Iš vaistinių lentynų išimta ir į karantiną nugabenta apie 300 tūkst. ranitidino turinčių vaisto pakuočių. Kiek jų nusėdo tautiečių namuose, suskaičiuota, be abejo, nebus. Išsaugojusieji pirkimo čekį įtartinus vaistus vaistinėse nemokamai gali pasikeisti į kitus. O kaip su tų žmonių, kurie šiuos vaistus gėrė ilgus metus, sveikata? Ar bus jų mažų mažiausiai atsiprašyta? Kol neatlikti moksliniai tyrimai, atskleidžiantys ranitidino hidrochloride esančios priemaišos N-nitrozodimetilamino (NDMA) kancerogeniškumą, belieka laukti. Tačiau ir tuo atveju, jei bus įrodyta, kad ši priemaiša yra kancerogeniška, kažin ar pavyktų vėžiu susirgusiam žmogui teisme įrodyti, kad jo ligą sukėlė būtent šie vaistai, ir iš jų gamintojų prisiteisti kompensaciją.

Manoma, kad dėl netinkamų vaistų vartojimo nėštumo metu ir šiais laikais įvyksta apie 1 proc. apsigimimų.

Medikai neretai kaltina alternatyviosios medicinos atstovus, kad šie neatsakingai žaidžia žmonių sveikata. Tačiau atvejų, kai mokslu paremtos medicinos atstovai daro tą patį, taip pat netrūksta. Vienas skaudžiausių – 1960 m. pasaulinė tragedija, kurią sukėlė talidomidas. Tuo metu šis raminamasis preparatas, dar ir sumažinantis rytinio pykinimo simptomus, dažnai buvo skiriamas nėščiosioms. Po to gimė mažiausiai 10 000 vaikų, turinčių sunkių apsigimimų. Manoma, kad dėl netinkamų vaistų vartojimo nėštumo metu ir šiais laikais įvyksta apie 1 proc. apsigimimų. O kiek jų įvyksta vaistus vartojant pagal rekomendacijas, dar neišaiškėjus neigiamam jų poveikiui?

Žinoma, naivu būtų mesti visus vaistus ir nuo visų ligų gydytis žolelėmis. Tačiau visų pirma norėtųsi daugiau farmacijos kompanijų atsakomybės. Vaistų gamyba turėtų būti dar griežčiau kontroliuojama, kiekviena ne tik naujų, bet ir seniai žinomų vaistų sudedamoji dalis tiriama kaip pro didinamąjį stiklą.