„Skaitmeninių paslaugų įstatymas ir Skaitmeninių rinkų įstatymas sukurs saugias ir patikimas paslaugas, tuo pat metu apsaugant žodžio laisvę“, – sakė ji.

ES teigimu, pagal šiuos įstatymus interneto milžinėms grės iki 10 proc. jų apyvartos siekiančios baudos, jei jos pažeistų tam tikras konkurencijos taisykles, ar gali grėsti jų išskaidymas.

Taip pat siūloma bendrovėms skirti 6 proc. pajamų siekiančias baudas ar laikinai uždrausti prieigą prie ES rinkos „rimtų ir pasikartojančių įstatymų pažeidimų atveju, kurie kelia pavojų Europos piliečiams.“

Skaitmeninių paslaugų įstatymas kartu su Skaitmeninių rinkų įstatymu įtvirtins griežtas verslo vykdymo 27 ES šalyse sąlygas, valdžios institucijoms siekiant apriboti dezinformacijos ir neapykantos kalbos plitimą internete bei apriboti didžiųjų technologijų bendrovių dominavimą.

Europos Komisijai (EK) artimas šaltinis sakė, kad, pagal konkurencijos įstatymus, dominuojančiomis planuojama laikyti dešimt bendrovių ir joms taikyti specialius apribojimus, siekiant pažaboti jų galią dominuoti rinkose.

Bendrovės, kurioms būtų taikomi griežtesni apribojimai, yra JAV milžinės „Facebook“, „Google“, „Amazon“, „Apple“, „Microsoft“ ir „SnapChat“, Kinijos „Alibaba“ ir „Bytedance“, Pietų Korėjos „Samsung“ ir Nyderlandų „Booking.com“.

Įstatymų projektai dar turės pereiti ilgą ir sudėtingą ratifikavimo procesą, o galutiniams įstatymams įtakos turės 27 ES narės, Europos Parlamentas (EP), ilgas sąrašas bendrovių ir prekybos asociacijų.

Europos Komisija nurodė, kad „Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Mozilla“ ir industrijos grupės padarė „tam tikrą pažangą“ vykdydamos savo pažadus kovoti su netikromis naujienomis pašalinant netikras paskyras ir tikrinant įtartinus tinklalapius.

Tačiau iki gegužės, kai bus renkamas naujas Europos Parlamentas „mums reikia eiti toliau ir greičiau", sakė Europos saugumo komisaras Julianas Kingas (Džulianas Kingas).

„Nenorime pabusti kitą dieną po rinkimų ir suprasti, kad mums derėjo padaryti daugiau“, – pridūrė jis.

Komisaras kalbėjo Europos Komisijai paskelbus savo pirmą ataskaitą apie tai, kaip interneto veikėjai tesi praėjusių metų pabaigoje praktikos kodekse duotus pažadus kovoti su dezinformacija.

Pasak Europos Komisijos, iki rinkimų kampanijos pradžios ES valstybėse narėse „reikia papildomų veiksmų, kad būtų užtikrintas visiškas politinių reklamų skaidrumas“.

Komisija taip pat paragino platformas leisti naudoti jų duomenis tyrimams ir užtikrinti bendradarbiavimą tarp platformų ir ES valstybių narių per skubaus įspėjimo sistemą (RAS), kuri, kaip planuojama, turi pradėti veikti kovo mėnesį.

Ši sistema sudarys sąlygas valstybėms narėms dalytis duomenimis ir analize apie propagandos kampanijas ir skatinti tai, ką blokas vadina objektyvia komunikacija apie jo vertybes ir politiką.

„Nuolat adaptuotis“

Už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, buvęs Estijos premjeras Andrusas Ansipas sakė: „Pasirašiusieji (praktikos kodeksą) ėmėsi veiksmų, pavyzdžiui, suteikė žmonėms naujų būdų daugiau sužinoti apie pranešimo ar reklamos šaltinį. Dabar jie turėtų užtikrinti, kad šie įrankiai būtų prieinami visiems visoje ES, stebėti jų veiksmingumą ir nuolat adaptuotis prie naujų priemonių, kurias naudoja tie, kas skleidžia dezinformaciją.“

A. Ansipas, kurio šalis po dešimtmečius trukusio sovietų valdymo itin nepatikliai vertina Maskvą, perspėjo, jog Rusija dezinformaciją įtraukia į savo karinę doktriną ir strategiją, norėdama skaldyti Vakarus.

Maskva ne kartą neigė įtarimus, kad pastaraisiais metais įsilauždavo į kompiuterių tinklus ir panaudodama dezinformaciją kišdavosi į kitų šalių rinkimus.

Europos Komisija perspėjo, kad galėtų imtis „reguliavimo veiksmų“, jei interneto platformos nesilaikys pažadų pagal pasirašytą Kovos su dezinformacija veiksmų kodeksą.

Pirmadienį, Europos Komisijos ataskaitos paskelbimo išvakarėse, „Facebook“ pristatė naujus įrankius prieš kišimąsi į politiką internete.

Šios JAV technologijų milžinės viceprezidentas, buvęs Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pavaduotojas Nickas Cleggas (Nikas Klegas) Briuselyje sakė, kad naujieji metodai bus prieinami nuo kovo pabaigos ir padės „padaryti politinę reklamą (tinkle) „Facebook“ skaidresnę“.

Pagal naująsias taisykles labai įvairioms politinėms reklamoms, susijusioms su Europos Parlamento rinkimais gegužės 23–26 dienomis, reikės specialaus leidimo ir aiškios nuorodos, kas už jas sumokėjo.

JAV įsikūrusios įmonės sutiko greičiau reaguoti į aptinkamą neteisėtą medžiagą ir siekti tikslo visą įtarimus keliančią medžiagą patikrinti per 24 valandas.

„Naujausi teroristų išpuoliai mums priminė apie neatidėliotiną būtinybę spręsti neteisėtų neapykantą kurstančių kalbų internete problemą“, – pareiškė už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga EK narė Vera Jourova (Vera Jurova).

„Sveikinu pasaulinių IT įmonių įsipareigojimą didžiąją dalį galiojančių pranešimų apie šalintinas neteisėtas neapykantą kurstančias kalbas peržiūrėti per mažiau nei 24 valandas ir, jei būtina, pašalinti tokį turinį arba padaryti jį neprieinamą“, – rašoma Komisijos narės pranešime.

Pagal elgesio kodeksą interneto įmonės taip pat stiprins ryšius su pilietinės visuomenės grupėmis, kurios nustato neapykantą arba smurtą kurstantį turinį.

Tuo tarpu JAV įmonės pareiškė, kad ES taisyklių bus laikomasi nevaržant žodžio laisvės.

„Tebesame įsipareigoję nevaržyti žinučių srauto. Tačiau yra aiškus skirtumas tarp saviraiškos laisvės ir elgesio, kuriuo kurstomas smurtas ir neapykanta“, – pareiškė „Twitter“ atstovė Karen White (Karen Vait).

„Facebook“ atstovė Monika Bickert (Monika Bikert) pareiškė, jog socialinis tinklas „džiaugiasi ... galimybe tęsti darbą su Komisija ir kitomis technologijų sektoriaus įmonėmis kovojant su neapykantą kurstančiomis kalbomis“.

„Raginame žmones naudotis mūsų pranešimo priemonėmis, jeigu jie randa turinį, kuris, jų nuomone, pažeidžia mūsų standartus, kad mes galėtume jį ištirti. Mūsų komandos visame pasaulyje visą parą tikrina šiuos pranešimus ir imasi skubių veiksmų“, – pridūrė ji.