Kaip pirmadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas, dvi bendrovės per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo turės nugriauti ūkinį pastatą, stadioną, tvorą ir išardyti sporto salę bei laisvalaikio centrą, sutvarkyti statybvietę. Per mėnesį nuo darbų pabaigos nugriovimo statinius išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Bendrovėms neįvykdžius teismo sprendimo per jame nustatytą terminą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai yra suteikta teisė nugriauti statinius ir sutvarkyti teritoriją.

Bendrovės teismo sprendimu lygiomis dalimis turės sumokėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai per 14 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Anot teismo, atsižvelgiant į aplinkybę, kad savivaldybė, gindama viešąjį interesą, turi teisėtą lūkestį, jog daug metų neprižiūrimi nebaigti statyti pastatai ir funkciškai susidėvėję senos statybos statiniai Šiaulių miesto centrinėje dalyje nebekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai, padarė išvadą, kad ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu.

Ginčo statiniai turi būti nugriauti, kadangi toks pavojus bendrovių nebuvo pašalintas per savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomųjų nurodymų nustatytus terminus.

Kaip pranešė teismas, žemės sklypas, kuriame pastatyti statiniai, užima 3,7953 hektaro teritoriją Šiaulių miesto centrinėje dalyje. Jame yra registruoti 1994 metais pradėti ir nebaigti statyti sporto salė ir laisvalaikio centras bei 1970 metais pastatyti ūkinis pastatas, stadionas ir tvora.

Prieš daugiau nei dvejus metus buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis ir statinius įsigijo du juridiniai asmenys.

Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.

Kaip rašo portalas 15min.lt, galutinis teismo numatytas terminas namo Druskininkuose nugriovimui ir statybvietės sutvarkymui – gruodžio 22 diena.

Vijūnėlės pastato savininko Žilvino Povilonio advokatas Nedas Šilaika 15min teigė, kad aplink namą yra parko teritorija, todėl tam, kad sunkioji technika galėtų privažiuoti prie namo, reikia gauti Druskininkų savivaldybės leidimą. Pastaroji, pasak teisininko, jau tris savaites tokio leidimo neišduoda, todėl teismo sprendimo nugriauti pastatą įvykdyti kol kas nepavyksta.

Druskininkų savivaldybė portalui teigė komentarą pateiksianti vėliau penktadienį.

Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Renaldas Viščinis BNS antradienį teigė, kad sprendimas apskųstas praėjusį trečiadienį. Anot jo, savivaldybė nesutinka, kad vieta, kurioje pastatytas vadinamasis Vijūnėlės dvaras, yra kurorto zonos antrojoje juostoje.

„Mes taip pat nesutinkame, kad antrojoje juostoje negali būti gyvenamųjų statinių. Kiek skaitėte, ir Palangos meras, ir architektai pasisakė, jie šimtu procentų įsitikinę, kad gyvenamoji statyba toje juostoje yra galima, tai yra kurorto plėtra. Tai pagrindiniai argumentai“, – BNS sakė savivaldybės teisininkas.

Per spaudos konferenciją Vilniuje jis aiškino, kad byloje nebuvo jokių dokumentų, t. y. nei savivaldybės bendrojo, nei specialiojo plano, kuriuose būtų pažymėta antroji kurortinė juosta.

„Prokurorui užteko parodyti panašią pažymą, kurioje yra ranka įrašytas trumpinys „A.Z.“ ir prokuroras tą „A.Z.“ iššifruoja kaip antra apsaugos juosta, nors toje pačioje lentelėje, prie kitų apribojimų, kaip elektros tinklai, vandens apsauga, „A.Z.“ yra paprastas trumpinys – apsaugos zona“, – argumentus dėstė teisininkas.

Druskininkų savivaldybės atstovai, architektai, taip pat kurorto meras Ričardas Malinauskas per spaudos konferenciją dėstė, kad teismo sprendimai paveiks ne tik Druskininkus, bet ir likusius tris Lietuvos kurortus: Birštoną, Palangą bei Neringą.

„Tik pirminiais viešaisiais duomenimis mes tokių objektų, kur galima lygiai tą patį interpretuoti, kas buvo interpretuojama teismo sprendime, randame keliasdešimt Druskininkuose, Palangoje, mūsų žiniomis, buvo per 200, bet Palangos vyriausiasis architektas, duodamas interviu, paminėjo apie 7 tūkst. tokių sklypų. Tai mes kalbame apie masinę problemą, liečiančią visus keturis kurortus“, – žurnalistams teigė Druskininkų meras.

Tik pirminiais viešaisiais duomenimis mes tokių objektų, kur galima lygiai tą patį interpretuoti, kas buvo interpretuojama teismo sprendime, randame keliasdešimt Druskininkuose, Palangoje, mūsų žiniomis, buvo per 200.

Vilniaus apygardos teismas gruodžio pabaigoje patenkino Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį, kad gyvenamasis namas, esantis Druskininkų centre, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, turi būti nugriautas per šešis mėnesius.

Teisėjų kolegijos teigimu, šios statybos nebuvo galimos, nes jos vyko rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, antroje apsaugos juostoje. Pagal teisinį reglamentavimą, žemės sklypams, patenkantiems į Druskininkų miesto, kuriam suteiktas kurorto statusas, teritoriją, nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona. Todėl į tai turėjo būti atsižvelgta, rengiant Druskininkų miesto teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju, rengiant detalųjį planą, sujungus žemės sklypus.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčo sklype buvusių pastatų – valčių nuomos punkto bei kitų statinių – pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra paslaugų, ne gyvenamoji. Patvirtinus detalųjį planą ginčo teritorija netapo visuomenine teritorija, ji ir liko rekreacinė.

Teismas pabrėžia, jog tai, kad sklypas tapo kito sklypo, kuriam nustatytas visuomeninis naudojimo būdas, dalimi „savaime nereiškia, kad jame išnyko anksčiau nustatyta jo naudojimo paskirtis“.

Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.

2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.

Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras R.Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai.

Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.

Liepą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.