatymas galėtų prasidėti 2025-aisiais. Anksčiau buvo pranešta, kad oro gynybos sistemoms gali būti išleista apie 600 mln. eurų.

Pernai rudenį Gynybos ministerija pradėjo derybas su JAV dėl priešlaivinių raketų sistemų „Naval Strike Missile“ (NSM) pirkimo iš kompanijos „Kongsberg Defence & Aerospace“. Ministerija taip pat tęsia šešių raketinės artilerijos sistemų HIMARS įsigijimo iš JAV procesą.

Ministrės vertinimu, Latvijos kariuomenė šiuo metu labai sparčiai vystoma.

Ji pažymėjo, kad reikšmingai patobulinti ir kariuomenės planavimo dokumentai. Pavyzdžiui, neseniai patvirtinta Latvijos naujoji gynybos koncepcija yra karo metu, atsižvelgiant į dabartines grėsmes parašytas dokumentas. Naujieji NATO gynybos planai Baltijos valstybėms taip pat yra daug išsamesni, juose numatomas teritorijos gynimas nuo pirmojo centimetro.

I. Murniece pridūrė, kad prasidėjo Latvijos rytinės sienos stiprinimo taip pat ir kariniu požiūriu darbas, kad pasienyje, pavyzdžiui, reikia mobilumo blokavimo priemonių.

„Siekiant įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį NATO Rytuose turime tęsti intensyvų darbą tarp Baltijos valstybių ir pritraukti į mūsų regioną naujus sąjungininkų pajėgumus. Tokiu būdu sustiprinsime Rusijos atgrasymą ir užtikrinsime sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą krizės metu“, – ministerijos išplatintame pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Pasak pranešimo, ministrai aptarė tolesnį šalių bendradarbiavimą gynybos srityje, bendrus Baltijos valstybių projektus, pajėgumų vystymą bei paramą Ukrainai.

A. Anušauskas su I. Murniece taip pat aptarė pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, susitikimo metu daug dėmesio skirta diskusijai apie rotacinio oro gynybos modelio NATO Rytuose įgyvendinimo galimybes, NATO priešakinės gynybos įgyvendinimą, sprendimus dėl tolesnių NATO žingsnių kolektyvinės gynybos srityje.

Latvijos gynybos ministrė į Lietuvą atvyko oficialiu vizitu.

„Praėjusį mėnesį Latvijoje mes buvome susitikę ir kalbėjome apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti Lietuvai. Mes taip pat kalbėjome apie tai, kaip galėtumėme sujungti savo pastangas siekiant kovoti su nelegalia migracija. Šiandien aš esu čia ir Latvija yra patekusi į labai panašią padėtį, į kokią Lietuva buvo patekusi maždaug prieš mėnesį“, – trečiadienį Medininkuose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Mūrniece.

Latvijos parlamento pirmininkė pritarė Lietuvos politikų išsakytai pozicijai, kad tokie Baltarusijos režimo veiksmai yra hibridinė ataka prieš visą Europos Sąjungą.

„Mes susiduriame ne vien su nelegalia migracija, bet kaip mano kolegos pasakė, mes susiduriame su hibridiniu karu prieš mūsų šalis ir taip pat prieš Europos Sąjungą“, – tvirtino Saeimos pirmininkė.

Politikė taip pat įvertino, kad Lietuva pasidalino savo patirtimi valdant nelegalios migracijos srautus, o tai, jos teigimu, leido latviams kur kas greičiau reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Mes galime pasimokyti iš Lietuvos patirties susiduriant su nelegalia migracija. Lietuvos patirtis leido mums reaguoti labai greitai, kai nelegali migracija pasiekė mūsų sieną“, – aiškino I. Mūrniece.

ELTA primena, kad trečiadienį EP pirmininkas Davidas Maria Sassolis Medininkuose su Lietuvos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Estijos Rygikogo pirmininku Jüriu Ratu bei Latvijos Saeimos pirmininke Ināra Mūrniece aptarė nelegalios migracijos klausimais, domėjosi situacija pasienyje.

Kaip informavo Seimo pirmininkės atstovai, V. Čmilytė-Nielsen vizito metu susitiko su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu, Latvijos parlamento vadove Inara Murniece ir užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi.

Susitikimuose aptartos dvišalių santykių ir bendradarbiavimo, koronaviruso pandemijos suvaldymo, Astravo atominės elektrinės grėsmių temos. Taip pat buvo aptarti bendri Lietuvos ir Latvijos vystomi infrastruktūriniai projektai.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šalys vadovaujasi vienodomis vertybėmis, prieš daugiau nei trisdešimtmetį įkvėpusiomis kovą dėl mūsų nepriklausomybės, o visą nepriklausomybės laikotarpį valstybių parlamentai bendradarbiauja tiek dvišaliu formatu, tiek Baltijos asamblėjoje, Šiaurės ir Baltijos šalių ar Europos Sąjungos lygmenyje.

„Veikdami kartu esame girdimi ir galime pasitelkti savo unikalią bendrą istorinę patirtį, atkreipdami dėmesį į grėsmes, nuolat kylančias demokratiniams procesams mūsų regione“, – tvirtino Seimo vadovė.

„Panašu, kad vienu metu, tą pačią dieną, t.y. ateinantį antradienį vyks neeiliniai plenariniai posėdžiai tiek Seime, tiek ir Saeimoje, skirti priimti rezoliucijoms dėl situacijos Baltarusijoje. Mūsų Užsienio reikalų komitetas suplanavo posėdį pirmadienį – jie pateiks rezoliucijos projektą ir kitą dieną aš planuoju neeilinį posėdį“, – BNS penktadienį Panevėžyje sakė Latvijos parlamento pirmininkė Inara Mūrniecė, po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Anot jos, Latvija kaip ir Lietuva palaiko asmenines sankcijas už smurtą prieš protestuotojus ir rinkimų klastojimą atsakingiems Baltarusijos pareigūnams.

„Akivaizdu, Latvija remia asmenines sankcijas asmenims, atsakingiems už bandymą palaužti protestus, už naudojamą jėgą prieš taikius protestuotojus, asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą. Mes – už asmenines sankcijas, akivaizdu, ir mums reikia priimti bendrą poziciją Baltijos valstybėse, tarp ES valstybių, dėl Baltarusijos“, – sakė ji.   

Latvijos parlamento pirmininkė pabrėžė, jog situacija Baltarusijoje greitai keičiasi, kaip ir „mūsų supratimas, kas vyksta Baltarusijoje“.

Akivaizdu, Latvija remia asmenines sankcijas asmenims, atsakingiems už bandymą palaužti protestus, už naudojamą jėgą prieš taikius protestuotojus, asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą.

ES užsienio reikalų ministrai sprendimą dėl sankcijų gali priimti penktadienio popietę vyksiančioje videokonferencijoje.

I Mūrniecė pabrėžė, kad pozicijas dėl Baltarusijos Baltijos valstybės ir Lenkija derina tiek parlamentiniu, tiek ir prezidentų lygiu.

Lietuvos parlamentas antradienį ketina paragino nepripažinti Aliaksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. I. Murniecė sakė, kad Latvijos parlamente tokia pozicija „dar kol kas svarstoma“.

Saeimos vadovė taip pat sako, kad Lietuvos prezidento pasiūlytas galimas krizės įveikimo planas „kol kas nėra aptartas“ ir žada jį įvertinti.

V. Pranckietis savo ruožtu tvirtino, kad Latvijos ir Lietuvos parlamentų pozicijos turėtų būti panašios bei dėkojo Latvijos kolegei už operatyvią reakciją į kvietimą susitikti.

„Jie svarstys savo rezoliucijos formą, bet, matyt, kadangi sutinka dėl asmeninių sankcijų, dėl kitų dalykų, pagrindinis dalykas yra žmogaus teisės – jos yra svarbios. Kaip jas padėsime įgyvendinti pilietinei visuomenei Baltarusijoje, jau yra techniniai dalykai, dėl kurių turi susitarti visos valstybės“, – BNS sakė Seimo pirmininkas.

Ji pažymėjo, kad latviai gali didžiuotis permainomis šalies ūkyje, padariusiame didelę pažangą ir tapusiame Europos Sąjungos ekonominės erdvės neatsiejama dalimi.

Visgi šiame kelyje pasitaikė krizių ir buvo padaryta klaidų, už kurias Latvija moka iki šiol, pripažino I.Murniecė. Tačiau šiandien svarbiausias uždavinys, dėl kurio verta stengtis, yra pastangos didinti žmonių pasitikėjimą savo ateitimi, sakė šalies parlamento pirmininkė.

I.Murniecė paragino politikus dirbti taip, kad žmonės pasitikėtų jų sprendimais ir jaustų, kad tie sprendimai priimami visuomenės labui.

Savo kalboje politikė pabrėžė, kad prieš 27 metus Latvijai pavyko atkurti principus ir vertybes, kurios buvo padėtos valstybės pamatuose 1918 metų lapkričio 18 dieną, paskelbus šalies nepriklausomybę. Dukart per šimtmetį latvių tauta pademonstravo siekį turėti savo valstybę ir sugebėjimą prisiimti atsakomybę už savo šalį, sakė ji.

Latvijos Seimo pirmininkė pažymėjo, kad mūsų dienomis pasaulyje vyksta dideli pokyčiai. Latvija taip pat susiduria su tokiais XXI amžiaus iššūkiais, kaip Rusijos agresija Ukrainoje ir Krymo okupacija, Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES, Kremliaus bandymai susilpninti Europos vienybę, paveikti rinkimus demokratiškose Vakarų valstybėse bei gyventojų migracija visame pasaulyje. Be kita ko, Latvijos valstybė susiduria su nekonvencinėmis grėsmėmis saugumui, netradiciniais politiniais metodais bei nauju požiūriu į politiką, teigė I.Murniecė.

„Privalome suprasti tuos procesus, išmokti juos valdyti ir žinoti, kaip apginti Latviją antrame valstybės gyvavimo šimtmetyje“, – sakė ji.

I.Murniecė pabrėžė, kad karinio arba nekarinio puolimo atveju Latvija priešinsis ir nepasiduos. Ji sakė esanti patenkinta, kad beveik pusė šalies gyventojų patvirtino esą pasiruošę ginklu ginti savo valstybę. Seimo pirmininkė priminė, kad Latviją taip pat įsipareigoję ginti NATO sąjungininkai.

„Mes patys sukūrėme Latvijos valstybę, atkūrėme jos nepriklausomybę ir patys užtikrinsime jos gyvavimą amžių amžiais“, – pareiškė Latvijos Seimo pirmininkė.

„Su Latvijos vadovais aptarėme mūsų valstybėms svarbiausius klausimus. Viena pagrindinių temų – kaip užtikrinsime mūsų regiono visapusišką saugumą, kritinės infrastruktūros atsparumą galimiems iššūkiams“, – pranešime spaudai teigė V.Pranckietis.

Susitikime su Latvijos prezidentu Raimondu Vėjuoniu buvo aptarti dvišaliai Lietuvos ir Latvijos santykiai, bendri infrastruktūriniai projektai, Klaipėdos SGD terminalo galimybių išnaudojimas, daug dėmesio skirta Rytų partnerystės klausimams ir situacijai Ukrainoje aptarti.

V.Pranckiečio ir Saeimos pirmininkės Inaros Mūrniecės susitikimo dėmesio centre buvo parlamentinio bendradarbiavimo stiprinimas, Baltijos Asamblėjos veikla, regioninės integracijos gilinimas. Lietuvos ir Latvijos parlamentų vadovai taip pat aptarė Baltijos šalių saugumo stiprinimo, padėties Ukrainoje klausimus, pasirengimą atremti hibridines grėsmes.

Pasak pranešimo, susitikimų metu buvo pabrėžta, kad Baltijos šalių energetinio saugumo stiprinimui svarbu sukurti vieningas Baltijos šalių elektros ir dujų rinkas, pažymėtas teigiamas Klaipėdos SGD terminalo vaidmuo visam Baltijos regionui ir tokių strateginių infrastruktūros projektų kaip „Rail Baltica“ svarba gilinant Baltijos ir centrinės Europos šalių integraciją.

Susitikime su Latvijos ministru pirmininku Mariu Kučinskiu aptarti dvišaliai ekonominiai santykiai, regioninių infrastruktūros projektų svarba.

Vienos dienos darbo vizito Latvijoje pabaigoje Seimo pirmininkas ir jo vadovaujama delegacija apsilankė Lietuvos ambasadoje Rygoje.

Dėl Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės ligos neįvyks ketvirtadienį planuotas jos susitikimas su Lavijos Saeimos pirmininke Inara Mūrniece.

Seimo valdyba buvo komandiravusi L.Graužnienę į Mazmežuotnę, kur turėjo įvykti Lietuvos ir Latvijos parlamentų vadovių neoficialus susitikimas.

Kaip BNS informavo Seimo pirmininkės atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas, vizitas atšauktas, nes L.Graužinienei iki penktadienio imtinai pratęstas nedarbingumo pažymėjimas.

Pasak R.Gorbačiovo, Seimo pirmininkė prastai pasijuto dar praėjusios savaitės pabaigoje, o į darbą dėl ligos neina nuo pirmadienio. Ją pavaduoja pirmasis vicepirmininkas Vydas Gedvilas.

Šeštadienį Rokiškyje vykstančioje kasmetinėje Baltų vienybės dienos šventėje susitikusios Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė aptarė aktualius pastarojo meto politinius klausimus bei pabėgėlių problemą.

„Šiandieną mes aptarėme problemą dėl pabėgėlių ir kitus aktualius klausimus, susijusius su sudėtinga geopolitine situacija. Tai temos, kurios svarbios ir Lietuvai, ir Latvijai. Tai mūsų bendri rūpesčiai. Tik pasikeičiant nuomonėmis ir pasidalinant patirtimi galima priimti geriausius sprendimus“, – po susitikimo kalbėjo L.Graužinienė.

„Džiugu, kad Lietuvos ir Latvijos parlamentai Baltų vienybės dienos renginių metu ne tik švenčia, bet ir konstruktyviai dirba kartu. Aptarėme daug svarbių klausimų, iš kurių vienas – kokius sprendimus turėtume priimti dėl pabėgėlių,“ – sakė Latvijos Saeimos pirmininkė.

„Didžiuojuosi, kad lietuviai ir latviai – darbštūs, atsakingi, drąsūs ir veržlūs – kartu pasirinko demokratinėmis vertybėmis grįstą kelią. Esame gerbiami, matomi ir girdimi demokratinėje Europos šeimoje ir, svarbiausia, neprarandame savitumo.

Baltų vienybės diena – tai ne vien šventė. Jos misija yra svarbi ir labai reikšminga, plėtojant Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą. Šiandienos geopolitinėmis aplinkybėmis turime būti vieningi ir kartu įveikti sudėtingus iššūkius, siekdami pažangos ir žmonių gerovės,“ – kalbėjo Parlamento vadovė  Baltų vienybės dienos atidaryme.

Į  šventės dalyvius lietuviškai kreipėsi ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė.

Rokiškyje susitikusios Lietuvos ir Latvijos parlamentų vadovės taip pat apžiūrėjo Rokiškio dvarą, Liongino Šepkos drožinių ekspoziciją, dalyvavo Ilzenbergo dvaro 500 metų jubiliejaus šventės atidaryme, įteikė apdovanojimus  Rokiškio savivaldybėje tarp Lietuvos ir Latvijos moksleivių surengto protų mūšio „Baltai ir Europos Sąjunga“  nugalėtojus.

Seimo Pirmininkė L. Graužinienė suspėjo apsilankyti  Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje, kurios globėja tapo praėjusių metų rudenį, ir pasveikinti šių metų J.Keliuočio literatūrinės premijos laureatą.

Baltų vienybės dienos renginiuose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės nariai, atitinkamos grupės parlamentarai iš Latvijos Saeimos, ambasadoriai.

Po susitikimo parlamentų vadovės apžiūrėjo Rokiškio dvarą ir pasirašė svečių knygoje.

Ši tarptautinė Lietuvos Respublikos Seimo ir Latvijos Respublikos Saeimos organizuojama šventė, pakaitomis, vienais metais Lietuvoje, kitais – Latvijoje, vyksta jau  15-ąjį kartą.

Šeštadienį Rokiškyje Lietuvos ir Latvijos politikai, pareigūnai, bendruomenių nariai gyventojai minės Baltų vienybės dieną.

Šventėje ketina dalyvauti Lietuvos Seimo vadovė Loreta Graužinienės ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė.

Rokiškyje įvyks dvišalis jų susitikimas, per kurį planuojama aptarti šalims aktualius klausimus, tarpparlamentinį bendradarbiavimą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Parlamentų vadovės, parlamentarai ir ambasadoriai dalyvaus Rokiškio krašto muziejuje surengtos parodos, skirtos Lietuvos ir Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, atidaryme, pasveikins ir apdovanos protų mūšio „Baltai ir Europos Sąjunga“ renginio nugalėtojus.

L.Graužinienė ir I.Mūrniecė taip pat dalyvaus Ilzenbergo dvaro 500 metų jubiliejaus šventės atidaryme, apžiūrės Liongino Šepkos drožinių ekspoziciją.

L.Graužinienė dar planuoja apsilankyti Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje, kurios globėja tapo praėjusių metų rudenį, ir pasveikinti šių metų J.Keliuočio literatūrinės premijos laureatus.

Pavakare įvyks Baltų vienybės dienos atidarymas.

Baltų vienybės diena minima rugsėjo 22 dieną, pažymint 1236 metais įvykusį Saulės mūšį, kuriame buvo sutriuškintas kalavijuočių ordinas ir nutrauktas baltų žemių užkariavimas. 2000 metais Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena.

Pernai Baltų vienybės dienos renginiai vyko Rucavoje, Latvijoje.