Virtualioje erdvėje tylą nutraukė kitas fotografas. „Įžymus Lietuvos fotografas taip elgiasi. Man  pačiam net keturios merginos tą patį pasakojo. Jis prisidengia menu tokiems savo dalykams. Žiauru. Raktinis žodis į jo darbus „Dėžė“, – rašė vyras.

Po jo įrašu nugulė daugiau nei 170 komentarų, o kai kuriuose komentaruose netrūko stulbinančio atvirumo.

Portalui kauno.diena.lt savo istorijas papasakojo keturios merginos, kurios nuogos ryžosi fotografuotis prieš žinomo fotografo I. Švelnio objektyvą. Merginoms buvo pažadėta, kad intymiausios kūno vietos nesimatys, o nuotraukos bus meno objektas.

Iridijus Švelnys/Redakcijos archyvo nuotr.

Nedaug trūko iki sekso

Kaunietės Laurynos (vardas pakeistas) pažintis su fotomenininku I. Švelniu prasidėjo maždaug prieš tris mėnesius. Jauna mergina pasakoja, kad smalsumo vedina ji nuėjo į fotomenininko rengtą nemokamą seminarą. „Prieš seminarą juo nesidomėjau visiškai, tačiau susitikimo metu susidarė įspūdis, kad jis labai gerai atskleidžia žmonių būsenas ir tarsi gydytojas per fotosesijas gali padėti išspręsti problemas. Tuomet mano būsena buvo tikrai siaubinga – nedaug trūko iki depresijos, žinojau, kas yra panikos atakos. Ieškojau pagalbos“, – po seminaro mergina kreipėsi į fotomenininką dėl galimybės sudalyvauti jo fotosesijoje. I. Švelnys, anot pašnekovės, iškart sutiko.

Lauryna teigia, kad į I. Švelnio studiją fotografuotis ėjo kelis kartus. Anot jos, kaskart pati fotosesija trukdavo maždaug valandą, o pokalbiai apie problemas gyvenime – net kelias. Pirmasis apsilankymas Laurynai slogaus įspūdžio nepaliko, tačiau jau tąkart ją sutrikdė. „Atėjau prastos būsenos, jis iškart mane pasiguldė ant kelių ir pradėjo kalbėti, kad mes esame draugai, pradėjo glostyti. Klausinėjo detalių, tarkim, kas mane slegia, atrodė, kad nori man padėti, – tąkart, anot Laurynos, pokalbiai truko maždaug penkias valandas, fotosesija – valandą. – Po fotosesijos reikėjo pasirašyti „nematomą“ sutartį – jos nėra, nes susitarimas vyksta žodžiu. Fotografas sakė, kad parašys knygą, guodė, kad aš perlipsiu save, viskas pagerės, būsiu stipri moteris. Pasakojo, kad tiems, kas nutraukia sutartį, būna gili depresija, pradeda nesisekti. Atsisveikindamas jis pabučiavo į lūpas ir tai mane suglumino.“

I. Švelnio apibūdinama „nematoma“ sutartis

Mergina pripažįsta apmąsčiusi vizitą, tačiau nusprendė, kad tai, kas jai atrodė neįprasta, galbūt menininkų pasaulyje yra normalu.

Po poros savaičių mergina nuėjo į antrą fotosesiją. „Jis man kartojo, kad mes draugai. Tada jis atsigulė ant manęs, sakė gulti ant jo, kad mes apsimainytume energijomis, kad aš iš jo pasiimčiau išminties energijos, o jis iš manęs – jaunatviškumo. Aš vis nukreipdavau žvilgsnį, jis sakė man žiūrėti į jį. Nežinojau, kas vyksta, mąsčiau, kad gal čia terapijos būdai, nes nuolat prašė pasakoti viską, kaip aš jaučiuosi“, – atvirauja kaunietė.

Tada jis atsigulė ant manęs, sakė gulti ant jo, kad mes apsimainytume energijomis, kad aš iš jo pasiimčiau išminties energijos, o jis iš manęs – jaunatviškumo.

Panaši pradžia buvo ir trečios fotosesijos – mergina fotografavosi, buvo vėl „keičiamasi energijomis“. „Vyko apsikeitimai energijomis: vos ne kvėpavome burna į burną, jau reikėjo ir pasibučiuoti, kad energija per lūpas pereitų, po to jis jau bandė bučiuotis prancūziškai. Aš nesutikau. Sakė, kad tai yra normalu, nes tokiu atveju dar labiau apsikeisime energijomis – neva kuo artumas bus didesnis, kuo labiau apsikeisime energijomis, tuo stipresnių darbų sukursime, – Lauryna pamena, kad tada atėjo laikas fotografuotis ir ji nusirengė. – Jis nusirengė visiškai ir sakė, kad fotografuosimės kartu. Jis užėjo už širmos, per joje esančias skyles įkišo rankas ir mane įvairiais būdais apsikabino. Kišo pirštus ten, kur jie neturi būti, prašė susijaudinti, kad būtų tikra emocija, sakė kišti pirštus ir pačiai. Paklausė, ar negalėčiau patirti orgazmo, nes tada nuotrauka taptų gyvesnė. Priešinausi, kiek galėjau, bet jis kartojo, kad turiu atsisakyti žodžių „ne“, „negaliu“, „nenoriu“.

Kai šokiruojanti fotosesija baigėsi, merginai I. Švelnys pasiūlė atsigulti ant lovos, atsipalaiduoti. „Buvau nuoga ir jis nuogas pradėjo mane aliejukais tepti, trintis į mane. Mano kūną suparalyžiavo. Suparalyžiavo net balso stygas. Jis trynėsi, trynėsi ir kai jau buvo per plauką nuo sekso, tada aš sukaupiau visas jėgas ir atsitraukiau“, – paskutinę fotosesiją pamena mergina.

Vienos iš merginų susirašinėjimas su I. Švelniu

Lauryna pasakoja, kad fotomenininkas moka gražiai manipuliuoti, įtaigiai paveikia žmogaus psichologiją. Po šių vizitų pas I. Švelnį kaunietė pradėjo jausti nerimą, pyktį, mintyse susikurpdavo vaizdiniai, kaip ji naudoja smurtą prieš šį vyrą. Supratusi, kad toliau tokia savijauta tęstis nebegali, Lauryna pradėjo lankytis pas psichologą ir dabar bando užmiršti sukrėtusias akimirkas. „Aš bijojau eiti į policiją, nes bijojau viešumo. Neturėjau įrodymų, bijojau susigadinti gyvenimą“, – atvirauja mergina. Ji pastebi, kad dabar kalbėti ją paskatino sujudimas socialiniuose tinkluose, mat ji suprato, kad tokį I. Švelnio elgesį patyrė ne ji viena ir tokių atvejų slėpti nebegalima.

Vienos iš merginų susirašinėjimas su I. Švelniu

Norėjo įkąsti į kaklą ir užgulė

Fotomodeliu dirbanti Aušra (vardas pakeistas) pamena, kad jai per socialinius tinklus praėjusių metų žiemą parašė pats fotomenininkas. Kadangi ji jo nepažinojo, nustebusi kaunietė pradėjo ieškoti bendrų pažįstamų. „Fotografija besidomintis mano draugas lankė pas I. Švelnį kursus. Draugas sakė, kad fotomenininkas yra nuostabus žmogus ir aš labai pasitikėjau“, – istorijos pradžią pamena Aušra. Nuvykus į jo studiją Vilijampolėje, jai susidarė įspūdis, kad šis žinomas žmogus yra išsilavinęs.

„Jis buvo labai mandagus, nepaisant to, kad tai buvo erotinio tipo fotosesija. Jis rodė savo fotoalbumus, pasakojo apie savo parodas. Jis labai domisi psichologija, tad gal mane tai labai ir paveikė. Nors nesu labai patikli, jis moka daryti įtaigą. Gal ir skamba labai keistai, bet mano atveju taip ir buvo, – dabar jau drąsiai sako kaunietė. – Per pirmą fotosesiją, praėjus vos kelioms minutėms,  jis man sako: „Tu negalvok, kad tu kada nors su manimi turėsi vaikų ar aš tave vesiu“. Kadangi nesupratau, ką jis nori tuo pasakyti, jis pradėjo pasakoti, jog kartais merginos juo taip susižavi, bet jis jų neveda. Sakė, kad turi žmoną ir vaikų“. Nepažįstamo vyro frazė apie vedybas ir vaikų neturėjimą merginai įstrigo iki šios dienos.

Tu negalvok, kad tu kada nors su manimi turėsi vaikų ar aš tave vesiu.

Aušra pasakoja, kad fotosesija praėjo puikiai ir nors ji fotografavosi be drabužių, nejauku nebuvo, tad su fotomenininku suplanavo susitikti ir antrą kartą. Tačiau siūloma kitos fotosesijos data merginai netiko, tad neilgai trukus I. Švelnys pasiūlė išgerti kavos ir pasižiūrėti kelias jos nuotraukas. Kaip dabar mergina pamena, kad buvo vakaras, maždaug 21 val. „Aš jam uždaviau tokį kvailą klausimą: o tai jūsų žmona nepyksta? Jis atsakė, kad  man nereikia sukti galvos, jaudintis ir man sakė galvoti apie mus, o ne apie jo žmoną. Apie kokius mus?“, – nesuprato mergina.

Aušra pasakojo, kad susitikus su I. Švelniu, jie pradėjo važiuoti toliau nuo miesto centro. Paklausi, kur jie važiuoja, mergina išgirdo klausimą, ar ši juo nepasitiki. Tuomet merginai sukirbėjo nerimas. „Sustojome prie upės, netoli buvo apleistas pastatas, tarsi pašiūrė, o toliau buvo gyvenamieji namai. Tolėliau lyg ir mačiau hidroelektrinę. Ir tada jis paklausė, ar galėtų man įkąsti į kaklą. Kai nesutikau, jis ant manęs užgriuvo. Aš esu smulki mergina, tad įsivaizduojat, kiek man reikėjo jėgos jį atplėšti nuo savęs. Pradėjau rėkti, liepiau nesiartinti prie manęs. Tada pradėjo mane raminti ir pasisiūlė parvežti namo“, – iš baimės drebanti mergina atsisėdo į automobilio galą. Grįžusi namo ji iškart apie situaciją papasakojo draugui, kuris lankė I. Švelnio kursus, ir draugas patarė kreiptis į policiją.

Nusprendusi, kad neturi jokių įrodymų, besigėdijusi mergina į teisėsaugą nesikreipė. „Parašiau fotografui, kad nenoriu, jog jis daugiau prie manęs artintųsi. Pasakiau, kad jo elgesys prasilenkia su moralės normomis ir tai žemina jį kaip vyrą ir fotografą. Jis atrašė: „Supratau“, –  mergina atvirauja, kad sutarties su menininku ji nepasirašė, nes jis jos nedavė, tad Aušrai dabar baisu, kur jos nuotraukos gali būti panaudotos.

Fotomodelis teigia, kad šis incidentas nepraėjo be pasekmių – neseniai ji buvo nuvykusi pas kitą fotografą ir tuomet atgijo prisiminimai apie buvusias patirtis, ji jautėsi nesaugiai. „Labai džiaugiuosi, kad šis burbulas sprogo. Kol nesusiduri su tokiais dalykais, net nekyla mintis, kad tokie dalykai gali vykti. Dabar pradėjau labiau save saugoti“, – sako mergina, kuri prisipažįsta puikiai suvokianti, jog jai vertėtų praverti ir psichologo kabineto duris.

Nuolat lietėsi ir krimstelėjo į kaklą

Vilnietė Kotryna (vardas pakeistas) taip pat džiaugiasi, kad merginos išdrįso papasakoti savo patirtį. „Tai turi būti viešinama ir šis žmogus turi būti demaskuotas“, – sako vilnietė, kurią nusifotografuoti pas žinomą menininką priviliojo mintis sudalyvauti meninėje fotosesijoje ir turėti gražių nuotraukų. Menininkas ją susirado pats: atsiuntė ilgą aprašymą ir nuotrauką kaip pavyzdį.

Ne kartą fotografams pozavusi Kotryna su I. Švelniu susitiko 2018-ųjų rugsėjį. To vienintelio karto merginai ir užteko. „Esu pripratusi, kad atvažiavus su fotografu trumpai pasitariame ir einame fotografuoti. Šiuo atveju viskas vyko kitaip – mes atsisėdome ant sofos, prasidėjo ilgi pašnekesiai, psichologinio pobūdžio kalbos. Klausė, kas man svarbu gyvenime, žavėjosi mano darbu, nes dirbu jautrioje socialinėje srityje, tarsi buvo bandoma prieiti prie mano asmeninių dalykų. Jis labai stengėsi užmegzti kontaktą, bet mes susirinkome ne to – daryti vaizdą. Žmogus yra malonus, gražiai elgiasi, tačiau jis sėdi labai arti, jei žiūri veido simetriją, tai būtinai turi paleisti veidą“, – mergina sako, kad fotosesija turėjo vykti jai nusimetus drabužius, tačiau buvo pažadėta, kad intymių kūno vietų nesimatys. Ir priduria, kad kiti fotografai jos neliesdavo, tik parodydavo pageidaujamas pozas.

„O čia buvo kitaip – jis tikrai paliečia, toks jausmas, kad ir tuomet, kai nėra reikalo, palietimą tarsi užlaiko. Jaučiausi patekusi į nemalonią situaciją. Tada vėl prisėsdavome ir pakalbėdavome“, – mergina neneigia, kad nuotraukos buvo labai gražios, labai patiko idėja. 

Po fotosesijos fotomenininkas pasisiūlė nuvežti merginą į traukinių stotį. „Atsisveikinant jis man į kaklą krimstelėjo“, – sako mergina, kuriai I. Švelnys siūlė fotografuotis dar nekartą.

I. Švelnio rašyta žinutė 

„Išsaugojau pokalbius apie tai, kaip jo vyriškumas reaguoja, kad jis turi išgerti vandens, nes jau darosi karšta. Aš tada užvedžiau pokalbį, kas man nepatiko tam tikras jo elgesys ir tada jis man atsakė, kad tokia aš vienintelė, kad čia mano iliuzijos, kad gal nesutapo mūsų energijos“, – mergina priduria, kad jis yra gerai perpratęs žmonių psichologiją, o per kiekvieną fotosesiją pabrėždavo, kiek jis daug yra nuveikęs.

I. Švelnio rašyta žinutė

„Paskutinį kartą parašė per Kalėdas ir pasveikinęs pasiūlė nusifotografuoti“, – mergina teigia, kad į žinutę ji išvis nereagavo.

Jautėsi psichologiškai išprievartauta

2018 metų birželio pabaigoje pas fotomenininką studijoje apsilankė ir kaunietė Diana (vardas pakeistas.) Daug besifotografuojančiai merginai socialiniame tinklalapyje parašė pats I. Švelnys: jis kalbėjo apie meninę fotosesiją, užsiminė apie parodas. „Man patinka menas, o jis parašė, kad tai ir bus menas, bus parodos, bus liečiamos socialinės problemos, kad tai yra įnašas į mūsų Lietuvos kultūrą. Ši idėja mane sudomino“, – Dianai buvo pažadėta, kad bus išsaugotas konfidencialumas, o į viešą erdvę nuotraukos bus talpinamos tik po raštiško susitarimo. Tiesa, mergina jokios sutarties taip pat nepasirašė. Menininkas dar prieš fotosesiją aiškino, kad merginai nereikia patirties, jai bus paaiškinta dėl pozų.

I. Švelnio rašyta žinutė

„Tik atėjus į fotostudiją, jis pradėjo pasakoti, kad reikia gvildenti psichologines problemas, o jis yra dirbęs su depresija, migrena sergančiomis moterimis, tomis, kurios patyrė panikos priepuolių. Kaip supratau, visos merginos turėjo vienokių ar kitokių problemų. Man tai nebuvo svetima, – atvirauja Diana. – Tada jis paklausė, ar turiu draugą, ar jis neprieštarauja fotosesijoms. Atsakiau, kad jam nepatinka, nes gal nesupranta meno. Tada fotografas pasakė, kad draugas yra man netinkamas ir reikia pažadinti mano moteriškumą, kad esu žvėris ir man reikia atsiskleisti. Sakė, kad man reikia vaikų. Sutrikau. Jis tada pridūrė, kad nuo jo vaikų neturėsiu, jo neįsimylėsiu, bet jis man padės išlaisvinti.“ Mergina pripažįsta, kad I. Švelnys sugebėjo paliesti tas sritis, kurios jai buvo jautrios. Tačiau po šių frazių mergina sunerimo, nes to nėra girdėjusi iš kitų fotografų.

Tada fotografas pasakė, kad draugas yra man netinkamas ir reikia pažadinti mano moteriškumą, kad esu žvėris ir man reikia atsiskleisti. Sakė, kad man reikia vaikų.

„Ir tada įvyko pirmasis kontaktas – jis palietė mano koją. Tada aš dar labiau sutrikau“, – sako Diana, prisiminusi, kad fotografas ant minkštasuolio sėdėjo labai arti, o iš vakaro pasiūlė ją atsivežti į studiją.

„Jaučiau, kad jis braunasi į mano erdvę, tačiau kadangi pažįstu daug menininkų, tai žinau, kad kartais jie mėgsta įsibrauti į žmogaus fizinę erdvę, tad stengiausi blogas mintis nuvyti. Galvojau, kad turiu pasirodyti stipri, nes ši fotosesija yra apie psichologines problemas, o aš savo pavyzdžiu joms padėsiu“, – Diana prisipažino, kad yra patyrusi panikos atakų.

„Kai pradėjau fotografuotis, tuomet kalbėjo tik jis. Aš tylėjau, nes jaučiausi prastai, ir norėjau, kad tai baigtųsi, – kaunietė pamena, kad ji sutiko, kad pozas koreguojant fotografas prie jos prisiliestų. – Nusirengiau visiškai nuogai, tada – į tą dėžę, ir jis paprašė būti užsimerkus. Man pasidarė labai neramu, nes sustojus į pozą, negirdėjau ir nejaučiau blyksčių. Jis beveik visada turėjo šalia mobilųjį telefoną, tad nesupratau, ar jis filmuoja, ar fotografuoja. Pozos darėsi vis aštresnės: jeigu pradžioje buvo fotografuojama iš šono, iš nugaros, tai vėliau priekiu prieš fotoobjektyvą reikėjo atverti kojas, patraukti rankas nuo krūtinės. Visą laiką buvau užsimerkus. Kurį laiką negirdėjau blyksčių, nežinau, ką jis tuomet darė.“

„Kai peržengėme mano kuklumo ribas, jis paklausė, ar noriu pertraukos. Pasakė apsivilkti chalatą ir nuėjau prie lango parūkyti“, – mergina pamena, kad iš studijos fotomeninkas išėjo ir jos nerimas pasiekė viršūnę. Grįžęs I. Švelnys pastebėjo virpančias merginos rankas ir tada patarė atsipalaiduoti, nes jis merginai padės išgyti.

„Sakė, kad sukursim meną, pradėjo kalbėti apie ateinančias fotosesijas. Jis paklausė, ar gali padaryti šešėlinių nuotraukų – tokių, kur matytųsi tik mano siluetas, kūno linijos ir nebūtų konkretumo. Su chalatu nuėjau prie veidrodžio, tada jis atsistojo už nugaros, pradėjo liesti pečius, šiek tiek kaklą ir pasakė nusiimti chalatą. Kai praskleidžiau chalatą, jis pradėjo girti mano kūną, sakė, kad esu gimusi būti motina, kokios gražios mano krūtys. Pradėjo vardinti konkrečiai. Atsakiau, kad man nejauku į save žiūrėti. Tada jis sakė, kad reikia žiūrėti, kad išsilaisvinčiau. Vėliau jis priėjo prie manęs, pagyrė ir apsikabino. Kitose fotosesijose fotografavai sakydavo, kad esu šaunuolė, „duok penkis“, o šį kartą buvo daug intymiau“, – tuomet mergina greitai apsirengė ir išskubėjo. Dianos vizitas pas I. Švelnį truko maždaug valandą.

„Jaučiausi psichologiškai išprievartauta: visą vakarą verkiau, draugui buvo gėda papasakoti, pasakiau, kad pavargus ir išsisėmiau“, – mergina sako, kad ir dabar junta šio vizito pasekmes. Anksčiau ji buvo drąsi, o dabar labai atsargiai renkasi, kur fotografuotis, ilgą laiką mėgstama veikla išvis neužsiėmė.

Kadangi iš fotografavo nesulaukė jokių žinių ir nuotraukų, mergina jam parašė pati. „Įsivaizdavau, kad esu bejėgė ir nenorėjau, jog nuotraukos būtų paviešintos. Dar prieš vizitą pas I. Švelnį, internete radau tik gerą informaciją apie jį, tad jaučiausi saugi. Po fotosesijos į policiją nesikreipiau, nes mano psichologinė būklė buvo sunki ir pradėjau įtikinėti save, kad per daug šią situaciją sureikšminau“, – dabar mergina teigia supratusi, kad fotosesijos metu buvo peržengtos ribos.

Nesulaukusi iš fotografo nuotraukų, ji pradėjo ieškoti panašaus likimo draugių. „Feisbuke keli vaikinai parašė, kad jų merginos dalyvavo, bet nuotraukų negavo. Aš nuotraukų sulaukiau po poros mėnesių. Visos merginos pasakojo, kad turėjo psichologinių problemų ir joms buvo kartojamos panašios frazės. Jis pasirinko labai jautrias moteris. Galbūt jo niekas nenubaus, bet viešinu istoriją, kad merginos rastų įvairios informacijos apie fotografą. Ir įspėju, kad šios fotosesijos jeigu ne fiziškai, tai psichologiškai yra neskirtos silpnoms moterims“, – sako Diana.

Nesupranta kaltinimų prasmės

Fotomenininkas I. Švelnys taip pat pateikė savo poziciją ir į portalo klausimus atsakė raštu. 

– Kaip jūs vertinate teiginius, kad fotosesijų metu jūs liečiatės prie fotografuojamų moterų, prieš kai kurias apsinuoginate, klausinėjate asmeninių klausimų?

– Mano kūrybos principai – pagarba esybei, su kuria dirbu. Pradžioje mes apie valandą, kartais net daugiau, kalbamės. Man labai svarbu iš asmens išgirsti tikrus ir ne kartą pasikartojančius atsakymus. Dažnai klausiu, ar iš ties tau to reikia, ir kam tau to reikia. Kol asmuo nesugeba pats sau atsakyti į šiuos klausimus, aš nepradedu fotografuoti. Visuomet giliau paaiškinu kūrinio prasmę: kaip jis bus perteiktas, kaip reikės pozuoti, ar matysis intymios vietos, ar ne. Visuomet pasakau ir dėl viešinimo. Asmeniui siunčiu visus atrinktus ir minimaliai apdorotus kadrus, kitus ištrinu iš karto. Likusioms nuotraukoms pasilieka leidimas viešinti parodose, portfolio, knygose. Jei aš noriu paviešinti nuogą kūną feisbuke aš visuomet paklausiu papildomai, ar galiu. Visuomet perklausiu, ar fotosesijos metu galiu liesti, nes man tai reikalinga tam, kad greičiau ir paprasčiau sustatyčiau kūno kompozicijas. Fotografuodamas eigoje visuomet rodau tarpinius rezultatus. Fotografuodamas visuomet klausiu „Kaip jautiesi“, dažnai net susilaukiu atsakymo, jog jau klausiau prieš kelias minutes. Man labai svarbu, kaip personažas jaučiasi, nes dirbame ties jo apribojimų momentu, kur jis pas save įveikinėja.

Aš neapsinuoginu prieš fotografuojančius ir nesimėgauju kaip ten rašoma. Yra kuriama serija darbų, kuriuos pamatysite parodoj, kur aš fotografuojuosi su personažu, tad taip – mes ten esam abu nuogi. Tačiau jokių seksualinių poteksčių nei fotosesijos metu, nei sukurtuose kūriniuose nėra, nes tai ne mano braižas – aš nefotografuoju pornografijos.

Yra kuriama serija darbų, kuriuos pamatysite parodoj, kur aš fotografuojuosi su personažu, tad taip – mes ten esam abu nuogi. Tačiau jokių seksualinių poteksčių nei fotosesijos metu, nei sukurtuose kūriniuose nėra, nes tai ne mano braižas – aš nefotografuoju pornografijos.

Kaltinimai nėra pagrįsti. Nesuprantu šių kaltinimų prasmės, bei ką tuo norima pasakyti. Žinutėse, kurias skaičiau, yra nemažai loginio prasilenkimo: jei aš esu toks baisus ir blogas, tai kodėl ateina antrą ir trečią kartą fotografuotis? Aš nemoku už fotosesijas, nežadu kitų dalykų, kas galėtų paskatinti ateiti, nors prieš tai jautėsi stipriai nukentėjusi. Randu pasisakymų, kuriuose traktuojama, jog asmuo fotografavosi pas mane, patyrė psichologinį spaudimą, nors iš tikrųjų tokios fotosesijos net nebuvo.

Visuomet stengiuosi išlikti korektiškas, ieškoti kompromiso, kas ir matosi tose internete paviešintose žinutėse. Aš bendrauju labai atvirai, paprastai, su šypsenoms, dažnai palinkiu gerų emocijų. Bendravimas gal kam yra ir per artimas, bet aš jau toks.

– Pašnekovės pasidalijo susirašinėjimais su jumis, kur jūs rašote, kad teks daryti viską, ką jūs fotografuojamoms moterims liepsite (neliepsite daryti to, kas grėstų gyvybei, sveikatai, reputacijai). Taip pat matyti, kad nenorite girdėti šių žodžių „nežinau“, „negaliu“, „nenoriu“, „nemoku“. Ar fotosesijų metu moterys turi jums paklusti? Ką darote, kai moterys atsisako atlikti jūsų prašomus veiksmus?

– Netiesa. Tai aš rašau dėl to, jog jos suprastų, kad nebus lengva dirbti tuose momentuose, kur yra esybės apribojimai, jų išgyvenimai ir pan. Visuomet yra galimybė sustabdyti ir netęsti, nes tai bendražmogiška. Neįsivaizduoju, kaip turėčiau įteigti ar elgtis, kad žmogus darytų tai, ko nenori.

– Moterys pasakoja, kad jūs įkandote į kaklą, prašėte įkąsti į kaklą, jas glostėte, lietėte intymias vietas, ant jų užgulėte. Ar jūsų fotosesijų metu pasitaikė tokių atvejų, kai taip elgėtės? Dėl kokių priežasčių taip elgėtės?

– Tai netiesa, aš niekam nieko neliepiu ir neverčiu daryti to, kas neatitinka kūrinio aspekto. Ir kokia būtų logika, kad žmogus sutiktų tai daryti, kai jam jokios naudos iš to. Aš už fotosesijas nemoku.

Apie lietimą. Niekuomet nieko nedarau prieš jų valią. Ir jei pradeda dvejoti ir tampa nejauku, aš iš karto sustabdau fotosesiją ir mes pasikalbame, kaip elgtis toliau.

Man sunku atsakyti už tuos asmenis, kokius jausmus galėjau jiems sukelti. Galiu tik drąsiai pasakyti, ką aš mačiau – kaip jaučiasi asmenys, kurie fotografavosi pas mane. Jie išeina su dideliu pakylėjimu, pasitikėjimu savimi, išeina įveikę savo apribojimus ir pan. Man kas kartą džiugu tai matyti. Turiu begalę nuostabių emocinių atsiliepimų. Visi mes turime gyvenime vienokių ar kitokių problemų ir tai, kad mes diskutuojame apie jas, yra tiesa. Ne kartą atsitiko taip, jog žmogus ir ašarą išbėrė šalia manęs.

Buvo kalbėta apie apsikabinimus – labai dažnai teko apsikabinti asmenį pasibaigus fotosesijai. Tai džiaugsmo momentas ir ne kartą net patys asmenys yra paprašę „Ar galiu apsikabinti“. Tikiu, kad galėjo būti ir nemalonių pojūčių, tačiau nesu to girdėjęs, o po fotosesijos asmuo man nebuvo parašęs, jog nesmagiai jaučiasi.

– Ne viena moteris pasakojo, kad jūs teigėte „Neleisiu tau manęs įsimylėti, žavėtis galėsi. Nesiženysiu už tavęs ir nuo manęs vaikų neturėsi.“ Dėl kokių priežasčių jūs tai pasakote moterims?

– Taip, tai tiesa. Tai yra mano apribojimai, ko negaliu sau leisti kūrybos metu. Tai traktuoju dėl to, kad nebūtų jokių interpretacijų fotografuojamo žmogaus atžvilgiu, kad gali su manimi ieškoti tolimesnių santykių, kurie paremti ne kūryba.

– Kaip manote, ar tokie moterų pasakojimai gali paveikti jūsų reputaciją?

– Manau, kad tie, kurie mane pažįsta, žino mano kūrybos principus, vertybes, kurias mokymuose vedu, tai jie man šiuo metu rašo žinutes ir linki stiprybės. Todėl mano, kaip kūrėjo, reputacija, manau, visiškai nepasikeis tiems, kas mano kūrinius vertina. Tų, kas pavydi, ar mes kažkokiu būdu konkuruojame, manau, jų bus mažiau mano rate.

– Ar dėl šių situacijų jūs žadate kreiptis į teisėsaugą, imtis kitų priemonių?

– Pirmiausia, tai noriu aiškiai išsakyti savo nuomone, kaip išties yra. Dėl šmeižto ir kreipimosi į teismą galimybę pasilieku, nes esu apkaltintas tais dalykais, ko nėra. Pagrindinis kaltintojas pasirėmė tik pletkuose aptikta informacija ir tai, kas neatitinka tiesos, paviešino feisbuke.

Nenoriu plėtotis ir improvizuoti kodėl, kas ir kam tai darė, nes tai bus tik mano išvedžiojimai.

Pasiruošimas truko pusmetį

Ši paroda – pusmetį trukusios fotomenininko I.Švelnio fotografijos pamokų sesijos finišas. Pusmečio trukmės kursuose, kurie vainikuojami mokinių paroda, fotomenininkas sukaupta patirtimi dalijasi neatlygintinai.

"Kai manęs paklausia, kodėl taip darau, mano atsakymas yra paprastas – linkiu kiekvienam jūsų mokyti kitus, nes tik tada iš tikrųjų išmoksite patys. Todėl ir mokau kitus, kad pats gebėčiau išmokti", – teigia kūrėjas.

Kūrybinio proceso metu menininkų grupei netrūko ir iššūkių. "Mano mokymuose dalyvaujant neatlygintinai, sąlygos yra griežtos. Kartą neatėjęs į mokymus, daugiau gali nesirodyti. Privalai siekti atsakomybės už tai, kur ateini ir ko sieki. Tokia atsakomybė mokiniams turbūt buvo vienas didžiausių iššūkių, todėl, kad visą tą laiką jie žinojo, jog jei suklys bent kartą, daugiau čia nesugrįš", – apie mokiniams keliamus reikalavimus pasakojo I.Švelnys.

Fotomenininkas prisipažino, kad ir pačiam buvo sudėtingų akimirkų. "Vienu metu dirbant su tiek žmonių komunikacija yra sudėtinga, nes visi informaciją priima skirtingai. Tačiau mokiniai išties padarė viską, ką galėjo, – sujungė viską, ko mes mokėmės, – kaip veikti žmogaus sąmonę įvairiais vizualiniais elementais, instaliacijomis, garsais, spalviniais momentais. Jų darbai nuostabūs", – galutiniu rezultatu džiaugėsi kūrėjas.

Mokiniai sujungė viską, ko mes mokėmės, – kaip veikti žmogaus sąmonę įvairiais vizualiniais elementais, instaliacijomis, garsais, spalviniais momentais.

Neįprasta kūrybinė aplinka

Babtyno-Žemaitkiemio dvare I.Švelnys rengia jau ne pirmą parodą. "Šis dvaras yra įstabiausia ir labiausiai energiškai įkrauta vieta Lietuvoje, kurioje kūriniams galima suteikti didelę pridėtinę vertę, – teigia fotomenininkas. – Todėl ir mokinius kviečiau parodai rinktis šią vietą, kur ir įrengėme atskiras erdves su atskiromis emocijomis, kad žmogus, įėjes į vidų, galėtų pabūti su savimi, savo mintimis uždarame rate, pereiti savo emocinį momentą. Galbūt net žvelgdamas į ekspoziciją palygintų, ar jam šie išgyvenimai pažįstami, suprantami. Todėl, mano nuomone, tai yra įstabiausia vieta žmogaus pasąmoniniams elementams."

Parodos erdvė suskirstyta į 11 juodų kambarėlių, kuriuose kiekvienas menininkas atskleidžia pasaulį atitinkamai per savo prizmę. "11 kąsnių – tai 11 skirtingų gyvenimo situacijų, apie kurias kiekvienas autorius renkasi kalbėti asmeniškai", – pastebi parodos rengėjas I.Švelnys.

Parodos atidarymui pasirinktas kiek neįprastas muzikos instrumentas – dambrelis. Anot parodos organizatoriaus, dambrelio garsais kuriamą atmosferą galima gretinti ir su dvasiniais žmonių ieškojimais, siekiu pažinti skirtingas kultūras. Dambrelis ne vienam gali atrodyti nuobodžiai – juk juo išgaunama tik viena nata. Bet šiandien, kai yra informacijos perteklius, labai gera atsijungti nuo spalvotų standartų gausos ir panirti į vieną garsą, tartum grafikos kūrinį, sklidiną vidinės gelmės ir subtilumo. Būtent tai ir suteikia dambrelis – alternatyva net ir alternatyviajai kultūrai.

Aktyviai kuriančio fotomenininko Iridijaus Švelnio ir moksleivės Gabijos Riaubaitės bendroje fotografijų parodoje "Gyvenimo kontrastai" atsiskleidžia priešingybių poros – tiksliau, ne viena jų.

Kai kuriuos gyvenimo ir fotografijos kontrastus įvardija ir pats I.Švelnys: parodoje susitinka ypač platus ir siauras, detalus žvilgsniai į pasaulį. Šie skirtingi požiūriai fotografijose turi ir tiesioginę išraišką, ir metaforinę, filosofinę prasmę. Parodoje matome vadinamuoju žuvies akies objektyvu užfiksuotų gamtos vaizdų ir makrofotografijos diptikus. Plačiu žvilgsniu į gamtovaizdžius žvelgia I.Švelnys, o G.Riaubaitė kuria beveik abstrakčias makrokompozicijas. Tokie optiniai sprendimai parodoje perteikia ir skirtingus poiūrius į gyvenimą.

Kartais užtenka į problemą pažvelgti plačiau, kad ji kaipmat išnyktų, o kartais ties ja reikia susikoncentruoti ir išgyventi.

"Kartais užtenka į problemą pažvelgti plačiau, kad ji kaipmat išnyktų, o kartais ties ja reikia susikoncentruoti ir išgyventi. Šie gyvenimo požiūriai – kaip du lygiaverčiai priešingi poliai. Taigi, pažvelkime į šiuos du polius, pamatykime pasaulį kaip niekada plačiai ir kartu giliai. Leiskime sau paklajoti tarp šių polių ir mūsų kasdienis gyvenimas bus įvairiapusiškesnis ir nuostabesnis", –  siūlo I.Švelnys.

Fotografijose galima įžvelgti ir kitų, pačių autorių neįvardijamų kontrastų. Nespalvotos I.Švelnio fotografijos atstovauja ilgaamžės meninės fotografijos tradicijai, kurioje šviesių ir tamsių tonų kontrastai, nespalvotose nuotraukose išryškėjantis grafinis linijų piešinys ir ritmas į kasdienę aplinką leidžia pažvelgti kitu žvilgsniu ir paverčia ją estetinio pasigėrėjimo objektu. Tokią fotografiją įprasta laikyti vyriško žvilgsnio projekcija – apgalvotos, tikslios kompozicijos ir polinkis joms suteikti filosofinį, apibendrintą turinį buvo ne vieno lietuvių ir pasaulio žinomo modernios fotografijos atstovo svarbiausias kūrybinis principas.

G.Riaubaitės darbuose akcentai priešingi – spalvota fotografija niekada taip neatitolsta nuo vaizduojamos realybės, kaip nespalvoti atvaizdai, ir pabrėžia jos materialumą. Be to, jaunosios fotografės darbų abstraktumas siejasi ne tiek su racionaliomis kompozicijomis, kiek su intuityviu materijos fiksavimu. Intuityvus santykis su realybe ir betarpiškas materialios tikrovės patyrimas šiuolaikinio meno pasaulyje siejamas su vadinamąja moteriška kūryba. Pastarąją G.Riaubaitė papildo ir asmenine negalios patirtimi, kurią ji paverčia pranašumu ir išskirtine kūrybine pozicija – savitai ir giliai įsižiūrėti į smulkiausias mūsų pasaulio detales. Metaforine prasme tai ir atidus įsižiūrėjimas į savo vidinį pasaulį, pačius autentiškiausius išgyvenimus, kol jie dar nėra įvardyti žodžiais ir įgiję atpažįstamų vaizdinių reprezentacijų.

Pastaroji paroda – trečioji, kurią žinomas fotomenininkas rengia kartu su jaunąja kūrėja. Parodos partneris – VšĮ Gabrielės meno galerija.

Kas? Fotografijų paroda "Gyvenimo kontrastai".

Kur? Galerijoje "Ars et Mundus" (A.Mapu g. 20).

Kada? Atidarymas – sausio 5 d. 18 val. veikia iki sausio 18 d.

Tikrų išgyvenimų energija

Vienoje kūrybinėje erdvėje susijungė fotografija, šokis ir muzika. Autorius eksperimentuoja technikomis, ieško patrauklesnių žiūrovui fotografijos eksponavimo, pateikimo variantų ir kuria interaktyvias aplinkas, siekdamas pasiekti žiūrovo sielą, sukelti emocijas. Kūriniuose susijungia triada: filosofija, fotografija ir psichologija. Tai neatsiejami elementai, kurių pagrindu autorius, apeliuodamas į žiūrovo sielos gelmes, padeda jam atskleisti jo paties asmenybę.

Per dvejų metų kūrybos laikotarpį I.Švelnio parodos buvo surengtos ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje.

Fotografijų ciklas "Migrena" sukurtas kartu su modeliu Alvyda Andriekute. Jos vidiniai išgyvenimai per migrenos priepuolius užfiksuoti fotografijos kadruose.

Fotografijų ciklas "Migrena" sukurtas kartu su modeliu Alvyda Andriekute. Jos vidiniai išgyvenimai per migrenos priepuolius užfiksuoti fotografijos kadruose. Tai tikrų išgyvenimų energija, begaliniu pliūpsniu sklindanti iš kūrinio, besąlygiškai pasiekdama žiūrovą ir sukeldama jam stiprių emocinių ir vidinių išgyvenimų, kurie nukreipti asmenybės vystymo link.

Modelio prisiminimai

Fotografas kartu su modeliu sukurtu kūriniu atskleidžia ne tik emocijas, kurias sukelia migrena. Jie, pasirinkę šią ligą kaip pagrindą, kalba platesniu aspektu – apie ligas, su kuriomis laimėti kovą gali tik tie, kurie sugeba susidraugauti ar bent susigyventi su ja. Tai ne tik migrena, tai baimės ir nerimo liga, cukraligė, epilepsija, šizofrenija ir kitos, kurios ateina su trenksmu ir palieka po priepuolio nualintą esybę.

A.Andriekutė dalijasi savo prisiminimais: "Pirmą kartą ji mane aplankė visai netikėtai, neperspėjusi apie save... Tyliai, bet užtikrintai įžengė ir užsibuvo mano gyvenime... Jau aštuoni metai, kaip mes esam vienas kūnas, viena siela. Visada jaučiu jos buvimą šalia, kartais ji nutolusi, o kartais girdžiu jos tankų alsavimą visai čia pat. Kai migrena mane aplanko, aš pasikeičiu ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Pakinta mano veidas, jis tarsi pasidalija pusiau, kur viena pusė priklauso man, o kita – migrenai. Užkritęs akies vokas, prisimerkusi, kiek patinusi akis, nukritęs lūpos kamputis, pakitusi odos spalva, perkreipta veido išraiška. Pažvelgus į veidrodį apima dviprasmiški jausmai, atrodo, kad kitas žmogus apsigyveno mano kūne."

Šokėjų ketvertukas

Šiame projekte pasirodė profesionalaus šiuolaikinio šokio atstovai, skambėjo elektroninės muzikos kūrėjų sukurti kūriniai. Projekte dalyvauja šokėjai Valerija Gneuševa, Ana Novickaja, Greta Bernotaitė, Greta Grinevičiūtė, elektroninės muzikos kūrėjai Dainora Aleksaitė ir Rytis Verpečinskas.

Šokėja V.Gneuševa – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus modernaus šokio specializacijos abiturientė. Šoka Linos Puodžiukaitės ir kviestinių choreografų pastatymuose, kuria choreografines miniatiūras. Pasirodo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio scenose.

Kita performanso šokėja – G.Grinevičiūtė. Ji baigė šiuolaikinio šokio bakalauro studijas ir choreografijos magistrą Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje. Aktyviai kuria ir dalyvauja kitų choreografų pastatymuose, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šalia šokio Greta aktyviai dalyvauja teatro ir kino projektuose.

Trečia profesionali šokėja – Ana Novickaja. Šokėjos kelią pradėjusi privačioje modernaus baleto studijoje "Exercise", vadovaujant nuostabiai choreografei Christinai Batian, dalyvauja jos pastatymuose ir projektuose. Ana – režisieriaus Žilvino Vingelio spektaklio, jungiančio lėlių, šokio, operos ir šešėlių teatro žanrus, "Lila: slaptas demiurgo žaidimas" šokėja.

Ketvirta profesionali šokėja G.Bernotaitė – tarpdisciplininio meno kūrėja, Meno propagandos interneto portalo įkūrėja. Studijas baigė Lietuvos ir Prancūzijos meno akademijose. Menininkė kūrė PAF, Faber, Château Éphémère ir VIVO Balet meninėse rezidencijose, sukūrė tris personalines parodas, jos darbai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje: Šandongo, Meco, Nansi, Anžė, Niujorko, Oloto ir Logronjo miestuose. Bendradarbiavo su Tyska Samborska, Egle Budvityte, Johanna Kotlaris, Vytautu Jurevičiumi, Zuzanna Ratajczyk, Eog R., Andriumi Pulkauninku, Arnolda Noir, Marine Clamai ir kt.

Psichologinis iššūkis

Kaip atrodo pati migrena? "Bandau pabusti iš vaikystės prisiminimų... Pasaulyje tiek daug žmonių, kodėl ji pasirinko mane? Šis klausimas nuolatos sukasi mano galvoje, ypač tomis sunkiomis akimirkomis, kai nebegaliu kentėti, kai liaujuosi kovoti ir priimu tai kaip neišvengiamybę. Kaip dalį savęs. Gal kiek brokuotą, netobulą, bet tai vis tiek dalis manęs." (Alvyda Andriekutė)

Vidinis suvokimas – koks jis? "Migrena. Kas ji? Kokia ji? Ją ir norėjau užfiksuoti fotografijos pagalba, labiau pažinti savo kitą pusę. Viena pati to neįveikčiau, reikėjo žmogaus, gebančio įlįsti į sielos gelmes, itin subtiliai ir profesionaliai perkelti tai į vizualinį aspektą. Savo mintimis ir vidiniais išgyvenimais pasidalijau su fotomenininku I.Švelniu. Supratome, kad tai bus nemenkas psichologinis iššūkis abiem – man fotografuotis jaučiant skausmą, Iridijui – teko stebėti mano agoniją." (Alvyda Andriekutė)

"Kiekvienas mūsų turi begalę susivaržymų ir apribojimų. Baimės, tolerancijos, bendravimo, bendražmogiškojo suvokimo, išprūsimo ir kitų aspektų. Tobulumui ribų nėra – kiekvieną kartą galime atrasti susivaržymo ar apribojimo ribas, tik kiekviena asmenybė suvokia tai skirtingai. Ką tuo noriu pasakyti? Ogi kasdien įveikus nors kruopelytę vidinių suvaržymų, net nepastebėsime, kaip greit užauginsime brandų ego", – sako fotomenininkas.

Kaip tai padaryti? Stengtis įveikti savo apribojimus ir suvaržymus, sako jis. "Kas kartą įveikę apribojimą ir susivaržymą užsiauginsite didesnius sparnus. Kam to reikia? Kad aukščiau pakiltume. Ar tai gerai? Ar gerai skraidžioti viršum kitų? Kodėl to gali jums reikėti? Pakilę kuo aukščiau įžvelgsite didesnius sąlyčio, situacijų, tolerancijos, bendraties momentus, ir tai leis jums priimti tinkamesnį sprendimą. Kuo aukščiau pakilsime – tuo daugiau matysime, kuo daugiau matysime – tuo teisingesnis ir logiškesnis bus jūsų apsisprendimas", – įsitikinęs I.Švelnys.

Kad tai įrodytų, fotomenininkas nedaugžodžiauja – perteikia per vizualinį aspektą. "Ateikite pasižiūrėti ne į mano kūrinius. Ateikite pasižiūrėti į save, į savo sielą, į savo susivaržymus ir apribojimus, į daugiau nei 6 000 nuotraukų, kuriose pamatysite visa tai. Klaidžiodami tamsiaisiais labirintais ir žiūrėdami pro rakto skylutes į svetimus susivaržymus ir apribojimus, atrasite save. Ateikite ir supraskite motyvą, kodėl tai turite padaryti ir jūs", – motyvuoja kūrėjas.

Antrindama fotomenininkui, profesonali lektorė A.Mažeikienė primena: kartais nuo "niekada" iki "aš galiu" tereikia vieno žingsnio.

"Aš tikiu, kad savo laimę, kaip ir nelaimes, kuriame mes patys. Tai tik susitarimas su savo vidiniu "aš". Šiandien tai lyg oras, kuriuo kvėpuoju. Juk tobulėti – nuostabu, tiesiog nuolat reikia su savimi apie tai pasitarti. Šį žingsnį žengiau pati, išdrįsdama atsistoti prieš auditoriją bei išsakyti savo išmintį ir sukauptas per praktiką žinias. Kartais tereikia mažo pastūmėjimo. Kad ir kaip banaliai tai skamba, gyvename tik kartą, o karma mato viską. Verta ir gera daryti tai, kas gera", – psichologiniam virsmui ragina projekto dalyvė.

Apie mūsų baimes ir apribojimus sava – muzikos – kalba kalbės Donatas Medzevičius (žinomas kaip Modonas), pianistės Guoda Indriūnaitė ir Edita Mydlowska užpildys erdvę programa "Jazzromantika", kurio skambės romantiška Sergejaus Rachmaninovo suita ir Dave'o Brubecko siuita dviem fortepijonams. Savo meistriškumą demonstruos aitvarų meistras Tadas Šurkis, o animatorių komanda "Karalaitės norai" užsiims mažylių veikla.

Komentaras

Tomas Pabedinskas

Menotyrininkas, fotografas

Iridijaus Švelnio fotografijų serija ir instaliacija "Apribojimų aspektas" – autoriaus bandymas suvienyti, atrodytų, prieštaringus kūrybos aspektus. Viena vertus, fotografijos prigimtis neleidžia abejoti, kad kiekvienas atvaizdas yra neginčijamas, jame užfiksuotos regimosios tikrovės įrodymas, šviesos sukurtas regimybės materialus pėdsakas. Kita vertus, fotografija I.Švelnio kūryboje nėra vien faktą konstatuojantis atvaizdas. Nors autorius renkasi būtent fotografiją, tačiau sau kelia kūrybinius tikslus, neribojamus vien regimybės įamžinimo: "padovanoti tai, kas sunkiai apčiuopiama, tai, kas sunkiai pamatuojama, tai, kas neprognozuojama". Paties autoriaus sukurtos ir fotografijose užfiksuotos kompozicijos yra tik atspirties taškas platesniems apibendrinimams: "Ateikite pasižiū̄rėti į̨ save, į savo sielą, į̨ savo susivaržymus ir apribojimus", – ragina autorius ir kviečia pabandyti nugalėti tikrus ar pačių susikurtus apribojimus. Siekis fotografija, kuri savo prigimtimi primiausia yra susijusi su akimirkos konkretybe, kalbėti apie filosofinius klausimus ir ieškoti apibendrintų atsakymų lemia ir atitinkamus kūrybinius pasirinkimus. I.Švelnys kuria ne momentinius atvaizdus, bet vaizdines metaforas. Autorius renkasi ne fotografams labiau įprastą stebėtojo ir fiksuotojo, bet vaizdinių kūrėjo ir jų režisieriaus vaidmenį.

Kas? "Šventė tavo sielai".

Kur? Žemaitkiemio-Babtyno dvare.

Kada? Liepos 23 d. 14 val.

Iridijus Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Šiuo metu savo fotografijos žinias gilina ir tobulina Niujorko fotografijos institute. Fotografija autorius domisi daugiau nei dvidešimt metų. Šiais metais tai jau ketvirtoji fotografo personalinė paroda, jo kūryba jau buvo pristatyta kelis kartus Vokietijoje ir Londone.

Naujausioje parodoje I. Švelnys pristato meninį pasakojimą apie medžius. Parodoje eksponuojami darbai išsiskiria modernia fotografine kompozicija, unikalia vaizdo įrėminimo koncepcija, individualiu stiliumi.

Savo kūriniais autorius taip pat suteikia galimybę ne tik pajusti emocijas, bet ir suvokti gamtos didybės grožį. Medžiai – tai amžinybės ir ilgaamžiškumo simbolis. Pateikdamas medžio įvaizdį per netikėtą prizmę, autorius išryškina medžio formų įvairovę, paversdamas juos grafiniais vaizdiniais, taip sukurdamas tam tikrą dialogą su savuoju žiūrovu.

Kalbėdamas apie serijos „Medžių grafika“ kūrimo procesą, I. Švelnys pasakoja: „Fotografijų serija „Medžių grafika” sukurta „žuvies akies“ objektyvo pagalba. Objektyvas, matantis 180 laipsnių vaizdą, perteikia akiai neįprastą vaizdinį, kuomet mūsų pasąmonė vaizdinį supranta, o sąmoningas mąstymas teigia, kad taip negali būti. Žiūrovas priverstas sustoti akimirkai bei pabandyti pasiaiškinti sąmonės bei pasąmonės konfrontacijos klausimą. Per grafinių linijų žaismą į emocijas – toks pagrindinis kūrybinis tikslas.“

Savo fotografijose autorius siekia perteikti jausmą, kada esi apglėbęs medį, prigludęs prie jo, atsigulęs po juo, kuomet medis tampa tarpininku tarp tavęs ir dangaus, leidžia pajusti dar nepatirtas emocijas, atgauti ramybę bei pasitikėjimą, pažinti save per susitapatinimą su gamta, atrasti savąjį „AŠ“. Kai kuriose fotografijose tarsi suteikia galimybę pažvelgti į save kitu kampu, t.y. matyti save ir aplinką iš medžio viršūnės.

Paroda Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejuje veiks iki gegužės 13 d.

Kas? Iridijaus Švelnio fotografijų parodos „Medžių grafika” atidarymas.

Kur? Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12)

Kada? Balandžio 18 d., antradienį, 18 val.

Gabrielės meno galerijos pristatomo kauniečio kūrėjo interaktyviame pasakojime iš serijos "Lietuvos senamiesčiai" – Kauno, Šiaulių, Kėdainių ir Ukmergės senamiesčių erdvės.

Londone, Didžiojoje Britanijoje, fotomenininkas I.Švelnys pristato šias fotografijas: "Ponai ir ponios", "Pragaro vartai", "Kaimynai", "Akies žvilgsniu", "Paukštė".

Fotografuodamas Lietuvos senamiesčius autorius pasirenka netikėtą rakursą, aktualizuodamas netikėtumo momentą, naudodamas netradicinę "žuvies akies" fotografavimo manierą, eksperimentuoja fotografiją spausdamas ant stiklo plokščių. I.Švelnys miesto raiškai simbolių ir metaforų kalbą. Filosofinė ir ironiška miesto pateikimo samprata pristatoma geometrizuotoje apskritimo formoje, kuri leidžia žiūrovui vaizdą matyti 180 laipsnių kampu. Fotografijose yra svarbios fragmentuotos architektūros detalės, kurios atsiskleidžia per simbolius – stogus, dažnai miesto vaizdas įrėminamas į laužytos žvaigždės simbolį.

I.Švelnio fotografijose labai svarbus santykis su gamta, žemės ir dangaus visatų sujungimas. Kiekvienoje fotografijoje yra itin svarbūs spalviniai niuansai: mėlyni, žalsvi ir gelsvi atspalviai ir koloritai. Savo kūrybos pristatymuose, parodų atidarymuose autorius akcentuoja jį dominančią triadą – fotografiją, psichologiją ir filosofiją.

"Fotografija – tai vizualinė priemonė išjausti ir atvaizduoti sampratą dešimtimis kartų greičiau, nei parašyta raidėmis, – sako autorius. – Filosofija – tai mano siekiamybė. Tai mano idealus pasaulis, kurį aš vejuosi savo darbais, poelgiais, iššūkiais suteikdamas aukščiausių tikslų. Psichologija – tai trečias dėmuo, padedantis išjausti emocinį jausmą ir įterpti jį į esamą vaizdinio viziją."

Netradiciniai pasirinkimai

Jau du dešimtmečius į fotografijos meną paniręs kaunietis I.Švelnys nuolat ieško jo matymą geriausiai atitinkančios technologijos. Tik nuo 2015-ųjų parodas rengiantis fotomenininkas šiandien skaičiuoja jau apie dešimt personalinių parodų, yra dalyvavęs grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, pernai jis išleido savo kūrybą reptezentuojantį albumą "Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva". Šiuo metu I.Švelnys gilina savo žinias Niujorko fotografijos institute.

Teatre veikiančioje parodoje – naudojant vieną naujausių stiklo ir akrilo technologijų, sukurtos didelio formato ant stiklo atspaustos fotografijos. Naudodamas savo pamėgtą žuvies akies techniką, leidžiančią į apskritimo formą sufokusuoti vaizdą, jį transformuoti, autorius keliauja po skirtingus Lietuvos miestus: Kauną, Vilnių, Šiaulius, Klaipėdą.

Tiek užsienio, tiek Lietuvos fotografijoje senamiesčių tema nėra nauja, tačiau I.Švelnio pasirinkta fotografijos technika, žuvies akies principas senamiesčio miestovaizdį metaforizuoja, transformuotas ir deformuotas vaizdas atveria ne tiek išorinį, kiek vidinį matymą. Čia labai svarbi tampa spalva – I.Švelnio fotografijų cikle dominuoja mėlynai pilki tonai, o atspaustos ant stiklo fotografijos įgauna dar ir dekoratyvumo, jį sustiprina spalviniai akcentai.

Žvelgiant į fotografijas matyti, kad autoriui yra svarbus paros metas, pastatų architektūros detalės, kurių vaizdinės ir spalvinės deformacijos, sukuriančios savitą estetiką, kurioje atsiranda vietos ir interpretacijai.

Kitokiu rakursu

Kiekvienas vaizdas fotografuojant miesto senamiestį matomas ir fiksuojamas gulint ant grindinio, tad žiūros taškas yra stebėti miestovaizdį ir jo detales iš apačios, o žuvies akies technika sujungia autoriaus matomus vaizdus į apskritimą kaip uždarą ratą, kaip mikropasaulį, mažąjį Žemės planetos modelį. Yra sukuriamos tarsi mažųjų pasaulių, kuriuos sieja urbanistika, gamtos detalės, ciklas, savotiška jungtis tarp realybės ir giluminės filosofinės pasaulio sampratos.

"Praeidami ar pravažiuodami visų senamiesčių kampelių nematome ir nesustojame į juos pažiūrėti iš skirtingų kampų ar rakursų. Įvairiu paros laiku kiekvienas senamiesčio kampelis keičia ne tik spalvą, formą, estetiką, bet kiekviename rakurse atsiranda smulkių detalių, kurių nematome ar nepastebime praeidami kasdien, – sako pats I.Švelnys. – Kitu kampu senamiesčio vaizdą galime pamatyti atsigulę ant grindinio ir pažvelgę kitaip į tą patį tašką, į kurį žiūrėjome praeidami."

Pabandykime kartu su autoriumi atsigulti senamiestyje ant grindinio ir žiūrėdami į dangų įsijauskime į stebėtojo vaidmenį. O vaidmuo – tu esi maža skruzdė šiame pasaulyje. "Tu vienas, esi niekas. Tačiau tas grožis, kurį matote, yra sukurtas ne vienos skruzdės, o milijono skruzdžių. Patirkime nepatirtą pojūtį, įsileiskime savo fantazijas į realybę. Būkime kitoniški ir ne tik tuomet, kai gulime ant grindinio", – sako menininkas.

Kiekvienoje fotografijoje yra užfiksuotas ir autorius, jo pamatyti neįmanoma, tačiau pajusti, kad jis ten, paprasta. Pasitelkęs visas fotografines gudrybes, autorius save įamžino ir pristatomose nuotraukose, tiesa, jose jaučiama tik jo energija. Tai netipinis požiūris į fotografijos kūrimą, kai fotografijoje fiksuojamas ne tik vizualinis, filosofinis, bet ir dvasinis, energinis aspektas, kuris leidžia įsijausti, būti fotografinio pasaulio dalyviu.

Vertindamas I.Švelnio užfiksuotus senamiesčio vaizdus, menotyrininkas doc. dr. Remigijus Venckus sako, kad naudodamas žuvies akies tipo objektyvus autorius žiūrovą verčia permąstyti savo žiūrėjimo kampą ir lauką.

"Nepatogų žiūrėjimą iš apačios į viršų reprezentuojančios nuotraukos pastatus paverčia beveik nepažiniais kito miesto objektais. Išsikreipiantys namų kontūrai žiūrovui siūlo patirti erdvę, kurią kvestionuoja klausimų virtinė: "O jeigu būtų?.." (t.y. jeigu būtų kitas pasaulis, kitas žiūrovas, kitas ir kito patyrimas). Manau, kad žuvies akies objektyvas naudojamas ne tik siekiant pamatyti pasaulį ir / arba jį kritikuoti, bet ir reflektuoti save, pamatyti save kito akimis ir net per vaizdus keliauti į save. Taigi kelionė į save lemia patį intymiausią ir paradoksaliausią pasakojimą, kuris krypsta nuo savęs į save", – rašė doc. dr. R.Venckus publikacijoje, skirtoje Vokietijos publikai pristatytoje Lietuvos fotomeno bienalei, "Nuo eksperimentinio iki tradicinio pasakojimo.

Kvietimas dialogo

Šioje fotografijų serijoje yra itin ryški bendra fotografijos stilistika, aiškus žiūros taškas ir detalės bei visumos matymas. Autorius žuvies akies principu yra sukūręs ir kitų serijų, tačiau naujasis jo ciklas yra gerokai vieningesnis, konceptualesnis.

Atskiroms serijos "Lietuvos senamiesčiai" fotografijoms nėra suteikiamas miesto ar konkrečios vietos pavadinimas, autorius fokusuoja pavadinimą į gilesnį pasaulio, aplinkos suvokimo lygį, tad fotografija yra pavadinama: "Pragaro vartai", "Didybė", "Ponai ir ponios" ir kita.

Pavadinimo, fotografijos kitoniškumu autorius provokuoja ir kviečia dialogui savąjį žiūrovą. Dialogo autorius kviečia ir parodos anotacijoje: "Vaikščiodami Laisvės alėja ateikite į Nacionalinį Kauno dramos teatrą, Rūtos salės prieigas, atsisėskite į minkštasuolį ir neišeikite tol, kol fotografijoje nepamatysite manęs ir neatspėsite, kokio miesto senamiesčio kampelis vaizduojamas."

Kas? I.Švelnio paroda "Lietuvos senamiesčiai".

Kur? Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salės fojė.

Kada? Veikia iki spalio 20 d.

Šiuo metu Kauno kultūros centre "Tautos namai" veikia fotomenininko Iridijaus Švelnio šiuolaikinės fotografijos paroda "Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva".

Siekiant idealo

Per savo kūrybą autorius išsako netradicinį, šiuolaikinį ir interaktyvų požiūrį į fotografiją. Savitą aplinkos matymą jis įtvirtina kitu kampu, kuria netradicinę fotografiją tipinėse vietose: gamtoje, dvarų aplinkoje, skirtingų miestų senamiesčiuose, sutiktų žmonių portretuose bei kitur.

Savo kūryboje dažname kadre naudoja "žuvies akies" metodą, todėl fotografinis vaizdinys įgauna apskritimo formą, matančią 180 laipsnių kampu. Gerai įvaldęs tiek analoginės, tiek šiuolaikinės – skaitmeninės fotografijos technikas. Fotografinėje kūryboje menininkas, rengdamas fotografijos parodas ir leisdamas meninės fotografijos knygas naudoja netipinę interaktyvią meno koncepciją.

I.Švelnio kūryba lietuviškosios fotografijos kontekste yra netradicinė keliais aspektais: jis kuria ne vien tradicinę fotografiją, jo kuriamas meninis naratyvas yra jungiamas psichologiniu bei filosofiniu dėmeniu ir įgauna savitą aplinkos matymo aspektą bei psichologinį emocinį potyrį.

Kalbėdamas apie savo kūrybą fotografas teigia: "Fotografija – tai vizualinė priemonė išjausti ir atvaizduoti sampratą dešimtimis kartų greičiau, nei parašyta raidėmis. Filosofija – tai mano siekiamybė. Tai mano idealus pasaulis, kurį aš vejuos savo darbais, savo poelgiais, savo iššūkiais suteikdamas aukščiausių tikslų. Psichologija – tai trečias dėmuo, kuris padeda išjausti emocinį jausmą ir įterpti jį į esamą vaizdinio viziją."

Simboliai ir formos

Fotografijos meninėje kompozicijoje itin svarbiu akcentu tampa harmoninga nespalvoto fono žaismės ir dermės visuma. Beveik kiekviename kūrinyje itin daug ženklų ir simbolikos, kurie fokusuojami fotografijų cikluose ar atskiruose darbuose.

Labai svarbus I.Švelnio darbuose yra nuotaikos, panašumo ar priešpriešos išryškinimas nuotraukoje ar nuotraukų serijoje. Menininkas tam tikrą kuriamą meninę kompoziciją sustiprina filosofinės įžvalgos tekstu, vaizdas įrėminimas apskritime ar kvadrate, dažnai detalei yra suteikiamas spalvinis kontrasto išryškinimas.

Kai kuriuose "žuvies akies" technika atliktuose darbuose autorius nevengia siurrealistinės deformacijos, taip aktualizuodamas savito požiūrio subjektyvumą. Fotomenininkui labai svarbus pasaulio ir aplinkos stebėjimo ir fiksavimo procesas. Emocinė ir filosofinė įžvalga pateikiama ne tik per fotografiją, bet ir per eseistinius tekstus. Nespalvotame fotografiniame vaizdinyje labai svarbi tampa pusiausvyra tarp objektyvumo ir subjektyvumo.

Fotografiniame I.Švelnio pasakojime svarbi tampa spalvoto ir nespalvoto fotografinio vaizdo estetika, harmoningas ryšys su aplinka, emocijos išreiškimas per skirtingas detales ar per psichologinius teoremų pavyzdžius. Autorius dažnai fiksuoja gamtą, žmones, pateikia dvarų, senamiesčių, architektūros fragmentų motyvų iš viso pasaulio, nevengia ir sutiktų žmonių portretų. Iš, atrodytų, atsitiktinai sutiktų žmonių, miestovaizdžių netikėtų matymų, autorius kuria savitą emocinį, psichologinį bei filosofinį ir itin individualų pasaulio, žmogaus sampratos vaizdinį, kurį atitinka ir filosofiniai daugelio nuotraukų pavadinimai: "Donoras", "Spąstai", "Motel 55 E", "Kompaniono šypsena", "Supynė" ir kt.

I.Švelnio darbai iš kitų Lietuvos fotomenininkų darbų išsiskiria modernia fotografine kompozicija, unikalia vaizdo įrėminimo estetika, individualiu, interaktyviu, įtraukiančiu žiūrovą pasakojimu.

Teksto dimensija

Neseniai fotomenininkas I.Švelnys išleido savo fotografijų knygos "Gyvenime viskas paprasta, bet nelengva" I dalį, knyga išversta į anglų kalbą. Jau vasarą pasirodys antroji jo knyga. Pats autorius savo knygą įvardija fotopsichofilosofija, šis meninis fotografijos albumas yra išskirtinis. Jame autorius eseistiniu filosofijos tekstu, filosofinėmis aforistinėmis teoremomis išsako savo egzistencinę bei kūrybinę sampratą. Iš įvairių teoremų ir fotografijų gimsta netradicinio formato ir apipavidalinimo fotografijos ir tekstų knyga.

Kad ir kaip žiūrėtum fotografijas ar iš naujo skaitytum teoremas, kurias savitu filosofiniu stiliumi rašo autorius, matyti, kad tekstas ir vaizdas susideda iš menininko gyvenimiškos patirties, vaizdų ir emocijų sandūros, netikėtų palyginimų bei paralelių.

Neatsitiktinai knygoje autorius pateikia savo kredo: "Fotografija – mano hobis, psichologija – mano kasdienybė, filosofija – mano siekis." I.Švelnys nevaržo savo tekstų stilistikos, jis svarsto socialinių žaidimų, geriausiojo, šypsenos galios klausimus, pateikdamas aforizmus-teoremas, jas iliustruodamas fotografijų ciklais, taip sukurdamas nuoseklų tematinį pasakojimą, ryškindamas jam rūpimą gyvenimiškąją problemą ar situaciją.

Kas autoriaus kūryboje yra svarbiau: vaizdas ar tekstas? Knygoje jie neatsiejami, o papildo ir iliustruoja vieni kitus. Parodoje tekstai, atspausti atskirais lakštais, taip pat kuria atskirą instaliacinę kompoziciją, į bendrą parodos foną įsiterpia ir autoriaus mamos Nijolės Švelnienės tapybos darbai. Parodos visuma sukuria tematine ir žanrine prasme eklektiško, bet kartu postmodernaus chaotiško pasaulio bei kūrybos sampratą, kuri nevaržoma taisyklių, neįspraudžiama į tradiciją, bet gyva ir kviečianti dialogo.