„Sutikite, tų situacijų bus labai įvairių. Žmogui pasikeičia sąlygos esmingai, kai jis praranda sveikatą. Ar pasikeičia sąlygos, kada jis bankrutuoja, kada neturi gyvenamosios vietos ir jam reikia įsigyti būstą? Taigi bus daug tų klausimų, bet iš tikrųjų turime kovoti iš principo dėl kuo platesnių sąlygų“, – antradienį Žinių radijui sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.

„Jeigu valstybė nesugebės apibrėžti sąlygų, kurios atitiktų žmonių subjektyvias aplinkybes, turbūt pasipils tikrai nemažai ir teismo sprendimų, ir teismai patys intensyviai atsakys į šituos klausimus“, – pridūrė šalies vadovo patarėja.

Pasak I. Segalovičienės, po KT sprendimo būtina peržiūrėti išmokų sistemą, sudarant galimybę iš pensijų fondų išsiimti dalį sukauptų lėšų, taip pat koreguoti įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką.

„Trečia dalis tai yra – reikia tvarkyti įtraukimo į sistemą sąlygas. Tai yra automatinis įtraukimas, kiek jis trunka, kokiomis sąlygomis, kaip mes apsaugome jaunimą, kuris neturi patirties ir taip toliau“, – teigė šalies vadovo patarėja.

Jeigu valstybė nesugebės apibrėžti sąlygų, kurios atitiktų žmonių subjektyvias aplinkybes, turbūt pasipils tikrai nemažai ir teismo sprendimų (...)

Ji pakartojo, kad prezidentas bus aktyvus teikiant savo pasiūlymus ir iniciatyvas dėl pensijų kaupimo sistemos pakeitimų, tačiau tokio pat aktyvumo šalies vadovas esą tikisi ir iš Seimo bei Vyriausybės.

„Prezidentas tiek iš Vyriausybės, tiek iš Seimo tikisi aktyvumo ir sprendimų pasiūlymo dar pavasario sesijoje“, – sakė I. Segalovičienė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ketvirtadienį sakė, jog svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis. Tačiau dėl konkrečių aplinkybių ministrė teigė artimiausiu metu kviesianti pasitarti socialinius partnerius – pensijų fondų dalyvių, darbuotojų ir darbdavių, taip pat LB atstovus, o siūlomi sprendimai galėtų būti svarstomi jau Seimo pavasario sesijoje.

G. Nausėda pernai rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.

Vėliau Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurus, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį pakeitimą siūlė svarstyti tik po KT išaiškinimo.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

„Konstitucinis Teismas iš esmės patvirtino prezidento poziciją, ne kartą išsakytą, kad žmonės turi teisę į pensijų fonduose jau sukauptas lėšas, nes tai sietina su žmonių nuosavybes teise. Šioje vietoje būtini pakeitimai“, – ketvirtadienį Prezidentūroje sakė I. Segalovičienė.

„Akivaizdu, kad sprendimus galėjo priimti ženkliai anksčiau, praradome laiką ir šiandien jau galėjo sprendimai įsigalioti. Sistema galėjo būti patobulinta link Konstitucijos ir šiuo metu pakeitimai neišvengiami, parlamentas turės imtis visų veiksmų, kad atliepti KT nutarimą ir priimti tam tikrus koreguojančius sprendimus“, – akcentavo ji.

I. Segalovičienė apgailestavo, kad valdantieji dėl politinių sumetimų atmetė prezidento buvusius pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti pensijų kaupimo sistemą. Anot jos, dabar Seimas turi imtis neatidėliotinų veiksmų ir priimti pokyčius.

„Labai svarbu suvokti, kad žmonės nėra baudžiauninkai, dabartinis reguliavimas yra per griežtas ir varžo žmonių teises į nuosavybę. Turime imtis neatidėliotinų veiksmų“, – teigė prezidento patarėja.

Labai svarbu suvokti, kad žmonės nėra baudžiauninkai, dabartinis reguliavimas yra per griežtas ir varžo žmonių teises į nuosavybę.

 

„Tenka apgailestauti, kad valdantieji dėl politinių sumetimų atmetė prezidento pasiūlymus, galėjo žengti labai rimtą žingsnį“, – pabrėžė ji.

ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

Tenka apgailestauti, kad valdantieji dėl politinių sumetimų atmetė prezidento pasiūlymus (...)

 

KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.

Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.

Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.

Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.

Ji pabrėžė, kad šalia socialinio draudimo pensijų sistemos, šaliai yra reikalinga alternatyvi sistema, kuri būtų patikima ir atitinkanti žmonių poreikius bei užtikrintų papildomą pensijų dalį senatvėje.

„Panašu, kad pensijų fondai gali klysti ir klaidas privalo ištaisyti. „BaltCap“ atvejis rodo, kad turime didinti antros pensijų pakopos patikimumą žmonių akyse ir grįžti prie tolesnio prezidento idėjos vystymo dėl galimybės gyventojams išsiimti dalį lėšų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Pasak jos, „Baltcap“ atvejis turėtų paskatinti valstybės atsakingas institucijas, pirmiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įsivertinti ir ieškoti galimybių dar labiau apsaugoti pensijų kaupėjus.

„Kalbu ir apie papildomus apsaugos mechanizmus, galbūt įpareigojimus fondams papildomus, investavimo viešinimą, draudiminius apsaugos mechanizmus“, – sakė prezidento patarėja.

„Ir patys pensijų fondai irgi turėtų nesislėpti kažkur šešėliuose, parodyti didesnę socialinę atsakomybę ir savo ruožtu inicijuoti veiksmus, kaip konkrečiai jie pagerins pensininkų santaupas, apgins jas, kaip apgins visus kaupiančių pensijai interesus“, – pridūrė ji.

Konstituciniam Teismui (KT) nagrinėjant, ar šalies Konstitucijai neprieštarauja nuostatos, neleidžiančios žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutarties, I. Segalovičienė sako, kad nepaisant to, koks bus sprendimas, sistemos patrauklumą būtina didinti.

„Nepriklausomai nuo to, koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas, vis tiek patikimumą ir patrauklumą reikės didinti, viena iš šitų formų yra sudaryti sąlygas išsiimti dalį lėšų, (...) nes jeigu nieko nedarysime, tai žmonių nepasitenkinimas tik augs ir pasitikėjimas sistema mažės ir čia nėra išeitis“, – teigė prezidento patarėja.

KT praėjusią savaitę pradėjo nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar neprieštarauja Konstitucijai Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, nenumatanti galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

Prezidentas Gitanas Nausėda rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.

Spalio pabaigoje Seimas priėmė svarstyti liberalo Jono Varkalio parengtas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurų, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

Teigiama, kad iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų.

„Tikimės, kad į tuos siūlymus sureaguos ir politikos formuotojai – kalbu apie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją – ir kad jie imsis reikiamų pokyčių lygiai taip pat bravūriškai, kaip puolė visus, kurie atkreipė dėmesį į geriausių vaiko interesų neatitinkančią jo paėmimo procedūrą“, – Žinių radijui antradienį teigė I. Segalovičienė.

„Kontrolierė pateikė labai konkrečius pasiūlymus, ką reikia daryti. (...) Labai reikalingas ir SADM kaip politikos formuotojos deramas dėmesys“, – pridūrė prezidento patarėja.

Tokią Prezidentūros poziciją I. Segalovičienė pristatė po to, kai praėjusią savaitę Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė paskelbė, jog pernai rugsėjį Palangoje vaiko nuo motinos atskyrimą vykdę vaiko teisių specialistai dirbo netinkamai ir neprofesionaliai. Dėl to, kaip nurodė kontrolierė, mažametis galimai patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir baimę.

Gruodžio pradžioje viešojoje erdvėje ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos jėga paima vaiką. Vaikas, plėšiamas iš mamos glėbio, verkė ir rėkė, darbuotojai jį ramino. Mama prašė pareigūnų ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų neimti jos vaiko.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės teigimu, socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip mažametis paimamas iš mamos, yra tik dalis proceso, vykstančio nuo 2022-ųjų. I. Skuodienė teigė, kad vaizdo įraše matoma mama su vaiku slapstėsi ir nevykdė teismo sprendimo.

„Manykime, laikykime, kad tai buvo tam tikra Vyriausybės klaida. Toks staigus akcizo pakėlimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams, ypač turint omeny, kad nebuvo pakankamų galimybių tiems vartotojams prisitaikyti prie tų alternatyvų“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Prezidentūra anksčiau šį mėnesį paragino Vyriausybę nedelsiant peržiūrėti sprendimą dėl nuo šių metų padidino SND akcizo.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį LRT radijui sakė, jog jau yra pateikti pasiūlymai iki 41 euro sumažinti SND akcizą, taip pat grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių automobiliams,

Įsigaliojus Akcizų įstatymo pataisomis, SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM).

Toks staigus akcizo pakėlimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams (...)

 

Lietuvos žemdirbiams antradienį tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją, I. Segalovičienė teigė, jog žemės ūkis yra strategiškai svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, todėl į ūkininkams kylančias problemas turi būti tinkamai reaguojama.

„Ūkininkų keliamos problemos jiems iš tiesų yra itin aktualios, jei jie net ryžtasi piketams, akcijoms, protestams, kaip matome. Suprantant ūkininkų svarbą valstybei, vadinasi, šie patiriami iššūkiai svarbūs ir aktualūs visai valstybei, todėl tikrai į juos reikia reaguoti“, – teigė I. Segalovičienė.

„Labai svarbu tokiose situacijose tas konstruktyvumas ir sprendimų greitis, kad ūkininkai matytų, kad iš tiesų jie nėra tik maitinami pažadais, bet ir matytųsi kompromiso ieškojimo procesas“, – pridūrė šalies vadovo patarėja.

Žemdirbių protesto organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pirmadienį BNS sakė, kad šią savaitę į Vilnių turėtų suvažiuoti daugiau kaip 800 vienetų įvairios technikos, ji į sostinės centrą ims važiuoti antradienį po pietų, tai gali užtrukti iki 23 valandos.

Taryba BNS pranešė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 16 val. prie Vyriausybės rūmų vyks ūkininkų ir jų rėmėjų protesto akcija, tikimasi apie 2 tūkst. dalyvių.

Tarybos atstovai ir kiti ūkininkai kalbės apie problemas, bus kviečiami pasisakyti ir valdžios atstovai, tikimasi, kad su protestuotojais susitiks aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Sausio 25 dieną laukiama prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo.

Antradienį prie akcijos prisidės ir anksčiau protestą Kauno rajone surengę privačių miškų savininkai. Privačių miškų savininkų asociacija pirmadienį pranešė, kad į Vilnių atvyks 50 miškovežių, jie dvi paras stovės miesto centre.

Ūkininkai sausio pradžioje visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, daugiamečių pievų atstatymą, ragino spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

„Mes esam įsitikinę, kad reikia ne stabdyti de facto, o įjungti aukštesnę pavarą įtraukiajam ugdymui vardan mūsų vaikų gerovės, visuomenės brandos. Iš tikrųjų, tos mokyklos, kurios nepasiruošė dar šiandien, jos tikrai pasiruoš, kada turės pas save kitokių poreikių vaiką, adaptuos, sukurs viską, ką reikia. Bet jei mes stabdysime, tiesiog kursime naujas specializuotas mokyklas“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Rugsėjį turėtų startuoti vadinamasis įtraukusis ugdymas, kai specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią mokyklą, bet dar nepradėjus veikti naujai tvarkai, Seimas ėmėsi jos pataisų. Seimo Švietimo komiteto inicijuojamas pataisas patarėja vadina drakoniškomis.

„Šiuo metu Seime būtent šitas inicijuotas įstatymas, kuris jau praėjo pateikimo stadiją, jis de facto stabdo arba sudaro sąlygas nevykdyti įtraukaus ugdymo ir iš esmės apriboja vaikų teisę mokytis su visais bendrai. Sunku patikėti iš tikrųjų, kad tokį įstatymą inicijavo pats Švietimo komitetas ir įstatyme, be visa ko, yra tikrai numatomos pakankamai drakoniškos priemonės“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Jos teigimu, įtraukiajam ugdymui pasiruošti ir sudėti pagrindus, infrastruktūrą, pedagogus, pagalbos specialistus, metodines priemones, būta ne vienerių metų, tačiau šis procesas nėra baigtinis ir toliau tęsiasi. 

„Iš tikrųjų, tai labai didelis žingsnis atgal ir prezidentas nepalaiko tokių ketinimų. Viską suprantam, kad iš tikrųjų galbūt ne visi pasiruošė, bet yra visos galimybės mokykloms ir savivaldybėms pasiruošti, tikrai galima derinti specialiąsias klases mokyklose, kad vaikai bent jau iš dalies integruotųsi per tam tikras pamokas, bendras veiklas“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Patarėja pabrėžė, kad visuomenei dar tikrai trūksta tokio įtraukaus arba įvairovės mąstymo, o vaikai nuo mažumės matydami kitokius bendraamžius, turinčius kitokių poreikių, būna sėkmingesni ir atviresni visuomenėje.

„Daug kalbama apie patyčių mastą ir kovą su jomis, mielieji, įtraukusis ugdymas – struktūrinė sistemiškai veikianti viena geriausių strategijų būtent patyčioms mažinti ir tai visuomenės brandai auginti“, – sakė ji.

Parlamentas gruodį baigdamas sesiją po pateikimo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto narių parengtam projektui, kad vaikai su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais galėtų būti siunčiami mokytis į kitą mokyklą, nei priklauso pagal gyvenamąją teritoriją, jei artimiausia negali užtikrinti geriausio ugdymo.

Taip pat būtų nustatyta, kad tėvams nesutikus su pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą, priimtų savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni ir susilaikė devyni parlamentarai. Toliau jas svarstyti planuojama pavasario sesijoje.

Anot jos, savivaldybės pasigenda informacijos, kada šie kvietimai bus atnaujinti. Todėl, pabrėžia I. Segalovičienė, ministerijai reikėtų apdairiau planuoti investicijas į sveikatos sritį.

„Daugeliui savivaldybių motyvas kurti sveikatos centrus buvo būtent ES investicijos. Tam buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas iki 2024 m. kovo pradžios su beveik 123 mln. eurų finansavimo suma. Tačiau šių metų sausio pradžioje kvietimas teikti paraiškas buvo sustabdytas“, – Eltai perduotame komentare teigia prezidento patarėja.

„Savivaldybės šiuo metu stokoja informacijos dėl sustabdymo priežasčių, kada bus atnaujintas kvietimas ir iki kada pratęstas po sustabdymo. Reikia didesnio apdairumo planuojant investicijas į sveikatos sritį“, – kritikuoja I. Segalovičienė.

Jos teigimu, toks investicijų stabdymas kelia susirūpinimą. Anot I. Segalovičienės, kvietimai teikti paraiškas ES finansavimui gauti turi būti kuo greičiau atnaujinti.

„Toks ministerijos veikimas kelia susirūpinimą dėl savalaikio ir efektyvaus visų ES investicijų sveikatos sričiai panaudojimo“, – sako prezidento patarėja.

„Sveikatos sistemai verkiant reikia pokyčių, tad kiekvienas uždelstų investicijų mėnuo reiškia uždelstą mūsų žmonių sveikatos gerėjimą“, – priduria ji.

Prezidentūrai susirūpinimą kelia ir sumažėjusi ministro komanda

I. Segalovičienės teigimu, susirūpinimą kelia ir tai, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komandą jau yra palikę 3 viceministrai. Ji tikisi, kad tokios vadybos problemos bus išspręstos paties ministro arba Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės.

„Šiuo metu ministerijos vadovybėje nėra dedikuoto pareigūno asmens sveikatos priežiūros paslaugų sričiai. Reikia tikėtis, kad šios vadybos problemos paties ministro ar Vyriausybės vadovės bus išspręstos kuo greičiau ir sveikatos priežiūros paslaugų sritimi Vyriausybėje bus rūpinamasi atsidavusiai ir visomis jėgomis“, – pabrėžė I. Segalovičienė.

Kritikos dėl sustabdytų kvietimų savivaldybėms teikti paraiškas sveikatos centrų kūrimui SAM susilaukia ne pirmą kartą. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į tai atkreipė dėmesį dar sausio pradžioje.

Socialdemokratai pareikalavo sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio viešai pasiaiškinti dėl numatytų lėšų sustabdymo naujiesiems centrams. Savo ruožtu ministro patarėjas Tomas Bagdonas tuo metu informavo, kad buvo sustabdytas ne finansavimas, o kvietimai kreiptis dėl lėšų, nustačius netikslumus apraše.

SAM spalio mėnesį paskelbė kvietimą teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai, skirtai sveikatos centrų kūrimui. Bendra priemonės finansuojama suma sudaro 122,5 mln. eurų.

Sostinės regionui numatyta 26,6 mln. eurų finansavimas, likusiai Lietuvai – 95,9 mln. eurų. Finansuojama dalis paramos lėšomis – iki 100 proc.

Nurodoma, kad lėšos gali būti nukreiptos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros bei antrinio lygio ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro bei skubiosios pagalbos paslaugų infrastruktūrai modernizuoti.

Ministerija primena, kad Lietuvoje 40 savivaldybių yra inicijavusios sveikatos centrų steigimą. Savo veiklą yra pradėję du sveikatos centrai – Radviliškyje ir Švenčionyse.

„Tenka apgailestauti, kad valdantieji savo balsavimu pasidavė ambicijoms ir atsisakė savo pačių sprendimo pagerinti šalpos negalios pensijų sistemą“, – BNS ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėja.

Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento Gitano Nausėdos siūlymus šiam vetavus pataisas dėl šalpos pensijų, o vėliau atšaukė ir patį savo prieš savaitę priimtą įstatymą.

Už pasiūlymą šalies vadovo grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo ketvirtadienį balsavo 48, o už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu balsavo 64 Seimo nariai. 

Tai reiškia, kad ir toliau šalpos pensijos bus mokamos taip, kaip iki šiol.

Vetuodamas pataisas prezidentas nurodė, kad Seimo priimti pakeitimai stabdo mažų pensijų didėjimą. G. Nausėda siūlė nustatyti, kad pensijos priemoka mažas pensijas gaunantiems asmenims ir toliau būtų skaičiuojama pagal tą mėnesį galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD).

Pasak G. Nausėdos, siūlymas priemokos dydį apskaičiuoti pagal praėjusių metų MVPD, kaip buvo nustatęs Seimas, blogina šių žmonių padėtį, neigia jų lūkesčius ir neatitinka Konstitucijos.

Seimo siūlyta priemokų apskaičiavimo tvarka, anot prezidento, reiškia, kad 2024 metais apie 30 tūkst. asmenų priemokos neaugs – liks susietos su 2023 metų MVPD lygiu – 354 eurais, kai 2024 metais MVPD gali būti 446 eurai.

„Prezidento veto dėka valdantiesiems nepavyko sumažinti mažų pensijų augimo ateinančiais metais. Valdantieji metų pabaigoje skubos tvarka kartu su šalpos pensijų pateikimu pabandė pakeisti tvarką ir nustatyti, kad mažiausias senatvės pensijas gaunantiesiems pensijų augimas ateinančiais metais būtų stabdomas“,  – teigė patarėja.

Praėjusią savaitę priėmęs pataisas, parlamentas leido šalpos pensijas mokėti ir dirbantiems žmonėms, gaunantiems negalios pensiją arba netekusiems 45−55 proc. darbingumo sulaukus 24 metų. Šiuo metu dirbti ir kartu gauti šalpos pensiją gali tik žmonės, kuriems negalia pripažinta iki 24 metų. Asmenys, kuriems nustatytas 45−55 proc. darbingumas sulaukus 24 metų, negali pretenduoti į šalpos pensiją.

Seimas taip pat suvienodino šalpos negalios pensijų nustatymo principus. Dabar šalpos negalios arba šalpos senatvės pensijos skiriamos tik daugiavaikėms motinoms. Seimas leido tokias pensijas mokėti ir tėvams.

Seimas, be to, buvo leidęs gauti šalpos išmokas už vienus metus vietoje dabar numatyto pusmečio, jeigu žmogus praleidžia kreipimosi dėl išmokos skyrimo terminą. 

Anot I. Segalovičienės, prezidentas ragina valdančiuosius nedelsti ir imtis šalpos pensijų žmonėms su negalia sistemos tobulinimo.

„Turi būti kuo skubiau siekiama priimti sprendimus, kuriais būtų sudaroma teisė šalpos pensiją gauti dirbančiam negalią turinčiam žmogui, taip pat teisė šalpos pensijas gauti mažiausią negalią turintiems žmonėmis, padidinti šalpos pensijų dydžius mažiausių šalpos pensijų gavėjams“, – kalbėjo patarėja.

„Ši Vyriausybė buvo būtent ta, kuri kalbėjo ir žadėjo ir visaip kitaip sudarė įspūdį, kad jų valdymo laikotarpiu bus sugeneruotos tvarios, naujos biudžeto pajamos ateičiai. Deja, taip neatsitiko ir nuveikta tikrai per mažai“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Anot jos, iki šiol priimti ne visi biudžeto pajamų ir išlaidų santykį lemiantys įstatymai ir nėra garantijos, kad jie bus priimti.

„Kai kurie biudžetą didinantys ir jį sąlygojantys įstatymai priimti dar ne visi ir tai proceso prasme nėra švari situacija, nes dėl tam tikrų biudžeto pajamų ir išlaidų santykį lemiančių įstatymų dar neapsispręsta ir nėra garantijos, kad bus tie įstatymai priimti“, – kalbėjo prezidento patarėja.

I. Segalovičienė aiškino, jog dėl nepriimtų sprendimų trūksta aiškumo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, socialinio draudimo ir šalpos pensijų – šie sprendimai turėjo būti priimti iki valstybės biudžeto priėmimo.

Kai kurie biudžetą didinantys ir jį sąlygojantys įstatymai priimti dar ne visi ir tai proceso prasme nėra švari situacija (...)

 

„Kalbu apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, jis nėra dar patvirtintas ir šiandien nenumatomas priėmimas taip pat, todėl aiškumas dėl NPD didinimo, jo tokio šimtaprocentinio nėra, jis turėjo atsirasti prieš biudžetą arba lygiagrečiai su juo ir to aiškumo reikia visiems darbdaviams, kas yra labai svarbu skaičiuojantiems ir mokantiems žmonėms atlyginimus, neaiškumas taip pat yra ir dėl socialinio draudimo ir šalpos pensijų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

„Teisėkūros kokybė reiškia kokybę bendrai sprendimų bei pasitikėjimą“, – pridūrė ji.

2024 metų valstybės biudžeto projektas, kurį Seimas ketina priimti antradienį, anot I. Segalovičienės, neatspindi švietimo problemų sprendimo, tinkamai nesprendžia kelių finansavimo, jame per mažai dėmesio skiriama šeimoms ir vaikams.

„Biudžetas tikrai neatspindi tokių ambicingų problemų sprendimo švietimo srityje (...) per mažai orientacijos į šeimas ir vaikus, neišspręstas iš esmės kelių finansavimo klausimas“, – sakė I. Segalovičienė.

Vis dėlto ji teigė, kad biudžeto projekte yra daug gerų dalykų, pavyzdžiui, didėjančios pensijos, NPD, didinamos išlaidos gynybai.

„Jame yra tikrai gerų dalykų, į žmonių gerovę nukreiptų: ir didės pensijos reikšmingai, neapmokestinamas pajamų dydis, indeksuosis ir augs socialinės išmokos, atlyginimai, galutiniame variante matome ir prezidento siūlytą galimybę skolintis gynybai deficito rėmuose“, – sakė I. Segalovičienė.

Numatoma, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų. Jo deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Tai yra priešpaskutinis biudžetas, kurį rengia ši Vyriausybė, ir paskutinis, kurį priims šios kadencijos Seimas.

Taip ji kalbėjo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) antradienį prieš kitų metų biudžeto priėmimą Seime atnaujinant mokytojų streiką ir reikalaujant jame numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Vyriausybė planuoja darbo užmokestį kitąmet jiems didinti du kartus po 10 procentų.

I. Segalovičienė teigė, kad pirmadienį Vyriausybė koreguodama biudžetą atsižvelgė tik į valdančiųjų siūlymus ir didesnio mokytojų atlyginimų didinimo nenumatė, nors, pasak jos, jau dabar aišku, kad numatyto kėlimo gali neužtekti norint pasiekti tikslą, kad mokytojų atlyginimai pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

„Tikrai labai gaila, nes šiandien beveik akivaizdu ir labiausiai tikėtina, kad tas užsibrėžtas rodiklis 130 proc. VDU nebus pasiektas. Gali susidaryti įspūdis, kad šiandien apskritai jau iš ministro ir iš finansų ministrės pasisakymų, kad nėra klausimų, jeigu nepasieksime 130 procentų VDU, o tarsi realybę jau projektuojame, kai nepasieksime 130 procentų VDU“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja.

Tikrai labai gaila, nes šiandien beveik akivaizdu ir labiausiai tikėtina, kad tas užsibrėžtas rodiklis 130 proc. VDU nebus pasiektas.

Profsąjunga nurodo, kad su dabar numatytu atlyginimų kėlimu bus tik kompensuota infliacija, o 130 proc. VDU rodiklis nebus pasiektas. Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrą kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.

I. Segalovičienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog tai vyktų prieš pat spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Kalbama iš esmės apie biudžeto koregavimo galimybę prieš pat rinkimus. Ir, žinoma, šitoje vietoje kyla įvairiausių klausimų. Kas galėtų paneigti, kad neskirdami tam tikro finansavimo galimai valdantieji mokytojus verčia būti tam tikrais Seimo rinkimų įkaitais ir galimai dirbtinai kuriasi galimybę būti geri ir dosnūs prieš rudens rinkimus“, – svarstė ji.

Prezidento patarėjos teigimu, atlyginimų kėlimas nuo sausio kainuotų apie 80 mln. eurų ir būtų „pakeliama suma“ biudžetui. Ji taip pat teigė, kad įvertinus gautas viršplanines lėšas atlyginimus buvo galima kelti jau dabar.

„Galbūt galima buvo pasistengti daryti kažkokius atnaujinimus ir tuos atlyginimus kelti galbūt ir dabar, įsivertinus tam tikrą situaciją. Lygiai ta pati situacija yra su kitų metų biudžetu“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Nacionaliniam švietimo susitarimui įgyvendinti kitų metų biudžete Vyriausybė papildomai ketina skirti daugiau kaip 387 mln. eurų.

LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl esminių reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

I. Segalovičienė ragina valdančiuosius imtis veiksmų dėl smurto mokytojų darbe

Prezidento patarėja I. Segalovičienė, reaguodama į praėjusią savaitę viešumoje pasirodžiusius tyrimo apie mokytojų patiriamą smurtą rezultatus, teigia, kad švietimo politikos formuotojai turėtų parengti konkretų strategijų ir veiksmų planą, kuris numatytų, kaip mokytojams ir mokyklų bendruomenėms reaguoti susidūrus su smurtu.

Tai ji akcentavo po to, kai praėjusią savaitę Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) užsakytas tyrimas parodė, jog mokytojai darbe patiria ne tik psichologinį ar fizinį, bet ir seksualinį smurtą.

„Akivaizdu, kad tyrimas rodo, jog diskusijų šiandien jau neužtenka ir reikalingi konkretūs veiksmai ir labai konkretūs darbai. (...) Švietimo politikos lyderiai galėtų inicijuoti veiksmų plano parengimą šitos problemos sprendimui: parengti algoritmus, mokymus, strategijas tiek vadovams, tiek mokytojams, tiek mokyklos bendruomenėms, kaip elgtis prevenciškai (...) ir kaip tinkamai reaguoti į smurtinius atvejus“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo I. Segalovičienė.

Ji pažymėjo, kad Prezidentūra pasisako už mokyklas be smurto ir patyčių bei skatina švietimo politikos formuotojus imtis atitinkamų veiksmų tokiai aplinkai ugdymo įstaigose formuoti.

„Turime formuoti nulinės tolerancijos smurtui ir patyčioms mokyklose politiką ir užtikrinti, kad ir mokinys, ir mokytojas jaustųsi mokykloje saugus, nebijotų ir turėtų, kur kreiptis pagalbos ir jaustų administracijos palaikymą“, – pažymėjo patarėja.

Toks sistemos vėžys tikrai turi būti operuojamas su visomis šaknimis, nes švietimo kokybę turime matuoti ne tik vaikų pasiekimais, bet ir ta mokytojo profesijos gerove.

„Toks sistemos vėžys tikrai turi būti operuojamas su visomis šaknimis, nes švietimo kokybę turime matuoti ne tik vaikų pasiekimais, bet ir ta mokytojo profesijos gerove“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

LŠMPS užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad iš pedagogų tyčiojasi ne tik mokiniai, bet ir mokyklų administracijos darbuotojai bei kolegos.

Tyrimo duomenimis, 33 proc. mokytojų yra iš mokinių patyrę fizinį smurtą. Dar apie penktadalis apklaustųjų atsakė, jog yra buvę mokinių tyčia pastumti, kumštelėti arba užkliudyti, keli procentai taip pat nurodė buvę mokinių sužeisti naudojant pavojingus daiktus, tokius kaip peiliukas.

Daugiau nei 44 proc. mokytojų teigė, kad jų mokiniai kurstė kitus neklausyti, dar trečdalis – jog moksleiviai kurstė kitus sakyti blogus dalykus. Daugiau nei ketvirtadalis pripažino, kad moksleiviai griovė mokytojo autoritetą skleisdami apkalbas, o dar penktadalis pedagogų atsakė, kad jų mokiniai griovė reputaciją platindami gandus.

Mokytojai taip pat pripažįsta patiriantys verbalinį smurtą. Per 40 proc. mokytojų nurodė, jog juos mokiniai yra apkeikę, daugiau nei ketvirtadalis teigė, kad moksleiviai yra juokęsi iš jų išvaizdos, panašiai apklaustųjų sakė, kad vaikai iš jų šaipėsi, pravardžiavo, o penktadalis neslėpė iš mokinių sulaukę ir grasinimų.

Beveik trečdalis pedagogų taip pat yra susidūrę su seksualiniu smurtu – sulaukę nešvankių gestų, žodžių ar veiksmų iš mokinių. Apie penktadalis nurodė sulaukę nešvankių juokelių, dar keli procentai respondentų teigė, jog mokiniai skambino ar siuntė seksualiai priekabiaujančio pobūdžio žinutes, dalis taip pat patyrė mokinių seksualinį priekabiavimą.

Be to, mokytojai teigė patiriantys ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, kai mokiniai siunčia pedagogą įžeidžiančias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus kitiems asmenims arba tokią informaciją publikuoja internete. Dalis mokytojų taip pat susiduria su jų daiktų gadinimu, pavyzdžiui, asmeninių daiktų paslėpimu, išpurvinimu ar vogimu.

Tyrime dalyvavę pedagogai atskleidė, kad patiria smurtą ir iš mokinių tėvų. Per penktadalį mokytojų teigė buvę apkeikti, panašiai tiek yra sulaukę grasinimų iš mokinių tėvų, kiek daugiau nei dešimtadalis pripažino, jog mokinių tėvai yra tyčiojęsi iš jų išvaizdos, aprangos ar kitų asmeninių bruožų, yra juos pravardžiavę.