Už tai numatančią Konstitucijos pataisą balsavo 106 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė irgi vienas.
„Sveikinu visus Seimo narius, mes ką tik suteikėme žmonėms daugiau teisių“, – po balsavimo sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Pagal pataisą, kiekvienas asmuo galės kreiptis į KT dėl teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, o kitos teisinės gynybos priemonės išnaudotos.
„Didelė dalis bylų, kurios šiandien keliauja į Europos Žmogaus Teisių Teismą, galėtų būti sprendžiama čia, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme“, – sakė Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė.
Konservatoriaus Mykolo Majausko teigimu, nors individualus skundas įteisintas daugelyje Europos valstybių, nerimą kelia, kaip tai atsilieps KT darbo efektyvumui.
Bet visos seksualinės mažumos, visi iškrypėliai, visi, kurie nori tuoktis ar vyras su vyru, ar trys vyrai su trim vyrais, man atrodo, Konstituciniame Teisme jie tikrai ras užuojautą.
„Nerimas išlieka pažiūrėjus, kaip dirba Konstitucinis Teismas, kokiu krūviu ir kaip priima sprendimus. Aš priminsiu, kad beveik prieš pusantrų metų Seimo narių grupė kreipėsi dėl LRT tyrimų komisijos, kuomet buvo kišamasi į nacionalinio transliuotojo veiklą, išsiaiškinti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Jokio sprendimo ir nuomonės Konstitucinis Teismas iki šiol nėra pasakęs“, – sakė M. Majauskas.
Prieš Konstitucijos pataisą kalbėjęs Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis pareiškė, kad „piliečiai tikrai nesuras jokio prieglobsčio Konstituciniame Teisme“, o šis įgis daugiau galimybių kištis į žmonių gyvenimą.
„Europos Sąjunga mums irgi reguliuoja, koks pas mus turi būti laikas, kada galime eiti į darbą ir kada turime baigti darbą. Tai iš tikro jie negaus jokio prieglobsčio ir jokios užuojautos negaus iš Konstitucinio Teismo“, – sakė jis.
„Bet visos seksualinės mažumos, visi iškrypėliai, visi, kurie nori tuoktis ar vyras su vyru, ar trys vyrai su trim vyrais, man atrodo, Konstituciniame Teisme jie tikrai ras užuojautą. Man atrodo, ir taip einame europiniais šunkeliais (...). Čia nebus galo. Dar ateis laikas, kai galės tuoktis ir emocinis ryšys atsiras ir tarp gyvūno, kuris yra, kaip Konstitucinis Teismas išaiškino, kurį augina kažkokia šeima, atsiranda emocinis ryšys su tuo gyvūnu ir jis sudarys greitai santuoką. Vat, šitie tai ras ten užuojautą“, – individualaus skundo grėsmes vardijo P. Gražulis.
Individualaus skundo Konstituciniam Teismui įteisinimas numatytas Vyriausybės programoje.
Seimas nusprendė, kad Konstitucijos pataisa įsigalios šių metų rugsėjį.
Dabar Konstitucija numato, kad kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.
Suteiks žmonėms daugiau priemonių ginti savo teises
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad Seimo sprendimas įteisinti individualų konstitucinį skundą suteiks žmonėms daugiau galimybių ginti savo teises ir taip skatins pilietinį aktyvumą.
„Valstybė nuo to tik laimės, jeigu žmonės turės kuo daugiau priemonių savo teisėms ginti ir taip savotiškai skatins jų pilietinį aktyvumą. Nesant galimybės žmogui tiesiogiai kelti konstitucingumo klausimų Konstituciniame Teisme, galbūt kai kurie jų ir nuleidžia rankas, matydami, kad jų teisės yra pažeistos, bet jie šios priemonės neturi“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Žalimas.
Jis tikisi, kad po šio sprendimo žmonės pasijaus labiau įtraukti į teisinę sistemą, domėsis Konstitucija ir savo teisėmis.
Be to šio skundo įteisinimas, pasak KT pirmininko, svarbus ir teisinei Lietuvos sistemai.
„Yra sričių, kurios Konstitucinio Teismo dar nėra nagrinėtos, susijusios su svarbiomis žmogaus teisėmis. Tai kuo daugiau yra Konstitucija per bylas aiškinama, tuo geriau mums visiems“, – sakė D. Žalimas.
Lietuva, pasak D. Žalimo, buvo viena iš keturių Europos valstybių, kuriose individualaus skundo nebuvo.
„Mes tampame būtent šiuo požiūriu pagaliau civilizuota europinė valstybė, nes didžiojoje Europos dalyje, kur yra konstituciniai teismai, individualus skundas jau seniai yra“, – kalbėjo jis.
Taip pat tikimasi, kad įteisintas individualus konstitucinis skundas sumažins krūvį Europos Žmogaus Teisių Teismui.
D. Žalimo teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kiek individualių skundų pasieks Konstitucinį Teismą, todėl kol kas anksti kalbėti apie galimą krūvio didėjimą.
Jis pabrėžė, kad pirmiausia į Konstitucinį Teismą kreiptis norintys piliečiai vis tiek turės išnaudoti kitas priemones apginti savo teises teismuose.
„Tik vis dar manydamas, kad teismo sprendimas yra toks, kuris pažeidžia jo konstitucines teises, jis galės ateiti į Konstitucinį Teismą“, – sakė D. Žalimas.
Pagal skundą įteisinusią Konstitucijos pataisą, kiekvienas asmuo galės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, o kitos teisinės gynybos priemonės išnaudotos.
